Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2018-12-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-416-462/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-12-21
Bylos Nr.
AN2-416-462/2018
Teisminio proceso Nr.
4-42-3-00180-2018-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Remigijus Preikšaitis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-416-462/2018Teisminio proceso Nr. 4-42-3-00180-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.2; 21.11.8; 21.11.9; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 21 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato viršininko Audriaus Lukošiaus apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018-11-08 nutarties administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) 2018-09-07 nutarimu S. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 4 dalį nubaustas už tai, kad jis 2018-08-22 10.48 val. Šilalės rajone, Kaltinėnų miestelyje, krašto kelio Kryžkalnis–Rietavas–Vėžaičiai 18 kilometre, vairavo transporto priemonę MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir viršijo leistiną važiavimo greitį 34 km/val., kai leistinas greitis – 50 km/val. Tokiais savo veiksmais S. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus. S. K. paskirta 120 Eur bauda, atimant specialiąją teisę (vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams.

Žemesnės instancijos teismas

2. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmai, išnagrinėję administracinio nusižengimo bylą, 2018-11-08 nutartimi S. K. skundą tenkino iš dalies, Institucijos 2018-09-07 nutarimą pakeitė ir S. K. paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesiams – terminą sutrumpino iki 1 mėnesio, kitą nutarimo dalį paliko nepakeistą.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018-11-08 nutartį ir priimti naują nutarimą – patraukti S. K. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 416 straipsnio 4 dalį, paskiriant administracinę nuobaudą, neperžengiant sankcijos ribų. Apeliaciniame skunde pažymima, jog nagrinėjamu atveju nėra išskirtinių aplinkybių, dėl ko būtų pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė S. K. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte, nes jam 2017-12-21 nutarimu pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį skirta administracinė nuobauda yra galiojanti. Praeityje S. K. ne kartą baustas už KET pažeidimus, taip pat ir susijusius su nustatyto greičio viršijimu, todėl šios aplinkybės apibūdina S. K. kaip rodantį atsainų požiūrį į KET nustatytų reikalavimų laikymąsi ir abejingumą už tokių pažeidimų darymą kylančioms teisinėms pasekmėms. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog S. K. padarytas KET pažeidimas yra nešiurkštus.

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

6. Iš ANK 22 straipsnio 2 dalies turinio matyti, kad administracine nuobauda siekiama trijų tikslų: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Pagal ANK 27 straipsnio 1 dalį administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos ir administracinio poveikio priemonės. Taigi tiek administracinėmis nuobaudomis, tiek administracinio poveikio priemonėmis siekiama tų pačių bendrosios ir specialiosios prevencijos bei asmens nubaudimo tikslų. Taigi ir ANK 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės atėmimu – siekiama pirmiau nurodytų tikslų. Pagal ANK 28 straipsnio 2 dalį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurias paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.

7. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – skyrimo klausimą, atsižvelgė į šias aplinkybes: jog S. K. nedalyvavo nei Institucijai surašant administracinio nusižengimo protokolą, nei nutarimą, buvo nustatyta viena iš S. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių – S. K. prisipažįsta padaręs administracinį nusižengimą, nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be to, atsižvelgta į tai, jog S. K. yra nustatytas tik 40 procentų darbingumo lygis (b. l. 15), ši aplinkybė taip pat pripažinta S. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Administracinio nusižengimo bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, jog dėl S. K. padaryto administracinio nusižengimo reali žala kitų asmenų turtui ir sveikatai nepadaryta, t. y. dėl padaryto nusižengimo nekilo jokių neigiamų pasekmių, nebuvo pažeisti kiti Kelių eismo taisyklių reikalavimai. Be to, nors Institucija apeliaciniame skunde nurodo, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad S. K. administracinis nusižengimas nėra šiurkštus KET pažeidimas, aukštesnysis teismas sutinka su Institucijos argumentu, jog greičio viršijimas pats savaime yra šiurkštus KET pažeidimas, ypatingai, kai padaromas vairuojant didžiagabaritę transporto priemonę, kaip nagrinėjamu atveju, nes tokios transporto priemonės ir sustabdymo galimybės yra kitokios negu lengvosios transporto priemonės, tačiau aukštesnysis teismas, atsižvelgęs į administracinio nusižengimo byloje esančioje fotonuotraukoje (b. l. 31), kurioje užfiksuotas administracinio nusižengimo padarymo momentas, užfiksuotus duomenis, atkreipia dėmesį į tai, jog nors šiame kelio ruože leistinas greitis yra 50 km/val., tačiau iš nuotraukos akivaizdu, jog šioje vietoje nėra gyvenamųjų namų, pėsčiųjų perėjos ir pan., kur yra didesnė rizika eismo įvykiui kilti, t. y. padaryti, pvz., kitų asmenų sveikatos sužalojimą ar sukelti pavojų jų gyvybei, todėl šios administracinio nusižengimo bylos kontekste S. K. leistino greičio viršijimas nėra toks šiurkštus KET pažeidimas, koks būtų tankiai gyvenamoje vietovėje, todėl aukštesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog padaryto administracinio nusižengimo pobūdis, atsižvelgiant į jo padarymo aplinkybes, nėra vertinamas kaip ypatingai šiurkštus. Spręsdamas ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo klausimą, pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė ir į tai, jog S. K. 40 metų dirba vairuotoju, kasdien daug važinėja, todėl įvertinus šią aplinkybę laikytina, jog S. K. nėra piktybinis KET pažeidėjas, S. K. neteistas (b. l. 39), darbdavės akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ charakterizuojamas išimtinai teigiamai, kaip nepriekaištingai atliekantis savo darbą, atsakingas, sąžiningas bei puikiai išmanantis savo darbą vairuotojas (b. l. 16).

8. Aukštesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog S. K. turi ilgametę vairavimo patirtį, kitos specialybės ar darbo įgūdžių neturi, jam iki senatvės pensijos yra likę 5 metai, kaip minėta, S. K. yra neįgalus, jam nustatytas tik 40 proc. darbingumas (b. l. 15), todėl S. K. galimybės dirbti kitokio pobūdžio darbą yra itin ribotos. Papildomai aukštesnysis teismas pažymi, jog tiek S. K., tiek jo sutuoktinei N. K. nuolat yra reikalingi vaistai (b. l. 22–26). Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, jog S. K. iš darbo santykių gaunamos nedidelės pajamos yra pagrindinis jo šeimos pragyvenimo šaltinis (b. l. 18). Jo sutuoktinė N. K. šiuo metu niekur nedirba, yra registruota darbo biržoje, nuo 2017 m. gruodžio mėnesio jokių pajamų negauna (b. l. 13, 21), todėl S. K. netekus teisės vairuoti transporto priemones, praradus vairuotojo darbą, jo šeimai pragyventi reikėtų tik iš S. K. gaunamos 265,44 Eur netekto darbingumo išmokos.

9. Nors Institucija apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė S. K. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte, nes jam 2017-12-21 nutarimu pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį skirta administracinė nuobauda yra galiojanti, tačiau aukštesnysis teismas atkreipia Institucijos dėmesį į tai, jog Institucijos 2018-09-07 nutarime (b. l. 6–7) nurodyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjo būtent S. K. skundą dėl Institucijos nutarimo, teismas turėjo pareigą vadovautis asmens padėties dėl jo paties paduoto skundo pabloginimo negalimumo (non reformatio in peius) principu (ANK 566 straipsnio 1 dalis), todėl Institucijos apeliaciniame skunde nurodytos S. K. atsakomybę sunkinančios aplinkybės – administracinio nusižengimo pakartotinumo galiojant už analogišką administracinį nusižengimą paskirtai administracinei nuobaudai, pirmosios instancijos teismas negalėjo nustatyti, o tokią aplinkybę nustatydamas pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs vieną iš esminių administracinių nusižengimų teisenos principų.

10. ANK 416 straipsnio 7 dalis nustato, jog už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t, vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

11. Kaip jau minėta, teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurias paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos. Apygardos teismo vertinimu, net paskyrus minimaliam sankcijoje nustatytam terminui poveikio priemonę, t. y. trijų mėnesių terminui atėmus specialiąją teisę (vairuoti transporto priemones), ši poveikio priemonė, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, būtų per griežta.

12. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

13. Vadovaujantis išdėstytais motyvais bei nurodyta kasacinio teismo praktika, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį.

14. ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

15. Apygardos teismas, analizuodamas skundžiamą pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimo dalį dėl specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimo termino S. K., daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju paskyrus ANK 416 straipsnio 7 dalies sankcijoje nustatytą poveikio priemonę – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimą nustatytam terminui, tokia poveikio priemonė nebus proporcinga teisės pažeidimui bei neatitiks siekiamų tikslų, administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį varžys akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Todėl nustatydamas skiriamos poveikio priemonės – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimo – terminą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skyrė trumpesnį, negu numato ANK 416 straipsnio 7 dalies sankcija, specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą, t. y. S. K. skyrė administracinio poveikio priemonę – 1 mėnesio teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

16. Apibendrinant išdėstytus motyvus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo bylos aplinkybes, susijusias su ANK 416 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymu, savo procesinį sprendimą motyvavo, paskyrė teisėtą ir pagrįstą administracinę nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę, todėl skundžiama nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o Institucijos apeliacinis skundas atmestinas (ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktas)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato viršininko Audriaus Lukošiaus apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. lapkričio 8 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Remigijus Preikšaitis