Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei Z. J., jos atstovui advokatui A. R., kaltinamajam S. M., jo gynėjai advokatei K. A.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą privataus kaltinimo tvarka, kurioje

S. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. M. 2015 m. liepos 17 d. apie 16.15 val. (duomenys neskelbtini), mediniu kuolu trenkė Z. J. į galvos sritį bei į nugarą nenustatytą kiekį smūgių, tačiau pataikė į rankas, kuriomis ši užsidengė nuo smūgių, taip padarydamas Z. J. poodines kraujosruvas abejuose dilbiuose ir abiejų alkūnių sąnarių srityse, odos nubrozdinimą kairės alkūnės sąnario srityje, tokiais savo veiksmais S. M. Z. J. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Apklaustas teisiamajame posėdyje S. M. kaltu neprisipažino. Parodė, kad pamatęs, jog jo žemėje darbuojasi Z. J. ir dar du asmenys, kurių jis nepažįsta. Jis nuėjo ir pareikalavo, kad minėti asmenys pasišalintų iš jo mamos žemės. Jis jokių smūgių niekam nesudavė, jokių daiktų niekur nesvaidė. Nurodė, jog ir asmenys nieko negalėjo matyti, nes iš tos vietos pasišalino tik jam atėjus ir buvo toli, todėl nieko matyti negalėjo. Paaiškina, jog Z. J. jokių darbų jo mamos žemėje daryti negalėjo, todėl jis ir pareikalavo jų pasišalinti. Dėl sužalojimų paaiškino, jog tie asmenys galėjo tarpusavyje susimušti ir susižaloti.

Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji ir privati kaltintoja Z. J. parodė, kad 2015 m. liepos 17 d. apie 16 val. tvėrė kelią, kad galėtų saugiai pervaryti galvijus į savo žemę, t. y. kalė kuolus, kuriuos surišo virve. Darbus vykdė servitutiniame kelyje. Jai darbuotis padėjo podukra G. R. ir jos sugyventinis F. Č.. Tada pamatė, jog ateina S. M., kuris perlipęs per tvorą pareikalavo jų dingti iš jo žemės. S. M. pagriebė kuolą, kuris buvo apie 1 metro ilgio, ir juo daužė jai per rankas, kuriomis ji buvo užsidengusi savo galvą. Jai buvo suduoti keturi smūgiai, ji išsigandusi pabėgo. S. M. sudavė smūgius ir jos podukrai. Ji ir podukra su sugyventiniu pasišalino iš tos vietos, tiksliau pabėgo. Bėgdama atsisukusi matė, kaip S. M. sumetė toje vietoje buvusius daiktus, t. y. karutį, kuolus, peilį, drabužius bei ištrauktus iš žemės kuolus su virve, sumetė į kanalą. Pabėgus toliau paskambino ir iškvietė policijos pareigūnus. Kurie atvažiavę ją ir podukrą nufotografavo, tiksliau nufotografavo padarytus sužalojimus, taip pat nufotografavo, kur buvo sumesti į kanalą daiktai. Tą patį vakarą jos dukra ją nuvežė į ligoninės priėmimo skyrių, kur jai buvo nustatyti sumušimai. Dėl patirtų sužalojimų ji apie dvi savaites negalėjo dirbti, jai padėdavo podukra. Dėl sumušimo buvo labai išsigandusi, negalėjo paeiti, jautė didelį skausmą, iš sužalotos vietos bėgo kraujas, nes buvo pramušta kairė alkūnė. Nurodė, jog tvėrė laikiną tvorą servitutinio kelio ribose.

Liudytoja G. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji, jos krikšto mama Z. J. ir jos sugyventinis F. Č. ėjo tverti tvoros, t. y. kalė kuolus ir juos rišo virve. Prieš darbų pabaigą atėjo S. M., kuris pareikalavo jų eiti iš jo žemės. Tada paėmęs kuolą, trenkė jai per petį, nes ji buvo arčiausiai. Po to, S. M. trenkė su tuo pačiu kuolu Z. J. per alkūnes, nes ji buvo rankomis užsidengusi galvą. Z. J. nuo suduotų smūgių buvo prakirsta alkūnė ir bėgo kraujas. Tada jie visi pabėgo ir paskambino į policiją. Tuo metu matė, kaip S. M. iš žemės ištraukė kuolus ir metė į kanalą. Taip pat į kanalą įstūmė karutį, kuriame buvo kuolai, virvė, kūjis, peilis, striukės. Nurodė, jog buvo labai išsigandusi. Atvykusi policija nufotografavo jos ir Z. J. sužalojimus, taip pat kanale su daiktais įmestą karutį. Po sumušimų jai skaudėjo petį, tačiau ji pasiliko pas Z. J. dirbti, kadangi Z. J. tą patį vakarą buvo išvažiavusi į ligoninę, dėl patirtų sumušimų. Nurodė, jog mėnesį laiko po sumušimų padėjo Z. J. dirbti ūkyje, kadangi Z. J. negalėjo dirbti, kadangi jai skaudėjo alkūnes.

Liudytojas F. Č. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą dieną nuėjo jis, jo sugyventinė G. R. ir Z. J. tverti tvoros, karvėms pervaryti. Pamatė, kad ateina S. M., kuris pareikalavo jų išeiti iš jų žemės. Dar prieš tai, jam pasakė prie S. M. nelįsti, todėl jis nieko ir nedarė. Pamatė, kaip S. M. kuolu trenkė du ar tris kartus Z. J. per alkūnes. Dar prieš tai S. M. trenkė jo sugyventinei, tačiau jis to nematė, tik išgirdo G. R. riksmą. Tada jie visi išsigandę pabėgo toliau ir matė, kaip S. M. ištraukinėjo kuolus ir viską metė į kanalą. Tada paskambino į policiją. Policija atvažiavusi viską nufotografavo. Jis dar padėjo Z. J. aptvarstyti kraujuojančią alkūnę. Nurodė, jog sužalojimus padarė S. M.. Iki ateinat S. M. nei jo sugyventinė, nei Z. J. nebuvo sužalotos. Po patirtų sužalojimų Z. J. tą patį vakarą išvažiavo į ligoninę. Po to, Z. J. nelabai galėjo dirbti, nes jai skaudėjo alkūnes, todėl jis ir jo sugyventinė padėjo Z. J. dirbti darbus.

Liudytojas P. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo gautas iškvietimas, kad sumušė kaimynas su lazda. Atvykę, įvykio vietoje Mažeikių r., laukuose, kaimo nepamena, tikrai rado dvi moteris, kurios abi buvo sužalotos, vienai moteriai buvo sužalotos alkūnės, kurios buvo sutinusios bei su kraujosruvomis, o kitai moteriai - sužalotas petys, kuris buvo su kraujosruva. Įvykio vietoje buvo paaiškinta, jog jas sumušė su mediniu kuolu kaimynas bei į griovį įvertė karutį su daiktais. Nurodė, jog tuo metu lauke buvo tveriama tvora ir konfliktas kilo dėl tveriamos tvoros. Paaiškino, jog mediniai kuoliukai buvo susmaigstyti palei kanalą. Įvykio vietoje fiksavo, t. y. fotografavo, nukentėjusiąsias bei į kanalą įmestą karutį su daiktais. Patvirtino, jog byloje esančios fotolentelės yra tos pačios dienos įvykio metu užfiksuotos. Parodė, jog įvykis galėjo būti prieš pusmetį, vasarą. Taip pat paaiškino, jog moteris, kuriai buvo sužalotos alkūnės pati susižaloti taip negalėjo krisdama ar griūdama, o tokie sužalojimai galėjo atsirasti ginantis ir dengiantis rankomis nuo smūgių, galbūt galvą. Įvykio vietoje buvo nustatyta, jog moteris sumušė kaimynas, tuo metu buvo pasakyta ir vardas bei pavardė, tačiau jis duomenų nepamena, tačiau patvirtino, jog pas įtariamąjį važiavo į namus, tačiau pastarojo namuose nerado.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši tyčinė veika objektyviai pasireiškia kito žmogaus mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu įstatymo dispozicijoje nurodytus padarinius, kuria kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Pažymėtina, kad sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą nustato teismo medicinos ekspertas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintomis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-162/2014, Nr. 2K-417/2014).

Įvertinęs surinktus įrodymus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad kaltinamojo S. M. kaltė padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje nusikalstamą veiką yra neginčijamai įrodyta. Nukentėjusiosios Z. J. nurodytas aplinkybes, kad 2015-07-17 apie 16.00 val. S. M. kuolu jai trenkė į galvos sritį ir nugarą, bet pataikė į rankas, kuriomis Z. J. prisidengė nuo S. M. smūgių, patvirtina nukentėjusiosios ir liudytojų G. R. ir F. Č. parodymai, ir tikrai konstatuota, kad kaltinamasis S. M. tikrai sudavė nenustatytą kiekį smūgių nukentėjusiajai – per rankas, kuriomis ji užsidengė galvos sritį. Teismas neturi pagrindo netikėti šių nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, kadangi šie parodymai iš esmės atitinka kitą byloje esančią medžiagą, o būtent ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojų G. R. ir F. Č. parodymus, kurių metu patvirtinta, jog S. M. kuolu sumušė Z. J., taip pat patvirtina specialisto išvada ir išrašas iš VšĮ Mažeikių ligoninės, kur nurodyta, kad Z. J. sužalojimai padaryti abiejuose dilbiuose kraujosruvos, abiejų alkūnių srityse, odos nubrozdinimas kairės alkūnės sąnario srityje (18, 19 b. l.). Esantys kai kurių detalių nesutapimai tarp liudytojų parodymų, pvz. smūgių eiliškumas, nelaikytini esminiais įrodinėjant BK 140 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį. Netikėti apklaustų liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo, nes liudytojai parodymus davė įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, taip pat atvykę policijos pareigūnai užfiksavo įvykio aplinkybes, patirtus sužalojimus bei į kanalą sumestus daiktus, t. y. karutį, kuolus, striukę, kūjį, virvę. Aplinkybę, kad dėl šių S. M. veiksmų kilo pasekmės, t. y. buvo nežymiai sutrikdyta Z. J. sveikata, patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada (19 b. l.). Teismas atmeta kaip nepagrįstus kaltinamojo S. M. teiginius, kad jis nesužalojo Z. J. ir nieko į kanalą nesvaidė, tačiau S. M. nepaneigė ir paties fakto buvimo, jog jis buvo atėjęs prie Z. J. ir kitų buvusių asmenų, tačiau neigė, ką nors mušęs, iškėlęs hipotetinę versiją, jog asmenys buvę su Z. J., galėjo tarpusavyje susimušti ir pasidaryti sužalojimus. Tačiau ši versija yra paneigta byloje esančių įrodymų visuma bei liudytojų parodymais, kurie nuosekliai papasakojo apie S. M. atėjimą, agresyvų elgesį ir reikalavimus bei po to, sekusius smurto veiksmus ne tik Z. J. atžvilgiu, bet ir liudytojos G. R., tai byloje patvirtina prie bylos prijungtos ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-40135-15. S. M. versija nėra niekuo byloje paremta, o tik laikytina kaip gynybinė, kuria siekiama išvengti gręsiančios baudžiamosios atsakomybės. Abejotina ir kaltinamojo gynėjos iškelta versija, jog Z. J. siekdama apkaltinti bei neigiamai pateikti kaltinamąjį S. M. galėjo pati susižaloti, galbūt krisdama, o kadangi Z. J. yra konfliktiška asmenybė, tai nurodė, kad sužalojimas padarė neva S. M.. Ši kaltinamojo gynėjos versija yra paneigta byloje esančiais įrodymais, o būtent liudytojų G. R., F. Č. ir P. J. parodymais, kur liudytojai G. R. ir F. Č. patvirtino, jog smūgius mediniu kuolu sudavė būtent kaltinamasis S. M., o liudytojas P. J. teismą patikino, jog tokie sužalojimai, kokie buvo padaryti Z. J., negalėjo atsirasti nugriuvus, o galėjo atsirasti ginantis ir prisidengus rankomis nuo smūgių, galbūt į galvą. Taip pat byloje esanti specialisto išvada patvirtina, jog sužalojimai padaryti kontaktuojant kietais bukais daiktais ar galimai paviršiais. Nepaneigtina, jog medinis kuolas, kuriuo ir buvo padaryti sužalojimai Z. J., yra kietas bukas daiktas ir paviršius. Todėl esant tokiam įrodymų visetui darytina visiškai pagrįsta išvada, jog sužalojimai Z. J. buvo padaryti S. M. mušant su mediniu kuolu per rankas, o ne Z. J. nugriuvus ir taip susižalojus.

Esant šioms aplinkybėms teismas pripažįsta visiškai įrodyta, kad kaltinamasis S. M. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, todėl jam skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė.

Kaltinamojo S. M. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas tyčinis baigtas nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis) žmogaus sveikatai, nusikalstama veika yra smurtinio pobūdžio, sunkių pasekmių nesukelta. Atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę: S. M. anksčiau neteistas (34 b. l.), administracine tvarka baustas, duomenų apie baudų sumokėjimą byloje nėra (44-45 b. l.), nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, nevedęs. Nustatant bausmės rūšį ir parenkant jos dydį įvertintina ir tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, vadovaujantis BK 41 straipsniu, 54-55 straipsniais, manytina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti S. M. skiriant sankcijoje už šią nusikalstamą veiką numatytą laisvės apribojimo bausmę, mažesnės trukmės, nei sankcijos vidurkis (viešieji darbai laikytini per švelnia, areštas ir laisvės atėmimas - per griežtomis bausmės rūšimis), įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, uždraudžiant bendrauti su Z. J..

Kaltinamajam S. M. išaiškintinos laisvės apribojimo bausmės neatlikimo pasekmės, numatytos BK 48 straipsnio 9, 10 dalyse.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomoji priemonė S. M. neskirtina.

Nukentėjusioji Z. J. pareiškė civilinį ieškinį (1-2 b. l.), kuriuo prašo iš S. M. priteisti 1500 eurų neturtinės žalos atlyginimo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

BPK 109 straipsnio prasme civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti pareikštas ir nagrinėjamas kartu su byla, kai asmeniui padaryta žala, kai kaltinamojo veika turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių bei tarp kaltininko neteisėtos veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Šios aplinkybės byloje nustatytos. Kadangi Z. J. atžvilgiu buvo padarytas nesunkus nusikaltimas, nukentėjusioji turi teisę reikalauti atlyginti jai nusikaltimu padarytą žalą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nukentėjusiajam padaryta nusikaltimu, todėl atlyginti žalą pareiga, sutinkamai su CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, atsiranda ją padariusiam asmeniui, t. y. kaltinamajam. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad nukentėjusiajai kaltinamojo neteisėtais veiksmais padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusioji nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, išgąstį, savotišką pažeminimą, nes gyvendama ūkiškai darbus turėdavo dirbti ir skaudančiomis rankomis. Be to, nurodė, jog neseniai pasitikrinus alkūnių stovį, nustatytas kairės alkūnės bursitas, t. y. sąnario pasikartojantis patinimas su skysčio kaupimosi galimybe (21 b. l.). Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus sužalojus sveikatą yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne vien sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai. Teismas atsižvelgia į visas aplinkybes, tai, kad nukentėjusioji dėl kaltinamojo veiksmais patirtų sužalojimų kreipėsi į gydymo įstaigą, byloje yra duomenų, kad ji dėl tos priežasties buvo apie dvi savaites nedarbinga bei po patirtų sužalojimų yra liekamieji reiškiniai, taip pat į aplinkybę, į kaltinamojo turtinę padėtį, tai, kad jis nedirba, darbo biržoje neregistruotas, remiasi ir teisingumo bei protingumo kriterijais, nes kiekvienoje konkrečioje situacijoje teismas turi pareigą užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko ar už jo veiksmus materialiai atsakingo asmens – pusiausvyrą, įvertinant ir tai, kad kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos negali tapti pasipelnymo šaltiniu. Akivaizdu, kad dėl kaltinamojo veiksmais padarytų sužalojimų nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, patyrė neigiamus išgyvenimus, nepatogumus dėl negalėjimo atlikti ūkio darbų. Spręsdamas atlygintinos neturtinės žalos dydį teismas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiesiems, patyrusiems nežymų sveikatos sutrikdymą. Pagal CK 250 straipsnį neturtinės žalos dydį, remiantis kriterijų visuma, pinigine išraiška nustato teismas, o ne nukentėjusysis ir civilinis ieškovas, neturi būti vartojama sąvoka – neturtinės žalos sumažinimas, todėl teismas nustato atlygintinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai Z. J. – 500,00 Eur, priteisiant iš kaltinamojo S. M., likusioje dalyje ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas.

Z. J. pagal savo skundą yra nukentėjusioji, todėl jai iš S. M. priteistina 150,00 Eur advokato atstovavimo išlaidų (23 b. l.) (BPK 103 straipsnio 6 punktas, 105 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 straipsnio 1 dalimi, 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

S. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir nubausti laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, uždraudžiant visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį bendrauti su Z. J..

Išaiškinti kaltinamajam S. M., kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir kartą per tris mėnesius atsiskaityti už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą laisvės apribojimą vykdančiai institucijai.

Išaiškinti kaltinamajam S. M., kad jeigu dėl objektyvių priežasčių jis negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Priteisti iš S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) Z. J. 500,00 Eur (penkių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimą ir 150,00 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) advokato atstovavimo išlaidų, likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo S. M. kardomosios priemonės neskirti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą per Mažeikių rajono apylinkės teismą.