Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2019-05-16 · Civilinė byla Nr. e2YT-1692-761/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-05-16
Bylos Nr.
e2YT-1692-761/2019
Teisminio proceso Nr.
2-42-3-00175-2019-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Osvaldas Briedis
Pareiškėjas
S. M. K.
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-1692-761/2019Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00175-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 16 d.Šilalė
Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėjas Osvaldas Briedis,sekretoriaujant Virginjai Makarienei,dalyvaujant pareiškėjui S. M. K., jo atstovui advokatui R. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. M. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas S. M. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po sesers Z. M. mirties (duomenys neskelbtini) likusį palikimą priėmė ir valdo, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Teismas laiko, kad suinteresuotas asmuo su pareiškimu sutinka. Kadangi apie posėdžio vietą ir laiką suinteresuotam asmeniui pranešta tinkamai byla nagrinėjama jo atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Iš pareiškėjo S. M. K., liudytojų S. K., A. L. paaiškinimų, rašytinės civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo sesuo Z. M.. Po jos mirties liko palikimas 1 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šį žemės sklypą po sesers Z. M. mirties prižiūrėjo rūpinosi naudojo jį, tai yra pjovė žolę. Kadangi žemės sklypas nedidelis dėl pakankamai didelio atstumo ir nepatogaus privažiavimo, kad nereikėtų važinėti šį žemės sklypą panaudos pagrindais atidavė naudotis netoliese gyvenančiam ūkininkui. Sesuo Z. M. gyveno viena savo vaikų neturėjo. Jos sutuoktinis P. M. mirė (duomenys neskelbtini) Prieš mirtį Z. M. pareiškėjui parodė vietą kur ji laikė paslėpusi pinigus. Todėl po Z. M. mirties jis paėmė Z. M. pinigus apie 2000 Lt ir juos panaudojo laidotuvėms. Po sesers mirties pareiškėjas pasiėmė karvę, dviratį, namų apyvokos daiktus. Todėl nors S. M. K. į notarų biurą nesikreipė, tačiau sesers Z. M. turtą paveldėjo jį priimdamas, tai yra savo veiksmais pradėdamas naudotis, valdyti palikėjos turtą. Aplinkybes, kad S. M. K. po Z. M. mirties priėmė jos palikimą teismo posėdžio metu patvirtino liudytojai S. K. ir A. L..

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.

Aukščiau išdėstyta įrodo, jog pareiškėjas iš karto po sesers mirties priėmė ir valdė Z. M. priklausiusį turtą, juo rūpinosi kaip savo turtu, tai yra laidojimui panaudojo palikėjos pinigines lėšas, naudojosi ir prižiūrėjo žemės sklypą, pasiėmė likusius gyvulius, namų apyvokos daiktus. Atsižvelgiant į pareiškėjo pareiškime išdėstytas aplinkybes bei į byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad S. M. K. po sesers Z. M. mirties atliko aktyvius veiksmus, siekdamas įgyti nuosavybę į paveldimą turtą. Todėl darytina išvada, kad po Z. M. mirties jos brolis S. M. K. rūpinosi palikėjos turtu kaip savo, dėl to laikytina, jog pareiškėjas priėmė po palikėjos mirties palikimą faktiškai pradėdamas turtą valdyti. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, pareiškimas tenkintinas (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas dėl Z. M. turto paveldėjimo ir teisinės registracijos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po Z. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė S. M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl Z. M. turto paveldėjimo ir teisinės registracijos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.

Teisėjas Osvaldas Briedis