Kauno apygardos teismo nutartis, 2S-1602-259/2010

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2010-09-21
Bylos Nr.: 2S-1602-259/2010
Teisminio proceso Nr.: 2-05-3-04701-2010-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Arvydas Žibas (pirm.), Virginija Gudynienė, Algimantas Kukalis
Ieškovas: N. Č.
Atsakovas: V. J., UAB „Nijolė“

Civilinė byla Nr.2S-1602-259/2010(Proceso Nr. 2-05-3-04701-2010-5)

Pirmos instancijos teismo teisėjas Artūras Šafronas(S)Procesinio dokumento kategorija110.2, 110.6, 121.14, 122.4KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. rugsėjo 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Virginijos Gudynienės, Algimanto Kukalio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės N. Č. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-9261-454/2010, kuria patenkintas atsakovo V. J. prašymas dėl atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. Č. ieškinį atsakovams UAB „Nijolė“, V. J. dėl sandorio ir akto pripažinimo ir dalies negaliojančiais ir restitucijos taikymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2010-05-04 nutartimi (b.l.7) tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir ieškovės ieškinio reikalavimų užtikrinimui areštavo atsakovo V. J. nekilnojamąjį turtą – buitinio aptarnavimo pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, uždrausdamas šiuo turtu disponuoti, palikdamas teisę turtą valdyti ir juo naudotis.

Šalies argumentai

Atsakovas V. J. Kauno miesto apylinkės teismui 2010-05-25 pateikė prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą (b.l.8-9), kuriuo prašė teismo įpareigoti ieškovę į Kauno miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 21 280 Lt nuostolių dydžio piniginę įmoką arba pateikti banko garantiją. Atsakovas savo prašymą grindė tuo, jog dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010-05-04 nutartimi taikyto arešto pastatui, esančiam Manų g. 8A, Kaune, jis patyrė 21 280 Lt materialinius nuostolius, kadangi šio pastato nuomininkas UAB „EVK“ po arešto pastatui taikymo nutraukė nuomos sutartį.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2010-05-31 nutartimi (b.l.17-18) atsakovo prašymą tenkino ir įpareigojo ieškovę galimam nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimui per 14 d. nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 21 280 Lt dydžio užstatą arba apteikti šiai sumai banko garantiją, galiojančią iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Atsižvelgdamas į tai, jog areštuota atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto suma yra gana didelė, atsakovas patyrė nuostolių, ką patvirtina jo pateikti dokumentai, teismas padarė išvadą, jog 2010-05-04 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės padarė atsakovui žymią materialinę žalą. Be to, teismas sprendė, jog atsakovo prašymas dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo tenkintinas ir siekiant išlaikyti ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyrą.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu (b.l.19-23) ieškovė N. Č. su teismo nutartimi nesutiko, prašė nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės, dėl šių motyvų:

1) dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010-05-04, kuria atsakovo pastatui pritaikytas areštas, atsakovas turėjo galimybę pateikti atskirąjį skundą, įrodymus, jog laikinosios apsaugos priemonės jam nuosavybės teise priklausančiam pastatui buvo taikytos nepagrįstai, kad reikalavimo suma jam nėra didelė ir kad nėra grėsmės, jog būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti nebeįmanomu. Tačiau atsakovas atskirojo skundo nepateikė, taigi, nepaneigė ir objektyvios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo, nors 2010-04-27 jau neva buvo sudaręs su UAB „EVK“ Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį dėl 280 kv. m patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomos ir žinojo sutarties sąlygas, suteikiančias nuomininkui teisę vienašališkai nutraukti nuomos sutartį, kai yra apribojamos/suvaržomos nuomotojo teisės į patalpas (Sutarties 6.2 p.), taigi, kartu ir žinojo, jog dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių gali patirti nuostolių. Atsakovas taip pat galėjo prašyti teismo vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita (CPK 146 str., pavyzdžiui areštą pakeiti piniginiu užstatu). Neskųsdamas laikinųjų apsaugos priemonių ir neprašydamas jų pakeisti, atsakovas elgėsi aplaidžiai ir nerūpestingai ne tik savo, bet ir UAB „EVK“ atžvilgiu, kadangi atsakovui įgyvendinus nurodytas priemones, Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 6.2 p. numatyta nuomininko teisė vienašališkai nutraukti sutartį būtų išnykusi;

2) atsakovas nė karto nesusisiekė su ieškove ar jos atstove, neinformavo, jog pastatui taikytas areštas gali apsunkinti jo nuomą, dėl ko atsakovas gali patirti nuostolių. Ieškovė neketino užkirsti kelio atsakovui gauti naudą, nuomojant ar kitaip naudojant jam nuosavybės teise priklausantį pastatą. Priešingai, ieškovė ir dabar neprieštarauja, kad atsakovas ginčo pastatą nuomotų ir iš jo gautų pajamas. Dėl šios priežasties ieškovė iki šiol neperdavė antstoliui vykdyti Kauno miesto apylinkės teismo 2010-05-04 nutarties. Be to, ieškovė nežinojo, jog ginčo pastatą atsakovas nuomoja kitiems asmenims, kadangi VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre jokia ginčo pastato nuomos sutartis įregistruota nebuvo (b.l.24-27), todėl, vadovaujantis CK 6.531 str. 2 d., nuomos sutartis negali būti panaudota prieš ieškovę;

Žemesnės instancijos teismas

3) teismas neatsižvelgė į tai, jog Kauno miesto apylinkės teismo 2010-05-04 nutartimi atsakovui nuosavybės teise priklausantis pastatas buvo areštuotas, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, tačiau paliekant teisę turtą valdyti ir juo naudotis. Teisės doktrinoje naudojimosi teisė apibrėžiama kaip teisė naudoti turto naudingąsias savybes, gauti iš turto pajamų bei vaisių ar kitos naudos. Pagal LR CK XXVII skyriaus nuostatas nuomos sutartimi viena šalis įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis įsipareigoja mokėti nuomos mokestį, todėl teismo 2010-05-04 nutartimi nustatyta laikinoji apsaugos priemonė niekaip nesuvaržė atsakovo teisės sudaryti nuomos sutarties ir gauti pajamų;

Atsiliepimas

4) atsakovo teiginys, jog jis patyrė nuostolius dėl 2010-05-04 nutartimi pastatui taikyto arešto, nepagrįstas. Nuomos sutartį nuomininkas UAB „EVK“ vienašališkai nutraukė dėl atsakovo nesąžiningumo, sudarant šią sutartį, nerūpestingumo ir informacijos nuslėpimo. Sutarties pasirašymo dieną (2010-04-27) atsakovas patvirtino ir garantavo nuomininkui, jog ginčų dėl išnuomojamo turto teisme nėra (Sutarties 4.1.2. p.). Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė dar 2009 m. gegužę Kauno miesto apylinkės teismui buvo pateikusi ieškinį, kuriuo prašė pripažinti iš dalies negaliojančiu nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sandorį, sudarytą tarp atsakovų UAB „Nijonė" ir V. J., kuriuo UAB „Nijonė“ perleido ginčo pastatą V. J.. Šio ieškinio pagrindu pastatui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Ieškovės ieškinys Kauno miesto apylinkės teismo 2009-11-18 nutartimi buvo paliktas nenagrinėtas. Ieškovei nutartį apskundus, Kauno apygardos teismas 2010-03-01 nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2009-11-18 nutartį paliko nepakeistą. Taigi, sudarant 2010-04-27 nuomos sutartį, atsakovui buvo žinoma, jog ieškovė dar turi galimybę kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, pateikdama kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo nutarties (terminas kasaciniam skundui pateikti baigėsi tik 2010-06-01). Be to, ieškinio palikimas nenagrinėtu neužkerta ieškovei teisės vėl kreiptis į teismą bendra tvarka (CPK 297 str. 2 d.). Dėl tolesnių ieškovės veiksmų atsakovas nei su ieškove, nei su jos atstove nebendravo, todėl negalėjo būti tikras, jog ieškovė nebesikreips į teismą ar nepaduos kasacinio skundo. Vadinasi, grėsmė dėl tebeegzistuojančio ginčo nebuvo išnykusi ir ji buvo žinoma atsakovui. Kauno miesto apylinkės teisme 2010-04-20 buvo priimtas ieškovės ieškinys dėl tų pačių reikalavimų. Atsakovas savo 2010-05-05 atsiliepime į patikslintą ieškovės ieškinį nurodo, jog Kauno miesto apylinkės teismo 2010-04-20 pranešimas dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo jam buvo įteiktas 2010-04-26. Todėl akivaizdu, jog atsakovas, 2010-04-27 sudarydamas nuomos sutartį, ne tik žinojo, bet ir buvo susipažinęs su ieškovės pareikštais reikalavimais ir prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau šias aplinkybes nuo nuomininko UAB „EVK“ nuslėpė. Toks atsakovo elgesys pagrindžia ieškovės ieškinyje nurodomą atsakovo nesąžiningumą ir patvirtina teismo 2010-05-04 nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą. Todėl teismas, spręsdamas galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo klausimą, turėjo atsižvelgti ir į paties atsakovo veiksmus (elgesį), sudarant nuomos sutartį, t. y. išanalizuoti visas nagrinėjamam klausimui teisiškai reikšmingas aplinkybes;

5) teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad galimi nuostoliai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti prognozuojami realiai (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-03-19 nutartis c.b. Nr. 2-321/2009). Tokį galimų nuostolių realumą turi pagrįsti ir įrodyti asmuo, reiškiantis prašymą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo (CPK 12 str. ir 178 str.). Be to, teismas, taikydamas nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą, kiekvienu atveju turi išsiaiškinti, ar iš tikrųjų egzistuoja objektyvi tikimybė, kad atsakovas dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galės patirti nuostolių, koks gali būti jų pobūdis ir preliminarus dydis, o vertindamas šias aplinkybes - vadovautis juos pagrindžiančiais įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2005-06-02 nutartis c.b. Nr. 2-266/2005). Teismo išvada, jog atsakovas patyrė 21 280 Lt nuostolių, kuriuos patvirtino pateiktais dokumentais, visiškai nepagrįsta. Atsakovas nepateikė jokio dokumento įrodančio, kad jis verčiasi patalpų nuomos individualia veikla. Be to, atsakovas pateikė įrodymus tik dėl 1 000 Lt avanso grąžinimo nuomininkui, kurie galėtų būti traktuojami kaip realūs atsakovo patirti nuostoliai, jeigu būtų įrodyta, jog nuomos sutartis buvo nutraukta būtent dėl ieškovės prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. 20 280 Lt nuostolius už laikotarpį nuo 2010-05-23 iki 2011-12-31 atsakovas paskaičiavo visiškai nepagrįstai ir neteisėtai, kadangi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės net šiai dienai pastato nedraudžia nuomoti, todėl atsakovas gali išnuomoti pastatą ir gauti pajamas. Darytina išvada, jog atsakovas jokių nuostolių nepatiria ir nepatirs;

6) teismas neatsižvelgė į atsakovo pateiktų akivaizdžiai per didelių ir neprotingų nuostolių paskaičiavimo nepagrįstumą, neįsigilino į tikruosius motyvus, dėl ko nuomos sutartis buvo nutraukta, nevertino ieškovės materialinės padėties (Lietuvos apeliacinio teismo 2003-11-27 nutartis c.b. Nr. 2-436/2003). Šiuo metu ieškovės materialinė padėtis yra bloga, ji yra nulemta būtent atsakovų nesąžiningų veiksmų, kurie visokiais būdais vengė ir iki šiol vengia padengti ieškovei susidariusį 50 000 Lt įsiskolinimą. Teismo įpareigojimas ieškovei įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 21 280 Lt dydžio užstatą arba pateikti minėtai sumai banko garantiją dar labiau pablogintų ieškovės materialinę padėtį, kadangi ieškovė šią sumą būtų priversta skolintis;

7) teismas neišlaikė šalių interesų užtikrinimo pusiausvyros, nevertino ieškovei susidariusio įsiskolinimo dydžio, nustatė neadekvačiai didelės sumos nuostolių atlyginimo užtikrinimą. Teismas turėjo įvertinti, jog 21 280 Lt dydžio užstato ar banko garantijos pateikimas apsunkins ieškovę (fizinį asmenį) ir apribos jos teises efektyviai ginti pažeistas teises, kadangi jau ieškinyje ieškovė nurodė savo sunkią materialinę padėtį. Taigi, teismas, įpareigodamas ieškovę sumokėti užstatą, pažeidė teisės principą impossibilium nulla obligatio est (niekas negali įsipareigoti įvykdyti neįmanoma). Tuo tarpu Konstitucijos 30 str. ir CPK 5 str. suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą įstatymo nustatyta tvarka, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektyvinė teisė arba įstatymo saugomas interesas. Kreipimosi į teismą teisę užtikrinančios nuostatos įtvirtintos ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 13 straipsnyje. Remdamasi šiomis nuostatomis, ieškovė ir kreipėsi į teismą bei prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu, siekdama tinkamai apginti savo teisėtus interesus;

8) vadovaujantis teismų praktika, be kitų bylos aplinkybių, teismas turėjo įvertinti ir nagrinėjamų teisinių santykių esmę, galimo jų subjektų elgesio motyvus, atitiktį logikos dėsniams, rūpestingo, protingo, apdairaus teisinių santykių dalyvio elgesio standartus.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą (b.l.30-34) atsakovas V. J. su atskiruoju skundu nesutiko, prašė jį atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą, dėl šių motyvų:

1) apeliacijos dalykas yra Kauno miesto apylinkės teismo 2010-05-31 nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, o ne Kauno miesto apylinkės teismo 2010-05-04 nutarties, kuria atsakovo konkrečiam nekilnojamajam turtui taikytas areštas, teisėtumas ar pagrįstumas, taip pat ne atsakovo procesinė pozicija, neskundžiant nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar neprašant jos pakeisti kita laikinąja apsaugos priemone. Todėl skundo argumentai, kad atsakovas turėjo galimybę skųsti 2010-05-04 nutartį, kuria atsakovo turtui taikytas areštas, arba prašyti pakeisti pritaikyta laikinąją apsaugos priemonę kita, neturi jokios juridinės reikšmės, vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą;

Atsiliepimas

2) skundo argumentas, jog teismo 2010-05-04 nutartimi pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė - atsakovo turto areštas, nedraudžia atsakovui išnuomoti areštuoto turto, nepagrįstas. Tiek iš 2010-05-04 nutarties turinio, tiek iš prie atskirojo skundo pridėto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b.l.24-27) matyti, kad atsakovui priklausantis ginčo pastatas areštuotas, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti. Pagal LR turto arešto registro įstatymo 2 str. 4 d. disponavimo teisės apribojimas - teisės pakeisti turto teisinę padėtį, teisinį jo likimą - teisės turtą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, įkeisti, išnuomoti, perduoti naudoti kitiems asmenims, nustatyti servitutus ar kitaip šį turtą sutartimi apsunkinti - priverstinis laikinas apribojimas. Todėl akivaizdu, kad 2010-05-04 nutartimi pritaikyta laikinąja apsaugos priemone uždrausta atsakovui nuomoti nuosavybės teise valdomą ginčo pastatą;

3) aplinkybė, kad nuomos sutartis nebuvo įregistruota viešajame registre, o ieškovė nežinojo, kad atsakovas nuomoja pastatą tretiesiems asmenims, nepaneigia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Lietuvos apeliacinis teismas, formuodamas CPK 147 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktiką, pripažįsta, jog paprastai teismas nustato atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą tais atvejais, kai pagal bylos duomenis yra realiai prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti, ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas (nuostoliai yra dideli, ieškovas yra finansiškai nepajėgus jų padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan.), esant objektyvaus pobūdžio prielaidoms apie galimų nuostolių atsiradimo tikimybę, preliminarų jų dydį. Vadinasi, šiuo atveju būtina nustatyti, ar dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui gali atsirasti nuotoliai ir ar atsakovo galimų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas, o ne tai, ar ieškovas, prieš prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemonės, žinojo apie atsakovo galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymą atsiradimą;

4) skunde nurodomos aplinkybės, kad atsakovas jau 2010-04-27 negalėjo sudarinėti nuomos sutarties, nes žinojo apie ieškovės ieškinį bei tai, jog ieškovė kitoje civilinėje byloje gali kasacine tvarka skųsti apeliacinės instancijos teismo nutartį dėl Actio Pauliana ieškinio palikimo nenagrinėtu, tik patvirtina, jog dėl ieškovės veiksmų atsakovui ribojama laisvė disponuoti pastatu ir dėl to jis gali patirti nuostolių negautų pajamų forma. Be to, nuomos sutarties sudarymo dieną (2010-04-27) pastatas nebuvo areštuotas, tai padaryta tik 2010-05-04 nutartimi. Ieškovė, ieškinyje ginčydama dalį pastato perleidimo sutarties, restitucijos natūra taikyti neprašė, o prašė iš atsakovo V. J. priteisti tik 50 000 Lt. Iš taip suformuluoto ieškovės ieškinio reikalavimo akivaizdu, kad ji jokių daiktinių teisių į pastatą nereiškė, o pareiškė atsakovui tik piniginį reikalavimą, todėl atsakovui nebuvo jokio pagrindo manyti, kad byloje yra kilęs ginčas dėl išnuomojamo turto;

Atsiliepimas

5) skunde nepagrįstai nurodoma, kad atsakovas pirmosios instancijos teisme neįrodė nuostolių, patirtų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, dydžio. Atsakovas, prašydamas užtikrinti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą, turi įrodyti ne patirtus, o tik realiai prognozuojamus galimus nuostolius. Byloje pateiktais įrodymais (nutraukta nuomos sutartimi) ir faktu, kad dėl pastato arešto negali disponuoti turtu, t. y. išnuomoti pastate esančių patalpų, atsakovas kaip tik ir įrodė realiai prognozuojamų galimų nuostolių dydį;

6) skunde nurodoma, kad atsakovas nepateikė jokio dokumento, įrodančio, jog jis verčiasi individualia patalpų nuomos veikla, todėl negali patirti nuostolių dėl pasato arešto ir nutrauktos nuomos sutarties. Paneigdamas šį argumentą, atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė 2010-07-08 Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (32.2)-618-1261 (b.l.35), iš kurios matyti, kad atsakovas nuo 2009-06-12 vykdo individualią veiklą: nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimas;

7) skundo argumentai, jog teismas neįvertino akivaizdžiai per didelio ir neprotingo nuostolių paskaičiavimo ir blogos ieškovės materialinės padėties, kuri susidarė būtent dėl atsakovų nesąžiningų veiksmų, nepagrįsti. Įstatymas nenumato, to nepatvirtina ir teismų praktika, kad atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo suma galėtų ar turėtų būti ribojama pareikšto ieškinio suma ar procentu nuo šios sumos. Dirbtinai bei nepagrįstai apribojus atsakovo teisę reikalauti visų nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, nebūtų pasiekti šio proceso teisės instituto tikslai ir šis institutas neatliktų pagrindinės funkcijos - užtikrinti, kad atsakovo nuostoliai, galintys atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bus atlyginti. Be to, pripažinus šiuos skundo argumentus pagrįstais, būtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas bei šalių teisėtų interesų pusiausvyra, nes ieškovei pareiškus 50 000 Lt piniginį ieškinį ir jos prašymu pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, yra areštuotas atsakovo pastatas, įsigytas beveik už dešimt kartų didesnę sumą, todėl ieškovė galėtų išvengti tinkamo nuostolių atlyginimo užtikrinimo instituto taikymo dėl santykinai nedidelės, lyginant su areštuoto turto įsigijimo verte, ieškinio sumos. Pažymėtina, jog galima realiai prognozuoti, jog atsakovas, kuris verčiasi nekilnojamojo turto nuoma, dėl pastato arešto negalėdamas nuomoti pastate esančių patalpų, tikrai patirs nuostolių, kurių suma yra mažesnė kaip penki procentai nuo areštuoto turto vertės. Be to, pati ieškovė pripažįsta, kad jos turtinė padėtis sunki, todėl ši aplinkybė nepaneigia nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo būtinumo, o kaip tik jį patvirtina, nes viena iš privalomų galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo sąlygų kaip tik ir yra ieškovo finansinis nepajėgumas. Kadangi šį faktą pati ieškovė pripažįsta, atsakovui jo įrodinėti nebereikia (CPK 187 str.);

8) tai, jog teismas įpareigojo ieškovę užtikrinti atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą, nepaneigė ieškovei Konstitucijos 30 str. ir CPK 5 str. suteiktos teisės kreiptis į teismą įstatymų nustatyta tvarka, kad būtų apginta pažeista ir ginčijama subjektinė teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tai patvirtina aplinkybė, jog civilinė byla pagal ieškovės ieškinį yra nagrinėjama ieškinio teisenos tvarka. Teismo įpareigojimas ieškovei užtikrinti atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą tik garantuoja šalių lygiateisiškumo principo bei šalių teisėtų interesų pusiausvyros civiliniame procese įgyvendinimą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Šios bylos apeliacijos dalykas yra Kauno miesto apylinkės teismo 2010-05-31 nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, o ne Kauno miesto apylinkės teismo 2010-05-04 nutarties, kuria atsakovo konkrečiam nekilnojamajam turtui taikytas areštas, teisėtumas ar pagrįstumas, taip pat ne atsakovo procesinė pozicija, neskundžiant nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar neprašant jos pakeisti kita laikinąja apsaugos priemone. Todėl apeliantės argumentai, kad atsakovas turėjo galimybę skųsti 2010-05-04 nutartį, kuria atsakovo turtui taikytas areštas, arba prašyti pakeisti pritaikyta laikinąją apsaugos priemonę kita, neturi jokios teisinės ar faktinės reikšmės, vertinant skundžiamą Kauno miesto apylinkės teismo 2010-05-31 nutartį, kuria tenkintas atsakovo prašymas užtikrinti atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą.

Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija (CPK 147 str. 1 d.). Paprastai teismas nustato atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą tais atvejais, kai pagal bylos duomenis yra realiai prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti, ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovo galimų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas (dideli nuostoliai, ieškovas yra finansiškai nepajėgus jų padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan.), esant objektyvaus pobūdžio prielaidoms apie galimų nuostolių atsiradimo realią tikimybę, preliminarų jų dydį (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-415/2008). Teismas, taikydamas nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą, kiekvienu atveju turi išsiaiškinti, ar iš tikrųjų egzistuoja objektyvi tikimybė, kad atsakovas dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galės patirti nuostolių, koks gali būti jų pobūdis ir preliminarus dydis, o vertindamas šias aplinkybes - vadovautis juos pagrindžiančiais įrodymais. Teismų praktikoje suformuotos taisyklės, kad galimi nuostoliai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti prognozuojami realiai (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 2-321/2009, 2008 m. lapkričio 27 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 2-857/2008, 2008 m. lapkričio 6 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 2-826/2008). Tokį galimų nuostolių realumą turi pagrįsti ir įrodyti asmuo, reiškiantis prašymą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo (CPK 12, 178 str.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2010-05-04 nutartimi areštavo atsakovo nekilnojamąjį turtą - buitinio aptarnavimo pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, uždrausdamas šiuo turtu disponuoti, palikdamas teisę turtą valdyti ir juo naudotis (7 b.l.).

Apeliantės argumentas, jog Kauno miesto apylinkės teismo 2010-05-04 nutartimi pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė - atsakovo turto areštas, nedraudžia atsakovui išnuomoti areštuoto turto, nepagrįstas. Iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenų (24-27 b.l.) matyti, kad areštuotas atsakovo nekilnojamasis turtas - buitinio aptarnavimo pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, apribojant disponavimą minėtu turtu. Remiantis Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi, disponavimo teisės apribojimas - teisės pakeisti turto teisinę padėtį, teisinį jo likimą - teisės turtą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, įkeisti, išnuomoti, perduoti naudoti kitiems asmenims, nustatyti servitutus ar kitaip šį turtą sutartimi apsunkinti - priverstinis laikinas apribojimas. Todėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010-05-04 nutartimi pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis uždrausta atsakovui nuomoti nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą.

Kaip jau minėta, Lietuvos apeliacinis teismas, formuodamas CPK 147 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktiką, pripažįsta, jog paprastai teismas nustato atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą tais atvejais, kai pagal bylos duomenis yra realiai prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti, ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas (nuostoliai yra dideli, ieškovas yra finansiškai nepajėgus jų padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan.), esant objektyvaus pobūdžio prielaidoms apie galimų nuostolių atsiradimo tikimybę, preliminarų jų dydį. Vadinasi, šiuo atveju būtina nustatyti, ar dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui gali atsirasti nuotoliai ir ar atsakovo galimų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas, o ne tai, ar ieškovas, prieš prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemonės, žinojo apie atsakovo galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymą atsiradimą. Todėl aplinkybė, kad nuomos sutartis nebuvo įregistruota viešajame registre, o ieškovė nežinojo, kad atsakovas nuomoja pastatą tretiesiems asmenims, nepaneigia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Taip pat neturi juridinės reikšmės apeliantės nurodomas faktas, kad nuomos sutarties sudarymo dieną (2010-04-27) atsakovas žinojo apie šioje byloje pareikštą ieškovės ieškinį bei tai, jog ieškovė kitoje civilinėje byloje gali kasacine tvarka skųsti apeliacinės instancijos teismo nutartį dėl Actio Pauliana ieškinio palikimo nenagrinėtu, tačiau nuomos sutartyje vis tiek patvirtino ir garantavo, kad ginčo dėl išnuomojamo turto teisme nėra. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenų (24-27 b.l.) matyti, kad nuomos sutarties sudarymo dieną, t.y. 2010-004-27, atsakovo teisė disponuoti pastatu niekaip nebuvo suvaržyta, pastatas areštuotas tik 2010-05-04 nutartimi. Be to, ieškovė, ieškinyje ginčydama dalį pastato perleidimo sutarties, restitucijos natūra taikyti neprašė, o prašė iš atsakovo V. J. priteisti tik 50000,- Lt. Iš taip suformuluoto ieškovės ieškinio reikalavimo akivaizdu, kad ji jokių daiktinių teisių į pastatą nereiškė, o pareiškė atsakovui tik piniginį reikalavimą, todėl atsakovui nebuvo jokio pagrindo manyti, kad byloje yra kilęs ginčas dėl išnuomojamo turto.

Atsakovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė 2010 m. liepos 8 d. Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (32.2)-618-1261, iš kurios matyti, kad atsakovas V. J. nuo 2009 m. birželio 12 d. vykdo individualią veiklą: nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimas (35 b.l.). Šis įrodymas patvirtina, kad atsakovas verčiasi patalpų nuomos veikla, todėl areštavus jo turtą ir neturint galimybės nuomoti patalpas, apeliantas gali objektyviai patirti nuostolių. Galimų nuostolių dydį atsakovas grindė 2010 m. balandžio 27 d. nuomos sutartimi (10-12 b.l.) ir jos nutraukimu (15 b.l.).

Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad iš tikrųjų egzistuoja objektyvi tikimybė, kad atsakovas dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ateityje galės patirti nuostolių. Kartu teisėjų kolegija akcentuoja, kad teismas, taikydamas atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą nebūtinai turi turėti pagrįstus įrodymus, jog atsakovo nurodyto dydžio nuostoliai ateityje tikrai atsiras, teismui pakanka įsitikinti tuo, kad tokie nuostoliai gali atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, todėl teismas nuostolių atlyginimo užtikrinimo dydį nustato atsižvelgdamas į preliminarų galimų nuostolių dydį, įvertinęs laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastą, poveikį atsakovui ir kitas reikšmingas aplinkybes. Įvertinus tai, kad nuomininkas dėl turto arešto, kuris pritaikytas Kauno miesto apylinkės teismo 2010-05-04 nutartimi, nutraukė su atsakovu devyniolikai mėnesių sudarytą nuomos sutartį, pagal kurią įsipareigojo atsakovui mokėti 1120,- Lt kasmėnesinį nuomos mokestį, kolegijos nuomone, tikėtina, jog atsakovas patirs nuostolių, kurie sudarys 21280,-Lt.

Remdamasi aukščiau išdėstytais argumentais ir nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatytas terminas nutarčiai įvykdyti yra pasibaigęs, apeliacinės instancijos teismas ieškovei nustato naują 14 dienų terminą nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dienos Kauno miesto apylinkės teismo 2010-05-04 nutarčiai įvykdyti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu ir 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

ieškovės N. Č. atskirąjį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovei N. Č. naują 14 dienų terminą nuo šios nutarties priėmimo dienos Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 31 d. nutarties įvykdymui.

Kolegijos pirmininkas Arvydas ŽibasKolegijos teisėjai Virginija GudynienėAlgimantas Kukalis