Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2013-10-14 · Byla Nr. Ik-2028-423/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-14
Bylos Nr.
Ik-2028-423/2013
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01358-2013-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Asta Urbonienė
Kategorijos
  • 63.3.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. 2028-423/2013Proceso Nr. 3-62-3-01358-2013-7Procesinio sprendimo kategorija 63.3.7.;73. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2013 m. spalio 14 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Asta Urbonienė, susipažinusi su B. D. ir D. D. skundu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjų B. D. ir D. D. skundas atsakovui Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybai dėl 2010 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. V17-1 dalies panaikinimo.

Motyvuojamoji dalis

Skundą atsisakytina priimti.

Iš skundo turinio bei prie skundo pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjai nesutinka su Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. V17-1 1 dalimi, kuria patvirtintas Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 2 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad norminis teisės aktas yra įstatymas, administracinis ar kitas teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei. Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad norminis administracinis aktas – teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtų asmenų grupei.

Teisės doktrinoje pripažįstama, kad norminiai teisės aktai – tai rašytine forma išreikšti teisėkūros subjektų sprendimai (oficialūs rašytiniai dokumentai), kuriuose yra teisės normų. Juose įtvirtinami bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie orientuojami į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Jie visada abstraktūs ir apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. kovo 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A5-63-2003, Administracinių teismų praktika 4).

Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, bendrasis planas – teritorijų kompleksinio planavimo dokumentas, kuriame, atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis ir uždavinius, nustatyta planuojamos teritorijos vystymo erdvinė koncepcija ir teritorijos naudojimo bei apsaugos principai. Valstybės ar apskrities teritorijų kompleksinio planavimo dokumentas, kuriame, atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis ir uždavinius, nustatyta planuojamos teritorijos vystymo erdvinė koncepcija ir teritorijos naudojimo bei apsaugos principai, vadinamas bendruoju (generaliniu) planu. Pagal šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalį bendrieji planai privalomi visiems planuojamoje teritorijoje esančio nekilnojamojo turto savininkams, valdytojams ar naudotojams. Taigi bendrasis teritorijos planas iš esmės nustato teritorijos vystymo, naudojimo bei apsaugos principus (tam tikras elgesio taisykles), į kurias turi atsižvelgti ir kuriais turi vadovautis visi planuojamoje teritorijoje esantys nekilnojamojo turto savininkai, valdytojai ar naudotojai (individualiais požymiais neapibūdinti subjektai). Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. sausio 28 d. sprendimas Nr. V17-1 „Dėl Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijos ir Žiežmarių miesto teritorijos bendrųjų planų patvirtinimo“ yra norminis administracinis teisės aktas, kadangi jis atitinka ABTĮ 2 straipsnio 13 dalyje apibrėžtus bendruosius norminio akto požymius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS17- 301/2007).

Norminių administracinių aktų teisėtumui tirti ABTĮ 16 skirsnyje nustatyta speciali tvarka, tačiau pareiškėjo teisinis statusas neatitinka reikalavimų, numatytų ABTĮ 110 straipsnio 1 ir 2 dalyse, todėl laikytina, kad jis neturi teisės ginčyti norminio akto ABTĮ 16 skirsnyje nustatyta tvarka.

ABTĮ 111 straipsnyje numatyta teisė subjektams, nurodytiems šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje (tame tarpe ir pareiškėjui), prašyti ištirti ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. Šiuo atveju, pareiškėjai nekelia jokio kito savarankiško reikalavimo dėl jų teisės pažeidimo. Jų reikalavimai susieti tiesiogiai su Kaišiadorių rajono savivaldybės bendrojo plano (norminio akto) panaikinimu (teisėtumu) ir kildinami iš jo, todėl tokie reikalavimai nepatenka į ABTĮ 111 straipsnio reguliavimo sritį. Pažymėtina, jog pareiškėjai Kauno apygardos administraciniame teisme yra užvedę administracinę bylą ir manydama, kad jų pažeistos teisės yra susijusios su minėtu norminiu aktu, kurį pareiškėjai prašo panaikinti, turi teisę prašymą dėl norminio akto dalies ištyrimo su motyvuotu ir pagrįstu pagrindu pateikti teismui į konkrečią individualią bylą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjai yra netinkami subjektai paduoti teismui prašymą dėl norminio administracinio akto dalies teisėtumo, todėl pareiškėjų B. D. ir D. D. skundą atsisakoma priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 7 p.).

Atsisakius priimti pareiškėjų skundą, D. D. grąžintinas 2013 m. liepos 11 d. AB Swedbank sumokėtas 100 Lt žyminis mokestis (ABTĮ 42 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 42 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėja

nutaria:

Atsisakyti pareiškėjų B. D. ir D. D. priimti skundą.

Grąžinti D. D. 100 Lt (vieno šimto litų) žyminį mokestį, sumokėtą 2013 m. liepos 11 d. AB Swedbank.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Asta Urbonienė