Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (kreditoriaus) kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. birželio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (kreditoriaus) kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas (kreditorius) iki paskirto termino trūkumus pašalino – pateikė rašytinius įrodymus, įtvirtinančius, jog įkeisto daikto savininkė R. M. yra informuota apie vienašališką 2009-05-11 paskolos sutarties nutraukimą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nėra.

Hipoteka – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrinantis nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (LR CK 4.170 str. 1 d.). Hipoteka užtikrina pagrindinio reikalavimo įvykdymą, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimą. CPK 4.192 str. 1 d. nustatyta, kad hipotekos kreditorius turi teisę kreiptis į hipotekos teisėją dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Pagal LR CPK 558 str., hipotekos teisėjas gavęs pareiškimą, dėl priverstinio skolos išieškojimo, priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytinių arba perduotas administruoti kreditoriui. Pažymėtina, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos teisine procedūra.

Atsižvelgiant į tai, kad vienašališkas sutarties nutraukimas šios kategorijos bylose gali sukelti skolininkui labai sunkias pasekmes, priimančiam kreditoriaus pareiškimą dėl skolos išieškojimo iš hipoteka užtikrinto turto hipotekos teisėjui kyla pareiga patikrinti, ar prieš kreipdamasis į teismą kreditorius laikėsi įstatyme nustatytos privalomos vienašališko sutarties nutraukimo tvarkos – per sutartyje nustatytą terminą iš anksto pranešė skolininkui apie sutarties nutraukimą. Pažymėtina ir tai, kad tik tinkamas pranešimas apie vienašališką sutarties nutraukimą sudaro prielaidas antrajai šaliai ginčyti tokį nutraukimą teisme ginčo teisenos tvarka.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuota ir tai, kad reikalavimas, jog apie sutarties nutraukimą būtų iš anksto pranešta kitai sutarties šaliai, turi būti aiškinamas taip, kad pranešimo įteikimas turi būti įteiktas visoms sutarties šalims, jei tokių šalių byloje yra daugiau negu viena. Sutarties šalys privalo bendradarbiauti (LR CK 6.200 str. 2 d.) ir savo teises įgyvendinti sąžiningai (LR CK 6.158 str. 1 d., 6.200 str. 1 d.). Dėl to negali būti pateisinamas sutarties šalies elgesys (pareiškėjo), kai jis kreipiasi į teismą pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo, nurodydamas ir skolininką E. M. ir įkeisto daikto savininką R. M., o pranešė apie vienašalį sutarties nutraukimą iki kreipimosi į teismą 2010-05-05 tik skolininkui. Negalima sutikti su apelianto argumentu, jog vadovaujantis LR CK 6.217 str. ir LR CK 6.218 str. turi būti aiškinama, jog įkeisto turto savininkė nėra paskolos sutarties šalis. Pažymima, jog nurodyti straipsniai negali būti aiškinami siaurinamai, kadangi nurodytose įstatymo normose reikšmė „įteikimas kitai šaliai“ lingvistiniu būdu aiškinamas, kaip dokumentų įteikimas kitai bylos šaliai, o ne paskolos sutarties šaliai. Pažymėtina, jog apeliantas pateikė duomenis, kad 2010-05-20 pranešimu apie vienašališką sutarties nutraukimą įspėjo įkeisto daikto savininkę. 2009-05-11 paskolos sutarties Nr. 09-00083 LTL 5.7. p., 5.7.1. p. nustatytas 15 dienų terminas nuo pranešimo įteikimo dienos neįvykdžius įsipareigojimų kreditorius vienašališkai nutrauks paskolos sutartį. Kadangi pranešimas apie sutarties nutraukimą įkeisto turto savininkei įteiktas 2010-05-20, vadovaujantis sudaryta paskolos sutartimi tarp šalių apeliantas dėl priverstinio skolos išieškojimo anksčiausiai galėjo kreiptis praėjus 2009-05-11 paskolos sutarties 5.7. p., 5.7.1. p. nustatytam 15 dienų terminui. Teisėjų kolegija konstatuoja, og pirmosios instancijos teismas pagrįstai paliko pareiškimą priverstinio skolos išieškojimo nenagrinėtu, kreditoriui nesilaikius išankstinės ginčo sprendimo tvarkos.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai išsiaiškino bylos aplinkybes ir ištyrė įrodymus, tinkamai taikė pranešimo apie vienašališką sutarties nutraukimą reglamentuojančias LR CK normas, todėl atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Dėl šių priežasčių kreditoriaus Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR CPK 336 str., 337 str. 1 p., teisėjų kolegija

n utarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.