- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-20
- Bylos Nr.
- N-62-7927-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Virgilijus Valančius, Antanas Ablingis (pran.)
- Pažeidėjas
- R. K.
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 18 d. nutarimo R. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Institucija) patrulis surašė R. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, 2010 m. gegužės 6 d., 5.04 val., Pagėgių sav., Benininkų k., vairavo automobilį būdamas neblaivus (nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, 1,77 promilės), nepateikė vairuotojo pažymėjimo, automobilio registracijos liudijimo, valstybinės techninės apžiūros talono bei transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14, 16 punktų reikalavimus.
II.
Tauragės rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs R. K. administracinio teisės pažeidimo bylą, 2010 m. spalio 18 d. nutarimu pripažino jį kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 6 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus ir paskyrė jam galutinę 2000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams. Teismas nustatė, kad R. K. savo kaltės dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo nepripažino, paaiškino, jog jis buvo neblaivus, todėl miegojo savo automobilyje. Prieš 5 val. į langą pabeldė pažįstami A. Š. ir A. G., kurie dirbo gretimoje aikštelėje. Jo prašomas, A. G. nuvairavo jo automobilį iki darbovietės ir pastatė prie teritorijos vartų. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai. Liudytojas A. G. parodė, kad 2010 m. gegužės 6 d. ryte rado R. K. miegantį automobilyje, nuvairavo jo automobilį apie 200 metrų, kada atvyko policijos pareigūnai nematė. Liudytojas A. Š. parodė tokias pačias aplinkybes, kaip ir R. K. bei A. G.. Liudytojas (policijos pareigūnas) M. G. parodė, kad dirbdamas pamatė atvažiuojantį automobilį „Opel Astra“, kuris pravažiavęs pro policijos automobilį sustojo už 100 metrų. Tuo metu pro šalį važiavo kitas automobilis, šį automobilį sustabdžius, automobilis „Opel Astra“ vėl pradėjo važiuoti. Kilus įtarimui, automobilį „Opel Astra“ sustabdė įjungęs garsinę sireną ir švyturėlius, automobilis bandė įsukti į vairavimo mokymo aikštelę, tačiau ji buvo užrakinta. Liudytojas (policijos pareigūnas) O. Š. parodė tokias pačias aplinkybes kaip ir M. G..
Teismas konstatavo, kad R. K. kaltė dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo įrodyta liudytojų M. G. ir O. Š. parodymais, jų tarnybiniais pranešimais, alkotesterio kvitu, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo ir kita bylos medžiaga. Teismas nustatė, kad liudytojų M. G. ir O. Š. parodymai iš esmės atitinka administracinio teisės pažeidimo protokole ir jų tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes, jie nuoseklūs, kategoriški ir išsamūs. Byloje nėra jokių aplinkybių, leidžiančių manyti, kad policijos pareigūnai turėjo pagrindą nepagrįstai apkaltinti R. K. administracinio teisės pažeidimo padarymu. Nors nepasitvirtino liudytojų M. G. ir O. Š. parodymai, kad, pravažiavus automobiliui „Opel Astra“, jie buvo sustabdę kitą automobilį, tačiau šie netikslumai nesudaro pagrindo netikėti šiais parodymais apskritai, juo labiau, kad jų parodymus dėl tarnybinio automobilio judėjimo maršruto patvirtina kiti objektyvūs įrodymai. Teismas nesivadovavo liudytojų A. G. ir A. Š. parodymais, nes jie yra R. K. pažįstami, be to, patys patvirtino nematę, kada atvyko policijos pareigūnai. Teismas R. K. teiginius apie tai, kad automobilio nevairavo, o jame tik miegojo, laikė jo pasirinkta gynybos taktika. Teismas R. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė.
III.
R. K., nesutikdamas su Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 18 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti, taip pat sustabdyti administracinės nuobaudos vykdymą iki skundo išnagrinėjimo. Skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė remdamasis vien tik policijos pareigūnų parodymais. Nurodo, kad policijos pareigūnų parodymai prieštarauja byloje surinktai medžiagai: policijos pareigūnų teiginiai, kad prieš sustabdant jo automobilį jie buvo sustabdę dar vieną automobilį, paneigti tuo, kad apie tariamo automobilio sustabdymo faktą nebuvo pranešta budėtojui, be to, policijos pareigūnų automobilio durys nuo 4.34 iki 4.59 val. buvo uždarytos, kas parodo, jog jie iš savo automobilio nebuvo išlipę ir jokio kito automobilio nestabdė; policijos pareigūnų teiginiai, kad stabdė jo automobilį įsijungę garsinę sireną ir švyturėlius, paneigti jų automobilio maršruto istorija, kurioje tokie policijos pareigūnų veiksmai neužfiksuoti. Teigia, kad šios aplinkybės patvirtina, jog policijos pareigūnai jo nepersekiojo ir atvažiavo prie jau stovinčio jo automobilio.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
R. K. buvo pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje. ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus numatytuosius šiame kodekse, – užtraukia vairuotojams įspėjimą arba baudą nuo dvidešimties iki keturiasdešimties litų. ATPK 126 straipsnio 4 dalyje inter alia įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) neblaivumo (girtumo) laipsnis, – užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.
R. K. aplinkybių, kad buvo neblaivus bei policijos pareigūnams nepateikė vairuotojo pažymėjimo, automobilio registracijos liudijimo, valstybinės techninės apžiūros talono ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo neginčija, tačiau teigia, jog automobilio nevairavo.
Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą, nustatė, kad aplinkybės, jog R. K. vairavo automobilį būdamas neblaivus, įrodytos: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 1); alkotesterio kvitu, kuriame nurodyta, kad R. K. nustatytas 1,77 promilių girtumas (b. l. 2); pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 4); policijos pareigūnų O. Š. ir M. G. tarnybiniais pranešimais ir parodymais teismo posėdžio metu apie tai, kad jie pamatė pravažiuojantį automobilį „Opel Astra“, kuris sustojo apie 100 metrų atstumu nuo jų, po to jie sustabdė patikrinimui kitą automobilį, tuomet automobilis „Opel Astra“ pradėjo vėl važiuoti, todėl sukėlė įtarimą ir buvo sustabdytas patikrinimui, šis automobilis nebuvo pradingęs iš jų akiračio, vairuotojas nebuvo išlipęs iš automobilio (b. l. 5, 6, 37 - 39).
Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi liudytojų O. Š. ir M. G. parodymais, nes šių liudytojų suinteresuotumas bylos baigtimi nesustatytas, byloje jokių duomenų apie tai, kad jie anksčiau pažinojo apeliantą ar dėl kitų priežasčių siekia jį melagingai apkalbėti, nėra. Šių liudytojų parodymai iš esmės atitinka kitą byloje surinktą medžiagą. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad apie pirmojo automobilio sustabdymą nebuvo pranešta budėtojui, be to, policijos pareigūnų automobilio durys nuo 4.34 iki 4.59 val. buvo uždarytos, kas parodo, jog policijos pareigūnai nebuvo sustabdę jokio automobilio, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismo posėdžio metu M. G. parodė, kad tik pagal galimybes praneša budėtojui apie stabdomą automobilį, tačiau pasitaiko atvejų, kai dingsta ryšys (b. l. 39), be to, nors iki 4.59 val. policijos automobilio durys buvo uždarytos, tačiau po to jos buvo atidaromos ir uždaromos, kas patvirtina policijos pareigūnų parodymus apie sustabdytą automobilį ir važiavimą iš paskos apelianto automobiliui, ir tik 5.03 val. buvo išjungtas policijos automobilio variklis (b. l. 60), kas iš esmės sutampa su apelianto automobilio sustabdymo laiku (b. l. 1). Nors iš policijos automobilio maršruto ir kitų duomenų matyti, kad nebuvo įjungta šio automobilio garsinė sirena ir šviesos (b. l. 60 – 61), tačiau šios aplinkybės R. K. padarytų administracinių teisės pažeidimų nustatymui ir kvalifikavimui jokios įtakos neturi, be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, jos nesudaro pagrindo netikėti policijos pareigūnų parodymais apskritai. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė liudytojų A. G. ir A. Š. parodymais, nes šie asmenys yra R. K. pažįstami, be to, neįtikėtina, kad jie nusprendė nuvairuoti apelianto automobilį vos 200 metrų, be to, kaip nurodė pats apeliantas, jo automobilio raktelius ir dokumentus buvo pasiėmusi jo sutuoktinė, tačiau prieš tai paminėti liudytojai pasinaudojo automobilyje rastais atsarginiais rakteliais (b. l. 35 - 37). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai įvertino R. K. paaiškinimus apie tai, kad automobilio nevairavo, o jame miegoje. Ši apelianto versija laikytina jo pasirinkta gynybos taktika siekiant išvengti griežtos administracinės atsakomybės.
Apeliaciniu skundu R. K. prašo sustabdyti jam paskirtos administracinės nuobaudos vykdymą iki šio skundo išnagrinėjimo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ATPK 295 straipsnyje numatyta, jog skundo nustatytu laiku padavimas sustabdo nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymą iki skundo išnagrinėjimo, išskyrus nutarimus skirti šio kodekso 23 (įspėjimas) ir 29 (administracinis areštas) straipsniuose numatytas nuobaudas, taip pat tais atvejais, kai skiriama bauda paimama administracinio teisės pažeidimo padarymo vietoje. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pagal ATPK 330 straipsnio 1 dalį, transporto priemonių vairuotojai, apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų, laikomi netekę specialiosios teisės nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos. Taigi įstatyminio pagrindo tenkinti šį prašymą nėra.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutari a:
R. K. apeliacinį skundą atmesti.
Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 18 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.