Telšių apylinkės teismo įsakymas

2020-09-28 · Baudžiamoji byla Nr. e1-587-1140/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-09-28
Bylos Nr.
e1-587-1140/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gintarė Bunikienė
Kaltinamasis
A. K.
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 28 d.Naujoji Akmenė

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Gintarė Bunikienė, susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Akmenė) prokuroro Anatolijaus Ivanovo pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje

A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, turintis antros grupės neįgalumo lygį, teistas Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. sausio 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi – 20 parų arešto bausme, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. sugadino svetimą turtą, o būtent: 2020 m. liepos 11 d. apie 21.00 val., būdamas (duomenys neskelbtini), prie namo, kilusio konflikto metu radęs žolėje pamestą S. N. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung S10“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), 749 Eur vertės, paėmė jį ir tyčia, iškėlęs ranką į viršų, metė ant šaligatvio plytelių, ir taip jį sudaužė (sugadino), bei smūgio metu sudužo ir telefono dėklas, į kurį jis buvo įdėtas, 53,34 Eur vertės. Tokiais tyčiniais veiksmais A. K. sugadino svetimą turtą ir padarė S. N. bendrą 802,34 Eur turtinę žalą.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. K. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir paaiškino, kad 2020 m. liepos 11 d. jis buvo pas savo pažįstamą. Vėliau, apie 20.30 val., jis ruošiesi eiti pasiimti brolio, kuris buvo pas V., kurio pavardės jis nežino. Būdamas prie V. namo tvoros, pamatė, kad namo kieme yra mušamas jo brolis A. K., todėl nuskubėjo broliui padėti, jį pakėlė nuo žemės. Tada pasakė broliui, kad eitų kartu su juo į policijos komisariatą surašyti pareiškimo. Eidamas iš to namo kiemo, netoli vartų, kiemo vidinėje pusėje, ant plytelių, pamatė gulintį juodos spalvos mobilųjį telefoną. Pakėlęs nuo žemės telefoną, atidarė jo atverčiamą dangtelį ir pamatė, kad ekranas sudaužytas ir telefono viršutiniame kampe yra išbėgęs tušas. Matė, kad telefonas dar švietė, tačiau daugiau nieko nesimatė. Pakėlęs telefoną į viršų, jis parodė jį vyrui, kuris gyvena šalia V. namų, bet jis jo nei vardo nei pavardės nežino. Tai yra tas pats telefono savininkas, kuris yra nurodytas įtarime. Supratęs, kad tai yra jo telefonas, pakėlė savo ranką, kurioje laikė jo telefoną ir pasakė, kad telefono neatiduos, nes neš jį į policijos komisariatą. Jam ir A. K. einat šaligatviu link policijos, tas vyras, kuriam priklauso telefonas, pasakė, kad jo brolis bus išnykęs iš (duomenys neskelbtini). Išgirdęs tokius žodžius jis supyko, vėl pakėlė savo ranką, kurioje laikė tam asmeniui priklausantį telefoną ir metė jį ant šaligatvio plytelių, dėl ko telefonas sudužo. Kadangi nukentėjusysis neprašė jam atiduoti sudaužyto telefono, jis jį nunešė ir perdavė prie komisariato sutiktai pareigūnei. Neturėjo tikslo pasisavinti ar pavogti telefoną, tik norėjo jį parodyti ir atiduoti policijos pareigūnams. Dėl tokio savo elgesio labai gailisi, turtinę žalą dėl sudaužyto telefono nukentėjusiajam atlygino visiškai (b. l. 138–141, 146–148).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. K. duotų paaiškinimų jo kaltę įrodo ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Nukentėjusysis S. N. parodė, kad 2020 m. liepos 11 d. jis buvo savo namo kieme. Šalia jo namo gyvena kaimynas V. R., kuris jam dažnai padeda darbuotis, nes jam amputuotas rankos pirštas. Tos dienos vakarą, apie 21 val. susiruošė nueiti pas kaimyną pasisveikinti. Išėjęs į savo kiemą matė, kad pas V. kieme sėdi G. P., kuris gyvena kitoje gatvės pusėje, dar toks vienas vyras vyresnio amžiaus, kurio jis nepažįsta ir vienas iš brolių K. – jauniausias, stambesnio sudėjimo. Abu K. atpažįsta, tik nežino kokie jų vardai. Jam nuėjus bendravo su kaimynu, davė jam cigaretę, jokių konfliktų nebuvo. Tuo metu kol buvo pas kaimyną, už tvoros laukė jo draugė V. Kadangi jo draugė laukė, jis ilgai pas kaimyną neužsibuvo. Būnant pas kaimyną kieme, pamatė kaip pergėręs alkoholio apsivėmė ir nuo kėdės nukrito mažasis K.. G. P. atėjus ir keliant jį nuo žemės, matė, kad iš už namo kampo, laikydamas rankoje pagalį, atbėga vyresnis Kr., kuris, nieko nelaukęs, su turėtu pagaliu trenkė P. į nugarą. Suprato, kad vyresnysis K. pagalvojo, kad jo brolis yra mušamas, todėl ir bėgo jo gelbėti, nors niekas jo nemušė, tik nukritusį norėjo pakelti. Tuomet prasidėjo grumtynės, muštynės. Nežino iš kur mažasis K. gavo tiek jėgų, bet jis pats pakilo nuo žemės ir abu broliai K. pradėjo mosikuoti rankomis, o didysis (vyresnis) K. pradėjo mosikuoti su turėtu pagaliu. Matė, kaip tas vyresnio amžiaus žmogus gavo smūgius, bet negali tiksliai pasakyti iš ko, nes viskas vyko labai greitai. P. jau po vieno smūgio, kurį gavo iš vyresnio K. su pagaliu į nugarą, gulėjo ant žemės ir nesikėlė. Norėdamas išvengti smūgių, jis pats traukėsi nuo įvykių ir besitraukiant nuo K., jam iš megztinio kišenės iškrito telefonas ant žolės. Savo pamestą telefoną pamatė tik tada, kai buvo kitapus kaimyno tvoros, jau savo kieme. Galvojo, kaip pasiimti savo telefoną ir negauti iš K. smūgių, nes jie ir toliau siautėjo, ta prasme, rėkė, šūkavo, ėjo link jo kiemo, nors jis nieko jiems nedarė. Tada vyresnysis K., radęs jo telefoną, paėmė jį, iškėlė į viršų ir šaukė „va žiūrėk, tavo telefonas“. Jis pats prašė atiduoti jam telefoną, tačiau K. jam jo nedavė ir tik šaukė, prašydamas atiduoti jam pinigus, tačiau, kokių pinigų jis norėjo, nežino, nes jis jam nėra skoloje. Vėliau, mažasis K., pradėjo jam šaukti, kad sudaužys jo telefoną, ir po tokių brolio pasakytų žodžių, vyresnysis K. pakėlė savo ranką į viršų, kurioje laikė jo telefoną, ir, jam bei draugei matant, užsimojo ir iš jėgos metė jo telefoną į žemę ant šaligatvio plytelių. Po smūgio pakėlė jo telefoną nuo žemės, pažiūrėjo į jį ir, įsidėjęs į kišenę, nuėjo. Jis pats paskambino policijai, nes norėjo atgauti savo telefoną. Dėl sudaužyto telefono ir telefono dėkliuko jam buvo padaryta 802,34 Eur turtinė žala, kurią A. K. jam atlygino (b. l. 41, 51–54, 62–64).

Liudytoja V. L. parodė, kad dienos tiksliai nepamena, buvo liepos mėnuo, šeštadienis, kai ji buvo nuėjusi pas savo draugą S. N.. Tai buvo pavakarys, kažkur apie 20.30 val. Jie abu su S. buvo lauke prie jo namo verandos, sėdėjo sode. S. gyvena (duomenys neskelbtini). Kol sėdėjo lauke, ji matė, kad pas jo kaimynus kieme vyksta išgertuvės. Ji atpažino ten buvusius vyrą pravarde „(duomenys neskelbtini)“ ir jaunesnį K., kurį pažįsta iš matymo, bet jo vardo nežino. Kadangi ji pati gyvena (duomenys neskelbtini) name, kur gyvena ir K., todėl labai gerai juos žino ir atpažįsta. Jaunesnis brolis yra truputį praplikęs ir žemesnio ūgio, o kitas brolis yra vyresnis, tamsaus gymio ir su ūsais. Kas buvo kiti vyrai tame kieme, ji nežino, nepažįsta. Jos draugas sugalvojo nueiti pas savo kaimyną pasisveikinti. S. taip pat buvo truputį vartojęs alkoholio, nes šventė jų pažinties metines. Kai S. nuėjo, ji liko prie jo namo verandos, bet labai gerai viską matė. Matė kaip mažasis K. nukrito nuo kėdės, jį nukritusį atėjo pakelti „(duomenys neskelbtini)“. Kai „(duomenys neskelbtini)“ pasodino jaunesnįjį K. ant kėdės, nežinia iš kur atsirado didysis K. ir tiesiog įpuolė į to S. kaimyno kiemą. Iš pradžių net nesuprato ko jis taip įsiveržė. Jis pripuolė prie savo brolio ir tada visiems pasakė, kad visi gaus į galvą. To kaimyno kieme, šone, buvo pridėta visokių daiktų, lazdų ir pan. Abu broliai K. pasiėmė po lazdą ir pradėjo visus gąsdinti. Ji pati matė kaip su ta lazda mažasis K. dėjo tokiam senukui į galvą, kurio ji nepažįsta, paskui iš nežinia kurio iš brolių K. gavo ir „(duomenys neskelbtini)“ į galvą, jam net akinius sulaužė. Paskui su tomis turėtomis lazdomis abu broliai K. mosavo ir dar norėjo pataikyti jos draugui S.. Ji pradėjo S. šaukti, kad eitų greičiau pas ją atbulas ir žiūrėtų iš priekio, kad negautų iš K.. Ji mano, kad visas šitas konfliktas prasidėjo dėl to, kad vyresnis K. pagalvojo, kad yra mušamas jo jaunesnis brolis. Bet gali pasakyti, kad mažojo K. niekas nemušė, nei „(duomenys neskelbtini)“, nei S.. K. patys sukėlė visą šitą konfliktą. Ji buvo blaivi ir viską matė, nes atstumas iki to kaimyno kiemo buvo tik per tvorą, kokių dviejų metrų atstumas. Tada S. grįžo pas ją į kiemą, jis niekam smūgių nesudavė, tik savo operuotą ranką laikė sau už galvos, kad viso konflikto metu nebūtų sužalotas ir jis. Jau būnant savo kieme mažasis K. pradėjo šaukti S., kad turi jo telefoną ir jie jį sudaužys. Galimai S., eidamas pas ją, pametė savo telefoną. Kai broliai K. žolėje rado S. telefoną, mažasis K. dar pasakė, kad S. gali atsisveikinti su savo telefonu. S. telefoną turėjo vyresnysis K.. S. gražiuoju bent kelis kartus prašė, kad jie grąžintų jam telefoną, bet jie nereagavo ir negražino. Ji taip pat prašė, grąžinti telefoną, bet ir jos K. nesiklausė. Taip bekalbant, broliai juokėsi, mažasis dar pakartojo, kad sudaužys S. telefoną ir tada matė, kaip vyresnysis K. pakėlė savo ranką į viršų ir iš smūgio–jėgos metė Sergejaus telefoną žemyn į plyteles. Ji išgirdo garsą, panašų į stiklo dužimo garsą. Suprato, kad telefonas sudužo. K. akivaizdžiai ir tyčia taip padarė. Tada, kai sudaužė telefoną, broliai K. apsisuko ir nuėjo. Kai jie nuėjo, ji pati su S. ieškojo telefono, bet nerado, todėl paskambino policijai ir pranešė apie įvykį. Kai atvyko pareigūnai, patys pareigūnai S. atidavė jo telefono Sim kortelę. Ji nežino kaip S. telefonas atsirado pas pareigūnus, bet mano, kad telefoną jiems atidavė K. (b. l. 67–70)

Liudytojas A. K. (dėl kurio tyrimas buvo nutrauktas) parodė, kad 2020 m. liepos 11 d. apie 12 val. jis buvo (duomenys neskelbtini), pas savo draugą V., kurio pavardės nežino. Pas V. dar buvo du A., kurių pavardžių nežino. Pavakary pro šalį ėjo G., pravarde „(duomenys neskelbtini)“, ir kitas vyras, kurį žino tik iš matymo, jo nei vardo, nei pavardės nežino. Jie abu, eidami pro V. namus, sustojo ir, perlipę jo namo tvorą, atėjo prie jų. G., atėjęs prie jo, iškart pradėjo žodžiais priekabiauti prie jo ir sudavė jam smūgius į galvą. V. sėdėjo ir nieko nedarė, jis nesikišo į konfliktą ir jam nepadėjo apsiginti, nelindo į tarpą, kad pats negautų smūgių. Abu A. šaukė, kad tie atėję vyrai eitų šalin nuo jo, bet taip pat į tarpą nelindo, matomai irgi bijojo gauti smūgius. Jį mušė abu – ir G. ir tas kitas vyras, kuris parašė pareiškimą dėl jo sudaužyto Samsung telefono. Dėl patirtų sužalojimų jis gulėjo ant žemės, negalėjo net atsikelti, bet sąmonės jam atrodo nebuvo netekęs. Paskui, kažkuriuo metu, prie to namo atsirado jo brolis A. K.. Kai atėjo jo brolis, G. su tuo kitu vyru, kurie abu jį mušė, atsitraukė nuo jo ir daugiau nebemušė. G. su kitu vyru, dabar iš apklausos žino vardą, S., pasiliko pas V. namuose, o atėjęs brolis jį pasiėmė ir atsivedė prie policijos komisariato, pareiškimo parašymui. Kai atvyko pareigūnai prie komisariato, tada jo brolis atidavė pareigūnams rastą mobilųjį telefoną. Jis nežino ir negali paaiškinti, kaip jis pas jį atsidūrė. Jis asmeniškai jokio Samsung telefono nerado, jo neėmė ir nemetė į žemę ir taip nesudaužė. Negali paaiškinti, kodėl S. nurodo jį, kad jis jam sudaužė telefoną. Jis tikrai nieko nesakė S., pradžioje jį mušė G., o paskui jie abu su S., jis tik buvo užsidengęs rankomis veidą, kad jam nekliūtų į galvą. Jis neturėjo jokio pykčio ar keršto, kad prie to namo būtu radęs S. telefoną ir tyčia būtu jį sudaužęs (b. l. 82–85).

Iš 2020 m. liepos 12 d. pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2020 m. liepos 11 d. apie 21 val. A. K., turėdamas rankoje S. N. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Samsung S10“, IMEI (duomenys neskelbtini) tyčia metė į žemę bei jį sudaužė. S. N. padaryta 749 Eur turtinė žala, turtas nedraustas (b. l. 1–3).

Iš 2020 m. liepos 11 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyt, jog jame užfiksuoti pirminiai nukentėjusiojo parodymai (b. l. 40–44).

Iš 2020 m. liepos 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolo su priedu (fotolentele) matyti, jog apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini); palei gyvenamųjų namų teritoriją yra trinkelėmis išklotas pėsčiųjų takas; tarp (duomenys neskelbtini) namo yra įvažiavimas į kiemą, skirtas (duomenys neskelbtini) namui (b. l. 17).

Iš 2020 m. liepos 11 d. daiktų apžiūros protokolo su priedu (fotolentele) matyti, kad apžiūrėtas ir paimtas mobilaus ryšio telefonas „Samsung“ ir „Tele2“ Sim kortelė; mobilaus ryšio telefonas su dėklu, ant nugarinės dalies užrašyta „Samsung“; pradarius dėklą, matosi sudaužytas mobilaus ryšio telefono ekranas, taip pat sudaužyta ir nugarinė telefono dalis (b. l. 23–28); 2020 m. liepos 23 d. perdavimo – priėmimo aktu ir kvitu Telefonas „Samsung Galaxy S10“ su dėklu perduotas ir saugomas Akmenės rajono policijos komisariato Veiklos skyriuje (b. l. 32, 33); 2020 m. liepos 11 d. pakvitavimu „Tele2“ Sim kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinta S. N. (b. l. 29).

Iš 2020 m. liepos 21 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad S. N. savanoriškai pateikė telefono pirkimo dokumentus ir kvitą, kuriame užfiksuota telefono dėklo pirkimo kaina (b. l. 55–56, 58, 59).

BK 187 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą. Ši veika gali pasireikšti alternatyviais veiksmais – turto sunaikinimu arba sugadinimu. Nusikaltimas gali būti padaromas tiek veikimu (aktyviais veiksmais, pasireiškiančiais fiziniu, mechaniniu ar kitokiu poveikiu į daiktą), tiek neveikimu (nesilaikymu elementarių saugaus elgesio taisyklių, sąmoningai nesiimant priemonių turtui išsaugoti ir kita). Nusikaltimas BK 187 straipsnio 1 dalies dispozicijoje yra įtvirtintas materialia sudėtimi, todėl įstatyme numatytų padarinių nustatymas yra būtina atsakomybės pagal vertinamą BK straipsnį sąlyga. Turto sunaikinimas yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama A. K. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. A. K. tyčinis telefono su dėkliuku metimas į plytelių grindinį ir jo bei dėklo sudaužymas, taip padarant nukentėjusiajam S. N. 802,34 Eur turtinę žalą, kvalifikuoti teisingai pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

Prokuroras prašo procesą baudžiamojoje byloje užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, pripažinti A. K. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui, bei, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Kaltinamasis sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausme, jos rūšimi ir dydžiu (b. l. 152–155, 156).

Skirdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį (trukmę) kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, bausmės tikslus (BK 54 straipsnis, 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstama veika baigta. A. K. teistas Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. sausio 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, paskirtą arešto bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs (b. l. 102–110). Nors ankstesni A. K. teistumai yra išnykę, tačiau įtariamųjų ir kaltinamųjų registro duomenys patvirtina, kad asmuo daug kartų buvo teistas, kas rodo, kad asmuo vengia laikytis visuomenėje įtvirtintų gero elgesio ir moralės normų ir yra linkęs nusikalsti. Per pastaruosius trejus metus net aštuonis kartus baustas administracine tvarka, paskirtas baudas moka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 124–130). Kaltinamasis niekur nedirba (b. l. 131), turi antros grupės neįgalumo lygį. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). A. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Bylos aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam A. K. paskyrus prokuroro prašomą ir BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – viešuosius darbus, jos terminą nustačius šiek tiek didesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis (BK 46 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

2020 m. liepos 22 d. nutarimu A. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina pradėjus bausmės vykdymą (b. 1. 149–151).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: telefonas „Samsung Galaxy S10“ su dėklu, 2020 m. liepos 23 d. perdavimo – priėmimo aktu ir kvitu perduotas ir saugomas Akmenės rajono policijos komisariato Veiklos skyriuje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžintinas savininkui S. N. (BPK 93 straipsnio 1 dalis); „Tele2“ Sim kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), kuri 2020 m. liepos 11 d. pakvitavimu grąžinta S. N., teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paliktina teisėtam savininkui.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, iš viso 360 (tris šimtus šešiasdešimt) valandų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. K. galutinę bausmę – 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, iš viso 240 (du šimtus keturiasdešimt) valandų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti 2020 m. liepos 22 d. nutarimu A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: telefoną „Samsung Galaxy S10“ su dėklu, 2020 m. liepos 23 d. perdavimo – priėmimo aktu ir kvitu perduotą ir saugomą Akmenės rajono policijos komisariato Veiklos skyriuje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžinti teisėtam savininkui S. N.; „Tele2“ Sim kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. liepos 11 d. pakvitavimu grąžintą S. N., teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti teisėtam savininkui.

Išaiškinti A. K., kad darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti pagal šį straipsnį jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones.

Išaiškinti A. K., kad jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal šio kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti A. K., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Gintarė Bunikienė