Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 441 straipsnio nustatyta tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 11 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla dėl A. J. kaltinamo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, buvo perduota Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, nustačius trijų mėnesių terminą trūkumams pašalinti, šį terminą skaičiuojant nuo bylos gavimo prokuratūroje dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos teismui 2011 m. balandžio 11 d. su kaltinamuoju aktu buvo perduota baudžiamoji byla, kurioje:

A. J. kaltinamas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 2 dalį už tai, kad apgaulingai tvarkė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 5 d. iki 2010 m. kovo 01 d. negalima iš dalies nustatyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros; ir pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ turtą – pinigines lėšas 4045799,95 Lt.

Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad baudžiamoji byla negali būti perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, nes surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą (BPK 234 straipsnio 2 dalis). Teismo nutartyje nurodoma, kad iš baudžiamosios bylos nesimato ar kaltinamasis padarė jam inkriminuojamas veikas, o jeigu padarė, tai kokiu būdu, koks vaidmuo kitų uždarųjų akcinių bendrovių ir jų savininkų. Atskyrus tyrimą išskirtoje baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-02009-11 surašytame kaltinamajame akte nenurodyta nusikaltimų padarymo vieta, būdas, reikšmingi bylos nagrinėjimui duomenys. Tokios medžiagos teismui nepateikta. Taip pat nenurodžius galimai nusikalstamų padarymo vietos, kyla abejonės ir dėl baudžiamosios bylos teismingumo. Šių pažeidimų negalima ištaisyti teisme. Teisme byla nagrinėjama kaltinimo ribose, o surinkti įrodymus, kad padaryta būtent inkriminuojama veika yra ne teismo, o prokuroro pareiga.

Tuo tarpu ikiteisminių tyrimų sujungimas ir atskyrimas yra išimtinė prokuroro teisė (BPK 170 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Prokuroras, siekdamas BPK 2 straipsnyje įtvirtintų tikslų, sprendžia, kaip tyrimą organizuoti. Be to, BPK 255 straipsnyje numatytos bylos nagrinėjimo teisme ribos. Šio straipsnio nuostatos įsakmiai teismui nurodo, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių yra perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Šiuo konkrečiu atveju teismui, susipažinus su teisminiam nagrinėjimui pateiktos baudžiamosios bylos medžiaga, tapo žinoma, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-02009-11 yra atskirtas iš ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-02002-10. Tačiau teismas neįsigilino į ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą ir padarė neteisingą išvadą, kad atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 06-1-02002-10 dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, asociacijos ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veikos šių įmonių veikla tarpusavyje susipynusi. Ši teismo išvada neatitinka faktinių bylos aplinkybių. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ nėra susijusi su minėtų įmonių veikla. Kaltinamasis A. J. nusikalstamas veikas galimai darė tiek būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, tiek kitų bendrovių vadovu.

Dėl to prokuroras skunde daro išvadą, kad negalima teigti, jog kaltinimai yra nekonkretūs ar neaiškūs, dėl ko suvaržyta kaltinamojo teisė į gynybą. Teismas, pažeisdamas BPK 1 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, vilkiną šios baudžiamosios bylos nagrinėjimą.

Atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamojo akto trūkumus (jeigu jie iš viso yra) galima ištaisyti teisme. Tai netrukdo nagrinėti bylą. Visos kitos abejonės dėl kaltinamajame akte išdėstytų aplinkybių nėra tokios, kurių nebūtų galima išsiaiškinti ar pašalinti nagrinėjant bylą teisme. Tai liečia ir procesinius veiksmus, kurie siejami su ikiteisminio tyrimo kokybe, bet ne su kaltinamojo akto surašymu. BPK 287 straipsnio nuostatos teismui leidžia atlikti proceso veiksmus arba pavesti šiuos veiksmus atlikti ar organizuoti jų atlikimą ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Apeliacinio teismo posėdyje prokurorė prašo Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro skundą tenkinti, kaltinamojo gynėjas prašo šį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro skundas tenkinamas.

BPK 219 straipsnyje, reglamentuojančiame kaltinamojo akto turinį nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodoma: 1) teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; 2) įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumą; prokuroro nuožiūra gali būti nurodyti ir kiti duomenys; 3) nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį; įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės; 4) pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas; 5) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką; 6) įtariamojo gynėjo vardas ir pavardė, jei įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu turėjo gynėją; 7) įtariamojo pozicija, jeigu įtariamasis nesutinka su įtarimu.

Pagal BPK 254 straipsnio 3 dalį byla iš teismo perduodama prokurorui, kai surašytas BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą. Kaltinamasis aktas neatitinka 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas). Pagal galiojančiame BPK įtvirtintą kaltinamojo akto, kaip procesinio dokumento koncepciją, kaltinamasis aktas neturi būti detaliu ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos aprašymu, nes svarbiausi duomenys turi būti pateikti teismui pagal BPK 220 straipsnio 2 dalį ir teismas ir kiti proceso dalyviai su tais duomenimis gali susipažinti tiesiogiai, o ne perskaitę kaltinamąjį aktą. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje. Taip pat kaltinamajame akte nurodomi duomenys jokios išankstinės įrodomosios reikšmės neturi ir neišnagrinėjus jų teismo proceso metu priimant nuosprendį jais remtis negalima (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis aktas yra procesinis dokumentas, kuriame išdėstoma prokuroro procese užimama pozicija ir argumentuojama kodėl būtent tokios pozicijos laikosi valstybinis kaltintojas. Kaltinamasis aktas yra išeities pozicija bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme, šiame akte neturi būti sprendžiami klausimai, kuriuos galima spręsti tik priimant nuosprendį.

Lietuvos apeliacinis teismas nesutinka su apygardos teismo išvadomis dėl kaltinamojo akto turinio.

Šioje byloje apygardos teismo teisėjas kaltinamojo akto neatitikimą BPK 219 straipsnio reikalavimams motyvuoja tuo, jog prokuroras, kaltinamajame akte suformulavęs kaltinimą A. J. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, turėjo nurodyti, koks buvo vaidmuo kitų uždarųjų akcinių bendrovių ir jų savininkų. Iš to sektų, kad liko juridiškai neįvertinti kitų asmenų atlikti veiksmai. Tačiau prokuroras yra teisus skunde kritikuodamas tokį nutarties motyvą. Prokuroro skunde teisingai pažymėta, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro 2011 m. vasario 23 d. nutarimu pradėtas ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl asociacijos ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veiklos įvertinimo. Be to, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio reikalavimais, teisiamajame posėdyje ištyręs įrodymus, juos išanalizavęs ir įvertinęs jų visumą, galėjo nustatyti ir įvertinti tiek kaltinamojo, tiek ir kitų uždarųjų akcinių bendrovių ir jų savininkų veiksmus. Todėl apeliacinės instancijos teismas mano, kad, šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas padarė skubotas išvadas. Be to, pažymėtina ir tai, kad reikalavimas bylą nagrinėti tik dėl tų kaltinamųjų, dėl kurių byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, nedraudžia teismui analizuoti kitų asmenų elgesio atitikties teisės aktų reikalavimams, kiek tai turi reikšmės sprendžiant kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 25 d. „Baudžiamojo proceso kodekso normų, nustatančių bylos nagrinėjimo teisme ribas, taikymo teismų praktikoje apžvalga“, 2.2 p., Teismų praktikos biuletenis Nr. 31).

Teisėjas savo nutartyje taip pat nurodė, jog kaltinamajame akte nėra nurodyta nusikaltimo padarymo vieta. Tačiau prokuroro skunde teisingai pažymėta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai nežinojo duomenų dėl turto pasisavinimo vietos, nes A. J. parodymus duoti atsisakė, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ tuo metu veiklos nevykdė ir ofiso neturėjo, nors ir buvo registruota adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kur buvo A. J. faktinė gyvenamoji vieta nenustatyta. Taigi ikiteisminio tyrimo pareigūnai šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes nurodė tiek, kiek jas nustatė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pareikšti kaltinimai gali būti koreguojami, tikslinami ar kitaip ištaisomos ikiteisminio tyrimo metu padarytos klaidos teismo, prokuroro ar kitų proceso dalyvių iniciatyva (BPK 256 straipsnis). Lietuvos Respublikos BPK įtvirtinta pakankamai procesinių priemonių ir būdų šioms kliūtims pašalinti tiriant įrodymus pirmosios instancijos teismo posėdyje. Todėl minėtas kaltinamojo akto trūkumas gali būti pašalintas teisme, negrąžinus bylos prokurorui, ir nelaikytinos pagrindu pripažinti kaltinamąjį aktą neatitinkančiu BPK 219 straipsnio reikalavimų.

Taip pat nepagrįsta yra ir teismo nutartyje padaryta išvada, jog kaltinamajame akte nenurodytas nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, padarymo būdas, todėl tai neva laikytina esminiu BPK 219 straipsnio minimam dokumentui keliamų reikalavimų pažeidimu. Aptariamoje byloje nėra jokio pagrindo manyti, kad pirmosios instancijos teismo nurodytas kaltinamojo akto trūkumas trukdytų jam nagrinėti bylą iš esmės. Šios teismo nutartyje nurodytos problemos gali ir turi būti išspręstos teisminio nagrinėjimo metu vadovaujantis įstatymo reikalavimais ir suformuota teismine praktika.

Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamoje nutartyje nurodomi kaltinamojo akto trūkumai, nepagrindžia būtinybės perduoti bylą prokurorui. Tai reiškia, jog, šiuo atveju, nėra jokio pagrindo manyti, kad apygardos teismo nurodyti kaltinamojo akto trūkumai trukdė jam išnagrinėti bylą iš esmės ir kad nurodomų trūkumų pašalinimas padėtų teismui išsamiau išnagrinėti bylą, nei tai buvo įmanoma padaryti remiantis byloje esančiu kaltinamuoju aktu. Kartu nėra pagrindo teigti ir apie suvaržomą kaltinamojo teisę į gynybą.

Vadovaujantis aukščiau išdėstytais motyvais, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 11 d. nutartis, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui, naikintina ir byla grąžintina tam pačiam teismui nagrinėjimui.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 11 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla kaltinant A. J. perduota prokurorui, panaikinti ir bylą grąžinti tam pačiam teismui nagrinėjimui.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.