Kauno apygardos teismo nutartis

2015-02-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-323-348/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-25
Bylos Nr.
1S-323-348/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Svetlana Jurgaitienė
Nuteistasis
P. K.
Kategorijos
Nr. 1S-323-348/2015
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. vasario 25 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo P. K. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 21 d. nutarties, kuria teismas atsisakė tvirtinti Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau Komisijos) 2014-12-08 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos namų nuteistajam P. K.

Teismas, išnagrinėjęs skundą ir susipažinęs su pateikta medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. K. teistas 2009 m rugsėjo 25 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, kuriuo buvo pakeistas 2009 m. gegužės 22 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis ir P. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 str. 3 d., vadovaujantis 63 str. 1, 4 d. paskirta bausmė subendrinta su bausme paskirta už nusikalstamą veiką numatytą BK 189 str. 2 d. ir paskirta galutinė - šešerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžia - 2010-06-22, pabaiga - 2016-06-04, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis nutarimo priėmimo dieną, t. y. 2014-12-08, yra 1 metai 5 mėnesiai ir 29 dienos.

2014-12-08 Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimu, nutarta nuteistajam P. K. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 2 p. ir siūlyta teismui nuteistajam nustatyti šias baudžiamojo poveikio priemones: taikyti BK 67 str. 2 d. 5 p. – skirti 200 val. nemokamų darbų per 6 mėnesius.

Atsiliepimas

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Kęstutis Gaubys atsiliepime dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam P. K. nepritarė komisijos priimtam nutarimui.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2015 sausio 21 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos 2014-12-08 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos namų nuteistajam P. K.. Teismas įvertinęs nuteistojo asmenybė, nusikaltimų pobūdį, tai, kad nuteistasis jau ne pirmą kartą nusikalsta, iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, nutarė, kad tai neduoda teismui pagrįsto pagrindo manyti, jog nuteistasis yra padaręs reikiamas išvadas ir todėl ateityje laikysis įstatymų bei nenusikals.

Nuteistasis P. K. skundžia 2015 m. sausio 21 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartį ir prašo minėtą nutartį panaikinti, patvirtinti Komisijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir taikyti nuteistajam P. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Žemesnės instancijos teismas

Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, tiesiog formaliai nurodė, kad P. K. praeityje teistas šešis kartus, o likusi neatliktos bausmės dalis, lyginant su jau atlikta, yra pakankamai didelė. Skunde nuteistasis taip pat teigia, jog tai, kad nuteistasis atliko daugiau nei ¾ bausmės, lygtinis paleidimas padės užtikrinti ne tik probacijos tikslus, bet ir skatins nuteistąjį ir toliau teigiama linkme keisti savo elgesį bei turės teigiamą ir drausminantį poveikį. Nuteistojo teigimu, visa tai jam padės integruotis į visuomenę ir kartu bus užtikrintas teisingo bei progresyvaus bausmių atlikimo principo įgyvendinimas.

Skunde pažymėta, kad P. K. praeityje padarytos nusikalstamos veikos ne visos laikytinos nusikaltimais, dalis jų yra baudžiamieji nusižengimai, o tai, nuteistojo teigimu, rodo mažesnį nusikalstamų veikų pavojingumą.

Taip skunde teigiama, jog apylinkės teismo nutartyje yra klaidų: neteisingai nurodyta, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu drausmine tvarka baustas septynis, o ne šešis kartus. Skunde pažymėta, kad šiuo metu visos nuobaudos negalioja. Nuteistasis pažymi, kad per pusmetį buvo paskatintas net du kartus, o pakartotinė nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo iki 33 balų pagal OASys metodiką. Jo teigimu, visa tai patvirtina, kad šiuo metu jis jau yra padaręs tinkamas išvadas dėl atliktų nusikalstamų veikų bei yra pasiryžęs įrodyti, kad jį toliau galima taisyti ir neizoliuotą nuo visuomenės. P. K. taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad įstaigoje buvo gauta pažyma dėl P. K. įdarbinimo bei pranešimas dėl gyvenamosios vietos, į tai, kad nuteistasis šiuo metu yra aiškiai suformavęs ilgalaikius tikslus, numatęs strategijas jų įgyvendinimui. Jo teigimu, jis toliau gali būti taisomas ir neizoliuotas nuo visuomenės. Pažymi, kad motyvacija dirbti yra didelė, nes jis netgi atlikdamas bausmę sugebėjo susirasti darbo vietą, kurioje dirbs ir gaus lėšų pragyvenimui.

Šalies argumentai

Nuteistasis skunde nurodo, kad šiuo metu jis yra atlikęs nustatyto dydžio ir netgi žymiai didesnę bausmės dalį, todėl, P. K. teigimu, negalima teigti, kad jo neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra per didelė, kad būtų taikomas lygtinis paleidimas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo P. K. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos teismas vadovaujasi BVK 8 str. įtvirtintu bausmės vykdymo individualizavimo principu, kurio esmė yra ta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, todėl vertinamas nuteistojo elgesys visos bausmės atlikimo metu taip pat ir kitos aplinkybės, turinčios reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo tikslingumą. Vien formaliųjų kriterijų atitikimas yra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, tačiau ne lygtinio paleidimo pagrindas. Vertinant lygtinio paleidimo galimybę, būtina konstatuoti, ar asmens atžvilgiu yra pasiekti visi jam parinktos ir skirtos bausmės tikslai, kurie sudaro pagrindą manyti, jog asmuo toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrins bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 41 str. 2 d. yra apibrėžta bausmės paskirtis, kurios tikslai yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas aukščiau aptartas aplinkybes.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nuteistasis P. K. laikas nuo laiko užsiima veikla, kuri yra susijusi su jo nusikalstamu elgesiu, siekdamas kitų paklusnumo taiko smurtinio elgesio strategijas, dažniausiai tai būna psichologinio pobūdžio smurtas. Pažymėtina ir tai, kad nors nuteistasis supranta, kad turi problemų, tačiau tame, ką jis vertina kaip problemą ir kaip jis supranta savo indelį problemos atsiradime, yra prieštaravimų. Iš socialinio tyrimo išvados taip pat matyti, problemų sprendimui naudoja psichologinę agresiją. Kriminogeniniais veiksniais išlieka ankstesni nusikalstami veiksmai, kriminalinių kompanionų įtaka, netinkamas elgesio modelių pasirinkimas.

Kaip teisingai pažymėta P. K. skunde, jis drausmine tvarka buvo baustas šešis kartus, o ne septynis, kaip nurodyta apylinkės teismo nutartyje. Šią klaidą aukštesnysis teismas vertina kaip techninį rašymo apsirikimą, nekeičiantį nutarties esmės. Pažymėtina, kad kaip teisingai savo skunde nurodo nuteistasis, minėtos nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau tai rodo jo polinkį ignoruoti jam taikomas poveikio priemones bei neleidžia jo elgesį per visą bausmės atlikimo laiką vertinti kaip nepriekaištingą. Aukštesnysis teismas pažymi, kad apylinkės teismas, nepadarė klaidos atsižvelgdamas į paskirtas nuobaudas, kuomet vertino nuteistojo asmenybę ir elgesį, net jei minėtos nuobaudos šiuo metu jau negalioja. Pažymėtina ir tai, kad P. K. anksčiau jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, lygtinis paleidimas, tačiau jis ir toliau darė nusikaltimus, nepateisino teismo jam pareikšto pasitikėjimo.

Paminėtos aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį sprendžiant apie jo gebėjimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių. Toks elgesys, net ir įvertinus tai, kad P. K. atliko iš tiesų nemažą dalį bausmės, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, buvo skatintas, pagrįstai leidžia abejoti tuo, kad nuteistasis, būdamas jau šiuo metu lygtinai paleistas nebenusikals ir laikysis įstatymų. Visos šios aplinkybės svarbios sprendžiant dėl galimybės sėkmingai pasiekti bausmės tikslus taikant lygtinį paleidimą. Apylinkės teismas pagrįstai į jas atsižvelgė bei tinkamai įvertino, kaip šiuo metu trukdančias pagrįstai manyti, kad nuteistojo probacija taikant lygtinį paleidimą gali būti sėkminga.

Nesant pakankamo pagrindo manyti, kad šiuo metu lygtinai paleidus P. K. jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo, nepaisant to, jog procedūrinių pažeidimų priimant nutarimą nepadaryta, Komisijos nariai vienbalsiai pritarė nuteistojo lygtiniam paleidimui.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, būtina atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kuri yra ne tik sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, bet ir jį nubausti, tuo pačiu užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Iš nuteistojo bylos matyti, kad P. K. laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose atlieka ne pirmą kartą, tačiau išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, jis yra linkusi nusikalsti asmenybė, kadangi anksčiau jam taikytos poveikio priemonės reikiamų rezultatų nedavė, jis ir vėl toliau daro nusikalstamas veikas. Taigi, nuteistojo P. K. atžvilgiu negalima taikyti lygtinio paleidimo ir nuteistąjį jau šiuo metu paleisti iš pataisos įstaigos, neatlikus visos jam paskirtos bausmės.

Aptartų duomenų pagrindu konstatuojama, jog teismas nepažeidė įstatymų reikalavimų tikrinant Komisijos nutarimo pagrįstumą, tinkamai įvertino visas aplinkybes, todėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 21 d. nutartis laikoma pagrįsta ir teisėta. Pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo P. K. skundą atmesti ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 21 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Svetlana Jurgaitienė