- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-17
- Bylos Nr.
- e2YT-3771-889/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01331-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Milda Valiulytė
- Suinteresuotas asmuo
- A. K., A. S., D. S., S. Z., V. M., Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, Klaipėdos apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybės įmonė Turto bankas, Valstybės įmonė Registrų centras, N. B., A. J., V. K., R. S., L. T., R. U., R. D., G. Š., V. Z., R. Z., V. J.
- Pareiškėjas
- K. Š.
dalyvaujant pareiškėjos atstovėms advokatei A. Z., L. M., suinteresuotiems asmenims A. K., A. S., D. S., S. Z., V. M., suinteresuoto asmens V. M. atstovei advokato padėjėjai S. S.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos K. Š. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, Klaipėdos apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybės įmonė Turto bankas, Valstybės įmonė Registrų centras, D. S., N. B., A. J., A. J., V. K., R. S., V. M., V. M., L. T., R. U., S. Z., A. S., R. D., G. Š., V. Z., R. Z., A. K., V. J..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja pareiškimu prašo nustatyti nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį įgijimo faktą – kad K. Š. įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į 1/8 dalį ūkinio pastato, plane pažymėtu simboliu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad pareiškėja bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas – (duomenys neskelbtini)), gyvena nuo 1953 metų. Prasidėjus nekilnojamojo turto privatizavimo procesui, pareiškėja 1992-07-22 pirkimo-pardavimo sutarties pagal Lietuvos Respublikos 1991-05-28 Įstatymą pagrindu šį butą įsigijo asmeninės nuosavybės teise. Kadangi pareiškėjos butas yra name su krosniniu šildymu, pareiškėja, kaip ir kiti namo gyventojai, naudojosi dalimi namo kieme esančio ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresas (duomenys neskelbtini). Čia pareiškėja laikė malkas bei kitus ūkio reikmėms naudojamus daiktus. Teigia, kad nuo apsigyvenimo minėtame bute, t. y. nuo 1953 metų liepos mėnesio pareiškėja atvirai, teisėtai bei sąžiningai valdo ir naudojasi 1/8 dalimi ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad likusiomis šio ūkinio pastato dalimis naudojasi kiti asmenys, t. y. D. S. naudojasi 1/8 dalimi ūkinio pastato, N. B. – 1/8 dalimi, A. J. – 1/16 dalimi, A. J. – 1/16 dalimi, V. K. – 1/32 dalimi, R. S. – 1/32 dalimi, V. M. – 1/32 dalimi, V. M. – 1/32 dalimi, L. T. – 1/8 dalimi, R. U. – 1/8 dalimi bei S. Z. – 1/8 dalimi. Teigia, kad tarp pareiškėjos ir kitų bendraturčių nėra ginčo dėl naudojimosi šio ūkinio pastato dalimis. Pareiškėjai nėra žinoma, kad 1/8 ūkinio pastato dalis, kuria naudojasi pareiškėja, nuosavybės teise būtų įregistruota ar priklausytų kitiems asmenimsar nuosavybės teise priklausytų valstybei ar Klaipėdos miesto savivaldybei. Pareiškėjos faktiškai valdoma ūkinė patalpa nėra įregistruota jokio kito fizinio ar juridinio asmens vardu. Pareiškėja nėra 1/8 dalies ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pažymėto simboliu (duomenys neskelbtini), savininkė, bet sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdo šią ūkinę patalpą nuo 1953 metų ir todėl turi teisę kreiptis į teismą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM) atsiliepime į pareiškimą prašo sprendimą šioje civilinėje byloje priimti savo nuožiūra. Nurodo, kad prašomas nustatyti nuosavybės teisės įgyjamąją senatimi faktas, VMI prie LR FM nuomone, atitinka visas būtinas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 - 4.71 straipsniuose nustatytas sąlygas šiam faktui konstatuoti. Teismui nustačius įstatymo numatytas aplinkybes, VMI prie LR FM neprieštaraus, kad būtų nustatytas pareiškėjos pareiškime minėto nekilnojamojo turto gijimo įgyjamosios senaties būdu faktas.
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašo pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, privalo patikrinti ar daiktas, į kurį pretenduoja asmuo, nepriklauso valstybei ar savivaldybei, nepriklausomai nuo tokio daikto registracijos buvimo viešame registre fakto. Jei teismas, nustatytų, kad pareiškėjos įgytas butas iki privatizavimo priklausė valstybei (savivaldybei), pareiškėja neturėtų teisės įgyti nuosavybės teisės į jos prašomą 1/8 ūkinio pastato dalį pagal įgyjamąją senatį. Jei nagrinėjamu atveju ūkinio pastato dalis, į kurią pretenduoja pareiškėja, nuosavybės teise priklauso valstybei, pareiškėja galėtų įgyti nuosavybės teises į jį tik įrodydama, kad ši ūkinio pastato dalis yra jos valdomo buto priklausinys, tuo pačiu paneigdama valstybės nuosavybės teises į šį sandėliuką. Nurodo, kad šiuo atveju turi būti sprendžiama dėl kitų, bet ne įgyjamąja senatimi, CK 4.47 straipsnyje nustatytų pagrindų nuosavybės teisei į ginčo ūkinio pastato dalį atsirasti.
Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime į pareiškimą prašo pareiškėjos pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad statiniai, esantys žemės sklype (duomenys neskelbtini), kuriame yra ir ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio 1/8 dalį siekia įgyjamosios senaties būdu įgyti pareiškėja, priklausė Tauralaukio valstybinei agrofirmai. Įgyvendinus privatizacijos procesą, 7/8 dalys ūkinio pastato įstatymų nustatyta tvarka buvo privatizuota fizinių asmenų. Į likusią 1/8 dalį ūkinio pastato nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos. Nekilnojamojo turto registre ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistruotas pagal 2001-09-05 surinktus kadastro duomenis (tūris – 3 494 kub. m, užstatytas plotas – 760 kv. m). Pareiškėja pateikė 2017-03-27 nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylą, kurios duomenimis ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini) yra fiziškai pažeistas, tūris – 1 700 kv. m, užstatytas plotas – 760 kv. m. Nurodo, kad ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame yra pareiškėjai K. Š. priklausantis butas, yra skirtingose dislokacinėse vietose. Adresu (duomenys neskelbtini), yra kitas ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat pažymi, kad ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra išskirtinai privatizavę gyvenamųjų namų, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), gyventojai.
Suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašo netenkinti pareiškimo. Nurodo, kad pagal oficialius VĮ Registrų centro duomenis, gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) priklausinys yra ūkinis pastatas adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), todėl daro išvadą, jog gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) pagalbinis ūkinis pastatas yra būtent (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 33/100 dalį Savivaldybė parėmė iš tuo metu valstybę (savininką) atstovavusios institucijos pagal 2004-04-27 priėmimo-perdavimo aktą. Mano, jog pastarojo ūkinio pastato likusi 77/100 dalis priklauso valstybei, nes priešingu atveju turto perdavimui būtų reikėję bendrasavininkų sutikimų. Pareiškėja savo teises į ūkinius statinius kildina iš buto (duomenys neskelbtini) valdymo nuosavybės teise. Buto (duomenys neskelbtini) savininkė – Savivaldybė įsiregistravusi gyvenamajam namui oficialiai priskirto ūkinio pastato - priklausinio dalį. Pagal oficialius VĮ Registrų centro duomenis, gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) priklausinys yra ūkinis pastatas adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nes statinio 6/8 dalys priskirtos butams (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1/8 vienbučiui gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini), todėl daro išvadą, jog gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) pagalbinis ūkinis pastatas yra būtent (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (ginčo patalpa). Gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) Savivaldybei priklauso perimti iš valstybės neprivatizuoti butai Nr. (duomenys neskelbtini), kuriems dar nepriskirta pastarojo gyvenamojo namo oficialiai registruoto priklausinio - ūkinio statinio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), likusi dalis. Perėmimo procedūros yra vykdomos: ginčo patalpos dalis Savivaldybės apskaitoje yra nuo 2016-12-19, o vadovaujantis Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi pradėtos procedūros dėl ginčo patalpos valstybės nuosavybės perėmimo. Nurodo, kad tarp šalių nekyla ginčų, jog gyvenamuosiuose namuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) esantiems butams yra pastatyti ūkiniai statiniai (pvz. malkoms, dviračiams ar kitiems daiktams). Teigia, jog privatiems asmenims priklausantys butai minėtuose gyvenamuosiuose namuose buvo privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymą, t. y. įgyti iš tuometinio savininko – valstybės. Daro išvadą, jog neprivatizuoti ūkiniai statiniai, kaip ir butai, ankščiau taip pat priklausė valstybei.
Suinteresuotas asmuo V. M. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašo netenkinti pareiškėjo pareiškimo. Nurodė, kad namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), ilgus metus gyveno V. M. tėvai ir jis pats su broliu, seserimis. Prasidėjus privatizacijai, tėvai 1992-09-23 pirkimo-pardavimo sutartimi privatizavo butą su priklausiniais: 1/8 ūkinio pastato ir 7/100 kiemo rūsio, adresu (duomenys neskelbtini). Mirus tėvui, motina 2005 metais paveldėjo turtą, likusį po tėvo mirties. 2006 metais motina išpirko iš valstybės 643/8710 dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini). Mirus motinai (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu turtą paveldėjo jie - vaikai ir mirusios sesers dukra. Nesutinka su pareiškėjos reikalavimu, kadangi pareiškėja nevaldo ūkinio pastato dalies, esančios (duomenys neskelbtini), kadangi ji gyvena visiškai kitoje valdoje, kurioje yra kitas ūkinis pastatas. Nuosavybės teisių nustatymas į 1/8 dalį ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pažeis pastarosios valdos savininkų teises, kadangi pareiškėja norėdama patekti į ūkinio pastato dalį, turės nusistatinėti servitutą jų valdomame žemės sklype, nes nuosavybės teisių į žemę ji neturi ir negali turėti. Nurodo, kad visi įgijo nuosavybės teises pirkdami sandėliuko dalis iš valstybės, kas sąlygoja išvadą, kad sandėliuko dalis priklauso valstybei. Nuo pareiškėjos turimo buto iki jų žemėje esančio ūkinio pastato yra gana didelis atstumas, todėl laikyti malkas, kaip nurodoma pareiškime, nėra patogu, nes jis nėra jos namo kieme.
Suinteresuotas asmuo L. T. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašo pareiškimą tenkinti. Nurodo, kad L. T. ir K. Š. ūkinio pastato siena buvo bendra, t.y. kaip ūkinio pastato kaimynės jos bendrauja jau 32 metus. 1991-09-11 įvykus ūkinio pastato gaisrui, nudegė stogas, nukentėjo perdengimo sijos, medinės sienos, langai, durys, medinės pertvaros. L. T. ir K. Š. ūkinio pastato dalį, kuria naudojosi, susiremontavo savom lėšom, t. y. užsidengė naują perdengimą, naują stogą, susiremontavo medines pertvaras, susidėjo langus ir duris. Kitos ūkinio pastato dalys ligi šiol stovi nesuremontuotos. Vėliau K. Š. savomis lėšomis pasistatė dar vieną ūkinį pastatą, arčiau savo žemės, kurią gavo iširus Tauralaukio ūkiui. Atliekant žemės dalinimo darbus, po Tauralaukio daržininkystės ūkio likvidavimo, 2003 metų lapkričio mėnesį ir buvo suformuoti žemės sklypai bei pastatyti pastatai. Tokiu būdu, pareiškėja K. Š. iš tiesų jau daugiau kaip dešimt metų nepertraukiamai, viešai ir sąžiningai naudojasi ūkinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalimi, prižiūri ir rūpinasi šiuo turtu, kaip savo nuosavybe. Suinteresuotam asmeniui L. T. nėra žinoma, kad kada nors į K. Š. valdomą ūkinio pastato dalį būtų reiškę pretenzijas kiti asmenys.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė palaikė pareiškimo reikalavimus ir prašė tenkinti pareiškimą. Suinteresuoti asmenys A. K., A. S., D. S., S. Z., V. M., suinteresuoto asmens V. M. atstovė prašė pareiškimą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
nustatyta, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas – (duomenys neskelbtini)), pagal 1992-07-22 pirkimo-pardavimo sutartį pagal Lietuvos Respublikos 1991-05-28 įstatymą, kuria įgytas butas be priklausinių (t. 1, b. l. 11, 12-14). D. S. nuosavybės teise priklauso 1/8 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), N. B. – 1/8 dalis minėto pastato, A. J. – 1/16 dalis, A. J. – 1/16 dali, V. K. – 1/32 dalis, R. S. – 1/32 dalis, V. M. – 1/32 dalis, V. M. – 1/32 dali, L. T. – 1/8 dalis, R. U. – 1/8 dalis, S. Z. – 1/8 dalis (t. 1, b. l. 15-19). 2016-03-31 A. S. kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją su prašymu leisti išsipirkti ūkinį pastatą priklausantį butui, adresu (duomenys neskelbtini), kuris priklauso A. S. (t. 1, b. l. 35). Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2016-05-02 rašte nurodė, kad ūkio paskirties pastato dalis, esanti gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kieme (duomenys neskelbtini), nėra perduotas Klaipėdos miesto savivaldybei, neapskaitomas ir nėra teisiškai įregistruotas Savivaldybei nuosavybės teise, todėl klausimas dėl statinio dalies pardavimo, nesant teisinės registracijos, negali būti sprendžiamas. Nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybė teisės aktų nustatyta tvarka atliks ūkio paskirties pastato dalies įteisinimo procedūras (t. 1, b. l. 36).
Į 1/8 dalį ūkinio pastato, plane pažymėtu simboliu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), daiktinės teisės nėra įregistruotos. Pareiškėja nėra minėtos ūkinės patalpos savininkė, tačiau nurodo, kad nuo 1953 metų naudojasi, prižiūri, tvarko ir remontuoja šią patalpą, t. y. šį turtą valdo kaip savo. Suinteresuotas asmuo A. S., nesutikdamas su pareiškimu nurodė, kad pats nori išsipirkti minėtą dalį ūkinio pastato. Pagal Nekilnojamo turto registro išrašą ūkinis pastatas adresu (duomenys neskelbtini) yra padalintas į 8 dalis, iš jų 7 dalys buvo įgytos suinteresuotų asmenų nuosavybėn privatizavimo būdu. Byloje nėra įrodymų, kad likusi neprivatizuota ūkinio pastato dalis nėra Valstybės turtas (CPK 178 straipsnis).
Pareiškėja teigia, kad minėto ūkinio pastato dalį valdo nuo 1953 metų, ten laikė savo gyvulius. 1991 metais įvyko gaisras, kurio metu ūkinis pastatas apdegė, tuomet pareiškėja su įgaliotinės L. M. ir jos sutuoktinio pagalba atstatė savo dalį, kuria naudojosi. Suinteresuotas asmuo L. T. nurodė, kad ūkiniu pastatu naudojosi pareiškėja iki gaisro, po gaisro juo naudojosi pareiškėjos atstovės L. M. sutuoktinis. Iš kitų teismo posėdžio metu paaiškinimus teikusių suinteresuotų asmenų A. J., V. M., A. S., V. M., D. S., S. Z. paaiškinimų nustatyta, kad praėjus porai metų po gaisro, t.y. nuo 1993 metų pareiškėja K. Š. ūkiniu pastatu asmeniškai nuolat nesinaudojo, savo gyvulius ir malkas laikė prie savo namų (CPK 185 straipsnis).
Šiuo metu pareiškėja ūkinio pastato naudojimo faktą įrodinėja savo bei įgalioto asmens L. M. bei liudytojo A. D. paaiškinimais apie pareiškėjos daiktų laikymą ūkiniame pastate, tačiau byloje nėra rašytinių įrodymų, kokie tie daiktai ir kad daiktai priklauso pareiškėjai (CPK 178 straipsnis).
Iš nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad valdos, adresu (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas yra priklausinys butų, esančių gyvenamuosiuose namuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurių kieme yra ginčo ūkinis pastatas. Nuo pareiškėjos turimo buto iki suinteresuotų asmenų žemėje esančio ūkinio pastato yra gana didelis atstumas, tokiu atveju, kad pareiškėja galėtų naudotis minėto ūkinio pastato dalimi, turėtų būti nustatytas servitutas suinteresuotiems asmenims priklausančiame žemės sklype. Be to, minėto ūkinio pastato dalį jau nuo 2006 metų išsipirkti siekia A. S..
Suinteresuoti asmenys byloje teigė, kad pareiškėja paskutiniu metu naudotis ūkinio pastato dalimi negalėjo ir dėl savo sveikatos būklės, kadangi sunkiai vaikšto. Apie sunkią pareiškėjos sveiaktos būklę patvirtina aplinkybė, kad teismui 2018-09-20 protokoline nutartimi pripažinus pareiškėjos dalyvavimą būtinu byloje, 2018-11-09 byloje gautas pareiškėjos atstovės advokatės A. Z. raštas kartu su 2018-11-08 Paupių pirminės sveikatos priežiūros centro raštu „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) metų gimimo pareiškėjai dėl diagnozuotos ligos, patologijos ir kojos skausmų yra apribotas judėjimas, 2017 metų gegužės menesį dėl apsunkinto judėjimo artimieji pareiškėjos nevežė pas gydytojus specialiųjų poreikių nustatymui, ji juda vaikštynės pagalba kambario ribose ir dėl savo sveikatos būklės negali dalyvauti teismo posėdyje. Konstatuotina, kad nuo 2017 metų pareiškėja negali faktiškai valdyti kitoje valdoje esančio ūkinio pastato. Dėl jos garbaus amžiaus, nustatytos sveikatos diagnozės ir jos stadijos labiau tikėtina ir ta aplinkybė, kad keletą metų prieš tai ji taip pat asmeniškai nuolat nesinaudojo kitoje valdoje esančiu ūkiniu pastatu (CPK 185 straipsnis).
Fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalis). Asmuo, įgyjantis daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti ne tik sąžiningas to daikto įgijėjas, t. y. užvaldydamas daiktą turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, bet taip pat jis privalo išlikti sąžiningas valdytojas visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.70 straipsnio 1 dalis). Daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi (CK 4.71 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėja neįrodė, kad paskutinius 10 metų asmeniškai nepertraukiamai valdė minėto ūkinio pastato dalį (CPK 178 straipsnis). Iš byloje esančių duomenų, suinteresuotų asmenų paaiškinimų matyti, kad pareiškėja tamp tikrą laikotarpį iki 1991 metų naudojosi ūkinio pastato dalimi, tačiau vėliau ūkinio pastato dalimi naudojosi kiti asmenys – pareiškėjos atstovė byloje L. M. su savo sutuoktiniu, ten jie keletą metų laikė gyvulius. Paskutiniu metu šia ūkinio pastato dalimi pareiškėja nesinaudoja, ji to negalėtų padaryti dėl savo sunkios sveikatos būklės. Nors pareiškėja ir teigia, kad ūkinio pastato dalyje yra laikomi pareiškėjos asmeniniai daiktai, tačiau tokius pareiškėjos teiginius patvirtinančių rašytinių įrodymų byloje nepateikta, todėl teismas laiko šią aplinkybę neįrodyta (CPK 178 straipsnis).
Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad nėra visų CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytų įgyjamosios senaties taikymo sąlygų, todėl pareiškėjos pareiškimas dėl ūkinio pastato dalies nuosavybės įgijimo įgyjamosios senaties būdu atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 185 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
atmesti pareiškimą.
Įsiteisėjus sprendimui informuoti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą apie bylos baigtį.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.