Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. G. ir jo atstovui advokatui Irmantui Dobilui,

institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą – Lietuvos radijo ir televizijos komisijos - atstovei advokato padėjėjai Gretai Obadauskaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2017 m. vasario 22 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017 m. sausio 27 d. A. G. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir – ATPK), galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d., 214 ²² straipsnio 2 dalį už tai, kad 2016 m. gruodžio 3 d. programoje „Auksinis balsas“, transliuotoje Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programoje, nuo 22:55:20 val. iki 22:59:17 val. buvo paskleista informacija apie gruodžio mėnesį vyksiančius atlikėjos I. V. penkiasdešimtmečio jubiliejaus koncertus, nurodant datas, kada vyks koncertai (V. turo koncertai vyks gruodžio 4 d., gruodžio 27 d., gruodžio 29 d., gruodžio 30 d.), miestus, kuriuose jie vyks (Kaune, Vilniuje, Šiauliuose, Klaipėdoje), atlikėjus, koncertuosiančius kartu su I. V.. Ši 3 minučių 57 sekundžių trukmės paskleista informacija nebuvo pažymėta žodžiu „Reklama“ nei pradžioje, nei pabaigoje, ji nebuvo atskirta nuo kitų programos dalių vaizdinėmis priemonėmis, kuriose būtų žodis „Reklama“, ji atitinka Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 27 dalyje apibrėžtą komercinio audiovizualinio pranešimo sąvoką, be to, informacija buvo pateikta taip, kad vartotojas galėjo nesuprasti, jog skleidžiama informacija yra komercinis audiovizualinis pranešimas (informaciją skleidę programos vedėjai iš pradžių kalbėjo apie artėjančias šventes, kaip malonu yra gauti laiškus, po to vienas iš vedėjų G. S. neva gavo laišką iš vertinimo komisijos narės Z. K., kuriame ji kvietė vedėją kartu apsilankyti I. V. jubiliejiniuose koncertuose, skatinamąjį ir susidomėjimą keliantį informacijos poveikį dar labiau stiprino tai, kad vedėjai šmaikštavo I. V. koncertinio turo tema, iš jų pokštų juokėsi salėje buvę žmonės ir Z. K.), todėl paskleista informacija atitinka Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 41 dalyje apibrėžtą paslėpto komercinio audiovizualinio pranešimo sąvoką, kuri pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 39 straipsnio 5 dalį yra draudžiama.

Teismo posėdžio metu A. G. ir jo atstovas skundą palaikė jame nurodytais motyvais, nurodė, jog programos „Auksinis balsas“ metu buvo paskleista informacija apie kultūrinį renginį, kuri nebuvo komercinio pobūdžio. Lietuvos radijo ir televizijos komisija, patraukdama A. G. administracinėn atsakomybėn ir skirdama jam administracinę nuobaudą, neįvertino visų pastarajam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėties požymių, iš kurių bent vienam nesant, administracinių nusižengimų teisena nėra galima, todėl prašė skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą A. G. atžvilgiu nutraukti.

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje, atstovė teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog programos „Auksinis balsas“ transliacijos metu netiesiogiai buvo užsiminta apie konkretų pramoginį renginį, nurodant tikslias planuojamo koncertinio turo datas, miestus, pagrindinį renginio atlikėją, kuris vykdo komercinę veiklą, bei kitas jame dalyvausiančias grupes ir atlikėjus, kas, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nuomone, vertintina kaip paslėptas komercinis audiovizualinis pranešimas, kurio transliavimas per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją yra draudžiamas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Iš bylos medžiagos matyti, jog 2016 m. gruodžio 3 d. programoje „Auksinis balsas“, transliuotoje Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programoje, nuo 22:55:20 val. iki 22:59:17 val. buvo paskleista 3 minučių 57 sekundžių trukmės informacija:

„Programos vedėjas A. R.: „Niekam turbūt nereikia sakyti, kad artėja Naujieji metai, Kalėdos ir tų išsipildymų, dovanų ieškojimo metas, tas erzelis, grumtynės tos ir, žinoma, mėgstamiausia G. dalis - tai yra laiškų rašymas Kalėdų seneliui. Ir aš žinau, kad jūs, raštingas žmogus, gi parašėt tikrai, ne tik skundus šiais metais.“

Programos vedėjas G. S.: „Ne. Bet aš ir gaunu laiškų, ir labai laukiu. Ne tik žmonių, bet ir laiškų, Ir, pavyzdžiui, Z. K. man kiekvieną laidą atsiunčia. „Labas, G., esu „Auksiniam balse“, matau tave, kaip tu?“

G. S.: „Taip. Ir gaunu atvirutę su jos nuotrauka su selfiu.“

A. R.: „Aš tai gaunu laiškus, kurie adresuoti tau nuo kalbos komisijos.“

G. S.: „O! Din din. Gavau laišką (išsitraukia laišką). Laiškas nuo Z.. G., norėčiau tave pakviesti nueiti kartu vieną vakarą, nes nieko neveikiu. Kai nieko neveikiu, būnu viena ir būnu liūdna. Su tavim būtų, G., linksmiau. G., kaip tu? Aš gerai.“

G. S.: „Ne, nemini. R. nekviesk. Jeigu gali, jam nesakyk. O kviečia mane į I. V. penkiasdešimtmečio jubiliejų, kuris vyko liepos mėnesį. Ten, G., jau nespėsim. Nu nieko tokio. Kaip tikras žmoną dievinantis vyras A. V. nusprendė surengti grandiozinį turą per didžiausias Lietuvos arenas. Jisai surengė turą, kur bus rodoma penkiasdešimties metų auksinė rūra <...> I. švęs su visa Lietuva. Mes būsim trise – I., aš ir tu. Ir dar su gerbėjais. O jos gerbėjai yra du operatoriai, kurie ją ir filmuos. Bus tikras turas. Bus I. ir V. L. vadovaujamas <...> bus gyvo garso grupė „V“ ir dar gyvesnė grupė „R.“. Būrys dainuojančių svečių. Kiekvienam mieste dainininkai bus kiti, nes kelionės labai brangios. Ims vietinius. Nuo E. K. iki V. M. yra aštuoni kilometrai atstumas. Jie gyvena atskirai. Bus ir Ž. ir paskui jo nebebus. Bus kylančios žvaigždės ir bus krentančios žvaigždės. Tenoras P. B. tikrins bilietus. Bilietus gerbėjai tiesiog šluoja, nes niekas neperka, tai kasa išmetė juos. Tai sako „susišluokit“. Per koncertus skambės populiariausios ir mėgiamiausios... per pertrauką dainuos I.. Taigi V. turo koncertai vyks gruodžio 4 d., gruodžio 27 d., gruodžio 29 d., gruodžio 30 d. Kaune, Vilniuje, Šiauliuose, Klaipėdoje. Kokiais metais - čia neparašyta. Kiekvienais metais eikit, gal jinai bus. Z.. Korespondentė.“

Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje yra apibrėžta reklamos sąvoka – tai bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 27 dalimi, komercinis audiovizualinis pranešimas – tai vaizdais, lydimais arba nelydimais garso, skleidžiama informacija, kuri yra skirta tiesiogiai arba netiesiogiai reklamuoti prekes, paslaugas ar ūkinę komercinę veiklą vykdančio asmens pavadinimą ir kuri yra įtraukta į televizijos programą už užmokestį arba kitokį atlygį ar savireklamos tikslais. Komerciniai audiovizualiniai pranešimai inter alia apima televizijos reklamą, pranešimus apie rėmimą, teleparduotuvių siūlymus ir prekių rodymą.

Analizuojant programoje „Auksinis balsas“ paskleistą informaciją, kuri buvo transliuojama 2016 m. gruodžio 3 d. nuo 22:55:20 val. iki 22:59:17 val., matyti, jog minėtos laidos transliavimo metu buvo pateikta išsami ir konkreti informacija apie gruodžio mėnesį vyksiančius I. V. jubiliejinius koncertus, nurodant konkrečias datas (gruodžio 4 d., gruodžio 27 d., gruodžio 29 d., gruodžio 30 d.), kada buvo suplanuoti koncertai, Lietuvos miestus (Kauną, Vilnių, Šiaulius, Klaipėdą), kur turėjo vykti pramoginiai renginiai, išvardinami kiti atlikėjai, koncertuosiantys kartu su pagrindine atlikėja I. V.. Akivaizdu, jog programos vedėjai paskelbė visą pagrindinę ir esminę planuojamo renginio informaciją, kuria įprastai vadovaujasi vartotojai, planuodami apsilankymus renginiuose, todėl skleidžiant tokio pobūdžio informaciją, neabejotinai buvo siekiama padaryti poveikį žmonių elgesiui ir pasirinkimui, paraginti juos atvykti į tokį renginį. Informacija, kuri yra orientuota į visuomenės susidomėjimo konkrečiu pramoginiu renginiu skatinimą, kuo didesnės auditorijos pritraukimą bei komercinę sėkmę, laikytina komerciniu pranešimu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, televizijos programoje „Auksinis balsas“ informacija apie gruodžio mėnesį vyksiančius I. V. jubiliejinius koncertus televizijos žiūrovams buvo pateikta ne tiesiogiai kviečiant televizijos žiūrovus į planuojamus konkrečios atlikėjos jubiliejinius pramoginius renginius, o humoro forma, improvizuojant netikėtą laiško gavimą, o būtent, informaciją skleidę programos vedėjai eterio metu iš pradžių kalbėjo apie artėjančias šventes, kaip malonu yra gauti laiškus, po to lyg tarp kitko vienas iš vedėjų G. S. neva gavo laišką iš vertinimo komisijos narės Z. K., kuriame ji kvietė vedėją kartu apsilankyti I. V. jubiliejiniuose koncertuose, paminėdamas konkrečias rengiamų koncertų datas, miestus bei atlikėjus ir grupes, kurios planavo dalyvauti minimuose renginiuose. Teismas, vertindamas visas transliuotos programos eigos detales bei vedėjų išsakytus teiginius ir mintis, sutinka su Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išvada, jog paskleista informacija buvo pateikta taip, kad vartotojas iš karto galėjo ir nesuprasti, jog transliuota informacija yra komercinis audiovizualinis pranešimas, todėl, sutinkamai su Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 41 dalies nuostata, daro išvadą, jog paskleista informacija atitinka paslėpto komercinio audiovizualinio pranešimo sąvoką. Skunde nurodyti argumentai, jog už aukščiau paminėtos informacijos pasakymą eterio metu televizija nėra gavusi jokio atlygio ar jokios kitos turtinės ar neturtinės naudos, o pats pranešimas apie kultūrinį renginį iš esmės buvo humoristinės formos, kuriuo buvo siekiama tik pasijuokti iš to, kad į I. V. organizuojamus koncertus nėra parduodami bilietai, nors pats koncertas buvo apibūdinamas kaip grandiozinis, todėl tai neatitinka reklamai būdingų požymių, teismo vertinimu, nėra esminiai vertinant eterio metu pateiktos informacijos pobūdį. Tai, kad informacija apie vyksiantį koncertų turą žiūrovams buvo pateikta humoro forma, savaime nereiškia, jog šia informacija nebuvo siekiama padaryti poveikio žmonių pasirinkimui bei pritraukti kuo didesnę pramoginio renginio auditoriją. Be to, tai, kad vedėjai šmaikštavo I. V. koncertinio turo tema, iš jų pokštų juokėsi salėje buvę žmonės bei pati neva parašyto laiško autorė Z. K., tik dar labiau stiprino skatinamąjį ir susidomėjimą keliantį informacijos poveikį. Pažymėtina, jog prekių ar paslaugų reklamavimu visuomet yra tiesiogiai arba netiesiogiai siekiama skatinti naudoti tam tikras prekes ar naudotis tam tikromis paslaugomis ir, teismo nuomone, visiškai nėra svarbu, ar šie veiksmai yra atlygintini, ar ne. Netiesioginis skatinimas naudoti tam tikras prekes ar naudotis tam tikromis paslaugomis, o būtent, kai tai daroma tokiu būdu, kad reklamos gavėjai nesuprastų, jog jiems skleidžiama būtent reklaminio pobūdžio informacija, neabejotinai traktuotinas kaip paslėpta reklama.

Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija – valstybei nuosavybės teise priklausanti viešoji ne pelno įstaiga, veikianti pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo bei Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymus (Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 30 straipsnis). Viešoji įstaiga (duomenys neskelbtini) yra Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, kurios veiklos principai yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo nuostatose. Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programose gali būti skleidžiama kultūrinė, socialinė ir šviečiamoji informacija, kuria siekiama propaguoti kultūrinę, sporto, socialinę ir (ar) šviečiamąją veiklą ir politiką arba tokios veiklos ir politikos iniciatyvas (Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 6 straipsnio 2 ir 3 dalys). Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, jog reklama ir komerciniai audiovizualiniai pranešimai Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programose yra draudžiami, išskyrus įstatymo numatytus atvejus. Be to, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 39 straipsnio 5 dalyje imperatyviai numatyta, jog paslėpta reklama, paslėpti komerciniai audiovizualiniai pranešimai yra draudžiami. Taigi, šios įstatymų nuostatos nustato tam tikrus griežtus Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos transliuojamų programų turiniui keliamus reikalavimus, informacijos skleidimo standartus bei apribojimus, suteikiančius visuomeniniam transliuotojui teisę skleisti ne bet kokią informaciją apie kultūrinį renginį, o tik tokią, kuri neturėtų jokios įtakos visuomenės vartotojiško intereso skatinimui.

Skundo argumentai, jog toje pačioje laidoje buvo pateikta informacija ir apie D. I. vyksiantį spektaklį, tačiau ši informacija, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teigimu, nebuvo konstatuota kaip komercinis audiovizualinis pranešimas ir nurodyta veika nebuvo kvalifikuota kaip administracinis nusižengimas, yra atmestini, kadangi teismas šiuo konkrečiu atveju nenagrinėja ir nevertina nurodytų aplinkybių, susijusių su tuo metu planuojamo D. I. spektaklio informacijos pateikimu. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju Lietuvos radijo ir televizijos komisija pradėjo tyrimą pagal gautą skundą, kuriame buvo prašoma nustatyti, ar Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programoje parodyta pramoginė laida „Auksinis balsas“, transliuota 2016 m. gruodžio 3 d., atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus. Lietuvos radijo ir televizijos komisijai atlikus Lietuvos nacionalinės radijo ir televizijos programos stebėseną ir įvertinus tyrimo metu gautus duomenis, buvo padarytos atitinkamos išvados ir priimtas skundžiamas nutarimas.

Asmuo yra pripažįstamas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė viena iš kaltės formų – tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl neatsargumo, jeigu jis padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo (ANK 9 straipsnio 1 dalis). Nerūpestingumas – tai viena iš neatsargumo formų, kai administracinį nusižengimą padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (ANK 9 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju A. G., būdamas Televizijos TV programų direkcijos Prodiuserių skyriaus vyriausiuoju prodiuseriu, kuris 2016 m. rugsėjo 1 d. Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus A. S. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl televizijos programų direkcijos prodiuserių ir techninių redaktorių veiklos sričių“ paskirtas vadovauti programos „Auksinis balsas“ gamybai ir transliacijoms, bei būdamas atsakingu už minėtos transliuojamos programos turinį, neužtikrino, jog transliuojamos programos „Auksinis balsas“ metu būtų pateikiama tik įstatymų nedraudžiama kultūrinė, socialinė ar šviečiamoji informacija, todėl konstatuotina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė priešingą teisei veiką dėl nerūpestingumo (ANK 9 straipsnio 3 dalis).

ATPK, galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d., 214 ²² straipsnio nuostatos numato specialųjį šio straipsnio sankcijoje numatyto administracinio nusižengimo subjektą - radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų ir užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjų vadovą arba kitus atsakingus asmenis. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 10 dalies nuostatomis, kiekvienas viešosios informacijos rengėjas ar jo dalyvis turi paskirti asmenį (vyriausiąjį redaktorių, redaktorių, programos vedėją ar kitą asmenį), kuris atsako už visuomenės informavimo priemonės turinį. Kai viešosios informacijos rengėjas ir dalyvis yra tas pats fizinis asmuo, jis atsako už savo visuomenės informavimo priemonės turinį. Iš 2016 m. gruodžio 14 d. Lietuvos radijo ir televizijos komisijoje gauto Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) rašto duomenų matyti, jog už televizijos programos „Auksinis balsas“ turinį Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) atsakingu asmeniu yra paskirtas Televizijos TV programų direkcijos Prodiuserių skyriaus vyriausiasis prodiuseris A. G. (b.l. 60). Tai patvirtina ir 2016 m. rugsėjo 1 d. Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus A. S. priimtas įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl televizijos programų direkcijos prodiuserių ir techninių redaktorių veiklos sričių“ (b.l. 61-64). Nors Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) raštas buvo surašytas 2016 m. birželio 13 d., tai yra dar iki A. G. inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo dienos, tačiau jame nurodytų faktinių duomenų nė viena iš proceso šalių neginčija. Tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra paskirtas Televizijos TV programų direkcijos Prodiuserių skyriaus vyriausiuoju prodiuseriu patvirtino ir pats A. G. teisminio nagrinėjimo metu. Teismas, vertindamas faktinius bylos duomenis bei atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, konstatuoja, jog Televizijos TV programų direkcijos Prodiuserių skyriaus vyriausiasis prodiuseris A. G. yra tinkamas administracinio nusižengimo, numatyto ATPK, galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d., 214 ²² straipsnio, subjektas.

ANK 40 straipsnyje yra įtvirtinta, jog jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo dienos, kurią administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė baigta vykdyti, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Padarius pakartotinį administracinį nusižengimą, šiame straipsnyje numatytas terminas skaičiuojamas iš naujo.

Iš administracinių nusižengimų registro pateikto išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, jog už 2016 m. spalio 29 d. nuo 21 val. 01 min. iki 23 val. 11 min. padarytą administracinį nusižengimą A. G. 2016 m. gruodžio 21 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK, galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d., 214 ²² straipsnio 1 dalį su administraciniu nurodymu iki administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos dienos sumokėti jam paskirtą 144 € dydžio baudą. Minėta bauda sumokėta 2017 m. sausio 4 d. Skundžiamu nutarimu A. G. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK, galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d., 214 ²² straipsnio 2 dalį už 2016 m. gruodžio 3 d. padarytą administracinį nusižengimą, pripažinus, jog pastarasis minėtą administracinį nusižengimą padarė pakartotinai. Teismas vertindamas nagrinėjamoje medžiagoje esančius įrodymus, pažymi, jog byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad 2016 m. gruodžio 3 d., tai yra inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, A. G. buvo baustas administracine tvarka už tame pačiame įstatymo straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą ir, sutinkamai su ANK 40 straipsnio nuostatomis, administracinio nusižengimo padarymo metu turėjo galiojančią administracinę nuobaudą, todėl darytina išvada, jog institucija, surašiusi skundžiamą nutarimą, nepagrįstai konstatavo, jog A. G. 2016 m. gruodžio 3 d. padarė tame pačiame ATPK, galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d., 214 ²² straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą pakartotinai, kol dar nebuvo pasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas. Įvertinęs nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, teismas daro išvadą, jog A. G. veiksmai turi būti perkvalifikuoti iš ATPK, galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d., 214 ²² straipsnio 2 dalies į ATPK, galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d., 214 ²² straipsnio 1 dalį.

A. G. veika kvalifikuotina pagal administracinio teisės pažeidimo padarymo metu galiojusio ATPK, patvirtinto 1984 m. įstatymu Nr. X-4449, 214 ²² straipsnio 1 dalį. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo ANK, kurio 146 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta administracinė atsakomybė už reikalavimų televizijos reklamai, teleparduotuvei, prekių rodymui, reklamai radijo programose, komerciniams audiovizualiniams pranešimams ir visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų, radijo programų ir (ar) atskirų programų rėmimo reikalavimų pažeidimą. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas) 3 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos ANK numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą ANK nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu ATPK, pagal atitinkamą ANK straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos ATPK nustatytos nuobaudos. Kadangi nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio ANK 146 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas atitinka ATPK, galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d., 214 ²² straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, kurių sankcijose nustatytos administracinės nuobaudos yra tokios pačios, sutinkamai su ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 8 dalies reikalavimais, A. G. padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ATPK, galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d., 214 ²² straipsnio 1 dalyje, pagal atitinkamą ANK straipsnį neperkvalifikuojamas ir pastarajam skiriama ATPK, galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d., numatyta administracinė nuobauda. Tai, kad A. G. atžvilgiu 2017 m. sausio 27 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, o ne administracinio nusižengimo protokolas, kaip tai numato nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio ANK nuostatos, esminių procesinio dokumento formai ir turiniui keliamų reikalavimų pažeidimų nesudaro ir tai netrukdo skundo nagrinėjimui.

Teismas, vertindamas administracinio nusižengimo byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, jog A. G. veiksmai atitinka požymius administracinio nusižengimo, numatyto ATPK, galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d., 214 ²² straipsnio 1 dalyje, kadangi jis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 39 straipsnio 5 dalies reikalavimą, draudžiantį transliuoti televizijos programose paslėptą reklamą bei paslėptus komercinius audiovizualinius pranešimus, būdamas Televizijos TV programų direkcijos Prodiuserių skyriaus vyriausiuoju prodiuseriu, atsakingu už transliuojamos programos „Auksinis balsas“ turinį, neužtikrino, jog per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją transliuojamos programos „Auksinis balsas“ metu nebūtų skleidžiama įstatymo draudžiama paslėpto komercinio audiovizualinio pranešimo požymius atitinkanti informacija.

A. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę – praeityje ne kartą buvo baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus, tačiau inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo ir, sutinkamai su ANK 34 straipsnio 2 dalies reikalavimais, teismas mano, kad administracinės nuobaudos paskirtis, numatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus įgyvendinta A. G. skiriant ATPK, galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d., 214 ²² straipsnio 1 dalyje numatytą baudą, savo dydžiu artimą įstatymo sankcijoje numatytų minimalaus ir maksimalaus baudos dydžių vidurkiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 8 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d., 214 ²² straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. G. atstovo advokato Irmanto Dobilo skundą tenkinti iš dalies.

Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2017 m. vasario 22 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo A. G. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d., 214 ²² straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 1882 € dydžio bauda, panaikinti ir priimti naują nutarimą.

A. G. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d., 214 ²² straipsnio 1 dalyje, bei paskirti jam 570 € (penkių šimtų septyniasdešimties eurų) dydžio baudą.

Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Jeigu baudos per nurodytą terminą sumokėti pažeidėjas negali, jis turi teisę kreiptis dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Nustatytu terminu nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimo išdėstyti, paskirta bauda bus išieškota priverstine tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644 - 647 straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.