Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-02-20 · Administracinė byla Nr. eI-1318-1047/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-02-20
Bylos Nr.
eI-1318-1047/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04168-2018-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jovita Einikienė, Iveta Pelienė, Beata Martišienė
Pareiškėjas
M. Š.
Atsakovas
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-1318-1047/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04168-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 15.6; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ivetos Pelienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

M. Š. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–4) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovė, NŽT) 2018 m. rugsėjo 18 d. žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. FPA-468-(8.16) (toliau – ir Patikrinimo aktas), NŽT 2018 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. 1SS-2204-(8.5.) (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti NŽT pakartotinai atlikti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m. sav., (toliau – ir Žemės sklypas) formavimo ir pertvarkymo projekto (toliau – ir Projektas) patikrinimą ir surašyti naują žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktą.

Pareiškėjas nurodė, kad pavedė R. B. parengti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – įsiterpusio valstybinės žemės ploto sujungimas su besiribojančiu žemės sklypu. 2018 m. rugsėjo 18 d. buvo gautas skundžiamas Patikrinimo aktas, kuriuo nepritarta Projekto teikimui tvirtinti. Pareiškėjas patikrinimo aktą apskundė NŽT, tačiau jo skundas skundžiamu Sprendimu nebuvo tenkintas. Pareiškėjo nuomone, Patikrinimo aktas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų. Atkreipė dėmesį, jog pagal NŽT direktoriaus 2013 m. vasario 6 d. įsakymu Nr.1P-(1.3.)-64 patvirtintų Žemėtvarkos planavimo dokumentų tikrinimo taisyklių (toliau – ir Tikrinimo taisyklės) 16 punktą projekto patikrinimo išvada gali būtų teigiama arba neigiama. Pagal minimo teisės akto 16.1 punktą teigiama išvada gali būti, kai: a) teritorijų planavimo proceso procedūros ir dokumento sprendiniai atitinka Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo it kitų teisės aktų reikalavimus; b) patikrinimo metu nustatytus trūkumus ištaisius, dokumento sprendiniai išliktų nepasikeitę; c) patikrinimo metu nustatyti trūkumai neturi įtakos planavimo proceso procedūrų rezultatams. Pagal Tikrinimo taisyklių 16.2 punktą patikrinimo išvada gali būti neigiama, kai: a) dokumento sprendiniai neatitinka teisės aktų, nurodytų Tikrinimo taisyklių 10 punkte, reikalavimų; b) teritorijų planavimo proceso procedūros neatitinka Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir tai galėjo turėti įtakos dokumento sprendiniams. Taigi atsakovė, nustačiusi trūkumų, turėjo vertinti, ar ištaisius trūkumus Projekto sprendiniai pasikeis ir ar patikrinimo metu nustatyti trūkumai turi įtakos planavimo proceso procedūrų rezultatams, tačiau NŽT tokio vertinimo neatliko. Jei NŽT būtų atlikusi tokį vertinimą, pareiškėjo nuomone, galimai būtų priimta teigiama Projekto patikrinimo išvada. Taip pat pažymėjo, kad NŽT Patikrinimo akte nenustatė, kokio Tikrinimo taisyklių 10 punkte nurodyto teisės akto neatitinka Projekto sprendiniai.

Pabrėžė, kad tik Projekto sprendinių brėžinys nustato dokumento sprendinius. Aiškinamasis raštas tik teikia paaiškinimus dėl Projekto sprendinių. Atsakovė, surašydama Patikrinimo aktą, Projekto sprendinių brėžinyje trūkumų nenustatė, taigi Projekto sprendiniai išliks nepasikeitę, kai bus ištaisyti patikrinimo metu nustatyti trūkumai aiškinamajame rašte. Taip pat atkreipė dėmesį, jog NŽT, nurodydama, jog aiškinamajame rašte nepaaiškinti projekto sprendiniai (gretimybė 5–6), prašo pateikti paaiškinimą dėl Projekto sprendinių, bet ne keisti pačius Projekto sprendinius. Akivaizdu, kad pateikus paaiškinimą dėl gretimybės, Projekto sprendiniai išliks nepasikeitę, todėl, pareiškėjo įsitikinimu, Projektas atitinka Tikrinimo taisyklių 16.1.2. punktą, todėl jam turėjo būti surašyta teigiama patikrinimo išvada.

Dėl Projekto trūkumo, kad aiškinamajame rašte ir erdviniuose duomenyse skirtingai nurodytas formuojamo įsiterpusio žemės sklypo Nr. 2 būdas, paaiškino, kad nustatytas neatitikimas yra erdviniuose duomenyse, o atributinėje informacijoje nurodyta, kad žemės sklypo Nr. 2 žemės naudojimo būdas – komercinės paskirties teritorija. Atsakovė neprašo taisyti Projekto sprendinių brėžinio, o ištaisius šį trūkumą, Projekto sprendinių brėžinys išliks nepasikeitęs, todėl Projektui ir dėl šios pastabos turėjo būti surašyta teigiama patikrinimo išvada.

Pareiškėjas taip pat atkreipė dėmesį, jog pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Rengimo taisyklės) 65¹ punktą ištaisius Projekto rengimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ar tvirtinimo procedūrų metu nustatytus trūkumus, kurie yra mažareikšmiai, t. y. skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikties ar kitų techninių klaidų, kurias būtina ištaisyti, tačiau jų ištaisymas nepakeičia Projekto sprendinių ir nesudaro pagrindo atsirasti žalai tretiesiems asmenims, pakartotinai Projekto susipažinimo, derinimo ir tikrinimo procedūros neatlikti. Organizatorius, grąžindamas Projektą taisyti Projekto rengėjui, nurodo, kad reikia ištaisyti tik mažareikšmius trūkumus. Projekto rengėjas, ištaisęs trūkumus, kartu su Projektu organizatoriui teikia ir aiškinamąjį raštą, kuriame nurodo, kokie pakeitimai buvo atlikti. Taigi, pasak pareiškėjo, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas gali būti tvirtinamas ir su mažareikšmiais trūkumais.

Atkreipė dėmesį, jog Patikrinimo akte nėra jokių duomenų apie tai, kad būtų privaloma iš naujo atlikti viešinimo ir derinimo procedūras, o Sprendime jau yra nurodoma, kad Projektas, atlikus derinimo ir viešinimo procedūras, galės būti teikiamas pakartotinai tikrinti NŽT struktūriniam padaliniui. Taigi skundo nagrinėjimo metu staiga be jokių motyvų ir argumentų yra keičiamas Patikrinimo akto turinys. Toks sprendimas taip pat yra visiškai be motyvų ir neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų.

Atsiliepimas

Atsakovė NŽT atsiliepime prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 73–76).

Nurodė, kad Rengimo taisyklių 47 punkte nustatyta, kad kitos paskirties įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas (išskyrus mėgėjų sodo teritoriją) nustatomas ir iniciatorių prašymai organizuoti Projekto rengimą nagrinėjami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 692) 2.15 punkto reikalavimus. Šiuo atveju Patikrinimo akte nurodytos Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto nuostatos, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, NŽT vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. NŽT, išnagrinėjusi Projekto sprendinius, nustatė, kad aiškinamojo rašto 2.2 dalyje „Informacija apie gretimus žemės sklypus“ nurodyta, kad projektuojamojo žemės sklypo gretimybėje ties ribų posūkio taškais Nr. 5 ir Nr. 6 yra žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau iš Projekto sprendinių brėžinio (erdvinio duomenų rinkinio) nustatė, kad projektuojamas žemės sklypas gretimybėje ties minėtais ribų posūkio taškais nesiriboja su žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), t. y. ribojasi su nesuformuotu laisvu valstybinės žemės plotu ir NŽT privalo įvertinti Projekto atitiktį Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto kriterijams.

Pagal Projekto aiškinamajame rašte pateikto žemės sklypo, esančio Minijos g. 169A, Klaipėdoje, detaliojo plano, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. T2-364, sprendinių brėžinio duomenis, teritorijoje esančioje tarp žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir projektuojamo įsiterpusio sklypo yra suprojektuotas 0,0073 ha ploto kitos paskirties žemės sklypas (susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos teritorija). Papildomai įvertinus Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir NTR) duomenis, nustatyta, kad minėtas 0,0073 ha ploto kitos paskirties žemės sklypas NTR neįregistruotas ir šio žemės sklypo ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nepažymėtos. Taigi Projekto sprendiniuose pateikti skirtingi ir neišsamūs duomenys apie projektuojamo žemės sklypo gretimybę Nr. 5 – Nr. 6.

Atsiliepimas

Atsakovės teigimu, Projektas yra vientisas dokumentas, nes jį sudaro tiek grafinė, tiek tekstinė dalis, kurios jose pateikiama informacija papildo vienas kitą. Projekto sprendiniuose svarbu pateikti tikslius duomenis apie tai, su kuo ribojasi projektuojamas įsiterpęs kitos paskirties valstybinis žemės sklypas, kadangi nuo to tiesiogiai priklauso ar, vadovaujantis Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto nuostatomis, yra galimybė suprojektuoti įsiterpusį kitos paskirties valstybinį žemės sklypą šalia žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Pabrėžė, kad Projekto aiškinamajame rašte paaiškinami (pagrindžiami) Projekto sprendiniai ir teikiami duomenys negali skirtis nuo Projekto sprendinių brėžinyje (erdvinių duomenų rinkinyje) nurodytų duomenų, nes minėti dokumentai sudaro Projektą kaip kompleksinį dokumentą, todėl pareiškėjo teiginiai, kad nebuvo teisinio pagrindo nepritarti Projekto tvirtinimui, nes nustatyti tik formalūs trūkumai, kurie nekeičia Projekto sprendinių, yra nepagrįsti ir atmestini.

NŽT nuomone, Patikrinimo akte ji išdėstė pagrindinius faktus, argumentus, įrodymus, pateikė teisinį pagrindą, nurodė visuomeninių santykių esmę, turinį, identifikavo žemėtvarkos planavimo subjektų teisių, pareigų, teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, apskundimo tvarką, todėl pareiškėjo argumentai dėl neišsamaus Patikrinimo akto taip pat yra nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės NŽT 2018 m. rugsėjo 18 d. žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo akto Nr. FPA-468-(8.16) ir 2018 m. spalio 29 d. sprendimo Nr. 1SS-2204-(8.5.) teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjo užsakymu buvo parengtas žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m. sav., formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – įsiterpusio valstybinės žemės ploto sujungimas su besiribojančiu Žemės sklypu (b. l. 10–20).

Pareiškėjui minėtą Projektą pateikus tikrinti NŽT, atsakovė 2018 m. rugsėjo 18 d. priėmė skundžiamą žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. FPA-468-(8.16) (b. l. 6–7), kuriuo nepritarė Projekto teikimui tvirtinti. Patikrinimo akte NŽT nurodė, kas laikoma įsiterpusiu žemės sklypu pagal Nutarimo Nr. 692 2.15 punktą ir pažymėjo, jog gretimybė 5–6 yra žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau sprendinių brėžinyje gretimybė 5–6 nesiriboja su žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė padarė išvadą, kad Projekto aiškinamajame rašte nepaaiškinti projekto sprendiniai (gretimybė 5–6) bei pažymėjo, kad aiškinamajame rašte ir erdviniuose duomenyse skirtingai nurodytas formuojamo įsiterpusio žemės sklypo būdas. Reikalavimas planavimo organizatoriui: Projektą teikti tikrinti pakartotinai, ištaisius nurodytus trūkumus.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Patikrinimo aktu, apskundė jį NŽT (b. l. 44–46). Atsakovė, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2018 m. spalio 29 d. priėmė skundžiamą sprendimą Nr. 1SS-2204-(8.5.) (b. l. 61–68), kuriame konstatavo, kad Patikrinimo akte nurodyti nepritarimo Projekto tvirtinimui motyvai yra pagrįsti Patikrinimo akte nurodytomis teisės aktų nuostatomis ir tikrinant Projektą nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti šį Patikrinimo aktą. Pabrėžė, kad Projekto sprendiniuose pateikti skirtingi ir neišsamūs duomenys apie projektuojamo žemės sklypo gretimybę 5–6. Projekto sprendiniuose svarbu pateikti tikslius duomenis apie tai, su kuo ribojasi projektuojamas įsiterpęs kitos paskirties valstybinis žemės sklypas, kadangi nuo to tiesiogiai priklauso ar, vadovaujantis Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto nuostatomis, yra galimybė suprojektuoti įsiterpusį kitos paskirties valstybinį žemės sklypą. Projekto aiškinamajame rašte paaiškinami (pagrindžiami) Projekto sprendiniai ir teikiami duomenys negali skirtis nuo Projekto sprendinių brėžinyje (erdvinių duomenų rinkinyje) nurodytų duomenų. NŽT Sprendime taip pat pažymėjo, kad Projekto aiškinamajame rašte ir Projekto sprendinių brėžinyje (erdvinių duomenų rinkinyje) pateikti skirtingi duomenys apie projektuojamų žemės sklypų (projektinis Nr. 2 ir Nr. 3) žemės naudojimo būdą. Paaiškinta, kad Projekto sprendiniuose turi būti pataisyti Patikrinimo akte bei Sprendime nurodyti trūkumai ir tuomet, Projektas, atlikus Rengimo taisyklių nustatyta tvarka derinimo ir viešinimo procedūras, galės būti teikiamas pakartotinai tikrinti NŽT.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesutinka su ginčijamais NŽT Patikrinimo aktu ir Sprendimu, nes, pareiškėjo nuomone, atsakovė turėjo taikyti Tikrinimo taisyklių 16.1.2 punktą, pagal kurį, patikrinimo išvada yra teigiama, kai patikrinimo metu nustatytus trūkumus ištaisius, dokumento sprendiniai išliktų nepasikeitę.

Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 5 dalį žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų finansavimo, rengimo, derinimo, visuomenės informavimo ir šių projektų tvirtinimo tvarka nustatoma Rengimo taisyklėse. Pagal Rengimo taisyklių 65 punktą, suderintą Projektą organizatorius teikia tikrinti NŽT struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, kuris ne vėliau kaip per 10 darbo dienų patikrina Projekto rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų bei Projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams ir priima išvadą dėl tikslingumo Projektą tvirtinti arba jo netvirtinti. Žemėtvarkos planavimo dokumentų tikrinimą NŽT, atliekant valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą, reglamentuoja Tikrinimo taisyklės, kurių 2 punkte įtvirtinta, kad žemėtvarkos planavimo dokumentų tikrinimas – tai tikrinimas, ar planavimo sąlygos ir planavimo sąlygų sąvadai atitinka teisės aktų reikalavimus, ar žemėtvarkos schemų, kaimo plėtros žemėtvarkos projektų ir žemės valdos projektų (žemės reformos žemėtvarkos projektų, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų, žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų, žemės konsolidacijos projektų) sprendiniai atitinka planavimo sąlygas, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, ar šie sprendiniai neprieštarauja aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams ir yra suderinti su atitinkamo lygmens galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, įregistruotais Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre, ar atliktos visos žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo, svarstymo ir derinimo procedūros. Pagal Tikrinimo taisyklių 9.3.3 punktą, rengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, priežiūros specialistas tikrinimo metu patikrina, ar dokumento sudėtis atitinka Rengimo taisykles. Be to, pagal Tikrinimo taisyklių 10 punktą, tikrinant dokumentą nustatoma, ar dokumentas parengtas nepažeidžiant minėtame punkte išvardintų teisės aktų reikalavimų, be kita ko, Nutarimo Nr. 692 (10.3 p.).

Pagal Tikrinimo taisyklių 16.1 punktą patikrinimo išvada gali būti teigiama, kai: 1) teritorijų planavimo proceso procedūros ir dokumento sprendiniai atitinka Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus; 2) patikrinimo metu nustatytus trūkumus ištaisius, dokumento sprendiniai išliktų nepasikeitę; 3) patikrinimo metu nustatyti trūkumai neturi įtakos planavimo proceso procedūrų rezultatams. Pagal Tikrinimo taisyklių 16.2 punktą patikrinimo išvada yra neigiama, kai: 1) dokumento sprendiniai neatitinka teisės aktų, nurodytų Tikrinimo taisyklių 10 punkte, reikalavimų; 2) teritorijų planavimo proceso procedūros neatitinka Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir tai galėjo turėti įtakos dokumento sprendiniams. Tikrinimo taisyklių 17 punkte nustatyta, kad neigiamos patikrinimo išvados atveju akto eilutėje „Patikrinimo apibendrinimas“ surašomos nustatytos dokumento planavimo tikslų, planavimo proceso procedūrų ir (ar) dokumento sprendinių neatitiktys Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms.

Nagrinėjamu atveju iš Patikrinimo akto eilutės „Patikrinimo apibendrinimas“ matyti, kad NŽT nustatė Projekto neatitikimus Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto ir Rengimo taisyklių 50.2 punkto reikalavimams, taigi pareiškėjo teiginiai, kad nėra aišku, kokio Tikrinimo taisyklių 10 punkte nurodyto teisės akto neatitinka Projektas, atmestini kaip nepagrįsti.

Kadangi pareiškėjo rengto Projekto tikslas buvo sujungti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu, tokiam projektui taikytinos, be kita ko, Nutarimo Nr. 692 nuostatos (Rengimo taisyklių 47 p.). Šio nutarimo 2.15 punkte nurodyta, kad įsiterpusiu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad, nors pagal Projekto aiškinamąjį raštą projektuojamas įsiterpęs žemės sklypas ties taškais 5–6 ribojasi su žemės sklypu, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau pagal Projekto brėžinį matyti, kad ties taškais 5–6 projektuojamas žemės sklypas su nurodytu sklypu nesiriboja. Kaip patikslinta Sprendime, jis ribojasi su 0,0073 ha ploto kitos paskirties žemės sklypu (susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos teritorija), kuris NTR neįregistruotas ir šio žemės sklypo ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nepažymėtos. Teismo vertinimu, tokie Projekto netikslumai, kurie gali nulemti formuojamo įsiterpusio žemės sklypo atitiktį įsiterpusio žemės sklypo sąvokai, negali būti laikomi neturinčiais įtakos planavimo proceso procedūrų rezultatams ar tokiais, kuriuos ištaisius Projekto sprendiniai išliktų nepasikeitę.

Teismas pritaria NŽT pozicijai, kad Projekto aiškinamasis raštas neatitinka Projekto brėžinio ir tuo aspektu, kad jame nurodytas skirtingas projektuojamo įsiterpusio žemės sklypo naudojimo būdas. Teismas pažymi, kad pareiškėjas nepagrįstai išskiria projekto brėžinį ir aiškinamąjį raštą, nurodydamas, kad Projekto sprendiniai yra tik brėžinyje, o netikslumai nustatyti tik aiškinamajame rašte. Kaip matyti iš Rengimo taisyklių 50 punkto, Projektą sudaro grafinė dalis – sprendinių brėžinys su priedais ir tekstinė dalis – aiškinamasis raštas, kuriame, be kita ko, paaiškinami Projekto sprendiniai. Taigi tai yra tie patys projekto sprendiniai, tik pateikti kitokia forma, todėl Projekto grafinė dalis turi atitikti tekstinę dalį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais, kad nustačius trūkumus aiškinamajame rašte, tai nėra Projekto sprendinių trūkumai.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad NŽT, nustačiusi Projekto netikslumus, lemiančius Nutarimo Nr. 692, kuris minimas Tikrinimo taisyklių 10.3 punkte, 2.15 punkto taikymą, teisėtai ir pagrįstai Patikrinimo aktu, kurio išvados patvirtintos Sprendimu, nusprendė nepritarti Projekto teikimui tvirtinti ir toks atsakovės sprendimas atitinka Tikrinimo taisyklių 16.2.1 punkto nuostatas.

Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal Tikrinimo taisyklių 25 punktą neigiamos patikrinimo išvados atveju pakartotinai tikrinti dokumentas gali būti pateiktas nepasibaigus planavimo sąlygų galiojimo terminui tik ištaisius jo patikrinimo akte nurodytus trūkumus ir atlikus pakartotinas viešo svarstymo ir derinimo procedūras, todėl pareiškėjo teiginiai, kad NŽT Sprendime negalėjo nurodyti, jog reikės iš naujo atlikti viešinimo ir derinimo procedūras, vertintini kritiškai.

Teismo vertinimu, tiek Patikrinimo aktas, tiek Sprendimas yra aiškūs ir pakankamai motyvuoti, atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, išvada neteikti Projekto tvirtinti yra teisėta ir pagrįsta, todėl pareiškėjo skundas, kuriuo prašoma panaikinti NŽT Patikrinimo aktą ir Sprendimą, atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo M. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Jovita EinikienėBeata MartišienėIveta Pelienė