Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kulpės slėnis“ skundą dėl atsisakymo ginti viešąjį interesą, suinteresuotas asmuo Vilniaus apygardos prokuratūra.

Pareiškėja prašė panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros 2024 m. kovo 18 d. nutarimą Nr. 2VI-10, kuriuo paliktas galioti 2024 m. vasario 6 d. nutarimas Nr. 2VI-4 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Pareiškėja nesutinka su prokuratūros argumentu, kad susiklosčiusi situacija yra susijusi išimtinai su pareiškėjo interesais. Pareiškėjos teigimu, duomenų įrašymas viešame registre sukelia teisines pasekmes visiems fiziniams ir juridiniams asmenims – viešame registre registruoti duomenys yra laikomi teisingais ir būtent jais remiasi visuomenė turėdama santykių su bendrove, o padaryto pažeidimo pasekmė – neteisės pagrindu atsirado teisė, o tai neabejotinai yra viešojo intereso pažeidimas.

Suinteresuotas asmuo apygardos prokuratūra prašė skundą atmesti. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad nagrinėjamu atveju skundžiamas aukštesniosios prokurorės nutarimas yra motyvuotas ir aiškus, jame nurodyti esminiai argumentai dėl kiekvieno esminio pareiškėjo prašymo ir skundo argumento, turėjusio įtakos sprendimo priėmimui.

2024 m. sausio 15 d. pareiškėja kreipėsi į prokuratūrą su prašymu inicijuoti viešojo intereso gynimo procedūrą ir nutarimu pareikalauti iš VĮ Registrų centro jo veiklos srityje spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo. Vilniaus apygardos prokurorė 2024 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. 2VI-4 atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones nesant tam pagrindo, nes ginčo teisinis santykis nelaikytinas viešuoju interesu. Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausioji prokurorė 2024 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. 2VI-10 atmetė pareiškėjo 2024 m. vasario 16 d. skundą ir paliko galioti 2024 m. vasario 6 d. nutarimą Nr. 2VI-4

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 2-3 dalyse nustatyta, kad prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyti prokurorų įgaliojimai ginant viešąjį interesą. Pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalį prokuroras, nenustatęs viešojo intereso pažeidimo, priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Aiškindamas nurodytas teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-916/2016).

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjos skunde nurodyti argumentai dėl pareiškėjos nuomone egzistuojančios būtinybės ginti viešąjį interesą, buvo detaliai ir išsamiai išanalizuoti prokurorų nutarimuose. Skundžiame 2024 m. kovo 18 d. nutarime prokurorė analizavo, vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso nebuvimo. Vien ta aplinkybė, kad vyriausioji prokurorė ir pareiškėja skirtingai vertina tam tikras faktines aplinkybes, nesudaro pagrindo spręsti, kad buvo padaryti procedūriniai pažeidimai, t. y. kad nebuvo tirti, vertinti įrodymai ir kad priimtos nemotyvuotos išvados. Taip pat matyti, kad Vilniaus apygardos prokurorė, nagrinėdama pareiškėjos 2024 m. sausio 15 d. skundą, rinko faktinius duomenis, o būtent – užklausė duomenis iš Juridinių asmenų registro, kreipėsi dėl duomenų pateikimo į VĮ Registrų centrą, prašydama pateikti paaiškinimus ir argumentus 2024 m. sausio 23 d. paklausime nurodytais klausimais, t. y. pateikti duomenis dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo P. S. registravimo ir paaiškinti kodėl jis buvo registruotas įmonės vadovu. Gauti duomenys buvo prokurorės analizuoti ir vertinti aktualių teisės aktų nuostatų kontekste, pateiktos argumentuotos išvados. Pažymėtina, kad apsispręsti dėl viešojo intereso gynimo teikiant teismui atitinkamą ieškinį yra prokuroro teisė, bet ne pareiga. Jau nurodyta, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu ir kad teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad priimant pareiškėjos skundžiamą 2024 m. kovo 18 d. nutarimą Nr. 2VI-10 nepažeistos Civilinio proceso kodekso 49 straipsnio 1 dalies ir (arba) Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostatos, todėl nėra pagrindo jo naikinti.

Skundą atmesti.

Nutartis gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per septynias dienas nuo nutarties įteikimo dienos, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.