- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-11
- Bylos Nr.
- I-6409-764/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01030-2016-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Egidija Puzinskaitė (pran.), Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- K. B.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Užsienio išmokų tarnybai
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Algis Tursas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Liudmilos Zaborovskos,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. B. (K. B.) skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Užsienio išmokų tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėjas K. B. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–4), prašydamas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Užsienio išmokų tarnybos (toliau – Tarnyba) 2015-12-04 sprendimą Nr. SPRE-3006 ,,Atsisakyti išduoti A1 pažymėjimą K. B.“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) 2016-02-15 sprendimą Nr. (1.45)I-927.
Šalies argumentai
Pagrįsdamas savo reikalavimus pareiškėjas nurodė, kad ginčijamuose sprendimuose nepagrįstai konstatuota, kad pareiškėjo darbas Lietuvoje pagal su UAB ,,Almand“ pasirašytą darbo sutartį lyginant su Lenkijoje vykdomos savarankiškos veiklos apimtimi, yra nedidelės apimties, todėl neteisėtai atsisakyta išduoti A1 pažymėjimą. Tiek atsakovas, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo nepagrįstai vadovavosi Reglamento EB 987/2009 14 str. 8 d. nuostatomis ir nepagrįstai neatsižvelgė į imperatyvias Reglamento Nr. 465/2012 2 str. bei Reglamento EB Nr. 883/2004 13 str. 3 d. nuostatas, todėl priėmė neteisėtus sprendimus. Pareiškėjas pagal darbo sutartį dirbo Lietuvoje, o individualia veikla vertėsi Lenkijoje, todėl pagal Reglamento EB Nr. 883/2004 13 str. 3 d. jam turėjo būti taikomi Lietuvos Respublikos teisės aktai.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 26–30) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime pažymėjo, kad, nagrinėdama klausimą dėl taikytinos teisės, Tarnyba nustatė, kad laikotarpiu nuo 2014-11-01 iki 2015-03-03 pareiškėjas buvo draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu kaip UAB ,,Almand“ darbuotojas, įmonėje pareiškėjui buvo nustatyta 8 valandų darbo diena pagal grafiką. Įvertinusi pareiškėjo darbo laiko apimtį bei Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos pateiktus duomenis, kad faktiškai šios įmonės darbuotojai jokios veiklos nevykdo, Tarnyba nusprendė neišduoti pareiškėjui A1 pažymėjimo. Priimdama ginčijamą sprendimą, atsakovė vadovavosi Reglamento (EB) 883/2004 13 str., Reglamento (EB) 987/2009 14–16 str. nuostatomis.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 52–55) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime pažymėjo, kad Tarnyba pagrįstai ir teisėtai atsisakė išduoti pareiškėjui A1 pažymą, kadangi nustatant taikytinus teisės aktus pagal Reglamento (EB) 883 13 str., neatsižvelgiama į nedidelės apimties veiklą, t. y. tokiu atveju neturi būti taikomi valstybės narės, kurioje asmuo dirba pagal darbo sutartį, teisės aktai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pagal su UAB ,,Almand“ pasirašytą darbo sutartį Lietuvoje pareiškėjas dirbo 16 valandų per mėnesį, o Lenkijoje – 60 valandų per mėnesį. Be to, Valstybinė darbo inspekcija pateikė duomenis, kad UAB ,,Almand“ darbuotojai tik formaliai draudžiami socialiniu draudimu, nes realiai jokių funkcijų neatlieka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas keliamas dėl Tarnybos ir VSDFV sprendimų, kuriais atsisakyta išduoti pareiškėjui A1 pažymą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenys patvirtina, kad Tarnyboje 2015-08-05 buvo gautas Lenkijos Socialinio draudimo įstaigos 2015-07-22 raštas Nr. 180000/511/55/2015 (b. l. 35), kuriame nurodoma, kad laikotarpiu nuo 2014-11-01 iki 2015-02-28 pareiškėjui K. B. vykdančiam individualią veiklą Lenkijos teritorijoje ir tuo pačiu metu pagal darbo sutartį, sudarytą su UAB ,,Almand“ dirbančiam samdomą darbą Lietuvos teritorijoje, vadovaujantis 2004-04-29 Europos Parlamento ir Tarybos (EB) reglamento Nr. 883/2004 13 str. 3 d. taikytini Lietuvos teisės aktai.
Tarnyba 2015-09-10 raštu Nr. (7.2)S2-31203 kreipėsi į Lenkijos Socialinio draudimo įstaigą, prašydama įvertinti, ar Lietuvoje pagal darbo sutartį, pasirašytą su UAB ,,Almand“, apimtis lyginant su savarankiškos veiklos vykdymo Lenkijoje apimtimi gali būti vertinama kaip nedidelės apimties veikla, taip pat iš naujo spręsti klausimą dėl taikomų teisės aktų nustatyto laikotarpiu nuo 2014-11-01 iki 2015-02-28 (b. l. 37).
Atsižvelgdama į tai, kad Lenkijos kompetentinga įstaiga nepateikė dokumentų būtinų sprendimui dėl taikytinos teisės nustatymo priimti, Tarnyba 2015-09-30 raštu Nr. (7.16)S2-33602 kreipėsi į pareiškėją, prašydama pateikti prašymą išduoti pažymą apie socialinio draudimo teisės aktų taikymą asmeniui, savarankiškos veiklos vykdymą Lenkijoje įrodančius dokumentus, dokumentus apie gautas pajamas vykdant savarankišką veiklą Lenkijoje, UAB ,,Almand“ darbo laiko apskaitos žiniaraščius, patvirtintą darbo sutarties su UAB ,,Almand“ kopiją (b. l. 38–39).
Tarnyboje 2015-11-05 gautas pareiškėjo prašymas išduoti pažymą apie Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktų taikymą asmeniui, vienu metu dirbančiam pagal darbo sutartį ir / ar užsiimančiam savarankiška veikla Lietuvoje ir užsienio valstybėje (b. l. 40–43).
Tarnyba 2015-12-04 sprendimu Nr. SPRE-3006 (b. l. 10–11) atsisakė pareiškėjui laikotarpiu nuo 2014-11-01 iki 2015-02-28 išduoti A1 pažymėjimą ir nurodytu laikotarpiu nustatė Lenkijos Respublikos socialinio draudimo teisės aktus.
Nesutikdamas su tokiu Tarnybos sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į VSDFV (b. l. 59–65), prašydamas jį panaikinti.
Išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, VSDFV 2015-12-15 sprendimu Nr. (1.45)I-927 jį atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 56–58).
Pareiškėjo nuomone, ginčijami administraciniai aktai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimų, be to, priimti netinkamai pritaikius materialines teisės normas, todėl naikintini kaip neteisėti.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja 2004-04-29 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 883/2004), 2009-09-16 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 987/2009) bei 2012-05-22 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 465/2012, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas Nr. 883/2004 ir Reglamentas Nr. 987/2009 (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 465/2012).
Pagal Reglamento Nr. 883/2004 1 str., VSDFV direktoriaus 2010-06-08 įsakymu Nr. V-253 buvo patvirtintas Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatų, susijusių su taikytinos teisės nustatymu, įgyvendinimo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas). Kaip administracinėje byloje Nr. A-1893-146/2015 konstatavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, būtent minėtas Tvarkos aprašas yra Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos priimtas Reglamento (EB) Nr. 883/2004 ir Reglamento (EB) Nr. 987/2009 nuostatas patikslinantis ir papildantis teisės aktas ir būtent šiuo aspektu į jį atsižvelgtina taikant minėtus reglamentus, kurių baigiamosiose dalyse, be kita ko, nurodyta, kad šie reglamentai yra privalomi visa apimtimi ir tiesiogiai taikomi visose valstybėse narėse.
Reglamento (EB) Nr. 883/2004 11 str. 3 d. nustatyta, kad laikantis 12–16 straipsnių nuostatų: a) vienoje valstybėje narėje pagal darbo sutartį arba savarankiškai dirbantiems asmenims taikomi tos valstybės teisės aktai; b) valstybės tarnautojams taikomi tos valstybės narės teisės aktai, kurie galioja juos į darbą priėmusiai administracijai; c) asmenims, pagal 65 straipsnio nuostatas gaunantiems bedarbio pašalpas vadovaujantis valstybės narės, kurioje jie gyvena, teisės aktais, taikomi tos valstybės narės įstatymai; d) asmenims, pašauktiems arba pakartotinai pašauktiems į tarnybą valstybės narės ginkluotosiose pajėgose arba į jos civilinę tarnybą, taikomi tos valstybės narės teisės aktai; e) visiems kitiems asmenims, kuriems netaikomi a–d papunkčiai, taikomi tos valstybės narės, kurioje jie gyvena, teisės aktai, nepažeidžiant kitų šio reglamento nuostatų, garantuojančių jiems išmokas pagal vienos ar daugiau valstybių narių teisės aktus. Reglamento (EB) Nr. 883/2004 13 str. 3 d. nustatyta, kad asmeniui, kuris paprastai dirba pagal darbo sutartį ir savarankiškai keliose valstybėse narėse, taikomi tos valstybės narės, kurioje jis dirba pagal darbo sutartį, teisės aktai arba, jeigu tokia veikla jis verčiasi dviejose ar daugiau valstybių narių, teisės aktai, nustatyti pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas.
Reglamento (EB) Nr. 883/2004 13 str. nuostatas tikslina Reglamento (EB) Nr. 987/2009 14 str., kuris iš dalies buvo pakeistas Reglamento (ES) Nr. 465/2012 2 straipsniu. Pagal Reglamento (EB) Nr. 987/2009 14 str. 5 b dalį, siekiant nustatyti taikytinus teisės aktus pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnį, neatsižvelgiama į nedidelės apimties veiklą. Įgyvendinimo reglamento 16 straipsnis taikomas visiems atvejams pagal šį reglamentą“.
Nurodytos nuostatos patvirtina, kad sprendžiant dėl taikytinų teisės aktų nustatymo „nedidelės apimties veiklos“ kriterijus taikomas visam Reglamento (EB) Nr. 883/2004 13 str., t. y. nagrinėjamam ginčui aktualiai 13 str. 3 d.
Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad tiesioginis nurodytų Reglamentų taikymas atsakovei suteikė teisę ir tuo pačiu įpareigojo pagal kompetenciją sprendžiant dėl taikytinų teisės aktų nustatymo, kai kyla klausimas dėl Reglamento (EB) Nr. 883/2004 13 str. 3 d. taikymo, atsižvelgti į Reglamento (EB) Nr. 987/2009 14 str. 5 b dalyje nurodytą „nedidelės apimties veiklos“ kriterijų.
Reglamento (EB) Nr. 883/2004 13 str. taikymo tvarką nustato Reglamento (EB) Nr. 987/2009 16 str., nustatantis, kad asmuo, vykdydamas veiklą dviejose ar daugiau valstybių narių, apie tai informuoja gyvenamosios vietos valstybės kompetentingos valdžios institucijos paskirtą įstaigą (16 str. 1 d.). Paskirta gyvenamosios vietos įstaiga nedelsdama nustato, kokie teisės aktai taikomi atitinkamam asmeniui, atsižvelgdama į Reglamento (EB) Nr. 883/2004 13 straipsnį ir į Reglamento (EB) Nr. 987/2009 14 straipsnį. Toks nustatymas iš pradžių yra laikinas, t. y. asmens gyvenamosios vietos kompetentinga įstaiga informuoja apie tokį laikiną nustatymą visų valstybių narių, kuriose vykdoma veikla, paskirtas įstaigas (16 str. 2 d.). Pagal Reglamento (EB) Nr. 883/2004 13 str. 3 d., laikinas taikomų teisės aktų nustatymas tampa galutiniu per du mėnesius nuo tada, kai atitinkamų valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų paskirtos įstaigos apie tai informuojamos pagal Reglamento (EB) Nr. 987/2009 16 str. 2 d., išskyrus atvejus, kai teisės aktai jau yra galutinai nustatyti remiantis 4 dalimi, arba bent viena iš atitinkamų įstaigų iki šio dviejų mėnesių laikotarpio pabaigos informuoja gyvenamosios vietos valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos paskirtą įstaigą apie tai, kad ji dar negali sutikti su nustatymu arba kad ji laikosi kitos nuomonės šiuo klausimu (16 str. 3 d.).
Pagal nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nesutikimas gali būti išreikštas pranešimu, informacijos paprašymu ir t.t. (2016-07-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1906-502/2016, 2016-06-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1290-756/2016, 2016-05-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1357-502/2016, 2015-12-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2002-146/2015, 2015-10-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1893-146/2015).
Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad Lenkijos kompetentingos įstaigos pranešimas dėl laikino taikytinos teisės nustatymo Tarnyboje buvo gautas 2015-08-05 (b. l. 34, 35). Nepraleidusi dviejų mėnesių termino, Tarnyba 2015-09-10 raštu Nr. (7.2)S2-31203 kreipėsi į kompetentingą Lenkijos įstaigą, prašydama įvertinti pareiškėjo darbo Lietuvoje apimtį lyginant su vykdoma individualia veikla Lenkijoje ir iš naujo spręsti klausimą dėl taikytinos teisės laikotarpiu nuo 2014-11-01 iki 2015-02-28. Lenkijos kompetentingai įstaigai nepateikus jokios informacijos ir nepriėmus sprendimo, dėl papildomų duomenų pateikimo atsakovė 2015-09-30 raštu kreipėsi į patį pareiškėją (b. l. 38–39).
Nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamu atveju laikinas taikytinos teisės nustatymas netapo galutiniu, kadangi Lietuvos Respublikos kompetentinga įstaiga per Reglamento (EB) Nr. 987/2009 16 str. nustatytą dviejų mėnesių terminą, informavo Lenkijos kompetentingą įstaigą, kad ji dar negali sutikti su nustatymu arba kad ji laikosi kitos nuomonės šiuo klausimu.
Pareiškėjas, pateikdamas prašymą išduoti A1 pažymą, pateikė tokius nagrinėjamai bylai reikšmingus duomenis: 1) pagal su UAB ,,Almand“ sudarytą darbo sutartį Lietuvoje dirba dvi darbo dienas per mėnesį (19 val.), gaunamas atlygis – 29,12 Eur; 2) Lenkijoje dirba 40 valandų per mėnesį, gaunamas atlygis – 100–300 zlotų. Kartu su nurodytu prašymu, buvo pateikta su UAB ,,Almand“ sudaryta 2014-10-28 darbo sutartis. Jokių kitų objektyvių duomenų apie Lenkijoje jo vykdomos veiklos apimtį, gaunamą atlygį, taip pat pagrindžiančių, kad UAB ,,Almand“ darbo funkcijas jis vykdo realiai, pareiškėjas nei Tarnybai, nei teismui nepateikė.
Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir anksčiau nurodytas tiesiogiai taikytinų reglamentų nuostatas, teismas konstatuoja, kad Tarnyba pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo darbo Lietuvoje, pagal su UAB ,,Almand“ sudarytą sutartį, apimtis lyginant ją su Lenkijoje vykdomos savarankiškos veiklos apimtimi yra nedidelės apimties, todėl pareiškėjo atžvilgiu turi būti taikomi Lenkijos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai. Kaip nurodyta anksčiau, priimdama ginčijamą sprendimą, Tarnyba rėmėsi paties pareiškėjo pateiktais duomenimis, kurie vienareikšmiškai patvirtinta anksčiau nurodytas išvadas. Šias teismo išvadas taip pat patvirtina į bylą pateiktas Valstybinės darbo inspekcijos 2015-12-14 raštas Nr. SD-25-15309, kuriame nurodoma, kad UAB ,,Almand“ darbuotojai Lietuvos Respublikoje jokių darbinių funkcijų nevykdo, o valstybiniu socialiniu draudimu draudžiami formaliai (b. l. 49–51). Pažymėtina, kad pareiškėjo buvo prašoma Tarnybai pateikti UAB ,,Almand“ darbo laiko apskaitos žiniaraščius, tačiau to jis nepadarė, t. y. nepatvirtino, kad realiai vykdo darbo veiklą Lietuvos Respublikoje.
Reikalavimas panaikinti ginčijamus sprendimus grindžiamas ir tuo, kad jie neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimų, kadangi yra faktiškai nepagrįsti, priimti skubotai, t. y. nesulaukus duomenų iš Lenkijos kompetentingos įstaigos.
Įvertinęs ginčijamų sprendimų turinį, teismas konstatuoja, kad šie pareiškėjo skundo argumentai yra visiškai nepagrįsti. Pažymėtina, kad ginčijami sprendimai priimti remiantis tais duomenimis, kuriuos Tarnybai pateikė pats pareiškėjas, ir atsižvelgus į jo nurodytą darbo Lietuvoje bei Lenkijoje vykdomos veiklos apimtį, gaunamą darbo užmokestį. Nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo pozicija, kad tol, kol iš Lenkijos kompetentingos įstaigos nebuvo gautas atsakymas į Tarnybos 2015-09-10 raštą, joks sprendimas negalėjo būti priimtas. Pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pateikti visus reikšmingus duomenis, siekiant, kad laikotarpiu nuo 2014-11-01 iki 2015-02-28 būtų taikoma Lietuvos Respublikos teisė, tačiau šia teise jis nepasinaudojo.
Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad tiek Tarnyba, tiek VSDFV tinkamai įvertino nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes, pagrįstai vadovavosi Reglamento (EB) Nr. 883/2004 13 str. 3 d. ir Reglamento (EB) Nr. 987/2009 14 str. 5 b nuostatomis, todėl priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, kurie atitinka viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto turiniui ir formai keliamus reikalavimus. Pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti ginčijamus Tarnybos 2015-12-04 sprendimą Nr. SPRE-3006 ir VSDFV 2016-02-15 sprendimą Nr. (1.45)I-927 nėra, todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 132 ir 133 str. teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo K. B. (K. B.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.