- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-09
- Bylos Nr.
- 2S-337-102/2009
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02173-2009-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualdas Januška, Ramunė Čeknienė, Birutė Valiulienė
- Pareiškėjas
- Vilniaus teritorinės muitinės
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramunės Čeknienės ir Birutės Valiulienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo Vilniaus teritorinės muitinės atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009m. gegužės 7d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-4590-811/2009 pagal pareiškėjo Vilniaus teritorinės muitinės pareiškimą dėl turto pripažinimo bešeimininkiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas Vilniaus teritorinė muitinė Panevėžio miesto apylinkės teismui pateikė pareiškimą, kuriame nurodo, kad, 2008 m. gruodžio 12 d. Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio poste, atliekant muitinį tikrinimą maršrutiniame autobuse, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) vykstančiame maršrutu Varanavas-Vilnius buvo rasta 200 vnt. cigarečių „Saint George Lights“. Jų savininkas tikrinimo metu buvo nežinomas. Todėl buvo surašytas Prekių sulaikymo protokolas Nr.8VK3000239 ir cigaretės paimtos į muitinės apskaitą ir perduotos saugoti į Panevėžio teritorinės muitinės centralizuotą muitinės sandėlį. Kadangi dėl sulaikytų cigarečių į muitinę niekas nesikreipė, jų savininkas nežinomas, vadovaujantis CK 4.58 str. 1 d., Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 66 str. 2 d. ir CPK 534 str. bei 537 str., prašė 200 vnt. cigarečių „Saint George Lights“ pripažinti bešeimininkiu turtu ir jį perduoti valstybės nuosavybėn.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. gegužės 7 d. nutartimi Vilniaus teritorinės muitinės pareiškimą dėl turto pripažinimo bešeimininkiu atsisakė priimti. Teismas konstatavo, kad, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 14 str. 3 d. reikalavimus, muitinės sulaikytus tabako gaminius Lietuvos Respublikoje realizuoti draudžiama. Tokios prekės turi būti konfiskuojamos ir sunaikinamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (LR Tabako kontrolės įstatymo 25 str.). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr.634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių (toliau Taisyklių) 6 p. tabakas ir tabako gaminiai į Valstybinės mokesčių inspekcijos apskaitą neįtraukiami, o naikinami laikantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. spalio 5 d. nutarimu Nr.1116 patvirtintų Konfiskuotų ir valstybės naudai perduotų tabako gaminių sunaikinimo tvarkos (toliau Tvarkos) (Taisyklių 10 p.). CK 4.58 str. 3 d. nustatyta, kad nuosavybės teisė į bešeimininkį daiktą negali būti įgyjama, jeigu tai draudžia įstatymas. Pagal Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 78 str. 3 d., 65 str. 5 d. valstybės nuosavybėn negali būti perduotos prekės, kurios negali būti realizuotos, jos negali būti pripažintos bešeimininkiu turtu ir turi būti sunaikintos Vyriausybės nustatyta tvarka. Esant šioms aplinkybėms, civilinė byla dėl 200 vnt. cigarečių „Saint George Lights“ pripažinimo bešeimininkiu turtu ir jo perdavimo valstybės nuosavybėn atsisakytina priimti, nes pareiškimas nenagrinėtinas teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).
Šalies argumentai
Vilniaus teritorinė muitinė atskiruoju skundu prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 7 d. nutartį panaikinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas netinkamai parinko ir interpretavo daiktų pripažinimo bešeimininkiais procesui taikytinas normas. LR Muitinės įstatymo 65 str., kuriame numatyta, kad prekės, kurios negali būti realizuotos, privalo būti sunaikintos dalyvaujant muitinės pareigūnams, yra taikomas, įgyvendinant įstatymo 66 str. 1 d. Atitinkamai šio įstatymo 78 str., numatantis, kad valstybės nuosavybėn negali būti perduotos prekės, kurios negali būti realizuotos, taikomas tik įgyvendinant 65 str. nuostatas. Tačiau muitinės sulaikytų daiktų pripažinimo bešeimininkiais procesui taikoma speciali norma, įtvirtinta įstatymo 66 str. 2 d., kur numatyta, jog prekės, neteisėtai įvežtos į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją arba nuslėptos, norint išvengti muitinės priežiūros ir neturinčios savininko arba kurių savininkas muitinio tikrinimo metu nežinomas, teismo sprendimu pereina valstybės nuosavybėn pagal muitinės pareiškimą. Jokių išlygų dėl nerealizuotinų prekių ši norma nenumato, todėl teigti, kad įstatymai draudžia įgyti nuosavybės teisę į bešeimininkius tabako gaminius, nėra pagrindo. Muitinės įstatymo 65 str. ir atitinkamai 78 str. nuostatos taikomos tik įgyvendinant šio įstatymo 66 str. 1 d. nuostatas, kitaip tariant, kitais neteisėto prekių įvežimo atvejais, bet ne tada, kai prekės neturi savininko, nes šiuo atveju taikoma speciali teisės norma (Muitinės įstatymo 66 str. 2 d.).
Be to, visiškai neaišku, kodėl teismas sieja prekių pripažinimą bešeimininkėmis su jų apskaita. Nutartyje cituojamas Taisyklių 6 p., kuriame numatyta, jog mokesčių inspekcija apskaito tik tokį valstybės nuosavybėn perduotiną turtą, kuris yra realizuotinas. Šiuo atveju, vadovaujantis Taisyklių 157 p., administruojant Bendrijos prekių muitinio statuso neturinčias prekes, mokesčių inspekcijai pagal šias Taisykles priskirtas funkcijas atlieka Lietuvos Respublikos muitinė. Cigaretės, sulaikytos Šalčininkų kelio poste pagal 2008 m. gruodžio 12 d. Prekių sulaikymo protokolą Nr. 8VK3000239, buvo įtrauktos į muitinės apskaitą 2008m. gruodžio 17 d. (tai patvirtina Sulaikytų prekių perdavimo aktas, esantis byloje). Antra, Taisyklių 35 p. įpareigoja muitinės pareigūnus kreiptis į teismą su pareiškimu dėl tokio turto pripažinimo bešeimininkiu, jeigu turto savininkas neatsirado ir praėjo įstatymo nustatytas terminas nuo tos dienos, kurią turtas buvo apskaitytas. Taigi vykdant minėta reikalavimą, suėjus Muitinės įstatymo 66 str. 2 d. numatytam 2 mėnesių terminui muitinė kreipėsi į teismą su prašymu pripažinti sulaikytus tabako gaminius bešeimininkiu turtu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas neteisingai aiškina Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr.634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių nuostatas. Minėtas teisės aktas bešeimininkiu daiktu apskaitos pradžią sieja su teismo sprendimo dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu priėmimo momentu (tai išplaukia iš sisteminio Taisyklių 3.2 p. bei 4.1 p. įtvirtintų normų aiškinimo). Mokesčių inspekcija yra institucija, kurį apskaito jau pripažintą bešeimininkiu turtą, tačiau daikto pripažinimo bešeimininkiu procesą inicijuoja ta savivaldybės ar valstybės institucija ar įstaiga, fizinis ar juridinis asmuo (toliau vadinama - asmuo), kurio žinioje toks daiktas yra arba kuris sužinojo apie tokio daikto buvimą (Taisyklių 3.2 p.). Todėl darytina išvada, kad neatsižvelgiant į tai, ar turtas realizuotinas ir įtrauktinas į Mokesčių inspekcijos (Muitinės) apskaitą, ar ne, dėl daiktų, neturinčių savininko, turi būti priimtas teismo sprendimas ir jie turi būti pripažinti bešeimininkiais. Teisės aktai nedraudžia to daryti, o atvirkščiai, įpareigoja kreiptis į teismą su pareiškimu dėl turto pripažinimo bešeimininkiu, vadovaujantis Muitinės įstatymo 66 str. 2 d. bei minėtų Taisyklių nuostatomis. Be to, pabrėžtina ir tai, kad teismo minima Konfiskuotų ir valstybės naudai perduotų tabako gaminių sunaikinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. spalio 5 d. nutarimu Nr. 1116, kurios laikantis, teismo manymu, tabako gaminiai turi būti sunaikinami net jų nepripažinus bešeimininkiais, reglamentuoja būtent konfiskuotų ar kitaip valstybės naudai perduotų tabako gaminiai sunaikinamą. Tai reiškia, kad be teismo ar kitos įgaliotos institucijos sprendimo konfiskuoti ar perduoti valstybės naudai tabako gaminius, jie negali būti naikinami. Todėl dėl savininko neturinčių cigarečių būtinai turi būti priimtas teismo sprendimas pripažinti jas bešeimininkėmis.
Esant minėtoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, Vilniaus teritorinė muitinė mano, kad 2009 m. gegužės 7 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-4590-811/2009, kuria atsisakyta priimti Vilniaus teritorinės muitinės pareiškimą dėl turto pripažinimo bešeimininkiu, yra nepagrįsta ir neteisėta, priimta netinkamai išaiškinus materialinės teisės normas, nes esant tokiai situacijai, sulaikytos prekės turi būti pripažintos bešeimininkėmis pagal teismo sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
CK 4.57 str. 1 d. nustatyta, kad bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. Byloje nustatyta, kad 2008 m. gruodžio 12 d. Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio poste, atliekant muitinį tikrinimą maršrutiniame autobuse, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) vykstančiame maršrutu Varanavas-Vilnius buvo rasta 10 pakelių (200 vnt.) cigarečių „Saint George Lights“, kurių savininkas nežinomas. Todėl buvo surašytas Prekių sulaikymo protokolas Nr.8VK3000239 (b. l. 4), prekės sulaikytos ir paimtos į muitinės apskaitą. Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo (2004 m. balandžio 27 d. Nr. IX-2183) 66 str. 2 d. nustatyta, jog prekės, neteisėtai įvežtos į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją arba nuslėptos, norint išvengti muitinės priežiūros, ir neturinčios savininko arba kurių savininkas muitinio tikrinimo metu nežinomas, teismo sprendimu pereina valstybės nuosavybėn pagal muitinės pareiškimą. Tai yra speciali norma, reglamentuojanti muitinės veiksmus, sulaikius prekes, kurios neturi savininko arba jų savininkas nežinomas. Pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgdamas į įstatymu nustatytą specialiąją normą, neteisingai pritaikė ir išaiškino Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo ir Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo nuostatas, reglamentuojančias sulaikytų daiktų, kurių savininkas nežinomas, pripažinimą bešeimininkiu turtu ir skundžiamoje nutartyje padarė neteisingą išvadą, kad tabako gaminiai, kurių savininkas muitinio tikrinimo metu nežinomas, negali būti pripažinti bešeimininkiu turtu. Pagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai susiejo prekių pripažinimą bešeimininkiu turtu su jų apskaita. Pagal nutartyje nurodytą Taisyklių 6 p. mokesčių inspekcija apskaito tik tokį valstybės nuosavybėn perduotiną turtą, kuris yra realizuotinas. Tačiau Taisyklių 157 p. nustatyta, jog, administruojant Bendrijos prekių muitinio statuso neturinčias prekes, mokesčių inspekcijai pagal šias Taisykles priskirtas funkcijas atlieka Lietuvos Respublikos muitinė. Iš byloje pateikto 2008 m. gruodžio 17 d. Sulaikytų prekių perdavimo akto Nr.136 (b.l. 5-6) matyti, kad sulaikytos cigaretės perduotos į Panevėžio teritorinės muitinės centralizuotą F tipo sandėlį Nr.1 ir įtrauktos į muitinės apskaitą.
Pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė ir išaiškino teisės normas, reglamentuojančias tabako gaminių, kurie neturi savininko arba kurių savininkas nežinomas, pripažinimą bešeimininkiu turtu, todėl nutartis naikintina ir byla perduotina Panevėžio miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009m. gegužės 7 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti Panevėžio miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.