Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Pocienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro Irmanto Mikelionio skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla, kurioje D. D. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 307 str. 2 d., K. Š. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 307 str. 2 d., A. V. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 307 str. 2 d., perduota prokurorui, jo prašymu, ikiteisminiam tyrimui papildyti, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 22 d. nutartimi baudžiamąją bylą, kurioje D. D. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 307 str. 2 d., K. Š. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 307 str. 2 d., A. V. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 307 str. 2 d., perdavė prokurorui, jo prašymu, ikiteisminiam tyrimui papildyti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatavo, kad kaltinamojo akto faktinėse aplinkybėse įvardinta, jog kaltinamieji D. D., K. Š. bei A. V. surado konkrečias merginas, gabeno jas prostitucijai bei organizavo jų prostituciją. Toks merginų įvardinimas kaltinamajame akte yra svarbi faktinė aplinkybė, nes sudaro kaltinimo sudėtį. Nemaža dalis kaltinime įvardintų merginų yra neapklaustos, baudžiamojoje byloje nėra jokių jų anketinių duomenų, todėl teismas negalės jų iškviesti apklausai. Vien fakto įvardinimas kaltinimo fabuloje jo niekuo nepagrindžiant yra kaltinamojo akto trūkumas. Nutartyje perduoti bylą prokurorui tyrimui papildyti teismas taip pat nurodė, kad baudžiamojoje byloje esančiame tarnybiniame pranešime pateikta susisteminta informacija iš bankų apie pinigų sumas, kurios buvo siunčiamos per bankus D. D.. Tokio pobūdžio informacija pateikta ir dar keliuose tarnybiniuose pranešimuose. Pačiame kaltinamajame akte įvardinta, jog kaltinamieji iš minėtų merginų prostitucijos turėjo ne mažiau kaip 996 253 litų pajamų, tačiau byloje nėra specialisto išvados, kuria būtų nustatytos ir apskaičiuotos pajamos, konkrečiai nurodant tikslų pajamų dydį. Įrašymas "ne mažiau kaip 996 253 litų" yra abstrakti aplinkybė ir kyla klausimas, kodėl atsiremta būtent į tokį skaičių, o ne į "ne mažiau kaip 800 000 ar 700 000 ar 600 000" ir taip toliau. Tokio pobūdžio bylose nustačius asmenų kaltę kaip viena iš sankcijų gali būti skiriamas turto konfiskavimas, dėl to galimai gautų neteisėtų pajamų apskaičiavimai turi būti tikslūs, t.y. visos inkriminuojamos aplinkybės turi būti pagrįstos ne abstrakcijomis, o įrodymais, kad teismas galėtų asmenį arba nuteisti, arba išteisinti, arba priimti kitą galutinį sprendimą. Be to kaltinamajame akte rašoma, jog techninių priemonių panaudojimo protokole aprašyti D. D. pokalbiai iš abonentų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) apie bendravimą su įvairiomis, kaip įtariama prostitucija užsiimančiomis merginomis, fotografu, pokalbiai su moterimis dėl bilietų užsakymų merginoms, pinigų pervedimus, reikalavimai, kad jam dirbančios merginos nerašytų į šį abonentą, Taip pat fiksuotas abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (juo naudojosi A. V.) bendravimas SMS žinutėmis su D. D. naudotu abonentu Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat fiksuoti abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi E. G. pokalbiai; fiksuoti abonentų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pokalbiai su įvairiais asmenimis ir iš šių pokalbių turinio matyti D. D. prostitucijos organizavimo veikla. Teismo vertinimu, toks pokalbių įvardinimas yra abstraktus, nedetalizuotas. Teismas konstatavo, kad aptariamos faktinės kaltinimo aplinkybės yra esminės, pats teismas kaltinimo plėsti ar siaurinti negali ir neturi duomenų nurodytoms faktinėms aplinkybėms patikrinti.

Skundu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Irmantas Mikelionis prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį ir perduoti nagrinėti bylą teisme.

Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasiojo prokuroro manymu, teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatavo, kad fakto (dalies merginų pavardžių) įvardinimas kaltinimo fabuloje šio fakto niekuo nepagrindžiant yra kaltinamojo akto trūkumas. Šiuo atveju merginų, kurios nėra apklaustos baudžiamojoje byloje, įvardinimas kaltinime yra grindžiamas ne pačių paminėtų merginų parodymais, o kitais duomenimis. Šių merginų duomenys baudžiamojoje byloje yra gauti iš kitų šaltinių, tokių kaip: informacija iš bankų apie grynųjų pinigų persiuntimą iš užsienio; asmenų, kurie paimdavo pinigus Lietuvoje ir perduodavo juos D. D., parodymais apie tai, iš kokių asmenų jie gavo šiuos pinigus; kitų merginų, kurios tuo metu užsienio šalyse vertėsi prostitucija, parodymais apie kitas merginas, tame pačiame viešbutyje teikusias seksualines paslaugas ir dalį pajamų perduodavusias D. D.. Dalis merginų yra nustatytos iš interneto tinklapių, kuriuose buvo reklamuojamos merginų paslaugos nurodant jų vardus ir pavardes. Dalis merginų yra įvardintos kratos metu paimtuose užrašuose, dalis duomenų gauta kontroliuojant elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją. Jei bylos nagrinėjimo metu teismas nustatytų, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, jog kaltinamieji D. D., K. Š. ir A. V. organizavo kai kurių kaltinime nurodytų merginų prostituciją ir iš jos pelnėsi, šios aplinkybės galėtų būti šalinamos iš kaltinimo, juo labiau, kad teisinė veikos kvalifikacija dėl to nesikeistų.

Skunde pažymima, kad iš tiesų šioje baudžiamojoje byloje iš merginų prostitucijos gautos pajamos yra nurodytos kaltinime formuluojant jas "ne mažiau kaip" todėl, kad tokia suma apskaičiuota vertinant bankų pateiktus duomenis. Tuo tarpu iš bylos aplinkybių galima daryti prielaidą, kad buvo gauta ir daugiau pajamų, tačiau apie jas nėra surinkta pakankamai duomenų ir šios pajamos nebuvo įskaičiuotos į kaltinime nurodytą pinigų sumą. Iš merginų prostitucijos kaltinamųjų gautų pajamų suma yra įrodinėjimo dalykas šioje byloje. Skunde prokuroras teigia, kad Specialisto išvada ar ekspertizės aktas baudžiamojoje byloje yra reikalingi tada, kai prireikia specialių žinių ar įgūdžių nustatyti tam tikras reikšmingas aplinkybes. Šiuo atveju jokių specialių žinių nereikia, o reikalingas elementarus jau esančių duomenų suskaičiavimas ir įvertinimas. Teismas, manydamas, kad šiuo atveju specialisto tyrimas ar ekspertizės aktas yra reikalingi, tokį tyrimą nagrinėjamoje byloje gali paskirti savo iniciatyva (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 286 str.), ir tai nėra pagrindas perduoti baudžiamąją bylą prokurorui tyrimui papildyti, tokiu būdu tik užtęsiant bylos eigą. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje taip pat nepagrįstai nurodė, kad teismas negali siaurinti kaltinimo ribų. Nagrinėjimo teisme metu nustatęs kitas nei nurodytos kaltinime veikos aplinkybes, teismas savo iniciatyva gali patikslinti kaltinamajame akte išdėstytas faktines aplinkybes arba pakeisti jas, tačiau su sąlyga, kad tos aplinkybės nebūtų pakeistos iš esmės skirtingomis. Šiuo atveju kaltinime nurodyta kaltinamųjų gautų pajamų suma, kuri, teismo manymu, nėra įrodyta, gali būti mažinama, ir tai nelaikytina kaltinamajame akte išdėstytų faktinių aplinkybių keitimu, juo labiau, kad teisinė veikos kvalifikacija dėl to nesikeičia.

Teismas nutartyje konstatavo, kad telefoninių pokalbių aprašymas kaltinamajame akte yra abstraktus ir nedetalizuotas. Prokuroras sutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo argumentu, kad kaltinamajame akte nėra atkartotas telefoninių pokalbių ir SMS žinučių pilnas turinys, tačiau atkreipia dėmesį, kad baudžiamojoje byloje yra padarytos visų bylai reikšmingų telefoninių pokalbių ir SMS žinučių suvestinės. Atsižvelgiant į tai, kad šių pokalbių apimtis yra didelė, kaltinamajame akte nėra cituojami visi reikšmingi pokalbiai, o tik apibendrintai surašyta, ką šie duomenys pagrindžia.

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė skundą tenkinti, o kaltinamųjų gynėjai prašė skundą atmesti.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro Irmanto Mikelionio skundas pagrįstas, todėl tenkintinas.

Perduoti bylą prokurorui teismas gali bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje (Lietuvos Respublikos BPK 234 straipsnio 2 dalis, 3 dalis) arba bylos nagrinėjimo teisme metu (Lietuvos Respublikos BPK 254 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Respublikos BPK 254 straipsnio 3 dalis nurodo, kad jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui. Byla gali būti perduota prokurorui ir tuo atveju, jeigu yra jo prašymas, kai reikia papildyti ikiteisminį tyrimą. Teismas, perduodamas bylą prokurorui dėl baudžiamojo proceso pažeidimų ar tyrimo papildymo, nustato konkretų terminą pažeidimams pašalinti ar ikiteisminiam tyrimui papildyti. Per teismo nustatytą terminą prokuroras privalo pašalinti pažeidimus ar papildyti ikiteisminį tyrimą ir surašyti kaltinamąjį aktą arba surašyti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Pagal teismų praktiką kaltinamasis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius, kai kaltinamajame akte nenurodyti BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, dalis ir (ar) punktas, kai taikomas straipsnis susideda iš dalių ir (ar) punktų (Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnio 5 punkto pažeidimas) ir kt. (kasacinė nutartis Nr. 2K-581/2011). Tačiau ne bet koks kaltinamojo akto trūkumas yra pagrindas grąžinti bylą prokurorui. Teisę grąžinti bylą prokurorui suteikia tik toks Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnio pažeidimas, kuris trukdo nagrinėti bylą teisme (kasacinė nutartis Nr. 2K-556/2012).

Susipažinęs su skundo medžiaga, teismas konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos esminiais kaltinamojo akto trūkumais ir nesudaro pagrindo grąžinti baudžiamąją bylą prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutarties matyti, kad apylinkės teismas nemotyvavo, kodėl jo nustatytų kaltinamojo akto trūkumų nėra galima ištaisyti bylą nagrinėjant teisme ir kodėl jie trukdo teismui nagrinėti bylą.

Vilniaus miesto apylinkės teisme vykusio teisiamojo posėdžio metu prokurorė prašė grąžinti baudžiamąją bylą tyrimui papildyti, nurodydama, jog reikia sutikslinti kaltinamajame akte įrašytų merginų adresus, kad teismas galėtų jas iškviesti ir apklausti kaip liudytojas. Skundą nagrinėjančio teismo manymu, apylinkės teismas svarstydamas šio prašymo pagrįstumą, neįvertino aplinkybės, kad prokuroras, kaip valstybės kaltintojas, gali pateikti sutikrintus duomenis ir teisminio bylos nagrinėjimo metu.

Lietuvos Respublikos BPK 218 straipsnyje nurodyta, kad prokuroras, įsitikinęs, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo paskelbia įtariamajam, o jo gynėjui ir kitiems proceso dalyviams praneša, kad ikiteisminis tyrimas pabaigtas ir, atlikus kitus šiame straipsnyje numatytus veiksmus, surašo kaltinamąjį aktą. Kaltinamasis aktas (Lietuvos Respublikos BPK 219 str.) yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas, todėl nuo jo tinkamo surašymo labai priklauso tolesnis bylos nagrinėjimas teisme. Kaltinamasis aktas nubrėžia bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas. Kaltinamajame akte baudžiamojoje byloje Nr. 1-1862-865/2013, yra išdėstyti visi veiksmai, kurių padarymu kaltinami D. D., K. Š., A. V.. Tiriamu atveju nurodytiems asmenims pateikti kaltinimai, padarius Lietuvos Respublikos BK 307 str. 2 d., numatytas nusikalstamas veikas, yra pakankamai aiškūs, konkretūs, juose aprašyti visi būtini nusikalstamų veikų objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, kaip to reikalauja įstatymas. Duomenys surinkti ikiteisminio tyrimo metu dėstomi nuosekliai, logiškai, išsamiai atskleistas tų duomenų turinys.

Vilniaus apylinkės teismo nutartyje dėl bylos perdavimo prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti nurodytas motyvas, jog kaltinamajame akte įvardintos merginos sudaro kaltinimo sudėtį, tačiau prokurorui nenurodžius jų anketinių duomenų, teismas negalės jų iškviesti apklausai, todėl fakto nurodymas kaltinimo fabuloje jo niekuo nepagrindžiant yra kaltinamojo akto trūkumas, nepagrįstas. Toks kaltinamojo akto trūkumas gali būti pašalintas bylos nagrinėjimo metu, įpareigojant baudžiamojoje byloje valstybinį kaltinimą palaikantį prokurorą, pateikti patikslintą asmenų, kurie turėtų būti apklausti teisiamajame posėdyje, sąrašą. Tai gali padaryti ir pats prokuroras savo iniciatyva. Nesant galimybės merginas, nurodytas kaltinamajame akte, apklausti liudytojomis, teismas priimdamas nuosprendį gali bylos teisminio nagrinėjimo metu nepasitvirtinusias aplinkybes iš kaltimo pašalinti.

Baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas nutartyje nurodė, kad telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokoluose, pateiktas pokalbių ir žinučių turinys yra neišdetalizuotas ir abstraktus. Teismas sutinka su prokuroro skundo argumentu, jog baudžiamojo proceso įstatymas neįpareigoja prokuroro kaltinamajame akte detaliai aprašyti visus duomenis ar daryti jų analizę. Byloje surinktų duomenų turinys analizuojamas ir vertinamas teisme, o kaltinamajame akte pakanka tik šiuos duomenis nurodyti. Pokalbių ir žinučių neišdetalizuotas turinys negali būti pagrindu perduoti bylą prokurorui, kadangi duomenų, pagrindžiančių kaltinimą, turinio atskleidimas nėra kaltinamojo akto trūkumas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo įvardintas kaltinamojo akto trūkumas, jog kaltinamieji iš minėtų merginų prostitucijos turėjo ne mažiau kaip 996 253 litų pajamų, tačiau nebuvo nurodytas tikslus pajamų dydis dėl ko byla grąžintina prokurorui – nepagrįstas. Teismas daro išvadą, jog šios abejonės gali būti pašalinamos teisminio nagrinėjimo metu. Nustačius, jog reikšmingoms bylai aplinkybėms nustatyti, reikalingos išsilavinimo arba specialaus pasirengimo dėka įgytos specialios žinios, teismas gali paskirti ekspertizę ar specialų tyrimą (Lietuvos Respublikos BPK 286 str.). Todėl tai negali būti pripažįstama pakankamu pagrindu grąžinti bylą prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti.

Prokuroras, teismui pateikęs bylą su kaltinamuoju aktu, turi pareigą savo kompetencijos ribose jį pagrįsti objektyviais faktiniais duomenimis, o teismas, priimdamas apkaltinamąjį ar išteisinamąjį nuosprendį, juos vertina teisėtumo, pagrįstumo ir sąsajumo prasme.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog apylinkės teismo išvada, kad kaltinamojo akto trūkumai baudžiamojoje byloje Nr. 1-1862-865/2013, trukdo nagrinėti bylą ir jų negalima pašalinti bylos nagrinėjimo teisme metu, yra nepagrįsta, todėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis naikintina ir byla grąžintina nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį ir baudžiamąją bylą Nr. 1-1862-865/2013, kurioje D. D. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 307 str. 2 d., K. Š. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 307 str. 2 d., A. V. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 307 str. 2 d. grąžinti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teisme

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.