Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. S., gim. (duomenys neskelbtini), Šilutėje, Lietuvos Respublikos pilietis, a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, išsituokęs, turintis vieną nepilnametį vaiką, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „Kauno komprojektas“ konsultantu, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 129 str. 2 d. 7 p., 9 p., 22 str. 1 d. 129 str. 2 d. 5 p., 7 p., 9 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. S. yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 7 p., 9 p., 22 str. 1 d. 129 str. 2 d. 5 p., 7 p., 9 p., t. y. tuo, kad jis, būdamas ginkluotos banditų gaujos dalyviu (ikiteisminis tyrimas šioje dalyje jam nutrauktas 2005 m. liepos 11 d. dėl senaties), su ginkluotos banditų gaujos organizatoriumi R. K., pravarde „Ramaškė“ (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2005 m. liepos 16 dėl mirties), šio gaujos dalyviais A. P., pravarde „Storas“, D. U. pravarde „Dinas“, dėl savanaudiškų paskatų - turėdamas tikslą pašalinti atsiskyrusius nuo gaujos ir konkuruojančius dėl nusikalstamu būdu gaunamų lėšų bei įtakos sferų nusikalstamame versle V. U. pravarde „Vidma“ ir D. S. pravarde „Dariukas“, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu padarė pasikėsinimą nužudyti V. U. ir D. S. nužudymą, t. y. A. P. 1992 metų vasarą, tiksliai nenustatytu laiku, kavinėje „Apuokas“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, siekdamas įtvirtinti savo autoritetą tarp Kauno nusikalstamo pasaulio atstovų bei norėdamas pašalinti konkuruojantį dėl nusikalstamu būdu gaunamų lėšų ir įtakos sferų nusikalstamame versle V. U., dėl savanaudiškų paskatų organizavo šio nužudymą. Nusikalstamo pasaulio tituluojamas autoritetu A. P., dėl savanaudiškų paskatų dalyvaudamas ginkluotos banditinės gaujos veikloje, minėtoje kavinėje, pasikvietęs ginkluotos banditinės gaujos organizatorių R. K. ir dalyvį D. U., davė šiems nurodymą nužudyti V. U. kaip keliantį grėsmę jų banditinei gaujai, konkuruojantį nusikalstamame versle, pažadėdamas paramą bei užtarimą jei po nužudymo kiltų problemų su kitų Kauno nusikalstamų grupuočių vadeivomis. R. K., vykdydamas A. P. nurodymą, parengė nusikaltimo padarymo planą, paskirstė nusikaltimo dalyvių vaidmenis, pavesdamas D. U. ir G. S. nužudyti ne tik V. U. bet ir pastarajam ištikimą kartu su juo atsiskyrusį nuo gaujos D. S., konfliktuojantį su gaujos nariais. Tuo tikslu G. S. parinko nusikaltimo vietą, pasalos vietą bei atsitraukimo maršrutą, parūpino šaunamąjį ginklą - 9 mm kalibro „APS“ konstrukcijos automatinį pistoletą, nenustatytą kiekį šaudmenų, bet ne mažiau 20 vnt. 9 mm kalibro „PM“ šovinių bei pramoninės gamybos kovinę rankinę puolamąją granatą „RGN“ (rusiškai - „???“), pripildytą ne mažiau kaip 114 g „A-1X-1“ sprogstamosios medžiagos (heksogeno pagrindu) užtaiso, pažadėjo sukurti ir užtikrinti D. U. alibi po nusikaltimo padarymo. 1992-08-29 vakare G. S. susitiko su D. U. ir paties vairuojamu automobiliu „VAZ 2109“ (tyrimo nenustatytu valstybiniu numeriu) atvyko į nusikaltimo vietą (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, ties (duomenys neskelbtini) gatvės 6-uoju namu, kur detaliai išdėstė D. U. nusikaltimo padarymo planą, parodė pasalos vietą, atsitraukimo maršrutą, pasirodžius nukentėjusiesiems pažadėjo duoti sutartą signalą automobilio šviesomis, perdavė ir apmokė kaip elgtis su pistoletu „APS“, patardamas D. U. šaudyti trumpomis serijomis, gerai nusitaikant į V. U. ir D. S., o vėliau mesti į nukentėjusiuosius granatą, perdavė veidą maskuojančią kaukę. D. U. laukiant pasaloje - krūmuose netoli takelio, kuriuo turėjo eiti V. U. ir D. S., G. S. liko automobilyje „VAZ 2109“ ir turėjo perduoti sutartą signalą šviesomis. 1992 m. rugpjūčio 30 d., apie 02.00-03.00 val., pasirodžius V. U. ir D. S., G. S. perdavė sutartą signalą D. U., sumirgėjęs automobilio šviesomis. D. U., užsidėjęs veidą maskuojančią kaukę, prie pasalos vietos priartėjus nukentėjusiesiems, iššovė į V. U. ir D. S. iš 9 mm kalibro „APS“ konstrukcijos automatinio pistoleto ne mažiau dvidešimties kartų bei metė į juos pramoninės gamybos kovinę rankinę puolamąją granatą „RGN“ (rusiškai - „???“), pripildytą ne mažiau kaip 114 g „A-1X-1“ sprogstamosios medžiagos (heksogeno pagrindu) užtaiso. Tokiu būdu, jis – G. S., veikdamas ginkluotoje banditinėje gaujoje su A. P., R. K., D. U., dėl savanaudiškų tikslų, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, nužudė D. S., padarydamas nukentėjusiajam sunkų, pavojingą gyvybei kūno sužalojimą, pasireiškusį aklu šautiniu krūtinės ląstos sužalojimu su kiauriniu širdies pažeidimu ir kairiojo žasto kiauryminiu šautiniu sužalojimu ir pasikėsino nužudyti V. U. tačiau nusikaltimo nepabaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi D. U., šaudydamas į V. U., nepataikė ir nukentėjusysis išsigelbėjo, pabėgdamas iš įvykio vietos. Po nusikaltimo padarymo G. S. ir D. U. iš įvykio vietos pasišalino automobiliu „VAZ 2109“.

Kaltinamasis G. S. 2012 m. rugsėjo 4 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė prašymą kuriuo prašo baudžiamąją bylą, kurioje jis yra kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 7 p., 9 p., 22 str. 1 d. 129 str. 2 d. 5 p., 7 p., 9 p., nutraukti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 3 str. 1 d. 2 p. pagrindu, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis ir jo gynėjas prašė, kaltinamajam inkriminuojamus veiksmus kvalifikuoti pagal inkriminuojamos nusikalstamos veikos metu galiojusį 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 105 str., taikant 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 49 str. numatytus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminus. Prokuroras neprieštaravo dėl baudžiamosios bylos nutraukimo Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 2 p. pagrindu, tačiau nurodė, kad kaltinamojo atžvilgiu taikytinos Lietuvos Respublikos BK 95 str. nuostatos, kaltinamajam inkriminuojamus veiksmus kvalifikuojant pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 7 p., 9 p., 22 str. 1 d. 129 str. 2 d. 5 p., 7 p., 9 p. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 red.).

Nusikalimai, kurių padarymu yra kaltinamas G. S. - Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 7 p., 9 p., 22 str. 1 d. 129 str. 2 d. 5 p., 7 p., 9 p. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 red.), priskiriami labai sunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 6 d.). G. S. yra kaltinamas dėl nusikalstamų veikų, padarytų 1992 m. rugpjūčio 30 d.

1992 m. rugpjūčio 30 d., t. y. kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu, šie nusikaltimai atitiko Lietuvos Respublikos BK 105 str. dispozicijoje išdėstytą nusikalstamą veiką, už kurią šio straipsnio sankcija numatė laisvės atėmimo bausmės trukmę nuo dešimties iki 20 metų arba mirties bausmę. Tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos BK 49 str. 1 d. 4 p. numatė, kad asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybė, jeigu nuo tos dienos, kai jis padarė nusikaltimą, už kurį pagal įstatymą gali būti skiriama griežtesnė bausmė, negu laisvės atėmimas penkeriems metams, suėjo dešimt metų. To paties straipsnio 4 d. numatė, kad klausimą dėl senaties taikymo asmeniui, padariusiam nusikaltimą, už kurį pagal įstatymą gali būti skiriama mirties bausmė, sprendžia teismas.

Pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK kaltinamajam inkriminuojamos veikos atitinka šio kodekso 129 str. 2 d. 7 p., 9 p., 22 str. 1 d. 129 str. 2 d. 5 p., 7 p. ir 9 p. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 red.) numatytų nusikaltimų sudėtį, už kuriuos numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo penkerių metų iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Tuo metu galiojusio 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 95 str . 1 d. 1 p. „f“ p. p. numatė, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję dvidešimt metų, kai buvo padarytas nusikaltimas, susijęs su tyčiniu kito žmogaus gyvybės atėmimu.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai naujasis baudžiamasis įstatymas sumažina minimalią atitinkamos bausmės ribą ir kartu padidina maksimalią (būtent toks atvejis yra nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje), negalima išsyk vienareikšmiškai pasakyti, ar naujasis įstatymas yra švelninantis baudžiamumą, ar jį griežtinantis. Šiuo atveju būtina įvertinti senaties termino nuostatas, numatytas tiek senajame, tiek naujajame baudžiamajame kodekse. Šioje baudžiamojoje byloje būtina nustatyti, kurio Baudžiamojo kodekso – 1961 m. ar 2000 m. – normomis reikia vadovautis, nustatant ar suėjo senaties terminai. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog taikomi įstatymai dėl senaties to Baudžiamojo kodekso, pagal kurį buvo kvalifikuota kaltininko veika. G. S. inkriminuojant nusikalstamą veiką, numatytą 2000 m. Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, turi būti taikomos 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 95 str. nuostatos dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties. Šiuo atveju, reikia atsižvelgti į 2002 m. spalio 29 d. priimto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. 1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. 785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 13 straipsnio nuostatas. Pagal šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalį asmenims, padariusiems nusikalstamą veiką iki 2003 m. gegužės 1 d., apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis nustatoma vadovaujantis arba naujojo Baudžiamojo kodekso 3, 95 straipsnių taisyklėmis – kai senaties terminai pagal naujojo BK yra tokie patys ar trumpesni, arba senojo Baudžiamojo kodekso 7, 49 straipsnių taisyklėmis – kai senaties terminai pagal naujojo BK yra ilgesni. Taigi, jeigu atitinkamai 1961 m. Lietuvos Respublikos BK specialiosios dalies straipsnis numatytų griežtesnę bausmę, palyginus su 2000 m. priimtu Lietuvos Respublikos BK, tačiau 1961 m. Lietuvos Respublikos BK būtų numatyti trumpesni patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminai, padarytą veiką reikėtų kvalifikuoti pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK atitinkamą straipsnį, taikant šiame baudžiamajame straipsnyje numatytus trumpesnius senaties terminus.

Kaip jau paminėta aukščiau, šioje baudžiamojoje G. S. yra kaltinamas dėl nusikalstamų veikų, padarytų 1992 m. rugpjūčio 30 d. Taigi, 2012 m. rugpjūčio 30 d. suėjo dvidešimt metų nuo kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, t. y. suėjo tiek 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 49 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytas dešimties metų senaties terminas, tiek 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 95 str . 1 d. 1 p. „f“ p. p. numatytas dvidešimties metų senaties terminas. Vienok, 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 105 straipsnio (1991 m. gruodžio 3 d. įstatymo Nr. I-2061 redakcija) sankcija numatė ir mirties bausmę. Todėl vien dėl to, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo priėmimo praėjo daugiau nei dešimt metų, bylos nutraukti dėl senaties negalima, kadangi šiuo atveju reikėtų taikyti 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 49 straipsnio 4 dalį ir senaties taikymo klausimą spręsti, atsižvelgiant į konkrečias nagrinėjamos bylos aplinkybes. Taigi, įstatymo leidėjas numatė teismui teisę senaties termino ir netaikyti. Tokiu atveju, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad 1961 m. Lietuvos Respublikos BK nuostatos, numatančios tiek Lietuvos Respublikos BK 105 straipsnyje numatytą bausmę, tiek Lietuvos Respublikos BK 49 str. numatytus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminus, sunkina kaltinamojo teisinę padėtį, todėl G. S. atžvilgiu taikytinos naujojo baudžiamojo kodekso normos.

Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 2 p. numato, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai.

Kaip matyti iš Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo (t. 29, b. l. 33), 2012 m. rugsėjo 9 d. duomenimis G. S. nuo 1992 m. rugpjūčio 30 d. iki dvidešimties metų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties termino pasibaigimo – 2012 m. rugpjūčio 30 d. naujų nusikalstamų veikų nepadarė, iki šio laiko jam jokie įtarimai pareikšti nebuvo, todėl kliūčių jo atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 3 str. 1 d. 2 p. nuostatas nėra. Tokiu būdu, baudžiamoji byla nutrauktina, suėjus dvidešimties metų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui (Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

baudžiamąją bylą G. S., kaltinamo pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 7 p., 9 p., 22 str. 1 d. 129 str. 2 d. 5 p., 7 p., 9 p. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 red.) atžvilgiu nutraukti, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui (Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 2 p.

Nukentėjusiosios A. S.-T. civilinį ieškinį G. S. atžvilgiu palikti nenagrinėtą.

Nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti G. S. nuosavybės teisių apribojimą į jam nuosavybės teise priklausantį turtą: tris sveikatingumo komplekso pastatus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Kretingos rajono savivaldybėje.

Kardomąją priemonę G. S. – 100 000,00 Lt užstatą (įmokėtą į LR Generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą Nr. 144003 Vilniaus banko Naujamiesčio filiale, kvitas Nr. (duomenys neskelbtini)) iki įsiteisės nutartis, palikti nepakeistą, o nutarčiai įsiteisėjus grąžinti užstato davėjui S. T., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.