Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-03-29 · Administracinė byla Nr. I-1974-171/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-03-29
Bylos Nr.
I-1974-171/2017
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Irena Paulauskienė
Pareiškėjas
D. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
  • 20.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 55.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1974-171/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04999-2016-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2, 55.1(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl 70 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. V. kreipėsi į teismą skundu, kuriame prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K) 70 000 Eur neturinei žalai atlyginti.

Paaiškina, kad Lukiškių TI-K nuo 1992 m. iki 2006 m. periodiškai buvo laikomas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis.

Nurodo, kad buvo pasodintas perpildytose kamerose, jose buvo sunku judėti, trūko kėdžių. Lukiškių TI-K nebuvo užtikrinta galimybė sportuoti, lankytis įvairiuose renginiuose, dirbti. Pasivaikščioti kiemelyje buvo suteikiama tik 1 valanda per dieną, nors turėjo būti užtikrinama galimybė 8 valandas praleisti lauke.

Pirmo, antro ir trečio korpuso gyvenamosiose kamerose nebuvo užtikrinta galimybė iškviesti budintį pareigūną, pasinaudojant signalizacijos mygtuku, kadangi pirmame ir trečiame korpuse jie neįrengti, o antrame korpuse nors ir įrengti, tačiau neveikia. Taigi suimtiesiems nėra užtikrinamas pakankamas saugumas, jeigu kameroje kyla grėsmė.

Kamerose neveikė ventiliacija, nebuvo tinkamo apšvietimo, vasarą buvo karšta, o žiemą šalta, švaraus oro kiekis neatitiko reikalavimų, vyravo drėgmė, puvo čiužiniai, veisėsi parazitai, rūdijo lovos. Ant langų įrengtos grotos ribojo tiek vėjo, tiek šviežio oro patekimą į kamerą. Kamerose tiek lubos, tiek sienos buvo padengtos pelėsiu ir grybeliu, atsilupę dažai, sienos nepritaikytos valyti. Dėl šių aplinkybių nuolat pasireikšdavo galvos ir gerklės skausmai, sukildavo temperatūra.

Pareiškėjas nebuvo tinkamai aprūpintas patalyne, čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, taip pat nebuvo suteikta galimybė išsiskalbti ir džiovinti apatinius ir viršutinius drabužius. Išduoto pusės rulonėlio tualetinio popieriaus dviem savaitėms neužtekdavo. Nuo šalia gyvenamųjų kamerų langų esančių šiukšlių konteinerių nuolat sklido nemalonus kvapas.

Nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais. Visose kamerose unitazas yra gyvenamojoje patalpoje, jis atskirtas ne aukštesne nei 1,35 m sienele, nėra jokios kabinos. Be to, ne kartą naudojantis tualetu pareigūnai atidarydavo duris neįspėję ir neįsitikinę, ar jis naudojasi tualetu.

Kamerose nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės. Nebuvo atskiros nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemos, todėl kameroje nuolat vyravo nemalonus kvapas. Dažnai nebūdavo šilto vandens, nebuvo sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu kaip kartą per savaitę.

Teigia, kad kamerose buvo pilna tarakonų, pelių, vorų, utėlių ir blakių. Administracija laiku nevykdė deratizacijos ir dezinfekcijos arba ji būdavo neefektyvi. Be to, ją atlikus patalpos nebūdavo išvėdinamos, todėl tekdavo kvėpuoti nuodais, skirtais buitiniams parazitams.

Lukiškių TI-K nebuvo užtikrinamas kaloringas ir skanus maistas, dienos maisto davinio energinė vertė buvo nuo 1 300 iki 1 500 kcal. Paduodamas maistas nebuvo sveriamas, todėl dažnai neatitiko nustatyto kiekio. Nebuvo užtikrinamos tinkamos sąlygos pavalgyti, nes maistą atnešdavo tiesiai į gyvenamąją kamerą. Kol jis buvo padalijamas per 25 kameras, atšaldavo. Sąlygų eiti pavalgyti į valgyklą sudaryta nebuvo. Ne kartą matė, kaip maisto dalintojas maistą dalija be higieninių pirštinių, kompotui (arbatai) skirtą indą tiesiog panardina į specialų kompotui (arbatai) skirtą didelį termosą.

Laikymo Lukiškių TI-K metu nebuvo užtikrinami ilgalaikiai pasimatymai su žmona, kadangi įstaigoje nėra įrengtos ilgalaikiams pasimatymams skirtos patalpos.

Taigi tokie atsakovės atstovo veiksmai sukėlė ne tik fizinius, bet ir psichologinius išgyvenimus, baimę, nevisavertiškumo jausmą, pažemino garbę ir orumą.

Prašo netaikyti ieškinio senaties termino, kadangi pažeidimų metu nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus, nes turi tik vidurinį, o ne teisinį išsilavinimą. Jam buvo nežinomi Europos Žmogaus Teisių Teismo nutarimai, kurie aiškina Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį. Be to, ilgą laiką buvo visiškai neveiksnus. Teismui nusprendus taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą dėl laikotarpio, dėl kurio suėjęs terminas, prašo kompensacijos neskaičiuoti, tačiau konstatuoti faktą, kad tuo laikotarpiu buvo padaryti higienos normų pažeidimai.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Prašė taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą. Nurodė, kad pareiškėjas reikalauja neturtinės žalos atlyginimo dėl tariamai jam padarytų pažeidimų nuo 1992 m. iki 2006 m., o į teismą kreipėsi tik 2016 m. gruodžio 23 d.

Nurodė, kad, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2016 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-212 „Dėl Bausmių vykdymo sistemos specialiosios veiklos dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“, buvo nustatyta Bausmių vykdymo sistemos specialiosios veiklos dokumentų saugojimo terminų rodyklė, kurios lentelės 6.34 punkte nustatyta, kad Suimtųjų (nuteistųjų) skaičiaus patikrinimo žurnalo minimalus saugojimo terminas – 3 metai, todėl remiantis šia nuostata duomenų apie pareiškėjo judėjimą (kameros, skaičius jose bei plotas) laikotarpiu nuo 1992 m. iki 2006 m. pateikti neturi galimybės.

Lietuvos higienos normoje HN 76:1999 buvo nustatyta, kad gyvenamojo ploto kameroje vienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 5 kv. m, tačiau nuo 2010 m. balandžio 11 d. įsigaliojo Lietuvos higienos norma (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. 2010 m. gegužės 11 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.

Lukiškių TI-K stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydamas galimybes pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje, skaičiui. Atsiradus galimybei, nuteistieji, kurių laikymo sąlygos nevisiškai atitinka nustatytus reikalavimus, perkeliami į laisvesnes kameras.

Atkreipė dėmesį, kad už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Įstaigos administracija nuolat iš jų reikalauja tą tvarką palaikyti. Reikalingas inventorius išduodamas į kameras. Taip pat į kameras išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų kriauklėms ir unitazams valyti. Už administracijos reikalavimų nevykdymą skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su išduotais valikliais. Siekdamas palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kiekvienais metais ji buvo pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013 m. gruodžio 30 d. Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, o nuo 2015 metų Lukiškių TI-K vėl sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri toliau vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą gadindami elektros instaliaciją, daužydami apšvietimo lemputes, langus, stiklus, klozetus, taip pat griaudami atitvarines sieneles, kurios skiria klozetą nuo miegamųjų vietų, todėl visiškai suremontuotose Lukiškių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotinį remontą.

Kamerose pavojaus mygtukai yra įrengti, tačiau labai dažnai juos gadina ir laužo kamerose sėdintys suimtieji bei nuteistieji.

Lukiškių TI-K kameros įrengtos vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintomis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis, kurios nustato, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Gyvenamosiose kamerose, kuriose yra 2–4 lovos, įrengti stalai, sukomplektuoti kartu su dviem pasukamomis kėdėmis. Atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai yra tose kamerose, kuriose yra daugiau nei 4 lovos. Kiekvienoje kameroje, atsižvelgiant į lovų skaičių, yra lentyna maisto produktams sudėti, pakabos viršutiniams drabužiams kabinti. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K gultus ir kitą inventorių gyvenamosioms kameroms gamina ir remontuoja pagal poreikį nuteistieji, palikti dirbti ūkio darbus.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas nurodė, kad Lietuvos higienos normos HN 76:2010 nustato, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinti yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pabrėžė, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte įtvirtinta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Jame turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio sienele. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus.

Pažymėjo, kad maistu suimtieji aprūpinami nemokamai. Valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Teisės aktai nustato, kad nedirbančiam vyrui per parą maisto energinė vertė turi būti ne mažesnė kaip 2 298 kcal. Kiekvieną dieną pagamintų patiekalų kokybę tikrina Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojas ir patvirtina tai parašu pagaminto maisto kokybės vertinimo žurnale. Leidimą išduoti pagamintą maistą išduoda įstaigos direktoriaus budintis padėjėjas.

Nurodė, kad norėdami dalyvauti visuomeninėje ar kitoje naudingoje veikloje, asmenys, laikomi Lukiškių TI-K, turi parodyti iniciatyvą, pareikšti norą žodžiu ar raštu, kreiptis į būrio viršininką. Lukiškių TI-K suimtieji asmenys dalyvauja laisvalaikio užimtumo programoje: organizuojami stalo žaidimų turnyrai, šiltuoju metų laiku rengiamos tinklinio, krepšinio, sunkumų kilnojimo varžybos. Įstaigoje įrengtoje koplyčioje vyksta religinio pobūdžio renginiai, aukojamos Šv. Mišios, asmenis lanko dvasininkai, vykdoma dvasinė reabilitacija. Organizuojami profesionalų ir mėgėjiškų kolektyvų koncertai. Įstaigoje veikia biblioteka, kurios paslaugomis gali naudotis visi norintieji. Taip pat suimtieji vedami į sporto salę, kino salę, dalyvauja ŽIV ir narkomanijos prevencijos programoje, vedami pasivaikščioti.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnį, suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė gali būti sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka suimtasis. Pasivaikščiojimas gali būti nutrauktas, jei suimtasis pažeidžia Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių nustatytą pasivaikščiojimų tvarką. Pasivaikščiojimas gryname ore yra suimtųjų teisė, bet ne pareiga.

Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo, todėl reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl netinkamo pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 1992 m. iki 2006 m. ir dėl to atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams atlyginti žalą taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie savo teisės pažeidimą dienos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, 1.131 straipsnio 1 dalimi, esant ginčo šalies prašymui, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Šiuo atveju atsakovės atstovas atsiliepime į skundą tokį prašymą pareiškė (b. l. 27).

Pareiškėjas prašo netaikyti ieškinio senaties termino, nurodydamas, kad pažeidimo metu nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus, kadangi neturi teisinio išsilavinimo bei ilgą laiką buvo neveiksnus.

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota teismų praktika, paprastai pareiškėjas per visą kalinimo laikotarpį žino arba turi žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013), todėl darytina išvada, kad pareiškėjas per visą jo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpį suvokė, kad atitinkamos jo teisės galėjo būti pažeidžiamos. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų teiginius, kad jis ilgą laiką buvo neveiksnus ir dėl to negalėjo suvokti, kad jo teisės yra pažeidžiamos. Todėl teismas atmeta pareiškėjo prašymą atnaujinti senaties terminą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2016 m. gruodžio 28 d. (b. l. 18), nors Lukiškių TI-K, kaip pats nurodė, buvo laikomas nuo 1992 m. iki 2006 m.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas praleido 3 metų ieškinio senaties terminą pareikšti reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, patirtą laikant jį Lukiškių TI-K galimai netinkamomis sąlygomis nuo 1992 m. iki 2006 m.

Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismui sprendžiant klausimą dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo šalys turi pateikti argumentus, įrodymus dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1671-858/2015).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nurodė, kad į teismą nesikreipė anksčiau, nes nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus, nes neturi teisinio išsilavino. Nebuvo susipažinęs su Europos Žmogaus Teisių Teismo nutarimais, kurie aiškina Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį. Be to, ilgą laiką jis buvo visiškai neveiksnus.

Pareiškėjo nurodyta priežastis dėl teisinio išsilavinimo nebuvimo nelaikoma svarbia, o dėl neveiksnumo kalinimo laikotarpiu pareiškėjas nepateikė įrodymų, todėl nėra pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą. Taigi pareiškėjo reikalavimui, kildinamam iš netinkamų gyvenimo sąlygų Lukiškių TI-K nuo 1992 m. iki 2006 m., atlyginti neturtinę žalą taikytina ieškinio senatis ir skundas atmestinas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjas skunde prašo, kad, teismui nusprendus taikyti ieškinio senaties terminą, būtų konstatuoti padaryti higienos normų pažeidimai.

Šis pareiškėjo prašymas atmestinas. Teismas atkreipia dėmesį, kad administracinių teismų kompetencijai nėra priskirtina nustatyti juridinių faktų buvimą ar nebuvimą, jeigu toks nustatymas nesukelia jokių teisinių padarinių, todėl šiuo atveju net ir nustačius, kad pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 1992 m. iki 2006 m. buvo pažeidžiamos higienos normos, tai teisinių pasekmių nesukeltų, kadangi kreipimosi į teismą ieškinio senaties terminas yra praleistas ir neturtinė žala nebegali būti priteista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir CK 1.131 straipsnio 1 dalimi, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo D. V. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Irena Paulauskienė