Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. S., išnagrinėjusi V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. 2015 m. lapkričio 1 d., apie 12.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žinomai melagingai iškvietė policiją. Šiais veiksmais jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 186 straipsnyje.

V. S. apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, į posėdį jis neatvyko, neatvykimo priežasčių nepranešė, taip pat nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą. Teismas vertina, kad V. S. vengia atvykti į teismo posėdį, todėl administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Be paties V. S. prisipažinimo jo kaltę padarius ATPK 186 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą patvirtina ir byloje esantys įrodymai. Iš V. S. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 439972 matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės. Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 2 kuopos 4 būrio patrulio M. Š. 2015-11-01 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2015-11-01, apie 12.00 val., patruliuojant gautas pranešimas, kad pranešėją sumušė žmona. Atvykus nurodytu adresu, paaiškėjo, kad B. V. prieš savo sugyventinį smurto nenaudojo, pranešėjas buvo dieną prieš sumuštas nepažįstamų asmenų ir norėjo apkaltinti savo sugyventinę dėl to, kad pastaroji neatnešė jam alaus. V. S. buvo akivaizdžiai neblaivus (b. l. 3).

Tuo pačiu pažymėtina, jog Institucija pateikė teismui prašymą atlyginti dėl melagingo iškvietimo patirtas išlaidas, kartu pridėdama pažymą, patvirtinančią turėtas išlaidas, vykstant į iškvietimą bei maršrutą, kurį privalėjo nuvykti, vykdydami iškvietimą (b. l. 5, 6, 10-11).

Išdėstyti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad V. S. melagingai iškvietė policijos pareigūnus, todėl tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 186 straipsnį. Administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje yra Institucijos prašymas įpareigoti kaltą asmenį atlyginti Vilniaus apskrities VPK padarytą 8,59 eurų turtinį nuostolį, taip pat pateikė pažymą dėl išlaidų, patirtų vykstant į žinomai melagingą iškvietimą, apskaičiavimo ir vertės nustatymo. Taigi, kaip matyti, Institucija turtine žala laiko nuostolius, atsiradusius dėl to, kad pareigūnai, reaguodami į melagingą iškvietimą, vyko į įvykio vietą, dėl ko buvo sunaudotas kuras ir sutrukdytas pareigūnų darbo laikas. Turtinių nuostolių atlyginimo institutas įtvirtintas ATPK 37 straipsnyje. Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tokiu atveju, kai administracinių teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį < ... >. ATPK 37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad klausimas dėl administraciniu teisės pažeidimu padaryto turtinio nuostolio atlyginimo gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Pažymėtina, jog policijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymas, kuriame aiškiai įtvirtintos policijos pareigūnų pareigos, tame tarpe ir pareiga gavus pranešimą apie galimai daromą (padarytą) nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą nedelsiant imtis priemonių tam, kad užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą. Šiame įstatyme taip pat nurodyta, kad policija yra finansuojama iš valstybės biudžeto, tai reiškia, jog valstybė skiria lėšas policijos pareigūnų funkcijoms atlikti (Panevėžio apygardos teismo 2014-12-22 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-529-337/2014). Nagrinėjamoje byloje pareigūnai į įvykio vietą vyko, atlikdami savo tiesiogines pareigas, nei asmeninės lėšos, nei asmeninis turtas tiesioginių funkcijų atlikimui nebuvo naudojamas, todėl šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, kad dėl melagingo pranešimo į iškvietimą reagavę pareigūnai ar Vilniaus apskrities VPK patyrė nuostolių, kaip jie suprantami CK 6.249 straipsnio prasme, dėl ko Institucija galėtų reikalauti patirtos žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašymas dėl išlaidų atlyginimo atmestinas.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (padarytas administracinis teisės pažeidimas, kuriuo kėsinamasi į viešąją tvarką), atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažįsta ir gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o atsakomybę sunkina tai, kad pakartotinai per metus įvykdė tos pačios rūšies administracinį teisės pažeidimą, už kurį jam buvo skirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas), taip pat pažeidimas padarytas neblaivaus asmens (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 8 punktas), įvertinama V. S. asmenybė (baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų). Dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus V. S. ATPK 186 straipsnio sankcijoje numatytą minimalią baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 37 straipsniu, 186 straipsniu, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. S. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 straipsnyje, ir paskirti jam 86 eurų dydžio baudą.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato prašymą dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).