Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Olegas Zaicevas, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės G. Z. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)" vadybininko pareigose, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. S. laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-11-01 veikdamas neteisėtai, tyčia neįsteigęs įmonės, neregistravęs individualios veiklos, pažeisdamas 2001-10-23 Lietuvos Respublikos Netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymo Nr. IX-565 2 straipsnio 4 punkto nuostatą: „supirkėju gali būti Lietuvos Respublikos įsteigtas juridinis asmuo, Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų filialai, kitos užsienio valstybės juridinio asmens filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, taip pat fizinis asmuo, kuris teisės aktų nustatyta tvarka verčiasi individualia veikla, šio įstatymo nustatyta tvarka perkantys netauriųjų metalų laužą ir atliekas", nepranešęs mokesčių administratoriui apie pradėtą vykdyti individualią veiklą, veikdamas kaip fizinis asmuo, pažeisdamas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 373 „Dėl mokesčių administratoriaus informavimo apie nuolatinio Lietuvos gyventojo pradedamą vykdyti individualią veiklą, nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo nuolatinės bazės įregistravimo Lietuvoje pažymų išdavimo taisyklių" 4 str. nuostatą, versliškai ėmėsi komercinės veiklos - netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo, turint tikslą perparduoti ir taip gauti pajamų ir tuo pačiu žinodamas, kad šios pajamos yra apmokestinamos - jų neapskaityti, nedeklaruoti bei nemokėti privalomų mokesčių į valstybės biudžetą, o būtent: jis laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-11-01 aikštelėje, esančioje(duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei kitose, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytose vietose, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų be įsigijimo dokumentų nupirko ne mažiau kaip 10 tonų netauriojo metalo laužo ir atliekų kiekį, kuriuos nesurašydamas jokių pardavimo bei pinigų gavimo faktą patvirtinančių dokumentų, veikdamas sistemingai ir nuolatos per nemažiau kaip 10 kartų, dalimis laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-11-01 pardavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, o už parduotą netauriojo metalo laužo ir atliekų kiekį gavo nemažiau kaip 45 000 Lt sumą, kurios įstatymo nustatyta tvarka nedeklaravo, nuo jos neapskaičiavo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 10 653,39 valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 3 364,23 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų, dėl ko valstybės biudžetui buvo padaryta bendra - 14 017,62 Lt turtinė žala, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 202 str. 1 d.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis G. S. visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą ir paaiškino, kad jis nuo 2011 m. dirba UAB „(duomenys neskelbtini) " vadybininko pareigose, (duomenys neskelbtini), esančiame sandėlyje, kuriame yra superkamas netauriojo metalo laužas, elektronika ir katalizatoriai. Jo pagrindinės funkcijose minėtoje darbovietėje yra metalo laužo įvertinimas (svoris ir kokybė). Minėtoje metalo laužo supirktuvėje jis dirba kartu su vadybininku D. K. ir jie abu yra atsakingi už metalo laužo supirkimą, dokumentų surašymą ir pinigų išmokėjimą. G. S. paaiškino, kad perkant laužą iki 200 Lt kasos aparatu išmušamas čekis, kuriame įrašomas prekės kodas ir išmokama suma. Priimant laužą už didesnę sumą, papildomai išrašomas pirkimo pardavimo aktas. Visi pirkimai yra apskaitomi dokumentaliai. G. S. teigimu, tokių atvejų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" būtų buvęs perkamas metalo laužas be dokumentų - nebuvo. Maždaug nuo 2010 metų vidurio jis pradėjo teikti paslaugas žmonėms, išvežant jiems nereikalingą metalo laužą. Pažįstami, žinodami, kad jis dirba su metalo laužu, pradėjo prašyti jo išvežti jiems nereikalingus buitinius prietaisus ar išvalyti kokias nors nenaudojamas patalpas, kuriose būdavo sukrautas jiems nereikalingas metalo laužas. Sukaupus pakankamą kiekį, jis surasdavo šio laužo pirkėjus. Dažniausiai laužą priduodavo UAB „(duomenys neskelbtini)" ir UAB „(duomenys neskelbtini)", kitų įmonių G. S. neprisiminė. Minėtą metalo laužą pagal susitarimą išveždavo aukščiau minėtų įmonių automobiliai, kurių vairuotojai pasverdavo metalo laužo kiekį ir atitinkamai jam sumokėdavo pinigus, tačiau visi pridavimai buvo įforminami dokumentaliai ir iš jų buvo išskaičiuojamas 15 procentų mokestis, kurį superkančioji įmonė, pasak G. S., sumokėdavo į biudžetą. Tokiu būdu, atskaičius mokesčius, jis uždirbo maždaug 30 tūkst. Lt į metus. G. S. tai pat parodė, kad jis pradėjęs asmeniškai priduoti laužą, kelis kartus spalvotų metalų laužą pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)". Po to ilgą laiką spalvotus metalus kaupė ir 2012 metų vasarą pardavė kažkokiems iš Klaipėdos atvykusiems žmonėms. Jie atvažiavo į (duomenys neskelbtini) kiemą Vilniuje ir pasiūlė G. S. už gerą kainą supirkti spalvotojo metalo laužą. G. S. teigimu, tokiu būdu, nuo 2012 m. vasaros iki 2012 m. lapkričio mėn. pradžios, per 3-4 kartus be jokių dokumentų jis pardavė 300-500 kg spalvotojo metalo laužo. Minėtą metalo laužą jis savo automobiliu atveždavo į (duomenys neskelbtini) Vilniuje esančią aikštelę arba į Savanorių pr. Vilniuje už žiedo esančią aikštelę. Metalo laužas būdavo pasveriamas ir pakraunamas į krovininį automobilį. Už tokiu būdu parduotą metalo laužą jis gavo apie 16-17 tūkst. Lt.

G. S. taip pat parodė, kad maždaug nuo 2012 m. rudens pradžios jis du kartus padėjo UAB „(duomenys neskelbtini) " direktoriui L. Š. parduoti aliuminio metalo laužą, L. Š. kreipėsi į jį su prašymu parekomenduoti, kas galėtų supirkti aliuminio laužą gera kaina. Pasak G. S., tie asmenys, kuriems jis asmeniškai pridavinėjo spalvotojo metalo laužą, sutiko supirkti ir aliuminio laužą. Jis pasakė L. Š., kad pastarasis atvežtų aliuminio laužą į Savanorių pr. esančią aikštelę, kurioje jis buvo susitaręs susitikti su minėtais metalo laužo supirkėjais. Aliuminio laužas buvo atvežtas automobiliu, kurį vairavo UAB „(duomenys neskelbtini) " darbuotojas, vardu „Juzikas", pavardės jis nežino. Aliuminio laužas buvo priduotas ir jis gautus pinigus perdavė L. Š.. Jis L. Š. vieną kartą perdavė 4 000 Lt, kitą apie 2,5 tūkst. Lt (t, 1, b.l, 54-56).

2012-11-22 papildomai apklaustas įtariamuoju G. S. parodė, kad jis nuo pat 2012 m. pradžios iki 2012 m. lapkričio mėn. iš fizinių asmenų supirkinėjo ir pats yra sukaupęs apie 4-5 tonas spalvotojo metalo laužo maždaug 10 000-12 000 Lt sumai. Metalo laužą jis supirkinėdavo iš įvairių fizinių asmenų, metalo laužą supirkinėjo asmeniškai sau, veikdamas kaip fizinis asmuo, o ne kaip UAB „(duomenys neskelbtini) " įgaliotas asmuo. Už supirktą metalo laužą jokių dokumentų pardavėjams neišrašydavo. Pagrindinis motyvas taip supirkti minėtą metalą buvo tas, kad jis norėjo iš to asmeniškai pasipelnyti, metalo laužą perparduodant kitiems asmenims už didesnę kainą.

Dėl santykių su UAB „(duomenys neskelbtini) " direktoriumi L. Š. G. S. parodė, kad 2012 metais jie tarpusavyje bendradarbiavo. Jų bendradarbiavimas pasireiškė tuo, kad L. Š. jam pasiūlydavo jo asmeninį spalvotojo metalo laužą parduoti kitiems asmenis. L. Š. rasdavo savo parduodamo metalo laužo pirkėjus ir tuo pačiu pasiūlydavo tiems pirkėjams nupirkti ir jo turimą metalo laužą, kadangi pirkėjams buvo reikalingi didesni kiekiai parduodamo metalo laužo. L. Š. pasiūlymai jam tikdavo ir jie kartu su L. Š. parduodavo metalo laužą pirkėjams, tai buvo fiziniai asmenys. Parduodamas L. Š. surastiems klientams savo metalo laužo dalį, jokių pardavimo dokumentų neišrašydavo, o gautus pinigus pasilikdavo sau. Jis savo ruoštu taip pat ieškodavo ir rasdavo savo minėto asmeninio metalo laužo pirkėjus ir tuo pačiu pasiūlydavo L. Š. tiems pirkėjams parduoti ir pastarojo turimą metalo laužą. Jo asmeninio metalo laužo pirkėjų paieška ir derybos dėl metalo laužo pardavimo vyko tiek jo asmeniniu telefonu, tiek pirkėjams tiesiogiai atvykstant į metalo supirktuvę. Metalo laužą pirkėjams jis ir L. Š. veždavo atskirai, su juo bei su L. Š. būdavo atsiskaitoma atskirai, todėl G. S. nežino, ar L. Š. parduodamam metalui buvo išrašomi kokie nors pardavimo dokumentai. Taip pat jis nežino, ar L. Š. parduodamas savo metalo kiekį veikė įmonės ar savo vardu.

Dėl santykių su UAB „(duomenys neskelbtini) " darbuotojais G. S. parodė, kad aikštelėje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), jo asmeninį superkamą ir perparduodamą metalą padėdavo sutvarkyti (pasverti, atrūšiuoti, pakrauti į automobilį) UAB „(duomenys neskelbtini) " darbuotojai D. V. ir R. S.. Už minėtą pagalbą jis D. V. ir R. S. mokėdavo pinigus, tai darydavo periodiškai. Viso per 2012 metus D. V. ir R. S. jis yra sumokėjęs, per abu, apie 3 000 Lt (t. 1, b.l. 57-58).

2013-03-28 papildomai apklaustas įtariamuoju G. S. patikslino savo anksčiau duotus parodymus ir paaiškino, kad nuo 2012 m. pradžios iki 2012 m. lapkričio mėn. iš įvairių fizinių asmenų be jokių apskaitos dokumentų periodiškai yra supirkęs apie 4-5 tonas spalvotojo metalo (žalvario, aliuminio, vario, nerūdijančio plieno metalo). Šis metalo laužas buvo supirktas asmeniškai jam pačiam, su tikslu jį vėliau perparduoti ir iš to pasipelnyti. Dalį spalvotojo metalo laužo jis surinkęs pats, ieškodamas ir rinkdamas iš įvairių asmenų nereikalingas metalo laužo atliekas, tačiau tikslaus tokiu būdu surinkto spalvotojo metalo laužo kiekio nurodyti negali. G. S. pabrėžė, kad savo supirkto bei surinkto metalo laužo UAB „(duomenys neskelbtini) " direktoriui L. Š. jis nepardavinėjo, o tiesiog kartais tik su juo bendradarbiavo ieškant metalo laužo pirkėjų. G. S. paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2012 m. sausio mėn. iki 2012 m. lapkričio mėn. be jokių apskaitos dokumentų, jis, veikdamas kaip fizinis asmuo ir neturėdamas jokios licencijos verstis individualia veikla, bei jokio leidimo ir sertifikato, leidžiančio kaupti ir laikyti metalo laužą, įvairiems fiziniams asmenims periodiškai yra pardavęs sukauptą ir supirktą spalvotojo metalo laužo kiekį, apie 10 tonų spalvotojo metalo laužo (tame tarpe aliuminis, varis, žalvaris, nerūdijančio plieno metalas), už kurį gavo nemažiau kaip 45 000 Lt. Šie pinigai nebuvo niekur apskaitomi, nebuvo deklaruoti ir nuo minėtos pinigų sumos nebuvo sumokėti jokie mokesčiai į valstybės biudžetą. Dėl šio savo poelgio G. S. nuoširdžiai gailisi ir sutinka atlyginti dėl jo neteisėtos veiklos valstybei padarytą turtinę žalą (t. 1, b.l. 75-76).

2012-11-21 G. S. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 182 str. 2 d., 222 str. 1 d., 300 str. 1 d. (t. 1, b.l. 53).

2012-11-21 apklaustas įtariamuoju L. Š. davė parodymus, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas ir direktorius. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsteigta 2001 metais kovo mėn. Įmonė buvo registruota (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dabar persikraustė (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Įmonės veikla yra netauriųjų metalų supirkimas ir pardavimas. Įmonė turi vieną metalo supirkimo aikštelę (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Metalas superkamas iš fizinių ir juridinių asmenų, parduodamas juridiniams asmenims, šiuo metu tik Lietuvos ūkio subjektams, iki 2011 metų metalą UAB „(duomenys neskelbtini)“ eksportavo ir užsienio ūkio subjektams. L. Š. paaiškino, kad jam yra žinoma įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorius yra A. Š.. L. Š. parodė, kad 2011 metų sausio pradžioje jo vadovaujamoje įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ susidarė labai sunki finansinė padėtis ir buvo atleidinėjami darbuotojai, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo apyvartinių lėšų, nebuvo iš ko mokėti atlyginimų, be to UAB „(duomenys neskelbtini)“ dar turėjo ir paskolų banke apie 2,5 milijono litų, todėl jam reikėjo gelbėti įmonę, išlaikyti šeimą. L. Š. teigimu, tuomet jis ir pradėjo veikti nusikalstamai: supirkinėti ir parduoti metalą be dokumentų. L. Š. teigimu, tokia veikla prasidėjo apytiksliai 2012 metų vasarą. Jis duodavo nurodymus UAB „(duomenys neskelbtini)“ supirkimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, darbuotojams R. S. ir D. V. iš fizinių asmenų supirkti metalą, neišrašant jokių dokumentų. Šis be dokumentų supirktas metalas buvo įforminamas kitiems metalo pardavėjams pridavus mažesnį kiekį metalo. Supirkimo dokumente buvo nurodomas didesnis metalo kiekis, nei realiai asmuo pridavė, kainos nurodomos atitinkamai pagal dokumentuose nurodomą metalo kiekį, o metalo pardavėjui išmokama pinigų suma atitikdavo realiai priduoto metalo kiekį, t.y. būdavo mažesnė (kaip ir kiekiai) nei nurodyta dokumentuose. Tokie tikrovės neatitinkantys dokumentai buvo įforminami fizinių asmenų, dažniausiai asocialių, vardu.

Dėl sandorių su UAB "(duomenys neskelbtini)“ ir jos darbuotoju G. S. L. Š. paaiškino, kad jis pažįsta G. S., tačiau jo vadovaujama įmonė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių ūkinių komercinių sandorių, tiek oficialų, tiek neoficialių neturėjo. Su G. S. sieja draugiški ryšiai, jie kartu ieškodavo asmenų, iš kurių būtų galima supirkti bei parduoti metalo laužą, nesurašant jokių apskaitos dokumentų. G. S., dirbdamas metalo supirkimo aikštelėje(duomenys neskelbtini), Vilniuje, sumokėjo nelegalius priedus prie atlyginimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelės darbuotojams R. S. ir D. V., kad pastarieji jam padėtų atrūšiuoti, pasverti ir pakrauti G. S. asmeninį metalo laužą (t. 1, b.l. 44-46).

2012-11-20 atlikus kratas UAB „(duomenys neskelbtini) " patalpose, (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)" metalo supirkimo aikštelėje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, G. S. gyvenamojoje vietoje, bute (duomenys neskelbtini), G. S. nuosavybės teisėmis priklausančiame automobilyje „KIA Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo rasti ir paimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos dokumentai, įvairūs užrašai, kompiuteriai, mobilieji telefonai, grynieji pinigai (t. 1, b.l. 117-118, 108-109, 135-136).

Atlikus rastų ir paimtų daiktų bei dokumentų, t.y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kompiuterio, G. S. mobiliojo ryšio telefono, visų kratos metu rastų UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos dokumentų (sutarčių, gaunamų bei išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrų, kasos, banko dokumentų), G. S. užrašų knygelių apžiūras bei rankraščių apžiūras, duomenų patvirtinančių sandorius tarp UAB „(duomenys neskelbtini) " ir UAB „(duomenys neskelbtini) " nustatyta nebuvo.

2013-03-28 LR BPK 97 str. tvarka buvo išsiųstas paklausimas Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ar G. S. laikotarpiu nuo 2012 m. sausio mėn. iki 2012 m. lapkričio mėn. vykdytai metalo laužo pirkimo ir pardavimo veiklai, nesurašant jokių metalo laužo pirkimo bei pardavimo dokumentų, buvo reikalingas leidimas verstis individualia ūkine ar komercine veikla ir ar jis tokiai komercinei veiklai privalėjo įsteigti juridinį vienetą. Taip pat Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateikta užklausa nustatyti kokius mokesčius, nurodant tikslią pinigų sumą, G. S. privalėjo sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą nuo už juodojo bei spalvotojo metalo laužo pardavimą gautos nemažiau kaip 45 000 Lt sumos (t. 1, b.l. 13).

Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2013-04-17 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad atlikus G. S. mokestinį patikrinimą nustatė, kad G. S. nuo iš metalo laužo pardavimo gautos 45 000 Lt sumos turėjo deklaruoti ir į valstybės biudžetą sumokėti 10 653, 39 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų.

2013-05-08 gautas raštas Nr. (duomenys neskelbtini) iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, kuriame nurodytą, kad pagal Vilniaus AVMI atliktą G. S. mokestinį patikrinimą G. S. priskaičiuotą 10653, 39 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 3364, 23 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų. Valstybinio socialinio draudimo fondas nurodė, kad 2013- 05-02 G. S. į valstybės biudžetą sumokėjo visą 14017, 62 Lt sumą ir Valstybinio socialinio draudimo fondas ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje nereikš (t. 1, b.l. 17).

Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija taip pat nurodė, kad G. S. teikdamas netauriųjų metalų laužo atliekų supirkimo bei pardavimo paslaugas įstatymų nustatyta tvarka privalėjo įregistruoti įmonę arba, kaip fizinis asmuo, individualią veiklą pagal pažymą ir gauti išduotą leidimą. Neįsteigus įmonės arba kaip fiziniam asmeniui neįregistravus veiklos, nesurašant jokių buhalterinės apskaitos dokumentų, nesumokant jokių mokesčių G. S. pažeidė 2001-10-23 Lietuvos Respublikos Netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymo Nr. IX-565 (2010-06-22 įstatymo redakcija Nr. XI-883, Ž., 2010 Nr. 72-3612) 2 straipsnio, 4 punkto nuostatą: „supirkėju gali būti Lietuvos Respublikos įsteigtas juridinis asmuo, Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jiį filialai, kitos užsienio valstybės juridinio asmens filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, taip pat fizinis asmuo, kuris teisės aktų nustatyta tvarka verčiasi individualia veikla, šio įstatymo nustatyta tvarka perkantys netauriųjų metalų laužą ir atliekas" (t. 1, b.l. 14-15).

G. S. nepranešęs mokesčių administratoriui apie pradėtą vykdyti individualią veiklą, veikdamas kaip fizinis asmuo, pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 373 „Dėl mokesčių administratoriaus informavimo apie nuolatinio Lietuvos gyventojo pradedamą vykdyti individualią veiklą, nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo nuolatinės bazės įregistravimo Lietuvoje pažymų išdavimo taisyklių" 4 str. nuostatą.

Patikrinus VRM CDB duomenų bazę „Sodra" nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio mėn. iki 2012 m. lapkričio mėn. G. S. nebuvo įsigijęs verslo liudijimo ir nebuvo įregistravęs individualios veiklos, kurių pagrindu būtų galėjęs teisėtai teikti netauriųjų metalų laužo atliekų supirkimo bei pardavimo paslaugas.

Ikiteisminio tyrimo metu nepavyko surinkti duomenų, įrodančių, kad G. S. padarė nusikalstamą veiką, dėl kurios jam buvo pareikštas pirminis įtarimas, t. y. dėl nusikalstamos veikos numatytos LR BK 182 str. 2 d., todėl jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 182 str. 2 d., nutrauktas. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad G. S. versliškai, neturėdamas licencijos (leidimo) vykdė komercinę veiklą - netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimą, turint tikslą perparduoti ir taip gauti pajamų ir tuo pačiu žinodamas, kad šios pajamos yra apmokestinamos - jų neapskaitė, nedeklaravo bei nesumokėjo privalomų mokesčių į valstybės biudžetą 10 653,39 valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 3 364,23 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų, dėl ko valstybės biudžetui buvo padaryta bendra - 14 017,62 Lt turtinė žala. Tai yra šiais savo veiksmais G. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 202 str. 1 d. Dėl šių aplinkybių ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo tęsiamas dėl veikos, numatytos LR BK 202 str. 1 d. (t.l, b.l. 77-82).

2013-06-13 G. S. įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl LR BK 202 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo (t.l, b.l. 84).

2013-06-13 apklaustas įtariamuoju G. S. parodė, kad su jam pateiktais įtarimais sutinka, visiškai pripažįstą jam inkriminuoją nusikalstamą veiką, dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi ir lieka prie savo ankstesnių, 2013-03-28 apklausos metu duotų parodymų. G. S. parodė, kad valstybės biudžetui atlygino visą dėl jo neteisėtų veiksmų padarytą turtinę žalą.

2013-06-13 prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas G. S. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR 202 str. 1 d., atskirtas, suteikiant jam Nr. (duomenys neskelbtini) (t.l, b.l. 1-2).

Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos 2013-05-17 informaciniu raštu Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad G. S. su Valstybinio socialinio draudimo fondu atsiskaitė, t. y. sumokėjo 10653, 39 Lt VSD ir 3364,23 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Valstybinio socialinio draudimo fondas nurodė, kad šioje baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio nereikš (t.l, b.l. 168).

Iš Vilniaus AVMI gauto 2013-05-20 informacinio rašto Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad G. S. pretenzijų neturi ir kad šioje baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio nereikš (t.l, b.l. 166).

Motyvuojamoji dalis

Išvardytų faktinių duomenų visuma nustatyta, kad pareikštas kaltinimas G. S. visiškai pasitvirtino. Kaltinamasis G. S. versliškai ir stambiu mastu vertėsi neteisėta komercine veikla, neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji reikalinga, todėl kaltinamojo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 202 straipsnio 1 dalį. Už šios nusikalstamos veikos padarymą, pagal baudžiamąjį įstatymą, bauda gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bausmė.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi.

Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis G. S. neteistas, administracine tvarka baustas, psichiatrijos ligoninėse nesigydė, į narkologinę įskaitą neįrašytas (t.l, b.1.144-151).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

G. S. prisipažįsta padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir neprieštarauja, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau prašo skirti mažesnę, t.y. 45 MGL dydžio baudą, nes augina du nepilnamečius vaikus, padeda pensinio amžiaus tėvams (b. l. 182).

Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos padarymo būdą, veikos mastą, motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, į tai, jog G. S. su Valstybinio socialinio draudimo fondu atsiskaitė, t. y. sumokėjo 10653, 39 Lt VSD ir 3364,23 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokas (t.l, b.l. 168),Vilniaus AVMI G. S. pretenzijų neturi (t.l, b.l. 166), į tai, jog jis augina du nepilnamečius vaikus, už įvykdytą nusikalstamą veiką jam skirtina 60 MGL (7800 Lt) bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 352 straipsnio 1 dalimi, 420-421 straipsniais, teismas,-

nusprendė:

G. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 202 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 MGL, t. y. 7800 (septynių tūkstančių aštuonių šimtų) litų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str. 1 d. 2 p., 66 str., į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2012-11-20 iki 2012-11-22, t.y. 2 dienas (1 dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai), ir skirti G. S. galutinę bausmę – 56 MGL, t.y. 7280 (septynių tūkstančių dviejų šimtų aštuoniasdešimt) litų dydžio baudą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Du vokus su DVD diskais saugoti byloje.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su bausmės – baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pagal BPK 425 str. 4 d. teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja ir paskirta bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Nustatytu laiku nesumokėta bauda, bus išieškoma priverstinai (BVK 22 straipsnis).

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.