Kauno apygardos teismo nutartis

2015-07-02 · Civilinė byla Nr. 2A-784-264/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-02
Bylos Nr.
2A-784-264/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-21006-2013-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Žibutė Budžienė (pirm.), Egidijus Tamašauskas, Aušra Baubienė (pran.)
Atsakovas
UAB „Energijos kodas“
Ieškovas
Kauno technologijos universiteto
Kategorijos
  • 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-784-264/2015;Teisminio proceso Nr. 2-69-3-21006-2013-5;Procesinio sprendimo kategorijos:42.9.; 42.10.; 121.14. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: kolegijos pirmininkės Žibutės Budžienės, pranešėjos Aušros Baubienės, teisėjo Egidijaus Tamašausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Energijos kodas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-2107-751/2014 pagal ieškovo Kauno technologijos universiteto ieškinį atsakovei UAB „Energijos kodas“ dėl baudos priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas Kauno technologijos universitetas pareiškime dėl ieškinio dalyko pakeitimo (I tomas b. l. 64-67) prašė iš atsakovės UAB „Energijos kodas“ priteisti 35 065,85 Lt baudą (netesybas) ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-04-01 su atsakove buvo sudaryta elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis Nr. T2011/04-169, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo tiekti ieškovui elektros energiją, o ieškovas įsipareigojo sumokėti už suteiktą elektros energiją. Sutartis buvo pratęsta pagal papildomus susitarimus. Susitarimas galiojo iki 2014-04-30 dienos. 2013-12-11 atsakovė pateikė pranešimą, kad nuo 2014-01-01 nutraukia elektros energiją. Atsakovė pažeidė sutarties 2.2 p. d., ir sutarties 6.3 p. kadangi norėdama nutraukti sutartį atsakovė apie tai privalėjo ieškovą įspėti prieš 60 dienų. Dėl tokių atsakovės veiksmų ieškovas turėjo papildomų išlaidų, kadangi ieškovas prekes ir paslaugas privalo pirkti pagal Viešųjų pirkimų įstatymą. Ieškovas patyrė realią žalą, kadangi elektros energiją pirko iš AB LESTO, kurios kaina yra ženkliai didesnė, tik vėliau ieškovas skelbė konkursą, kad galėtų įsigyti elektros energiją iš kito tiekėjo. Atsakovė elgėsi nesąžiningai, todėl ieškovas prašė priteisti iš atsakovės baudą nuo neįvykdytos sutarties dalies (t. y. nuo 701 317, 08 Lt už 2014-01-01 – 2014-04-30 laikotarpį), o ne nuo visos sutarties, taip kaip šalys buvo sutarusios pasirašant 2011-04-01 sutartį.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime į ieškinį (I tomas b. l. 92-95) prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovės naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė nutraukdama 2011-04-01 Elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį, nepažeidė nei teisės aktų, nei pačios sutarties sąlygų. Sutartis buvo nutraukta teisėtai, todėl nėra jokio teisinio pagrindo reikalauti iš atsakovės priteisti baudą (netesybas). Sutarties 6.3 p. yra nurodyta ne sutartinių įsipareigojimų vykdymo tvarką nustatanti sąlyga, o sankcija už sutarties nevykdymą. Sutartis buvo nutraukta dėl aplinkybių, kurių atsakovė objektyviai negalėjo išvengti ir dėl kurių atsiradimo tolimesnis elektros energijos tiekimas tapo negalimas, kas reiškia, kad tolimesnis sutarties vykdymas tapo nebeįmanomas dėl pasireiškusių nenugalimos jėgos aplinkybių. Sutartis būtent ir buvo nutraukta dėl nenugalimos jėgos aplinkybių. Neesant teisinių prielaidų reikalavimui patenkinti, netesybos negali būti priteistos, todėl konstatavus sutarties nutraukimą teisėtu, nėra jokio pagrindo iš atsakovės ieškovės naudai priteisti baudą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. spalio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino.

Priteisė iš atsakovės UAB „Energijos kodas“ ieškovės KTU naudai 35 055,27 Lt baudą ir 300 Lt jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, valstybės naudai – 751,64 Lt žyminio mokesčio ir 23,99 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Teismas nurodė, kad ieškovas ir atsakovė patvirtino, jog ieškovas, kaip paslaugos gavėjas savo įsipareigojimus vykdė, jis laiku ir tinkamai mokėjo atsakovei už suteiktą paslaugą. Atsakovė yra šios paslaugų srities profesionalė - verslininkė, kuriai yra objektyviai daugiau žinoma apie tokių paslaugų tiekimą. Atsakovė privalo laiku suteikti klientui atitinkamą informaciją- įspėti jį apie tai, jog keičiasi elektros energijos gavimo rinka, didėja kainos, kokie neigiami padariniai gali atsirasti dėl aukščiau teismo įvardintų priežasčių. Atsakovei jau nuo 2013 metų birželio mėnesio buvo žinoma apie vykstančius pokyčius elektros pardavimo rinkoje ir jos pareiga, vadovaujantis bendradarbiavimo principu, turėjo apie tai pranešti ieškovui. Atsakovė nepateikė duomenų, jog ji pranešė ieškovui apie pokyčius elektros energijos pirkimo rinkoje, apie galimas pasekmes, kurios galimai gali įvykti ateityje, dėl didėjančių elektros pardavimo rinkoje kainų.

Teismas nustatė, jog atsakovė vykdydama sutartį nepakankamai bendravo su ieškovu, žinodama aplinkybę, jog 2013-10-02 pagrindinis elektros energijos tiekėjas UAB „Lietuvos energijos gamyba“ sustabdė elektros energijos tiekimą atsakovei, šią informaciją ieškovui pateikė tik 2013-11-21, o pranešimą apie sutarties nutraukimą atsakovė ieškovui išsiuntė tik 2013-12-10. Teismas, nenustatęs atsakovo nurodytų nenugalimos jėgos aplinkybių egzistavimo, sprendė, jog atsakovė netinkamai vykdė sutartinę prievolę.

Teismui nustačius, jog atsakovė pažeidė sutarties sąlygas, nebendradarbiavo su ieškovu, sutartį nutraukė vienašališkai, neįspėjusi ieškovo prieš 60 dienų, bei nenustačius sąlygų, dėl kurių atsakovė turėtų būti atleidžiama nuo civilinės atsakomybės, ieškovas įgijo teisę reikalauti iš atsakovės sutarties 6.3 p numatytą baudą, lygią penkių procentų dydžio sutarties vertės, atsakovei nevykdant sutarties. Byloje nustačius, jog atsakovei nutraukus sutartį prieš terminą ir tuo pažeidžiant sutarties sąlygas, baudos atsiradimo įstatyminis pagrindas yra CK 6.245 str.1 d. Įsipareigojimas dėl baudos mokėjimo pažeidus vieną iš sutarties nuostatų (šioje civilinėje byloje nutraukus sutartį prieš terminą), reiškia jog šalys susitarė dėl netesybų ir tai atitinka CK 6.71 str. nuostatas ir toks susitarimas neprieštarauja prievolių teisės nuostatoms (LAT 2002-06-03 nutartis Nr.3K-3-830/2002), todėl teismas atmetė atsakovės argumentus, kad bauda gali būti priteisiama tik kaip sankcija už sutarties nevykdymą. Teismo vertinimu, ieškovo prašoma priteisti bauda, kuri skaičiuojama nuo neįvykdytos sutarties dalies (nuo 2014-04-01 iki 2014-04-30) yra protinga, atitinkanti teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, neprieštarauja įtvirtintam sutarčių laisvės principui, todėl iš atsakovės ieškovui teismas priteisė 35 055,27 Lt baudą.

Ieškinį patenkinus teismas iš atsakovės priteisė ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudarė 300 Lt sumokėtas žyminis mokestis. Taip pat iš atsakovės valstybės naudai priteisė 751,64 Lt. žyminį mokestį ir 23,99 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovė UAB „Energijos kodas“ apeliaciniame skunde( II tomas b. l. 113 – 116) prašo pakeisti 2014 m. spalio 7 d. sprendimą ir nustatyti, kad iš atsakovės priteisiama 10 080,85 Lt dydžio bauda. Apeliaciniame skunde nurodomi šie argumentai:

1. Teismas klaidingai nustatė laikotarpį, kuris yra laikytinas neįvykdytos sutarties dalimi, ir atitinkamai už kurį yra priteistinos 5% laikotarpio vertės dydžio netesybos. Sutartis buvo nutraukta 2014-01-01, t.y. praėjus 20 dienų nuo pranešimo, likęs 40 dienų terminas, per kurį elektros energija buvo netiekiama ieškovui, būtent ir sudaro neteisėtai neįvykdytos sutarties laikotarpį, už kurį turėtų būti skaičiuojamos 5% dydžio netesybos. Ieškovas ignoruoja sutarties 2.2 punkto „d“ dalį, kurios pagrindu sutartis pasibaigė 2014-02-09. Ieškovas niekada neturėjo teisėto lūkesčio, kad sutartis bus vykdoma iki 2014-04- 30, priešingai, ieškovui pagal sutarties 2.2 punkto „d“ dalį buvo žinoma, kad sutartis turės būti vykdoma 60 dienų nuo įspėjimo apie jos nutraukimą. Teismas turėjo spręsti, kad laikotarpis nuo sutarties nutraukimo (2014-01-01) iki tol, kol suėjo 60 dienų terminas nuo pranešimo apie sutarties nutraukimą (2014- 02-09) būtent ir sudaro neteisėtai neįvykdytos sutarties laikotarpį, už kurį turėtų būti skaičiuojamos 5% dydžio netesybos - tik šioje dalyje sutartis liko neįvykdyta. Sausio mėnesį turėjo būti patiekta 850‘000 KW, vasario 1-9 dienomis - 273‘214,3 KW, viso - 1‘123‘214,3 KW. Šios sutarties dalies kaina yra 201 616,96 Lt, o 5 proc. sudaro 10 080,85 Lt. Teismas sprendimu turėjo priteisti ne 35 055,27 Lt dydžio baudą, o ne didesnę nei 10 080,85 Lt dydžio baudą.

2. Teismas neteisėtai nusprendė greta priteistino baudos dydžio (5 % nuo sutarties kainos) pridėti pridėtinės vertės mokestį. Pridėtinės vertės mokesčio suma nėra ta suma, kuri sudaro sutarties kainą. Sutarties kaina yra kaina, nustatyta be pridėtinės vertės mokesčio. Pridėtinės vertės mokesčio suma tėra pirkėjo prievolė valstybei, kuri įvykdoma pardavėjui surenkant pridėtinės vertės mokesčio sumas bei vėliau sumokant jas į biudžetą. Sutarties kaina ginčo laikotarpiui lygi 579 426 Lt ir atitinkamai 5 proc. nuo šios sumos sudaro 28 971,30 Lt. Atsakovės pareiga sumokėti pridėtinės vertės mokestį į valstybės biudžetą atsiranda tik tuo atveju, kai yra parduodama prekė (paslauga) arba yra išrašoma PVM sąskaita faktūra. Nagrinėjamu atveju tam nėra pagrindo - atsakovė ieškovei prekių nepardavė bei PVM sąskaitos faktūros apmokėjimui nepateikė. CK, reguliuojantis netesybų priteisimą, taip pat nenustato, kad netesybų suma turėtų būti apskaičiuojama papildomai pridedant į valstybės biudžetą mokėtiną pridėtinės vertės mokestį. Skundžiamas sprendimas dalyje naikintinas, jį pakeičiant, sumažinant priteistinos baudos dydį dalyje, kur greta baudos dydžio pridėta 6 083,97 Lt (pridėtinės vertės mokesčio suma). Taip baudos dydis mažintinas iki 28 971,30 Lt (iš priteistos sumos atimant 6 083,97 Lt).

Atsiliepimas

Ieškovė Vš Į Kauno technologijos universitetas atsiliepime į apeliacinį skundą ( II tomas b. l. 166 – 171) prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovės apeliacinį skundą atmesti bei priteisti iš atsakovės UAB „Energijos kodas“ ieškovo Kauno technologijos universiteto naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal bylos eigoje pateiktus jas pagrindžiančius dokumentus. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Šalies argumentai

1. Apeliantė remiasi naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėtos pirmosios instancijos teisme, kadangi apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai nusprendė greta priteistino baudos dydžio pridėti pridėtinės vertės mokestį. Apeliantė pirmosios instancijos teisme rėmėsi tik tomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, kurios susijusios su nenugalimos jėgos buvimu. Jokių kitų argumentų apeliantė nenurodė ir neįrodinėjo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos metu. Tuo tarpu apeliacinis skundas grindžiamas vien tik argumentais susijusiais su netinkama baudos apskaičiavimo metodika, t.y. dėl neteisingai apskaičiuotos baudos. Apeliantė klaidindama teismą bei ieškovą, savo apeliaciniame skunde teigia, kad šiuo pagrindu apeliantė rėmėsi ir pirmosios instancijos teisme, todėl jis yra leistinas. Toks apelianto elgesys, kai apeliacinis skundas grindžiamas naujomis, pirmosios instancijos teismui nenurodytomis ir nenagrinėtomis aplinkybėmis, yra neleistinas. Apeliacinis skundas turi būti atmestinas, nes jis grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo apelianto nurodytos ir įrodinėtos bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, o tai prieštarauja CPK 306 str. 2 daliai bei sąžiningumo bei teisingumo principams.

2. Apeliantės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, kurie susiję vien tik su baudos apskaičiavimo metodika, nėra pagrįsti jokiais teisės aktais, teismų praktika ar protingumo principu, todėl yra nepagrįsti, o apeliacinis skundas - atmestinas. Apeliantė, sudarydama ir pasirašydama aptariamą sutartį, sutiko su jos sąlygomis, tuo pačiu ir su sutartyje numatytu baudos dydžiu, ir žinojo, kad pažeidus sutartį turės sumokėti nustatyto dydžio baudą. Laisva valia prisiimdama sutartines prievoles apeliantė, kaip verslu užsiimantis juridinis asmuo, turėjo visas galimybes tinkamai įvertinti prisiimamų įsipareigojimų turinį bei apimtį ir įvertinti jų -nesilaikymo pasekmes.

3. Sutarties sąlygų aiškinimas, kad neįvykdytos sutarties terminas yra tik 40 dienų, nes būtent tiek dienų apeliantė vėlavo pranešti apie sutarties nutraukimą, todėl bauda turi būti skaičiuojama tik už 40 dienų sutarties verte yra neteisingas ir neprotingas, akivaizdžiai prieštaraujantis sutarties šalių valiai. Tarp šalių pasirašytoje Sutartyje yra aiškiai numatyta, kad norint vienašališkai nutraukti sutartį, reikia įspėti prieš 60 dienų, ir visai nesvarbu ar bus įspėta prieš 20 dienų ar prieš 59 dienas, sutartį pažeidusi šalis privalės sumokėti 5 procentų baudą nuo sutarties kainos/vertės. Apeliantė bylos nagrinėjimo (pirmosios instancijos teisme metu pripažino, kad sutarties sąlygas pažeidė, to niekada neginčijo. Vien tai, kad šalys sutartyje nebuvo įvardinusios konkrečios baudos sumos pinigine išraiška, nesuteikia teisės apeliantei interpretuoti sutarties sąlygas niekuo nepagrįstais argumentais, o vien tik siekiant nesąžiningai sumažinti baudos dydį.

4. Teismas pagrįstai nustatė, kad apeliantė pažeidė sutarties sąlygas, nebendradarbiavo su ieškovu, sutartį nutraukė vienašališkai, neįspėjus ieškovo prieš 60 dienų, bei nenustačius sąlygų, dėl kurių apeliantė turėtų būti atleidžiama nuo civilinės atsakomybės, ieškovas įgijo teisę reikalauti iš apeliantės sutarties 6.3 punkte numatytą baudą, lygią penkių procentų dydžio sutarties vertės, atsakovui nevykdant sutarties. Teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes, visapusiškai išnagrinėjo visus įrodymus ir pagrįstai nustatė, kad šiuo atveju 35 055,27 Lt baudos dydis vadovaujantis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais nėra per didelis ir remiantis CK 6.71 str., 6.72 str. iš apeliantės ieškovo naudai priteisė 35 055,27 Lt baudą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Byloje kilo ginčas dėl sutartinių netesybų dydžio sumažinimo.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai sutartį šaliai gali būti taikomos netesybos (CK 6.73, 6.258 straipsniai). Tokia galimybė skatina skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kuriuos reikalauti atlyginti kreditorius turi teisę neįrodinėdamas jų dydžio. Šalims sutartyje nustačius, kad už esminį Sutarties pažeidimą mokamos netesybos, joms ši nuostata yra privaloma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Teismai, spręsdami sutartyje nustatytų netesybų priteisimo klausimą, taip pat privalo vadovautis šalių sutarties nuostatomis. Kartu pažymėtina, kad, atsižvelgiant į tai, jog netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą, kreditoriui negali būti leidžiama piktnaudžiauti savo teise ir pasipelnyti kitos šalies sąskaita, todėl įstatymo teismui suteikta teisė kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą ir tais atvejais, kai jos susitaria dėl netesybų dydžio. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas sutartimi nustatytos netesybos teismo gali būti mažinamos dviem pagrindais: jeigu netesybos neprotingai didelės arba jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Nurodytose teisės normose nustatytos teismo teisės mažinti netesybas ribos – netesybos negali būti sumažintos tiek, kad taptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Teismas, nustatydamas, ar pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas netesybas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių statusą, turtinę padėtį, sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, sutarties šalių interesų pusiausvyrą ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje s Nr. 3K-3-401/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; kt.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys 2011 m. balandžio 1 d. Elektros energijos-pirkimo-pardavimo sutarties 6. 3 punkte sutarė, jog pardavėjas už sutarties nevykdymą (nutraukus sutartį prieš terminą) sumokės baudą 5 procentų dydžio sutarties vertės. Taip pat Sutarties 2.2 punkto „c“ papunkčiu šalys, be kita ko, susitarė, kad sutartis gali būti nutraukta ankščiau nei baigiasi sutarties galiojimo terminas, vienos iš šalių rašytiniu prašymu, įspėjus apie sutarties nutraukimą kitą šalį prieš 60 dienų. Sutartis 2013 m. vasario 13 d. papildomu susitarimu Nr.P2013/02-176 buvo pratęsta iki 2014 m. balandžio 1 d.

Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs atsakovo padarytą sutarties sąlygų, bendradarbiavimo pareigos pažeidimą, sprendė, kad turi būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė, priteisiant 35 055, 27 Lt dydžio baudą, t.y. 5 procentų dydžio nuo sutarties vertės dalies už 2014-01-01 – 2014-04-30 laikotarpiu nepatiektą elektros energiją.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai priteisė 35 055,27 Lt dydžio baudą, kuri turėtų būti ne didesnė nei 10 080,85 Lt, nes neatsižvelgta į Sutarties 2. 2 p. „d“ pap. sąlygą, o sutarties neįvykdymo laikotarpis, už galėtų būti skaičiuojama 5 proc. dydžio bauda pasibaigė 2014-02-09. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo teiginiais nesutinka.

Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad būdamas šios paslaugų srities profesionalas, atsakovas pažeidė bendradarbiavimo pareigą, kad atsakovui jau nuo 2013 m. birželio mėnesio buvo žinoma apie vykstančius pokyčius elektros pardavimo rinkoje bei elektros energijos tiekimo atsakovei sustabdymą 2013 m. spalio 2 d., tačiau apie sutarties nutraukimą pirkėją (ieškovę) raštu informavo nesilaikydamas sutarties 2.2 p. nustatyto 60 dienų įspėjimo termino dėl vienašališko sutarties nutraukimo. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovei apie sutarties nutraukimą nuo 2014 m. sausio 1 d. atsakovas pranešė 2013 m. gruodžio 11 d. pranešimu (1 t. b. l. 79-80). Atsakovas sutartį nutraukė vienašališkai nuo 2014 m. sausio 1 d., o ne bendru rašytiniu šalių susitarimu, sutarties pabaigos terminas – 2014 m. balandžio 30 d., todėl šiuo atveju apelianto nurodyta Sutarties 2. 2 p. „d“ pap. sąlyga netaikytina.

Teisėjų kolegija taip pat laiko nepagrįstais apelianto argumentus dėl sutarties neįvykdymo termino skaičiavimo baudos dydžiui nustatyti (iki 2014 m. vasario 9 d.), nes tokia apelianto pozicija neatitinka sutarties 6.3 p. sąlygos, kuria pardavėjas įsipareigojo nutraukus sutartį prieš terminą sumokėti 5 procentų dydžio sutarties vertės baudą. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vienašališkas sutarties nutraukimas yra kraštutinė priemonė, kuriai taikyti nepakanka formalaus pagrindo. Atsižvelgiant į sutarties objekto (elektros energija) svarbą, paslaugų teikimo apimtį, sutarties neįvykdymo laikotarpį (4 mėn.), įspėjimo termino pažeidimo trukmę (40 dienų), kuomet ieškovė šias paslaugas iš kitų tiekėjų gali įsigyti tik organizuodama viešąjį pirkimą Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, jog skundžiamu sprendimu priteistas 35 055,27 Lt baudos dydis, prieštarauja CK 1. 5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams ar yra neprotingai didelis. Todėl teisinio pagrindo ginčijamos baudos sumažinimui nėra.

Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais dėl apeliaciniame skunde išdėstytomis aplinkybėmis dėl ginčijamo baudos dydžio sumažinimo iki 28 971,30 Lt (iš priteistos sumos atimant 6083,97 Lt apskaičiuotą PVM) kaip naujomis aplinkybėmis, kurios pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatinėjamos. Kaip matyti iš apelianto (atsakovo) atsiliepimo į ieškinį turinio, apeliantas pirmosios instancijos teisme nurodė ir rėmėsi tik tomis faktinėmis aplinkybėmis bei argumentais, kurie susiję su nenugalimos jėgos buvimu, atsakovas neginčijo ieškovo reikalaujamos priteisti 35 065, 85 Lt baudos dydžio ir jo apskaičiavimo būdo nurodyto ieškinyje. Sutarties 4. 1 p. planuojama sutarties kaina vieneriems metams yra 1902389, 30 Lt su PVM.

Ieškinyje ieškovas 35 065, 85 Lt baudą apskaičiavo nuo 701 317, 08 Lt neįvykdytos sutarties dalies vertės 2014-01-01 – 2014-04-30 laikotarpiu, ir tai atitinka pirmosios instancijos teismo priteistą ginčijamą sumą - 35 065, 85 Lt. Todėl kolegijos nuomone, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl baudos sumažinimo iki 28 971,30 Lt nepakankami ir neteikia pagrindo ginčijamos baudos dydžio sumažinimui.

Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą, byla išspręsta iš esmės teisingai, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinio skundo netenkinus, atsakovui bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme iš ieškovės nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovas prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų bei jas patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.) .

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi

CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

TeisėjaiŽibutė BudžienėAušra BaubienėEgidijus Tamašauskas