Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė, dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Maxima LT“ atstovei advokatei Ingai Bartkevičiūtei ir atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovei Jurgitai Miliauskaitei-Merkienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Maxima LT“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja UAB „Maxima LT“ 2013 m. birželio 7 d. paštu išsiuntė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – Departamentas) 2013 m. gegužės 2 d. nutarimą Nr. ATK2-72/13 „Taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus“ (b. l. 1-4).

Pareiškėjos manymu, ekonominė sankcija jai negalėjo būti paskirta ir dėl to, kad atsakovas praleido Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą bylai nagrinėti ir baudai skirti, kuris skaičiuojamas nuo pažeidimo nustatymo dienos, kai kompetentinga kontrolės institucija pagal turimą informaciją galėjo ir turėjo suvokti, kad yra padarytas atitinkamas Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimas. Šis terminas naikinamasis. Paaiškino, kad Įstatymo nustatytas vieno mėnesio terminas bylai nagrinėti ir baudai skirti turi būti skaičiuojamas nuo 2013 m. kovo 26 d., t. y. nuo tada, kai policija surašė pareiškėjos darbuotojai I. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl pažeidimo. Tai, kad policija pati bylos nenagrinėjo, o surinktą medžiagą perdavė kitai kompetentingai institucijai (Departamentui), pareiškėjos teigimu, Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino nepratęsia, taip pat nekeičia (nenukelia) šio termino eigos pradžios momento. Departamentas jokių papildomų tyrimo veiksmų minėtam pažeidimui nustatyti neatliko, jokių naujų įrodymų nerinko.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė nurodė, kad palaiko skundą, remdamasi iš esmės jame nurodytais argumentais, ir prašė skundą tenkinti. Remdamasi LVAT praktika, suformuota administracinėje byloje Nr. A858-351/2013, papildomai nurodė, kad vien fakto, jog alkoholiniai gėrimai buvo parduoti neblaiviam asmeniui, nepakanka Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytam pažeidimui konstatuoti. Privalo būti įrodyta ūkio subjekto, turinčio teisę prekiauti alkoholiniais gėrimais, kaltė dėl padaryto pažeidimo. Šiuo atveju atsakovas neįrodinėjo pareiškėjos kaltės. Akcentavo, kad LVAT administracinėje byloje Nr. A525-331/2014, įvertinęs panašaus pobūdžio faktines aplinkybes, nustatė, jog parduotuvės darbuotoja dėl objektyvių aplinkybių negalėjo nustatyti pirkėjo neblaivumo fakto, todėl padarė išvadą, kad šiuo atveju nėra Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkto pažeidimo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjai UAB „Maxima LT“ nuo 2001 m. sausio 1 d. yra išduota licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais (b. l. 41-44).

Byloje esančiame Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio specialistės 2013 m. kovo 14 d. tarnybiniame pranešime dėl administracinio teisės pažeidimo pranešama, kad 2013 m. kovo 14 d., dirbant kartu su Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio patruliu D. Č., Visagino mieste, prie parduotuvės „Maxima“, esančios (duomenys neskelbtini), apie 12.00 val. pastebėjo vyrą, kuris svirduliavo ir buvo akivaizdžiai neblaivus. Priėjus prie vyro, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Su savimi jis nešėsi butelį alaus „Kalnapilis Original“ 0,5 l talpos, 5 proc. alk. tūrio. Nustatyta, kad tai S. S., gyv. (duomenys neskelbtini). Patikrinus S. S. blaivumą, nustatytas 1,54 prom. girtumo laipsnis. S. S. policijos pareigūnei paaiškino, kad alų pirko parduotuvėje „Maxima“, esančioje (duomenys neskelbtini), kasoje Nr. 2 ir nurodė kasininkę, kuri jam pardavė alų. Taip pat nustatyta, kad akivaizdžiai neblaiviam S. S. alų pardavė I. B., gyv. (duomenys neskelbtini) (b. l. 31, ATP byla Nr. A28-178-724/2013, b. l. 5).

S. S. 2013 m. kovo 14 d. paaiškinime Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariatui nurodė, kad 2013 m. kovo 14 d. apie 9 val. namie išgėrė du butelius (0,5 l talpos) alaus „Kalnapilis“ 7,30 proc. alk. tūrio. Kiek vėliau, apie 12 val. nuėjo į parduotuvę „Maxima“, esančią (duomenys neskelbtini). Parduotuvėje paėmė vieną butelį alaus (0,5 l) „Kalnapilis Original“ 5 proc. alk. tūrio. Atsistojo į kasą Nr. 2, kurioje dirbo jam nepažįstama moteris. Ji jam nieko nesakė ir pardavė butelį alaus. Sumokėjęs už prekę, išėjo iš parduotuvės ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Paaiškinime S. S. taip pat nurodė, kad policininkams parodė pardavėją, kuri jam pardavė alaus (b. l. 33-33).

Alkoholinio gėrimo pardavimo faktą patvirtina kasos kvitas 65/2070, iš kurio matyti, kad 2013 m. kovo 14 d. 11 val. 58 min. 43 s parduotas 0,5 l talpos GRAND tipo alaus „Kalnapilis Original“ butelis (b.l. 48). Alkotesteriu „Alkotesteris Lion alcometer 500 Nr. 19076“ S. S. 2013-03-14 12 val. 06 min. 07 s nustatytas 1,54 prom. girtumas (b. l. 35, 37).

S. S. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis 2013 m. kovo 14 d. apie 12 val. viešoje vietoje būdamas girtas (1,54 prom.) ėjo svirduliuodamas, sunkiai orientavosi aplinkoje, tuo įžeidė žmogaus orumą bei visuomeninę dorovę ir padarė pažeidimą, nustatytą ATPK 178 straipsnio 1 dalyje. ATP protokole esančiame paaiškinime S. S. nurodė, kad 2013 m. kovo 14 d. parduotuvėje “Maxima” nusipirko butelį alaus “Kalnapilis”. Po naktinės pamainos išgėrė du butelius alaus ir nuėjo į parduotuvę. Kai išėjo iš parduotuvės, jį sustabdė policijos ekipažas (b. l. 37-38).

Pareiškėjos darbuotoja I. B. 2013 m. kovo 26 d. paaiškinime nurodė, kad 2013 m. kovo 14 d. dirbo kasininke-pardavėja parduotuvėje „Maxima“, esančioje (duomenys neskelbtini), antroje kasoje. Buvo išėjusi dirbti į alkoholio skyrių ir tada prie jos priėjo parduotuvės apsaugos darbuotojas, kuris pasakė, kad atėjo policija. Policijos pareigūnai jai pasakė, kad ji pardavė alkoholinį gėrimą, t. y. alų, neblaiviam vyriškiui. Neprisiminus tokio įvykio ir vyriškio, kuriam galėjo parduoti alų, paprašė apsaugos darbuotojo parodyti per kameras šį įvykį, siekdama įsitikinti, ar tikrai šis vyras pirko jos kasoje, nes aptarnautų klientų tarpe nebuvo tokio, kuris sukeltų įtarimą, kad yra neblaivus. I. B. paaiškinime pažymėjo, kad dirbdama kasoje visada atkreipia dėmesį, ar klientai yra adekvatūs, kaip elgiasi stovėdami eilėje. Daugiau nieko nurodyti negali (b. l. 34).

Teismo posėdžio metu peržiūrėjus prie ATP bylos Nr. A2.8-178-724/2013 pridėtą vaizdo medžiagą, matyti, kad 2013 m. kovo 14 d. 11 val. 53 min. tamsiai apsirengęs vyras su kepure įeina į parduotuvę. Parduotuvės vaizdo kameros 11 val. 54 min. šį vyrą užfiksavo alkoholio skyriuje renkantis alų. Iš vaizdo medžiagos matyti, kad 11 val. 58 min. tas pats vyras kasoje pardavėjai padavė pinigus, gavo grąžą ir pasiėmęs pirkinį (alaus butelį) išėjo iš parduotuvės (ATP bylos Nr. A2.8-178-724/2013 priedas kompiuterinė laikmena).

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio specialistas 2013 m. kovo 26 d. I. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 49P-2439720-13 už ATPK 164 straipsnio 3 dalyje nustatyto pažeidimo padarymą (b. l. 29-30; ATP byla Nr. A2.8-178-724/2013, b. l. 3-4). Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų ir bylos medžiagos, Visagino miesto apylinkės teismo 2013-04-03 įsiteisėjusiu nutarimu ATP byloje Nr. A2.8–178-724/2013 ATP byla dėl pažeidimo, nustatyto ATPK 164 straipsnio 3 dalyje, I. B. atžvilgiu nutraukta (ATP byla Nr. A2.8-178-724/2013, b. l. 20).

Departamentas 2013 m. balandžio 11 d. gavo Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus 2013 m. balandžio 3 d. raštą Nr. 89-49-S-2674 su surinkta medžiaga dėl ekonominės sankcijos taikymo pareiškėjai (b. l. 28). Departamentas 2013 m. balandžio 18 d. raštu Nr. S-(4.3-3)-1290 „Dėl pranešimo“ (b. l. 24–25) išsiuntė pareiškėjai 2013 m. balandžio 17 d. protokolą Nr. ATK2-093 dėl atsakomybės už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyto pažeidimo padarymą, už kurį atsakomybė nustatyta minėto įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje (b. l. 26–27).

Departamentas, vadovaudamasis Alkoholio kontrolės įstatymo 34, 35, 38, 39 straipsniais, 2013 m. balandžio 17 d. protokolu Nr. ATK2-093 ir kita bylos medžiaga, 2013 m. gegužės 2 d. priėmė nutarimą Nr. ATK2-72/13 skirti UAB „Maxima LT“ 500 Lt dydžio baudą dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkto pažeidimo (b. l. 7–10, 59). Būtent dėl šio Departamento nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo ir kilo byloje ginčas.

Alkoholio kontrolės įstatymo (2012 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-2103 redakcija, galiojanti nuo 2012 m. rugsėjo 1 d., toliau ir Įstatymas) 18 straipsnio 4 dalies 2 punktas draudžia Lietuvos Respublikoje parduoti alkoholinius gėrimus neblaiviems asmenims. Pažymėtina, kad pareiškėja iš esmės neginčija ginčijamame nutarime nurodyto fakto, kad jai priklausančioje parduotuvėje dirbanti kasininkė-pardavėja I. B. 2013 m. kovo 14 d. apie 12 val. pardavė alkoholinį gėrimą neblaiviam pirkėjui S. S., tačiau mano, kad nenustačius jos kaltės (ATP bylos teisena pareiškėjos darbuotojos atžvilgiu nutraukta), ji negali būti traukiama atsakomybėn, dėl to ginčijamas atsakovo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, be to, nutarimas priimtas ir ekonominė sankcija paskirta praleidus Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą. Atsakovas savo ruožtu teigia, jog AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 2 punkto, dėl kurio pažeidimo buvo nubausta pareiškėja, sudėtis yra formali, o jame įtvirtintas reikalavimas – imperatyvus, todėl pakanka, kad būtų nustatytas faktas, jo alkoholinis gėrimas parduotas neblaiviam asmeniui. Atsakovo teigimu, šis faktas yra visiškai įrodytas.

LVAT yra išaiškinęs, jog teisės pažeidimų tyrimo ir ekonominių sankcijų taikymo pagal Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymą procedūra negali būti sutapatinama su administracinių teisės pažeidimų teisena, tačiau yra glaudžiai su ja susijusi. Atsižvelgiant į tai, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnyje nėra taisyklių, kurios būtų priskirtinos bendrajai administracinių teisės pažeidimų teisei, konstatuotina teisės spraga, kuri turi būti užpildyta pagal įstatymo analogiją, taikant ATPK bendrosios dalies normas (žr. 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62–2928/2011; 2004 m. gruodžio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A15–1056/2004). Taigi, šiuo atveju būtina įvertinti, ar pareiškėjos veiksmai nulėmė Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtinto draudimo pažeidimą.

Byloje surinkti ir aptarti įrodymai neginčytinai patvirtina, kad pareiškėjai priklausančioje parduotuvėje „Maxima“ adresu (duomenys neskelbtini), 2013 m. kovo 14 d. apie 12.00 val. kasininkė-pardavėja I. B. pardavė pagal 2013 m. kovo 14 d. kasos kvitą 65/2070 alkoholinį gėrimą – vieną 0,5 l talpos butelį alaus „Kalnapilis Original” (5,0 alk. konc.) neblaiviam piliečiui S. S.. Tačiau, kaip jau minėta, byloje kyla ginčas dėl alkoholio pardavimo neblaiviam asmeniui faktinės aplinkybės teisinio vertinimo ir jo įtakos pareiškėjos atsakomybei, kadangi alkoholį pareiškėjai priklausančioje parduotuvėje pardavusios I. B. atžvilgiu administracinė byla pagal ATPK 164 straipsnio 3 dalį nutraukta.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo(toliau - ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. ABTĮ 58 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Visagino miesto apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8-178-724/2013 ir šioje administracinėje byloje skiriasi dalyvaujantys asmenys. Vertintina ir tai, kad Visagino miesto apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo byloje buvo sprendžiamas fizinio asmens atsakomybės klausimas pagal ATPK, tuo tarpu šioje byloje sprendžiamas klausimas, ar juridinis asmuo tinkamai vykdė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintą pareigą. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad paminėtas teismo nutarimas prejudicinės galios šioje byloje neturi. Tokia išvadą teismas grindžia vadovaudamasis LVAT praktika, suformuota 2013 m. balandžio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A 858 -123/2013. Taigi, minėtas teismo nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėjamoje administracinėje byloje yra rašytinis įrodymas, kuris vertintinas bendrame kontekste kartu su visais kitais byloje surinktais įrodymais.

LVAT, formuodamas teismų praktiką, laikosi nuostatos, kad Alkoholio kontrolės įstatymas, kaip specialus aktas, reglamentuojantis klausimus, susijusius su ekonominių sankcijų dėl šio įstatymo nuostatų pažeidimo taikymu, numato savarankišką atsakomybę subjektams, kurie verčiasi alkoholinių gėrimų pardavimu, tarp jų ir juridiniams asmenims, pagal atitinkamą licenciją savo ūkinėje veikloje besiverčiantiems prekyba šiais gėrimais. Todėl ekonominės sankcijos minėtiems subjektams taikomos nepriklausomai nuo to, ar atitinkami asmenys buvo patraukti administracinėn atsakomybėn už administracinius teisės pažeidimus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A62 -2928/2011).

Konstitucinis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog juridinio asmens, kaip nusikalstamos veikos subjekto, specifika, t. y. tai, kad jis yra savarankiškas teisinių santykių subjektas, turintis teisinį veiksnumą ir teisnumą, savarankišką pavadinimą, organizacinį vientisumą, jo turtas yra atskirtas nuo jo dalyvių turto, tačiau jis yra teisinių santykių dalyvis per jo vardu veikiančius fizinius asmenis, suponuoja ir jo kaltės specifiškumą. Juridinio asmens kaltė sietina su fizinio asmens, veikiančio juridinio asmens naudai ar jo interesais, kalte. Konstitucinio Teismo teigimu, juridinio asmens, kaip teisinių santykių subjekto ir atsakomybės subjekto, specifika lemia ir tai, kad juridinio asmens veikla yra neatsiejama nuo fizinio asmens, veikiančio to juridinio asmens vardu, veiklos, todėl juridinio asmens kaltė taip pat yra susijusi su fizinio asmens, veikiančio to juridinio asmens vardu ir jo naudai ar interesais, nusikalstama veika (žr. Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimą).

Atsižvelgiant į šį Konstitucinio Teismo aiškinimą, darytina išvada, kad siekiant nustatyti, ar UAB „Maxima LT“ padarė Įstatymo pažeidimą, būtina analizuoti ne tik objektyvaus, bet ir subjektyvaus pobūdžio aplinkybes, atskleidžiančias pareiškėjos santykį su minėtuoju pažeidimu.

LVAT praktikoje pažymima, jog Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyto reikalavimo įgyvendinimas užtikrinamas nustatant pareigą ūkio subjektui, kaip prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos turėtojui, imtis reikiamų priemonių tam, kad nebūtų pažeistas minėtas Alkoholio kontrolės įstatymo draudimas. Pažymėtina, kad konkretus pareigos, užtikrinti, jog nebūtų pažeidžiamas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkto reikalavimas, turinys nėra atskleistas. Todėl ūkio subjektas, turintis licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, turi tam tikrą laisvę pasirinkti, kokiais būdais vykdyti šią pareigą, tačiau jis turi imtis tokių priemonių, kokių atitinkamomis aplinkybėmis imtųsi kiekvienas protingas ir sąžiningas asmuo (žr. LVAT 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-351/2013; 2014 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-331/2014; 2014 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-481/2014). Taigi, nors aptariamoje teisės normoje įstatymų leidėjas nepateikė konkretaus elgesio modelio, kaip turi būti užtikrintas minėtos Įstatymo nuostatos įgyvendinimas, ūkio subjektas, siekdamas įgyvendinti Įstatyme nustatytą imperatyvią pareigą neparduoti alkoholinių gėrimų neblaiviems asmenims, turi tam tikrą diskreciją pasirinkti, kokiais būdais įvykdyti šią pareigą. LVAT praktikoje taip pat pažymima, jog Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintas imperatyvas, atsižvelgiant į alkoholinių gėrimų, kaip specifinių civilinės apyvartos objektų, pobūdį, suponuoja ūkio subjekto pareigą imtis visų reikiamų organizacinių ir kitų (pavyzdžiui, darbuotojų mokymai; vidaus teisės aktai, numatantys darbuotojų pareigą įsitikinti, ar pirkėjas nėra neblaivus, esant abejonei alkoholinių gėrimų neparduoti) priemonių, kad toks įstatyme įtvirtintas reikalavimas būtų veiksmingai užtikrintas (žr. LVAT 2013 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-123/2013).

Pažymėtina ir tai, kad jokiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra nustatyta pareiga parduotuvių darbuotojams tikrinti asmenų, perkančių alkoholinius gėrimus, girtumo. Parduotuvių darbuotojai gali tik stebėti pirkėjo elgesį, kuris leistų daryti prielaidą, kad stebimas pirkėjas yra neblaivus. Nors nagrinėjamu atveju tarnybiniame pranešime policijos pareigūnė nurodė, kad S. S. buvo akivaizdžiai neblaivus (svirduliavo, nuo jo sklido alkoholio kvapas), šio asmens neblaivumą patvirtina ir alkotesterio rodmenys, tačiau iš byloje esančios parduotuvės vaizdo medžiagos nematyti, kad ginčijamame nutarime nurodytu laiku (2013 m. kovo 14 d. apie 12 val.) kuris nors iš parduotuvėje buvusių pirkėjų turėjo išorinių neblaivumo požymių. Šios aplinkybės nepaneigia ir pareiškėjos I. B. paaiškinimas, kad apie tai, jog ji pardavė alkoholį neblaiviam pirkėjui, jai pranešė policijos pareigūnai. Siekdama tuo įsitikinti, ji paprašė apsaugos darbuotojo parodyti vaizdo kamerų įrašą. Vaizdo medžiagoje užfiksuotas alų perkantis vyras gerai orientavosi parduotuvėje: nuėjo tiesiai į alkoholinių gėrimų skyrių, vėliau kasoje pardavėjai padavė pinigus už prekę, paėmė grąžą ir išėjo iš parduotuvės. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad objektyvių aplinkybių, įrodančių, jog pardavėja I. B. aptariamoje situacijoje turėjo galimybę konstatuoti, jog asmuo yra neblaivus ir todėl jam alkoholinio gėrimo neparduoti, nenustatyta. Analogiškai šias faktines aplinkybes vertino ir Visagino miesto apylinkės teismas, kuris 2013 m. balandžio 3 d. nutarimu ATP bylos teiseną pareiškėjos pardavėjos I. B. atžvilgiu pagal ATPK 164 straipsnio 3 dalį nutraukė nesant jos veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (nenustačius I. B. kaltės ir fakto, kad ji turėjo matyti, kad pirkėjas neblaivus). Tai, kad asmuo, kaip paaiškėjo vėliau, buvo neblaivus, bet pardavėja to neįžvelgė, laikytina suklydimu, kurį lėmė subjektyvios aplinkybės – pardavėjos subjektyvus situacijos suvokimas, kuriam įtakos pareiškėja – pardavėjos darbdavys, negalėjo daryti. Dėl šių priežasčių teismas daro išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti, jog UAB “Maxima LT” nesiėmė visų reikiamų priemonių užtikrinti draudimo neparduoti alkoholinius gėrimus neblaiviems asmenims įgyvendinimą.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Departamentas 2013 m. gegužės 2 d. nutarime Nr. ATK2-72/13 nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėja padarė pažeidimą, nustatytą Alkoholio įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkte.

Nepagrįsti pareiškėjos skundo argumentai, kad nutarimas priimtas praleidus vieno mėnesio terminą. Administracinių teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose visuotinai laikomasi taisyklės, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto vieno mėnesio termino pradžios skaičiavimo momentas (pažeidimo nustatymo diena) yra protokolo dėl padaryto pažeidimo surašymo diena (adm. bylos Nr. A492-2209/2013, A525-1565/2013, A444-1727/2013). Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas medžiagą iš Utenos apskrities Visagino policijos komisariato gavo 2013 m. balandžio 11 d. (b. l. 28), ją tinkamai įvertinęs, 2013 m. balandžio 17 d. surašė protokolą pareiškėjai (b. l. 26), o nutarimą priėmė 2013 m. gegužės 2 d. (b. l. 59), t. y. nepraleidęs Įstatyme nustatyto vieno mėnesio termino. Pažymėtina, kad dėl nutarimo priėmimo termino šioje byloje jau yra pasisakęs LVAT 2014 m. balandžio 23 d. nutartyje (b. l. 105-109).

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ginčijamas Departamento nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas. Pareiškėjos skundas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB „Maxima LT“ skundą tenkinti.

Panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2013 m. gegužės 2 d. nutarimą Nr. ATK2-72/13.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.