- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-15
- Bylos Nr.
- 1S-47-576/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nida Vigelienė, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
- Kaltinamasis
- R. R.
- Advokatai
- Dainius Dargevičius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės. Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės ir Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant prokurorui Ramūnui Šileikai (vaizdo ir garso nuotolinio perdavimo priemonėmis),
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi kaltinamojo R. R. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 4 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. R. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. vasario 6 d. iki 2021 m. gegužės 6 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gauta baudžiamoji byla (2021 m. vasario 8 d. nutartimi pagal teismingumą perduota Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams), kurioje R. R. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje su A. G. ir R. B., turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, laikotarpyje nuo 2018 m. gruodžio mėn. 10 d. iki 2019 m. sausio mėn. 31 d. pasiskirsčius vaidmenimis – R. R. suteikiant pinigines lėšas pirminiam įnašui (avansui) už įgyjamą automobilį, R. B. surandant pirkimui tinkamus automobilius, juos transportuojant bei ieškant įgytiems automobiliams pirkėjus, A. G. pagal iš anksto sukurtą planą įgyjant parduodamas transporto priemones – automobilius, sumokant avansu mažą dalį automobilio kainos, o likusiai automobilio kainos sumai surašant A. G. vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)" vardu skolos vekselius, kurių apmokėti neketino, po ko įgytas automobilis iš karto buvo parduodamas, o likusi už automobilį pinigų suma jo savininkui negrąžinama, bei gautas pelnas tarpusavyje padalinamas, apgaule savo ir kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent:
1.1. R. R. paruošė galimo avanso sumą už ateityje įgyjamą automobilį, po ko 2018 m. gruodžio 10 d. R. B., iš anksto susitarus su automobilio valdytoju - savininku R. M. dėl automobilio "VW Kombi", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo už 4 800 eurų, bei A. G., R. B. ir R. R. 2018 m. gruodžio 11 d., apie 12.00 val. atvykus į degalinę „Circle K", esančią Čiurlionio ir Veisėjų gatvių sankryžoje, Druskininkuose, ir apžiūrėjus minėtą automobilį, bei, imituojant minėto automobilio pirkimą nuvykus į centrinę biblioteką, esančią (duomenys neskelbtini), A. G. už minėto automobilio įgijimą pasirašė du paprastuosius vekselius po 2 100 eurų, bendrai 4 200 eurų sumai, kuriuos A. G. įsipareigojo apmokėti iki 2019-05-01, tačiau to padaryti neketino, po ko R. M. ir A. G., kaip automobilio pirkėjo - UAB „(duomenys neskelbtini)" – atstovas, pasirašė minėto automobilio pirkimo - pardavimo sutartį. Tada, grįžus į minėtą degalinę „Circle K", A. G. nukentėjusiajam perdavė 600 eurų, kuriuos prieš tai jau buvo kaip avansą už įgyjamą automobilį perdavęs R. R., po ko R. M. parduodamą automobilį perdavus R. B., pastarasis minėtą automobilį atvairavo į Vilniaus miestą prie pastato "Forum Palase", kur paliko automobilių stovėjimo aikštelėje, Upės g., Vilniuje, kur sekančią dieną – 2019-12-12 A. G. ir R. R. minėtą automobilį parodė galimam jo pirkėjui A. B., o 2019-12-13 apie 09 val. VĮ "Regitra" patalpoje, esančioje Lentvario g. 7, Vilniuje, A. G. ir R. B. minėtą automobilį už 4 800 eurų pardavė A. B., tačiau nukentėjusiajam R. M. pinigų negrąžino, o gautą pelną pasidalino tarpusavyje R. R., A. G. ir R. B., R. R. nuožiūra. Šiais bendrais R. R., A. G. ir R. B. veiksmais buvo padaryta nukentėjusiam R. M. 4 200 eurų turtinė žala;
1.2. tęsiant nusikalstamą veiką, R. R. paruošė galimo avanso sumą už ateityje įgyjamą automobilį bei ją perdavė A. G. ir R. B., po ko 2018-12-18 R. B. iš anksto susitarus su automobilio valdytoju - savininku E. S. dėl automobilio "VW Multivan", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo už 6 500 eurų, po ko apie 17 val. A. G. ir R. B. nuvykus pas E. S. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), bei apžiūrėjus minėtą automobilį ir imituojant minėto automobilio pirkimą, A. G. sumokėjo E. S. 1500 eurų, kuriuos prieš tai jau buvo kaip avansą už įgyjamą automobilį A. G. ir R. B. perdavęs R. R., bei A. G. už minėto automobilio įgijimą pasirašė du vekselius, vieną įsakomąjį vekselį 2500 eurų, o antrą paprastąjį vekselį 2500 eurų, bendrai 5000 eurų sumai, kuriuos A. G. įsipareigojo apmokėti iki 2019-03-01, tačiau to padaryti neketino, po ko nukentėjusysis E. S. ir A. G., kaip automobilio pirkėjo - UAB "(duomenys neskelbtini)" – atstovas, pasirašė minėto automobilio pirkimo - pardavimo sutartį. Tada R. B., šį automobilį nuvairavus į Alytaus miestą, o 2018-12-29 apie 16.40 val. R. B. minėtą automobilį nuvairavus į Lentvarį, automobilis už 4 800 eurų buvo parduotas D. K.. Tačiau nukentėjusiajam E. S. likusi pinigų už automobilį dalis grąžinta nebuvo, o gautą pelną pasidalino tarpusavyje R. R., A. G. ir R. B., R. R. nuožiūra. Šiais bendrais R. R., A. G. ir R. B. veiksmais buvo padaryta nukentėjusiam E. S. 5 000 eurų turtinė žala;
1.3. tęsiant nusikalstamą veiką, R. R. paruošė galimo avanso sumą už ateityje įgyjamą automobilį bei ją perdavė A. G. ir R. B., po ko 2018-12-18 R. B., iš anksto susitarus su automobilio valdytoju - savininku L. M. dėl automobilio "VW Transporter", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo už 7 500 eurų, po ko 2018-12-19 apie 13 val. A. G. ir R. B. nuvykus prie namo, esančio(duomenys neskelbtini), bei, imituojant automobilio pirkimą, sumokėjus L. M. 1 530 eurų, kuriuos prieš tai jau buvo kaip avansą už įgyjamą automobilį A. G. ir R. B. perdavęs R. R., A. G. už minėto automobilio įgijimą pasirašė du įsakomuosius vekselius, vieną 2990 eurų, antrą 2980 eurų, bendrai 5970 eurų sumai, kuriuos A. G. įsipareigojo apmokėti iki 2019-03-01, tačiau to padaryti neketino, po ko nukentėjusysis L. M. ir A. G., kaip automobilio pirkėjo - UAB "(duomenys neskelbtini)" – atstovas, pasirašė minėto automobilio pirkimo - pardavimo sutartį. Tada 2019-12-22 apie 15-16 val. R. B. nuvykus prie minėto L. M. namo ir paėmus minėtą automobilį, po keleto dienų tiksliai nenustatytu laiku A. G. ir R. B. minėtą automobilį prie namo, esančio J. K. g. 4, Vilniuje, už 5 000 eurų pardavė S. C., tačiau L. M. likusi pinigų už automobilį dalis grąžinta nebuvo, o gautą pelną pasidalino tarpusavyje R. R., A. G. ir R. B., R. R. nuožiūra. Šiais bendrais R. R., A. G. ir R. B. veiksmais buvo padaryta nukentėjusiam L. M. 5 970 eurų turtinė žala;
1.4. tęsiant nusikalstamą veiką, R. R. paruošė galimo avanso sumą už ateityje įgyjamą automobilį bei ją perdavė A. G. ir R. B., po ko 2019-01-07 R. B., iš anksto susitarus su automobilio valdytoju - savininku J. Š. dėl automobilio "Honda HR-V", valst. Nr. (duomenys neskelbtini)pirkimo už 2100 eurų, po ko 2019-01-08 apie 11 val. A. G. ir R. B. nuvykus prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), bei, imituojant automobilio pirkimą, sumokėjus J. Š. 200 eurų, kuriuos prieš tai jau buvo kaip avansą už įgyjamą automobilį A. G. ir R. B. perdavęs R. R., A. G. už minėto automobilio įgijimą pasirašė paprastąjį vekselį 2100 eurų sumai, kuriuos A. G. įsipareigojo apmokėti iki 2019-02-15, tačiau to padaryti neketino, po ko nukentėjusysis J. Š. žmonos A. Š. vardu ir A. G., kaip automobilio pirkėjo - UAB "(duomenys neskelbtini)" – atstovas, pasirašė minėto automobilio pirkimo - pardavimo sutartį. Tada nukentėjusiajam minėtą automobilį perdavus R. B., iš šiam minėtą automobilį nuvairavus prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tą pačią dieną A. G. ir R. B. įgytą automobilį už 800 eurų pardavė UAB "(duomenys neskelbtini)", tačiau J. Š. likusi pinigų už automobilį dalis grąžinta nebuvo, o gautą pelną pasidalino tarpusavyje R. R., A. G. ir R. B., R. R. nuožiūra. Šiais bendrais R. R., A. G. ir R. B. veiksmais buvo padaryta nukentėjusiam J. Š. 1900 eurų turtinė žala;
1.5. tęsiant savo nusikalstamą veiką, veikdamas kartu su R. B. ir nepriklausančiai organizuotai grupei V. T., kurios atžvilgiu tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą, R. R. paruošė galimo avanso sumą už ateityje įgyjamą automobilį bei ją perdavė R. B. ir V. T., po ko 2019-01-09 R. B., iš anksto susitarus su automobilio valdytoju - savininku R. B. dėl automobilio "Volvo S80", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo už 7750 eurų, po ko 2019-01-10 apie 12 val. R. B. ir V. T.,, nuvykus prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kur apžiūrėjus minėtą automobilį, bei, imituojant automobilio pirkimą, apie 13 val. R. B., V. T. ir nukentėjusiajam R. B. nuvykus į Vilniaus m. 23-ąjį notarų biurą, esantį Aušros Vartų g. 12, Vilniuje, kuriame už minėto automobilio įgijimą R. B. ir V. T. pasirašė 5750 eurų sumai paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kurį V. T. įsipareigojo apmokėti iki 2019-03-10, tačiau to padaryti neketino, V. T. sumokėjo R. B. 2000 eurų, kuriuos prieš tai jau buvo kaip avansą už įgyjamą automobilį R. B. ir V. T. perdavęs R. R.. Tada apie 15.05 val. R. B. su R. B. ir V. T. nuvykus į VĮ Regitrą, esančią Lentvario g. 7, Vilniuje, V. T. užregistravo automobilį "Volvo S80", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savo vardu, po ko grįžus atgal prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), R. B. minėtą automobilį perdavė V. T., kurį ši atvairavo prie R. R. namo, esančio (duomenys neskelbtini). Po ko tą pačią dieną apie 18 val. R. R., V. T. ir R. B., įgytą automobilį nuvairavo iki degalinėje "Orlean", esančios Juodasis kelias 32, Vilniuje, kur už 4 100 eurų pardavė E. C., tačiau R. B. likusi pinigų už automobilį dalis grąžinta nebuvo, o gautą pelną pasidalino tarpusavyje R. R., R. B. ir V. T., R. R. nuožiūra. Šiais bendrais R. R., R. B. ir V. T. veiksmais buvo padaryta nukentėjusiam R. B. 5750 eurų turtinė žala;
1.6. tęsiant savo nusikalstamą veiką, veikdamas kartu su R. B. ir nepriklausančiu organizuotai grupei D. B., R. R. kartu su D. B. lygiomis dalimis paruošė galimo avanso sumą už ateityje įgyjamą automobilį bei ją perdavė R. B. ir D. B., po ko 2019-01-31 R. B., iš anksto susitarus su automobilio valdytoju - savininku K. M. dėl automobilio "BMW 750", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo už 12500 eurų, ir tą pačią dieną nuvykus į Kauno m. 23-ąjį notarų biurą, esantį Maironio g. 26A-9, Kaune, kur imituojant automobilio pirkimą, nukentėjusysis ir R. B. už minėto automobilio įgijimą pasirašė neprotestuotiną paprastąjį vekselį 6500 eurų sumai, kurį R. B. įsipareigojo apmokėti iki 2019-04-30, tačiau to padaryti neketino, po ko R. B. sumokėjo K. M. 6000 eurų, kuriuos prieš tai jam jau buvo kaip avansą už įgyjamą automobilį perdavęs R. R. ir D. B.. Po ko K. M. ir R. B. nuvykus į VĮ Regitra, esančią Kaune, R. B. užregistravo automobilį "BMW 750", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savo vardu, bei pastariesiems grįžus prie K. M. namo, esančio (duomenys neskelbtini), K. M. minėtą automobilį perdavė R. B., kuris įgytą automobilį atvairavo į Vilniaus miestą, prie prekybos centro "Akropolis", esančio Vilniuje, Ozo g. 25, kur D. B., ketinant surasti pirkėją, apžiūrėjus minėtą automobilį bei jį nufotografavus, R. B. minėtą automobilį nugabeno į Alytų. Po kelių dienų D. B. pranešus, kad negali rasti minėtam automobiliui pirkėjo, R. B. 2019-02-03 minėtą automobilį už 8500 eurų pardavė Alytuje tyrimo nenustatytam asmeniui, tačiau K. M. likusi pinigų už automobilį dalis grąžinta nebuvo, o gautą pelną pasidalino tarpusavyje R. R., R. B. ir D. B., R. R. nuožiūra. Šiais bendrais R. R., R. B. ir D. B. veiksmais buvo padaryta nukentėjusiam K. M. 6500 eurų turtinė žala. Minėtais bendrais su A. G., R. B., V. T. ir D. B. veiksmais R. R. kaltinamas, kad apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo didelės vertės - 29320 eur - svetimą turtą.
1.7. R. R. kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 2 dalį tuo, kad nuo nenustatytos datos iki 2020-01-06 09.50 val. kol buvo atlikta krata bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje nenustatytoje vietoje ir minėtame bute laikė žinomai suklastotą tikrą Latvijos Respublikos asmens pasą Nr. (duomenys neskelbtini) R. T. vardu su R. R. fotonuotrauka bei žinomai netikrą Latvijos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) R. T. vardu su R. R. fotonuotrauka.
2. R. R. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka laikinai sulaikytas 2020 m. sausio 6 d., 9.45 val. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 7 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas 2 mėnesiams. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas 2 mėnesiams. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. vasario 6 d. iki 2021 m. gegužės 6 d. Nutartyje konstatuota, kad jog šiuo metu yra pagrįstas pagrindas ir toliau manyti, kad R. R. bėgs (slėpsis) nuo prokuroro ir teismo. Teismas nurodė, kad R. R. yra kaltinamas, be kita ko, sunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį yra numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, kad jis yra teistas, turi ryšių užsienyje, nes ten ilgą laiką slapstėsi nuo baudžiamojo persekiojimo Lietuvoje, o Lietuvoje jis yra nevedęs, nedirbantis, taigi jis Lietuvoje nėra susaistytas stipriais socialiniais ryšiais.
Šalies argumentai
4. Kaltinamojo R. R. gynėjas advokatas Dainius Dargevičius, nesutikdamas su priimta nutartimi, pateikė skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartį, pakeisti kardomąją priemonę – suėmimą į vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones, intensyvios priežiūros gyvenamąją vietą nustatyti pas R. R. tėvus.
4.1. Skunde nurodoma, kad skundžiama nutartis yra nemotyvuota, neteisėta ir nepagrįsta, pažeidžianti R. R. teises ir teisėtus lūkesčius. Gynėjas teigia, kad teismas, pratęsdamas suėmimo terminą, pažeidė BPK 122 straipsnio 2 dalį ir priėmė sprendimą, kuris neatitinka BPK 125 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatų.
4.2. Toliau skunde yra pateikiami argumentai, susiję su nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje kvalifikavimu. Nurodoma, kad galimai padaryta žala siekia 29320 Eur, tuo tarpu kaltinamojo mama į Generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą yra įnešusi 10000 Eur.
4.3. Skunde nurodoma, kad vien tik bausmės griežtumas nėra pagrindas pratęsti suėmimo termino, o kiti duomenys nepagrindžia, jog kaltinamasis gali bėgti (slėptis), teigiama, kad tai, jog kaltinamasis turi ryšių Jungtinėje Karalystėje, nereiškia, kad jis bėgs ir slėptis. Taip pat pažymima, kad asmens perdavimas iš Jungtinės Karalystės vyksta supaprastinta tvarka. Teigiama, kad bėgimosi galimybę sunkina paskelbtas karantinas ir tai, kad yra paimtas kaltinamojo pasas. Toliau nurodoma, kad po 2019 m. gruodžio 4 d. apklausos, kurios metu jis buvo apklausiamas kaip liudytojas, jis nesislėpė ir toliau gyveno Vilniuje.
4.4. Teigiama, kad kaltinamasis bendrauja su tėvais, palaiko ryšius su giminaičiais, rūpinasi vaiku iš pirmosios santuokos, todėl yra saistomas socialiniais ryšiais. Be to, nurodoma, kad mamai nuo 2014 m. nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis, todėl kaltimasis galėtų ja rūpintis. Taip pat nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, esanti Panevėžyje, jį įdarbintų.
4.5. Gynėjas taip pat nurodo, kad teismas nesvarstė skirti švelnesnių kardomųjų priemonių ir tik apsiribojo formalia išvada, kad kitomis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyta tikslai. Nurodoma, kad kaltinamasis sutinka su intensyvia priežiūra ir užstatu bei bet kuriomis kitomis kardomosiomis priemonėmis.
4.6. Toliau nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas pažeidė BPK 127 straipsnio 2 dalį, kadangi nenurodė, ar byla yra sudėtinga, ar didelės apimties. Nurodoma, kad vien dėl to, kad byla galimai yra didelės apimties, negalima asmeniui taikyti suėmimo.
4.7. Gynėjas akcentuoja baudžiamąsias bylas, kuriose asmenims, nuteistiems už sukčiavimą, nebuvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Jo vertinimu, kaltinamasis jau dabar atlieka jam nepaskirtą laisvės atėmimo bausmę.
5. Teismo posėdžio metu kaltinamasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, o prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo R. R. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundas atmetamas
6. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundo argumentus, susipažinusi su reikšmingais skundo nagrinėjimui baudžiamosios bylos duomenimis bei išklausiusi teismo posėdyje išsakytus argumentus, vertina, kad suėmimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nėra išnykęs, todėl pagrįstai buvo pratęstas suėmimo terminas 3 mėnesiams.
7. Kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis). Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas (jo terminas pratęsiamas) tik esant BPK 122 straipsnio 7 bei 8 dalyse numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 ir 5 dalyse numatytam pagrindui. BPK 122 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, o BPK 122 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad suėmimas gali būti skiriamas tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.
8. Pažymėtina, jog yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad R. R. galėjo padaryti kaltinime nurodytus nusikaltimus: nukentėjusiųjų, liudytojų, įtariamųjų (kaltinamųjų) parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai, kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys. Be kita ko, pažymėtina, kad, sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo klausimą, byloje esantys duomenys yra vertinami tik tiek, kiek jie susiję su suėmimo pagrindų ir sąlygų nustatymu, tačiau jie nevertinami ir neanalizuojami BPK 20 straipsnio prasme. Tuo tarpu nei pirmosios instancijos teismas, nei juo labiau apygardos teismas neturi pagrindo daryti išvadų dėl duomenų patikimumo, leistinumo ir atlikti jų vertinimo. Tai padaryti galės tik bylą išnagrinėjęs teismas. Tuo pačiu pažymėtina, kad visus su nusikalstamų veikų kvalifikavimu susijusius klausimus taip pat išspręsti galės tik bylą nagrinėjantis teismas.
9. Tuo pačiu atsakant į gynėjo teiginį, jog buvo pažeista BPK 125 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostata, pastebėtina, kad R. R. yra kaltinamasis, ne įtariamasis, todėl teismas, nagrinėjantis bylą ir sprendžiantis kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo klausimą neturi pareigos nurodyti duomenis, leidžiančius manyti, kad įtariamasis padarė tą nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas korektiškai nurodė duomenis, kuriais yra grindžiamas kaltinimas, tačiau jų nevertindamas ir neteikdamas jokios išankstinės nuostatos. Be kita ko, minėta nuostata iš esmės yra taikoma ikiteisminio tyrimo metu, kuria pagal analogiją yra priimamos nutartys ir bylą nagrinėjant teisme, išskyrus duomenų apie įtarimo pagrįstumą pateikimą.
10. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas, vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte (bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo) numatytu pagrindu.
11. R. R. kaltinamas padaręs BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris yra priskiriamas sunkiems nusikaltimams ir už kurį numatyta tik laisvės atėmimo bausmė iki 8 metų, taip pat jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą, BK 300 straipsnio 2 dalyje, kuri priskiriama apysunkiams nusikaltimams ir už kurią numatyta alternatyvi laisvės atėmimo bausmė iki 4 metų, taigi egzistuoja BPK 122 straipsnio 8 dalyje numatyta būtina suėmimo sąlyga. Kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Šios aplinkybės pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kai yra ir kitų faktinių aplinkybių, kurios patvirtintų ar paneigtų kaltinamojo galimumą slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir taip neteisėtai jo vengti.
12. BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu skiriant ar pratęsiant suėmimą būtina atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Tik įvertinus šių aplinkybių visumą, galima spręsti, ar yra pagrįstas manymas, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.
13. Šiuo atveju įtariamojo galimybę bėgti (slėptis), teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindžia ne tik sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės griežtumas, tačiau yra ir kitų tai pagrindžiančių aplinkybių. Kaip teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, R. R. anksčiau yra teistas, be kita ko, už sukčiavimą, taip pat ir už paso suklastojimą, jo laikymą ir panaudojimą, 2018 m. spalio 26 d. paleistas iš įkalinimo įstaigos, 2019 m. lapkričio 6 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro. Nustatyta, kad jis yra Lietuvos Respublikos pilietis, savo gyvenamąją vietą deklaravęs Panevėžyje, iki sulaikymo faktinė jo gyvenamoji vieta buvo Vilniuje, anksčiau jo atžvilgiu kartą buvo paskelbta paieška, kuri truko nuo 2009 iki 2017 metų (išduotas pagal Europos arešto orderį), 2020 m. birželio 1 d. duomenimis – nevedęs, vaikų neturi, 2020 m. sausio 7 d. duomenimis – dirbo iki 2019 m. gruodžio 31 d. Taigi teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad R. R. nėra saistomas su Lietuvos Respublika stipriais socialiniais ir ekonominiais ryšiais, todėl yra pagrįstas pagrindas manyti, kad jis gali bėgti (slėptis) nuo vykstančio proceso. Be kita ko, svarbu ir tai, kad jis galimai nusikalstamas veikas daro netrukus po to, kai buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos, probacijos laikotarpiu. Nustatyta ir tai, kad R. R. Jungtinėje Karalystėje turi ryšių, todėl tai sustiprina BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo pagrindą. Be kita ko, atkreiptinas gynėjo dėmesys, kad, pirma, Jungtinė Karalystė nėra Europos Sąjungos narė, todėl asmuo gali būti išduodamas tik ekstradicijos būdu, antra, teismas turi imtis visų priemonių, kad baudžiamoji byla būtų išnagrinėta kaip įmanoma greičiau, todėl turi imtis visų priemonių užtikrinti kaltinamųjų dalyvavimą procese, nesiruošdamas iš anksto galimai ekstradicijos procedūrai. Ir nors skunde teigiama, kad R. R. turi vaiką, kuriuo rūpinasi, kad mamai nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis, tačiau minėtos aplinkybės egzistavo ir galimai nusikalstamų veikų darymo metu, todėl jos negali būti esminėmis išvadai, jog kaltinamasis nebandys bėgti ir slėptis. Be kita ko, iki sulaikymo kaltinamasis gyveno Vilniuje, be to, nenustatyta, kad jis būtų rūpinęsis savo motina dėl jai nustatytų specialiųjų poreikio lygio. Svarbu ir tai, kad liudytoju R. R. buvo apklaustas 2019 m. gruodžio 14 d., o jis dirbo iki gruodžio 31 d. (nuo 2018 m. lapkričio 16 d.), tuo tarpu buvo sulaikytas 2020 m. sausio 6 d. Taigi, nors viena vertus yra teigiama, kad R. R. turi mokėti paskolą ir neturi pagrindo bėgti, kita vertus, praėjus kelioms savaitėms po apklausos jis nutraukė darbo santykius. Šios aplinkybės sustiprina teismo įsitikinimą, kad R. R. gali bandyti bėgti (slėptis) nuo vykstančio baudžiamosios bylos nagrinėjimo.
14. Pasisakant dėl BPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų, kurioms esant apygardos teismas gali pratęsti suėmimo terminą, atkreiptinas gynėjo dėmesys, kad minėta nuostata yra taikoma ikiteisminio tyrimo metu ir tik apygardos teismui, tuo tarpu skundžiamą nutartį priėmė apylinkės teismas, bylą perdavus į teismą kartu su kaltinamuoju aktu. Taigi teismas spręsdamas suėmimo termino pratęsimo klausimą minėta nuostata neprivalėjo vadovautis, todėl tokie skundo argumentai yra visiškai nepagrįsti.
15. BPK 127 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Kaip minėta, už nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, kurio padarymu yra kaltinamas R. R., yra numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 8 metų. Taigi nėra pagrindo išvadai, jog suėmimo terminas, kiek viršijantis 1 metus, pažeidžia minėtą BPK nuostatą, juo labiau nepagrįstai teigiama, kad kaltinamasis atlieka laisvės atėmimo bausmę iš anksto. Toks gynėjo teiginys yra visiška prielaida.
16. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, net ir paskyrus švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą jis nebus pakankamas užtikrinti, kad R. R. dalyvaus procese. Nors iš tiesų teismas nedetalizavo šios išvados, tačiau tai nedaro sprendimo negaliojančiu. Pastebėtina, kad R. R. yra kaltinamas, be kita ko, laikęs žinomai suklastotą tikrą Latvijos Respublikos asmens pasą R. T. vardu su R. R. fotonuotrauka bei žinomai netikrą Latvijos Respublikos vairuotojo pažymėjimą R. T. vardu su R. R. fotonuotrauka. Taigi, atsižvelgiant ir į tai, kad jis jau yra teistas už paso suklastojimą, jo laikymą ir panaudojimą nusikalstamais tikslais, teisėjų kolegija sprendžia, kad užstatas ar net ir intensyvi priežiūra kartu su namų areštu nebus pakankama užtikrinti, kad R. R. neleistinais būdais nesieks bėgti ir slėptis nuo vykstančio proceso. Tuo tarpu paskelbtas karantinas nėra pagrindas išvadai, kad tai galimai sutrukdys R. R. išvykti iš Lietuvos Respublikos, be kita ko, galimybė slėptis yra ir Lietuvos Respublikoje, nepaisant judėjimo ribojimų, kylančių dėl susiklosčiusios situacijos valstybėje. Taigi teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad bet kuri švelnesnė kardomoji priemonė ar net jų kompleksas bus pakankamas kardomųjų tikslų pasiekimui. Taigi yra ir formalioji suėmimo sąlyga, numatyta BPK 122 straipsnio 7 dalyje.
17. Kardomoji priemonė – suėmimas neabejotinai suvaržo asmens teises ir laisves, tačiau, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju įtariamojo teisės nėra suvaržytos labiau nei tai leidžia proporcingumo principas bei kiti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir BPK įtvirtinti reikalavimai.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti kaltinamojo R. R. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 4 d nutartimi pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams.