- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-01-30
- Bylos Nr.
- A2.6.-161-888/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-08419-2014-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laima Šeputienė
- Pažeidėjas
- A. Š.
Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei ir Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. Š., jo įgaliotai atstovei advokatei I. B., išnagrinėjusi A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Š. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis 2014 m. rugsėjo 9 d. 08 val. 10 min. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį AUDI A6 AVANT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių turto saugumui, keisdamas važiavimo kryptį, nepraleido gretima eismo juosta ta pačia kryptimi važiavusio automobilio ir su juo susidūrė. Įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Nesutarus dėl eismo įvykio aplinkybių, pasišalino iš eismo įvykio vietos. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 220 punktų reikalavimus.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltės dėl padarytų teisės pažeidimų nepripažino ir teismui paaiškino, kad iš pirmos eismo juostos rikiavosi į antrą. Buvo spūstis ir jam beveik užbaigus manevrą, belaukiant, kol pajudės visas automobilių srautas, prie jo priėjo žmogus ir pareiškė, kad įvyko susidūrimas. Jis jokio smūgio nejuto, atsidaręs duris ir pasižiūrėjęs, kontakto žymių nematė. Kad įsitikinti, pasitraukė į šoną, apžiūrėjęs automobilius, nuvažiavo. Tą pačią dieną jam paskambino iš policijos, kad yra užfiksuotas autoįvykis, pareigūnai nurodė, kad buvo kontaktas, todėl jis taip ir parašė paaiškinime. Kadangi jo automobilis senas, apibraižymų ant jo yra daug ir nuo seniai. Pareigūnai ant priekinio sparno ieškojo žymių, kadangi sakė, jog kontaktas buvo su priekiniu sparnu. Bet ten nieko nerado, pradėjo toliau ieškoti, apžiūrėjo galines duris, sparną nufotografavo, įbrėžimus rado ant galinių durelių, tačiau tų apibraižymų buvo iš seniau. Jo automobilis draustas, tvarkingas.
Liudytojas E. B. parodė, kad ryte važiuojant Jotvingių gatve, buvo spūstis, jis važiavo pirma eismo juosta ir pažeidėjas, įsijungęs posūkį, norėdamas patekti į tą automobilių spūstį, norėjo įvažiuoti, užkišti jam priekį. Ko pasėkoje, neapskaičiavęs automobilio gabaritų, kliudė jo mašinos priekį, automobilio dešinės pusės sparną, prisilietė pažeidėjo automobilio kairysis priekinis sparnas, arkos susilietė tarpusavyje. Jis įsijungė avarinį, išlipo ir jam pasakė „žiūrėk ką padarei, kodėl taip naglai važiuoji?“. Vairuotojas pradėjo necenzūriniais žodžiais aiškinti, kad jis nekultūringas. Tada jis tam vairuotojui pasakė - arba tariamės, arba rašom deklaraciją. Vairuotojas pasižiūrėjo ir pasakė „nežadu nei tartis, nei ką rašyti“. Tada jis paskambino į policiją. Kol skambino policijai, vairuotojas pavažiavo į priekį, išlipo, pasižiūrėjo į jo mašiną, į savo mašiną, atsisuko ir pasakė „nematau tikslo laukti kažko“ ir nuvažiavo.
Liudytojas M. V. parodė, kad jis šioje byloje surašė tarnybinį pranešimą. Sugadinimų nepamena, kas fotografavo automobilius, pasakyti negali. Tarnybiniame pranešime nurodė teisingas aplinkybes ir jį tvirtina.
Liudytojas V. O. parodė, kad jis surašė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, jog buvo kontaktas tarp automobilių. Iš pradžių A. Š. patvirtino, kad buvo smūgis, juto jį. Buvo apžiūrėti automobiliai. Ant nukentėjusiojo automobilio nustatyti apgadinimai. Taip pat buvo apžiūrėtas ir A. Š. automobilis, ant galinių kairės pusės durelių buvo matyti apgadinimai. Kadangi tuo metu automobilis buvo purvinas, paprašė A. Š., kad atvyktų dar kartą su švariu automobiliu, kad galėtų apžiūrėti kruopščiau, bet jis neatvyko. Kadangi atsakomybėn traukiamas asmuo savo priminiame paaiškinime buvo nurodęs apgadinimus ant galinių durelių, todėl ir buvo tikrintos tik galinės durys. Tuo tarpu nukentėjusysis E. B. nurodė kitokias aplinkybes, tačiau apžiūrėti priekinį Audi A6 sparną nebuvo galimybės, kadangi A. Š. antrą kartą automobilio apžiūrai neatvarė.
Liudytoja G. K. parodė, kad ji surašė transporto priemonės apžiūros aktą ir darė fotonuotraukas. Išvadoje parašė, kad automobilis galimai dalyvavo eismo įvykyje. Kadangi asmens, kuriam surašė protokolą, paaiškinime buvo nurodyta viena apgadinta automobilio pusė, todėl tą pusę ji ir fotografavo.
Liudytojas A. V. parodė, kad įvykio dieną gavo pranešimą, atvyko į įvykio vietą ir rado apgadintą automobilį, stovintį gatvėje, kurio vairuotojas papasakojo, kad iš vietos pradėdamas važiuoti automobilis kliudė jo automobilio priekį, dešinės pusės bamperį, išlipęs pasižiūrėjo, kad nieko tokio, numojo ranka ir nuvažiavo. Atvykus buvo apžiūrėtas nukentėjusio automobilis. Tiksliai nepamena, kokie automobilio apgadinimai buvo rasti, atrodo priekinis buferis. Kuria automobilio vieta vyko kontaktas, nepamena.
Liudytas M. B. parodė, kad 2014 m. gruodžio 5 d. A. Š. paprašė apžiūrėti jo automobilio kėbulo būklę, įvertinti ar įbrėžimai seni. Apžiūrėjus akivaizdžiai matėsi apie metų senumo išrūdiję, supuvę arkos. Šviežių pažeidimų nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.
Pažymėtina, jog įrodinėjant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytų pažeidimo sudėtį, turi būti nustatyta, kad buvo eismo įvykis, kad asmuo su šiuo įvykiu yra susijęs ir kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles.
Liudytojas E. B. tiek įvykio tyrimo metu, tiek apklaustas teismo posėdžio metu nuosekliai aiškino įvykio aplinkybes ir tvirtino, jog buvo kliudytas jo mašinos priekis - dešinės pusės sparnas, kaltininkas prisilietė prie jo automobilio savo kairiuoju priekiniu sparnu, t.y. arkos susilietė tarpusavyje (48-49 b.l.). Iš byloje esančio M. V. tarnybinio pranešimo taip pat matyti, kad policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, buvo nustatyta, jog kliudytas automobilio Audi A3, v/n (duomenys neskelbtini) priekinis dešinės pusės kampas (4 b.l.). Iš V. O. surašyto tarnybinio pranešimo matyti, kad nukentėjusysis E. B. nurodė, kad kontaktas buvo tarp Audi A3 priekinio dešiniojo sparno ir Audi A6 priekinio kairiojo sparno. A. Š. nurodė, kad kontaktas įvyko tarp Audi A3 priekinio dešiniojo sparno ir Audi A6 kairės pusės galinių durelių (2-3 b.l.). Iš eismo įvykio vietos schemos matyti, kad ant Audi A3 rasti apgadinimai: kontakto žymė ties priekinio bamperio ir priekinio dešinės pusės sparno sujungimu (5 b.l.).
Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančio transporto priemonės techninio apžiūros akto matyti, kad ant transporto priemonės Audi A6 Avant, v/n (duomenys neskelbtini) rasti techniniai defektai: ant kairės pusės galinių durų matosi kontakto žymė nuo 0,52 cm iki 0,57 cm aukštyje, Išvada: galėjo dalyvauti eismo įvykyje (12 b.l.). Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad buvo nufotografuoti automobilio Audi A6 Avant, v/n (duomenys neskelbtini) kairės pusės užpakalinės durys, kairės pusės priekinis sparnas (13-14 b.l.).
Taigi ištyrus aukščiau aptartų byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, darytina išvada, kad šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo nustatyta tiksli transporto priemonių kontakto vieta, kontakto pobūdis, galimai pasišalinusio iš įvykio vietos automobilio sužalojimai ir jų lokalizacija, visi bylos duomenys buvo renkami tik pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pateiktą įvykio versiją, kuri prieštarauja nukentėjusiojo pateiktai įvykio versijai. Nukentėjusysis E. B. nuosekliai tvirtino, jog buvo kliudytas jo mašinos dešinės pusės sparnas, kaltininkas prisilietė prie jo automobilio savo kairiuoju priekiniu sparnu. Tuo tarpu policijos pareigūnai, tirdami šį įvykį, rėmėsi tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Š. pirminiame paaiškinime nurodytomis aplinkybėmis ir tyrė tik vienintelę įvykio versiją, t.y. kad automobilių kontaktas buvo tarp Audi A3 priekinio dešiniojo sparno ir Audi A6 kairės pusės galinių durelių bei buvo nustatyti defektai ant galinių Audi A6 automobilio durelių, o nukentėjusiojo pateiktos įvykio versijos, kad kontaktas buvo tarp Audi A3 priekinio dešiniojo sparno ir Audi A6 priekinio kairiojo sparno, policijos pareigūnai apskritai netyrė ir nevertino. Iš fotonuotraukų, esančių byloje, matyti, kad buvo užfiksuota tik galinė automobilio Audi A6 Avant dalis (užpakalinės kairės pusės durys), o iš kitų byloje esančių fotonuotraukų apskritai nematyti aiškių (žymių) automobilių apgadinimų, aiškiai nenurodyta, kokia automobilio dalis fotografuota ir kokie pažeidimai ant jos nustatyti (13, 14 b.l.). Iš transporto priemonės techninės apžiūros akto taip pat matyti, kad apgadinimai rasti tik ant kairės pusės galinių durų, o priekiniame kairės pusės sparne ar durelėse jokių apgadinimų nenustatyta.
Aukščiau aptartų prieštaravimų nepašalino ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai -M. V., V. O., A. V. ir G. K. (policijos pareigūnai tyrę šį įvykį), jie taip pat negalėjo nurodyti, kokia yra tiksli transporto priemonių kontakto vieta, kodėl apgadinimų buvo ieškota tik ant automobilio Audi A6 Avant kairės pusės galinės dalies ir nebuvo tikrinta nukentėjusiojo E. B. pateikta įvykio versija, jog kontaktas buvo tarp Audi A3 priekinio dešiniojo sparno ir Audi A6 priekinio kairiojo sparno. Liudytoja G. K. teismo posėdžio metu nurodė, jog buvo fotografuota ta automobilio pusė, kurią savo paaiškinime nurodė administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nuotraukose yra užfiksuoti automobilio nubrozdinimai, daugiau apie fotonuotraukas, esančias byloje, pasakyti nieko negali (73 b.l.). Liudytojas V. O. nurodė, jog buvo apžiūrėtas A. Š. automobilis, ant galinių kairės pusės durelių buvo matyti apgadinimai. Kadangi tuo metu automobilis buvo purvinas, paprašė A. Š., kad atvyktų dar kartą su švariu automobiliu, kad galėtų apžiūrėti kruopščiau, bet jis neatvyko. Kadangi atsakomybėn traukiamas asmuo savo priminiame paaiškinime buvo nurodęs apgadinimus ant galinių durelių, todėl ir buvo tikrintos tik galinės durys. Tuo tarpu nukentėjusysis E. B. nurodė kitokias aplinkybes, tačiau apžiūrėti priekinį Audi A6 sparną nebuvo galimybės, kadangi A. Š. antrą kartą automobilio apžiūrai neatvarė (65-66 b.l.). Akivaizdu, jog policijos pareigūnai iškart po įvykio, t.y. A. Š. atvykus į policijos komisariatą ir pristačius savo automobilį apžiūrai, privalėjo imtis priemonių automobilio sužalojimams, tiksliai automobilių kontakto vietai nustatyti, tačiau to nepadarė, veikė aplaidžiai, tikrino tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pateiktą įvykio versiją.
Bylos nagrinėjimo teisme metu iš surinktų byloje esančių rašytinių įrodymų ir liudytojų parodymų tikslios automobilių kontakto vietos, automobilio Audi A6 apgadinimų pobūdžio ir lokalizacijos nustatyti nėra galimybės, kadangi po įvykio praėjo daug laiko, ir nors nukentėjusysis E. B. tiek tyrimo metu, tiek apklaustas teismo posėdžio metu nuosekliai teigė, jog kontaktas buvo tarp jo automobilio priekinio dešiniojo sparno ir Audi A6 priekinio kairiojo sparno, tačiau šios įvykio versijos nepatvirtina jokie kiti byloje esantys objektyvūs, patikimi, tiesioginiai byloje esantys įrodymai.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. Š. teismui pateikė IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažymą kartu su fotonuotraukomis, kuriose nurodyti ant automobilio Audi A6, v/n (duomenys neskelbtini) rasti apgadinimai ir nurodyta automobilio esama būklė, tačiau šia pažymą ir joje esančius duomenis teismas nelaiko įrodymu, kadangi jie nei patvirtina, nei paneigia kokias nors turinčias reikšmės bylai faktines aplinkybes, be to, šioje pažymoje aplinkybės nustatytos jau praėjus tam tikram laiko tarpui po įvykio, teismo posėdžio metu apklausus šią pažymą surašiusį ir išvadas pateikusį asmenį – IĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininką M. B. – jis nurodė, jog nėra ekspertas, dirba su draudimo bendrovėmis, apgadinimus nustato iš akies, jie matosi pagal žymes (74 b.l.), todėl teismas abejoja šio asmens gebėjimais ir kompetencija teikti išvadas ir šiais duomenimis nesivadovauja.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punkte numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį teisės pažeidimą, visuma. Administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta administraciniu teisės pažeidimu, o kaltas asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatas, grindžiant jo kaltę prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukimo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006), o nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Be to, visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006 ir Nr. N62-3686/2008).
Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Darytina išvada, kad A. Š. kaltė dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų padarymo nėra įrodyta.
Kadangi nėra administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p., 288 str., 302⁴ str.,
nutaria:
administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną A. Š. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. nutraukti, nesant administracinių teisės pažeidimų sudėties.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.