Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-06-26 · Civilinė byla Nr. e2-14526-608/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-06-26
Bylos Nr.
e2-14526-608/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-09385-2020-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lidija Valentukonytė
Atsakovas
D. K.
Ieškovas
Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-14526-608/2020Proceso Nr. 2-68-3-09385-2020-8Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.6; 3.2.6.6.1;2.6.10.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 26 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė rašytinio proceso tvarka už akių atsakovo D. K. atžvilgiu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovui D. K. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo D. K. 191,08 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Prašė teismą priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nurodytu būdu). Atsakovas teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovui išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas dėl atsakovo rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, priimti sprendimą už akių (CPK 142 str. 4 d.).

Atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, teismas daro išvadą, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, ieškinys tenkinamas visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Iš rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), esančiame bute atsakovas D. K. sukėlė konfliktą, kurio metu kumščiu sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį sugyventinei V. P. į veido sritį, padarydamas nosikaulių ir nosies pertvarų lūžius. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmajame policijos komisariate dėl minėto įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą dėl nesunkaus V. P. sveikatos sutrikdymo. Dėl šio įvykio metu patirtų sužalojimų V. P. buvo laikinai nedarbinga laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 28 d. iki 2019 m. lapkričio 6 d. Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. (9.2)VPA_SP1-402420 V. P. už laikinojo nedarbingumo laikotarpį iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų buvo paskirta 191,08 Eur ligos išmoka. Ikiteisminis tyrimas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2 – ojo skyriaus prokuroro Gedimino Juknos 2019 m. gruodžio 5 d. nutarimu buvo nutrauktas įtariamajam D. K. susitaikius su nukentėjusiąja V. P.

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalis numato, kad juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Valstybinio socialinio draudimo fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.290 str. nustatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. V. P., apdraustos valstybiniu socialiniu draudimu, sužalojimo ir netekto darbingumo, dėl kurio buvo išmokėtos valstybinio socialinio draudimo išmokos, priežastis yra atsakovo D. K. veiksmai, todėl atsakovas turi atlyginti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytą žalą. Atsižvelgiant į tai, ieškinys tenkinamas visiškai ir iš atsakovo ieškovo naudai priteisiama 191,08 Eur nuostolių.

Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, o ieškovas pagal įstatymą yra atleistas nuo žyminio mokesčio už ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas), 15,00 Eur žyminis mokestis priteisiamas iš atsakovo valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 5,24 Eur ir yra priteisiamos iš atsakovo valstybei, nes pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bylinėjimosi išlaidų suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu teismas

nusprendžia:

priimti atsakovo D. K. atžvilgiu sprendimą už akių ir ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo D. K. ieškovo Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai 191,08 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt vieną eurą aštuonis euro centus) nuostolių.

Priteisti iš atsakovo D. K. į valstybės biudžetą 15,00 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio ir 5,24 Eur (penkis eurus dvidešimt keturis euro centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 20,24 Eur (dvidešimt eurų dvidešimt keturis euro centus). Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovas neturi teisės apskųsti sprendimą už akių apeliacine nei kasacine tvarka.

Atsakovas sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per dvidešimt dienų gali skųsti sprendimą už akių Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lidija Valentukonytė