Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2019-10-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-4814-1096/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-10-09
Bylos Nr.
A5.-4814-1096/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-04077-2019-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Kristina Grinevičiūtė
Pažeidėjas
M. P., Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-4814-1096/2019Teisminio proceso Nr. 4-68-3-04077-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos 1.4.4.; 6.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. spalio 9 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Grinevičiūtė,sekretoriaujant Kristinai Juodelytei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. P.,

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus (toliau – Institucija) įgaliotam atstovui vyriausiajam darbo inspektoriui G. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), esanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. P., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktore, pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK) bei Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo nuostatas, nes esant darbo sutarties požymiams, nesudariusi rašytinės darbo sutarties su K. P. ir apie darbuotojų K. P., L. B. ir G. C. įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešdama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nelegaliai įdarbino K. P. 2019 m. rugpjūčio 27 d. ir 2019 m. rugpjūčio 28 d., L. B. nuo 2019 m. gegužės 10 d. iki 2019 m. rugpjūčio 28 d., G. C. nuo 2019 m. gegužės 10 d. iki 2019 m. rugpjūčio 23 d. leido įmonės naudai, adresu (duomenys neskelbtini) esančioje picerijoje „(duomenys neskelbtini)“ vykdyti nustatytas darbines funkcijas. M. P. savo veiksmais (neveikimu) pažeidė Darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 dalies, Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas bei padarė Administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. P. teismo posėdyje parodė, kad žino ir supranta dėl ko yra traukiama administracinėn atsakomybėn, pripažįsta kaltę, gailisi, atsisakė duoti paaiškinimus.

Institucijos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pagal gautą anoniminį pranešimą atliko patikrinimą „(duomenys neskelbtini)“. Patikrinimo metu, t. y. 2019 m. rugpjūčio 28 d., picerijoje dirbo trys asmenys: K. P., L. B. ir G. C. K. P. nešė patiekalus, Italijos piliečiai buvo apsirengę specialiais darbo rūbais ir kepė picas. Buvo nustatyta, kad įmonės direktorė nesilaikė nustatytų įdarbinimo taisyklių, t. y. apie asmenų įdarbinimą nepranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, taip pat įmonės dokumentuose neužfiksuotas dirbtas laikas. Įmonės direktorė pateikė darbo sutartis sudarytas 2019 m. gegužės 10 d., su L. B. ir G. C., tačiau apie šias darbo sutartis VSDFV neinformuota, jos pateiktos tik po atlikto patikrinimo. Institucijos atstovas pabrėžė, kad įmonės direktorė M. P. tyrimo metu bendradarbiavo, sutiko su nusižengimu ir dėl jo gailėjosi. Prašė skirti už pažeidimą minimalią nuobaudą.

Iš administracinio nusižengimo protokolo Nr. VDI-ANR_P-1653-2019 matyti, kad M. P. dėl padaryto pažeidimo gailėjosi (b. l. 2).

Nelegalaus darbo tyrimo akte nustatyta, kad tyrimas pradėtas 2019 m. rugpjūčio 20 d. ir baigtas 2019 m. rugsėjo 17 d. Institucijos vyriausieji darbo inspektoriai G. Z., A. B. ir T. V. atliko tyrimą pagal anoniminį 2019 m. rugpjūčio 19 d. pranešimą (APS-127-15794), kuriame nurodyta, kad picerijoje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), nelegaliai dirba mažiausiai du asmenys – picų kepėjai. 2019 m. rugpjūčio 28 d. apie 13.10 val. apsilankius picerijoje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), rasta padavėjos darbo funkcijas atliekanti K. P., gimusi (duomenys neskelbtini), picų kepimo funkcijas vykdantys L. B., gimęs (duomenys neskelbtini), ir G. C., gimęs (duomenys neskelbtini). VSDFV informacinėje sistemoje nustatyta, kad K. P. ir L. B. nėra įdarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)). Atlikus tyrimą konstatuota, kad K. P. 2019 m. rugpjūčio 28 d. apie 13.10 val. patikrinimo metu vykdė padavėjos darbo funkcijas, be to, šį darbą vykdė 2019 m. rugpjūčio 27 d. ir dar vieną nenustatytą darbo dieną. Patikrinimo metu L. B. ir G. C. vykdė picų kepimo funkcijas. Šį darbą L. B. ir G. C. pradėjo dirbti 2019 m. gegužės 10 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės M. P. ir darbuotojų K. P., L. B. ir G. C. santykiai turi darbo sutarties požymių. K. P. sutartu laiku, apsirengusi įmonės drabužius vykdė darbines padavėjos funkcijas picerijoje aptarnavimo klientu sukurdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudą – savo veiksmais prisidėjo prie įmonės veiklos, bendro produkto kūrimo, siekiant gauti pelno. L. B. ir G. C., turėdami pasirašytas darbo sutartis ir su įmonės direktore sutartu laiku, apsirengę įmonės drabužius vykdė darbines vykdė picų kepimo funkcijas picerijoje sukurdami UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudą savo veiksmais prisidėjo prie įmonės veiklos, bendro produkto kūrimo, siekiant gauti pelno. Buvo nustatyta, kad nesilaikoma DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatų, įpareigojančių sudaryti rašytinę darbo sutartį su K. P. ir apie įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka pranešti VSDFV teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Buvo nesilaikoma DK 42 straipsnio 2 dalies nuostatų, numatančių pareigą apie L. B. ir G. C. įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka pranešti VSDFV teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalies nuostatomis įmonės direktorė M. P. organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. M. P., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) direktore, t. y. atsakingu asmeniu, pažeidė imperatyvias DK bei Užimtumo įstatymo nuostatas (b. l. 3-5).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė M. P. 2019 m. rugpjūčio 28 d. Institucijai pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, kad K. P. pradėjo dirbti 2019 m. rugpjūčio 21 d. Per savaitę dirbo 3 dienas. Darbo sutartis yra rengiama, dėl darbų saugos neinstruktuota, pavesta atlikti sveikatos patikrinimą, sutarta dėl 400 eurų atlygis (pusė etato). Darbo apranga išduota įmonės, šias tris dienas atliko padavėjos funkcijas, dirbo su kasa. L. B., jų įmonėje dirbęs picų kepėju, buvo paprašytas ateiti pavaduoti sergantį darbuotoją, su juo darbo sutartis nebuvo sudaryta, tačiau jis bus įdarbintas darbui antroje lokacijoje nuo rugsėjo 1 d., darbo atlygis 800 eurų, pilnu etatu. Šiai dienai išduotos darbui kelnės ir marškinėliai. Darbo sutartis sudarinėja ji pati, nieko nėra įgaliojusi. Pažeidimą pripažįsta ir labai gailisi (b. l. 6).

M. P. 2019 m. rugsėjo 17 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad darbo sutartis su L. B. ir G. C. sudarė 2019 m. gegužės 10 d., darbo funkcijas jie pradėjo atlikti po kelių dienų, apie įdarbinimą nebuvo pranešta, nes buvo pasikeitimo metas, keitėsi buhalterija, buvo perkama nauja įmonė ir tiesiog užsimiršo. Gailisi, kad nepranešė (b. l. 7).

K. P. 2019 m. rugpjūčio 28 d. pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, kad yra padavėja, kartais ateidavo padėti, mokytis, dabar jau kelias dienas (tris) atėjo dirbti pilną darbo dieną: pradėjo 10 val., o baigs 16 val. 2019 m. rugpjūčio 27 d. dirbo tomis pačiomis valandomis. Praeitą savaitę (tiksliai datos neatsiminė) dirbo nuo 12 val. iki 19 val. Dirbo kaip padavėja ir prie kasos. Nėra pasirašiusi darbo sutarties. Jai nėra apmokama, žiūri, ar nori čia likti. Jos apranga priklauso savininkei. Nėra išklausiusi instruktažo dėl darbo saugos, nėra praėjusi sveikatos patikrinimo dėl leidimo dirbti su maistu, įmonės vadovė kol kas to neprašė. Dėl konkrečių darbo dienų tariasi su savininke (b. l. 8).

L. B. 2019 m. rugpjūčio 28 d. pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame paaiškino, kad darbo sutartis sudaryta 2019 m. gegužės 10 d. Pradėjo kepti picas ir gaminti maistą picerijoje. Suderino darbo valandas ir atlyginimą su M. Sutarė 1 000 eurų per mėnesį už 9 valandas per dieną, 5 dienas per savaitę, 2 dienos išeiginės. Dabar dirba 12 valandų per dieną, pirmadienį ir antradienį nedirba. Pasiruošimas darbui vyksta nuo 11.00 valandos, virtuvė atsidaro 12.00 valandą, užsidaro 22.00 valandą. 1 valandą valo. Pabaiga 22.30 - 23.00 valandą (iš viso 12 valandų). Gaudavo savo atlyginimą kiekvieną darbo dieną po 50 eurų. Paskutinį kartą gavo atlyginimą sekmadienį 2019 m. rugpjūčio 25 d. Apmokėjimą gavo iš direktorės. Darbui gavo marškinėlius su logotipu, prijuostę, virtuvės kelnes. M. paskutinį kartą matė sekmadienį, M. nematė savaitę. Jo draugas G. C. pradėjo dirbti 2019 m. gegužės 10 d., jis dirba tas pačias valandas, kaip ir L. B.. G. C. yra picos šefas ir virėjas. Turi 2 išeigines dienas, dirba 5 dienas. Turi sutartį kaip ir L. B. Ji sudaryta 2019 m. gegužės 10 d. (b. l. 9-10).

L. B. pateiktos 2019 m. gegužės 10 d. sudarytos darbo sutarties Nr. 014 nuotraukos, iš kurių matyti, kad L. B. ir darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė M. P. sudarė darbo sutartį, kuri įsigalioja ir darbuotojas pradėjo dirbti 2019 m. gegužės 10 d. (b. l. 16-17).

Pateikta su L. B. 2019 m. rugpjūčio 28 d. sudaryta darbo sutartis Nr. 0024, kuria L. B. ir darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė M. P. sutarė, kad darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti 2019 m. rugpjūčio 28 d. (b. l. 18-20).

G. C. patikrinimo metu pateikė 2019 m. gegužės 10 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 014. Darbo sutartis pasirašyta 2019 m. gegužės 10 d. tarp G. C. ir darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės M. P. Joje numatyta, kad darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti 2019 m. gegužės 10 d. (b. l. 13-15).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės M. P. pateiktuose 2019 m. gegužės, birželio ir liepos mėnesių darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nebuvo fiksuojamas L. B. ir G. C. darbo laikas, jiems nebuvo priskaičiuojamas darbo užmokestis. Į 2019 m. rugpjūčio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. įtrauktas G. C., nuo 2019 m. rugpjūčio 28 d. įtrauktas L. B. Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nurodyta, kad L. B. ir G. C. dirbo po 8 valandas per dieną (b. l. 26-29).

Teismo nustatytos aplinkybės ir išvada

ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims už nelegalų darbą. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra blanketinė, todėl vertintinos Užimtumo įstatymo ir DK nuostatos.

Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

DK 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 34 straipsnis). DK 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. P. savo paaiškinimuose nurodė, kad K. P. pradėjo dirbti 2019 m. rugpjūčio 21 d. Per savaitę dirbo 3 dienas. Darbo sutartis buvo rengiama, dėl darbų saugos neinstruktuota, pavesta atlikti sveikatos patikrinimą, sutarta dėl 400 eurų atlygio. Aprangą išdavė įmonė, tris dienas vykdė padavėjos funkcijas, dirbo su kasa (b. l. 6). K. P. savo paaiškinimuose nurodė, kad yra padavėja, kartais ateidavo padėti, mokytis, kelias dienas (tris) dirbo visą darbo dieną. Praeitą savaitę (tiksliai datos neatsiminė) dirbo nuo 12 val. iki 19 val. Dirbo kaip padavėja ir prie kasos. Nėra pasirašiusi darbo sutarties. Jai nėra apmokama (b. l. 8). Šiuo atveju, darbuotojo atliekamų pareigų vykdymas ir darbdavio sutikimas be sudarytos darbo sutarties atlikti padavėjos pareigas, yra nelegalus darbas. Darbo sutartis turi būti sudaroma prieš pradedant dirbti. Šiuo atveju su K. P. nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis ir nepranešta apie jos įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Bylos medžiaga patvirtina, kad K. P. dirbo padavėja picerijoje.

Darbo sutartys su L. B. ir G. C. buvo sudarytos 2019 m. gegužės 10 d., darbo funkcijas jie pradėjo atlikti po kelių dienų, tačiau apie jų įdarbinimą nebuvo pranešta VSDFV (b. l. 7). Byloje pateiktos 2019 m. gegužės 10 d. sudarytos darbo sutarties Nr. 014 nuotraukos, iš kurių matyti, kad L. B. ir darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė M. P. sudarė darbo sutartį, kuri įsigalioja ir darbuotojas pradėjo dirbti 2019 m. gegužės 10 d. (b. l. 16-17). G. C. patikrinimo metu pateikė 2019 m. gegužės 10 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 014. Darbo sutartis pasirašyta 2019 m. gegužės 10 d. tarp G. C. ir darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės M. P.. Darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti 2019 m. gegužės 10 d. (b. l. 13-15). L. B. duoti paaiškinimai taip pat patvirtina, jog jis atliko darbo funkcijas: kepė picas ir gamino maistą bei gaudavo atlygį už darbą (b. l. 9-10).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą: administracinio nusižengimo protokolą (b. l. 2), nelegalaus darbo tyrimo aktą (b. l. 3 - 5), L. B., K. P. bei M. P. duotus paaiškinimai (b. l. 6-10), pateiktas darbo sutartis (b. l. 13-20) ir kitą byloje surinktą medžiagą, kurie vienas kitą papildo ir detalizuoja, konstatuoja, jog M. P. kaltė padarius ANK 95 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą visiškai įrodyta.

M. P. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė. Šį faktą patvirtino pati M. P. (b. l. 6) bei Juridinių asmenų registro išrašas (b. l. 34). M. P., kaip įmonės vadovė, buvo atsakinga už K. P. įdarbinimą, tinkamą G. C. ir L. B. ne tik darbo sutarčių sudarymą, bet ir tinkamą pranešimą apie minėtų asmenų įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.

Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad M. P., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, atsakinga už darbuotojų įdarbinimą bei darbo sutarčių sudarymą, nesudariusi rašytinės darbo sutarties su K. P. ir nepranešusi apie G. C. ir L. B. įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios leido jiems dirbti įmonėje. Šiais savo veiksmais M. P. nevykdė, konkrečiu atveju, neužtikrino DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalies jai, kaip už darbuotojų įdarbinimą įmonėje atsakingam asmeniui, numatytų pareigų. Vadovaujantis Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktu, M. P. padaryta veika atitinka nelegalaus darbo požymius.

Dėl nuobaudos skyrimo

ANK 22 straipsnis reglamentuoja, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims siekiant nubausti, atgrasyti nuo administracinių nusižengimų darymo ir paveikti asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, įvertina administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis, pažeidimas padarytas tiesiogine tyčia). Vertintina ir tai, kad nors ir buvo 2019 m. rugpjūčio 28 d. pranešta VSDFV apie L. B., o apie G. C. 2019 m. rugpjūčio 23 d., tačiau pažymėtina, kad VSDFV apie jų įdarbinimą nežinojo nuo 2019 m. gegužės 10 d. Tai rodo, kad ne tik K. P., bet ir G. C. ir L. B. dirbo nelegaliai, dėl ko į valstybės biudžetą buvo nesumokėti mokesčiai.

Teismas nustatė atsakomybę lengvinančią aplinkybę – administracinėn atsakomybėn traukiama M. P. iš karto prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir pražymėjo, kad labai gailisi (b. l. 2, 7). Poelgį vertino kritiškai, nuoširdžiai gailėjosi, teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis administracine tvarka nebausta. Byloje sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad M. P. dirba, anksčiau nebuvo baudžiama už nelegalų darbą, Institucijos atstovas teismo posėdžio metu pažymėjo, kad atliekant tyrimą bendradarbiavo su Institucija.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, darytina išvada, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, gali būti pasiekti skiriant minimalią baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

nutaria:

M. P. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 1 000 eurų dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke L. B., AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke L. B., AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19105771943.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Kristina Grinevičiūtė