Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-08-14 · Byla Nr. Iv-2444-142/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-08-14
Bylos Nr.
Iv-2444-142/2012
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00616-2012-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Halina Zaikauskaitė
Pareiškėjas
V. K.
Atsakovas
Vilniaus pataisos namams
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos
Kategorijos
  • 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2444-142/2012Proceso Nr. 3-61-3-00616-2012-1Procesinio sprendimo kategorija 16.5; 74 (S)
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugpjūčio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Jolitai Lingei, dalyvaujant pareiškėjui V. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo atsakovui Vilniaus pataisos namams, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. (V. K., toliau – pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriame prašo priteisti iš Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN) 5567,91 Lt neišmokėto darbo užmokesčio (b. l. 1–3).

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad vadovaudamasis Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 23 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kurios Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimu pripažintos prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai, ir apskaičiuodamas 2006-2008 metų pareiškėjo darbo užmokestį, atsakovas taikė bendrą priedų ir priemokų dydžio ribojimą, todėl nurodytu laikotarpiu pareiškėjui neišmokėta 5567,91 Lt darbo užmokesčio (2006 metais – 1074,27, 2007 metais – 1746,71 Lt, 2008 metais – 2846,93 Lt). Sprendimas nesumokėti darbo užmokesčio dalies nelaikomas įvykdytu, kadangi pareiškėjas turi teisę į pažeistų teisių gynybą teisme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) administracinė byla Nr. A12-219/2004). Prašoma priteisti suma neviršija Darbo kodekso (toliau – DK) 298 straipsnyje nustatyto trejų metų laikotarpio.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime (b. l. 11–12) prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad neišmokėdami pareiškėjo minimos darbo užmokesčio dalies Vilniaus PN vykdė tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus, todėl elgėsi pagrįstai ir teisėtai. Įstatymas ar kitas teisės aktas laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol nėra konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Išimtinė kompetencija spręsti, ar įstatymas ir kiti teisės aktai neprieštarauja Konstitucijai, suteikta Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui. Todėl, kol nustatyta tvarka nebuvo nustatyta ir pripažinta, kad VTĮ 23 straipsnio 2 dalies nuostata dėl pareigūnams mokamų priedų ir priemokų ribojimo prieštarauja Konstitucijai, šie įstatymo reikalavimai buvo teisėti ir privalomai vykdomi valstybės institucijų. Todėl negalima konstatuoti, kad skaičiuodamas ir pareiškėjui išmokėdamas darbo užmokestį atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Be to pareiškėjas į teismą kreipėsi, praleidęs DK 27 straipsnio 2 dalyje nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą, todėl dalis jo prašomos sumos negali būti priteista. Taip pat prašo atidėti sprendimo vykdymą metams.

Atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos atsiliepimo į skundą neteikė, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui 2006-2008 metais neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, susidariusios dėl to, kad apskaičiuojant priedus bei priemokas pareiškėjui buvo taikyta tuo metu galiojusi VTĮ 23 straipsnio 2 dalies nuostata, ribojanti mokamų priedų ir priemokų dydį.

Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 42 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad pareigūnų darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, turimą pareiginį laipsnį, kvalifikacinę kategoriją, taip pat priemokos. Priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Kalėjimų departamento arba jam pavaldžios įstaigos pareigūno pareiginė alga mokama VTĮ nustatyta tvarka (2 dalis). VTĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įstatymo VI skyrius, inter alia ir 23 straipsnio 2 dalis, be išlygų taikomi ir statutiniams valstybės tarnautojams.

Iki 2007-10-01 galiojusio VTĮ (2002-04-23 redakcija Nr. IX-856) 23 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: pareiginė alga; priedai; priemokos. Pagal šio straipsnio 2 dalį priedų ir priemokų suma negalėjo viršyti 70 procentų pareiginės algos. Nuo 2007-10-01 įsigaliojusio Įstatymo (2007-06-07 Nr. X-1175) 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad į priedų ir priemokų sumą neįskaitomi VTĮ 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nurodyti priedai. Tokiu būdu, pagal VTĮ (2007-06-07 redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą į valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų sumą, kuri negalėjo viršyti 70 procentų pareiginės algos, buvo neįskaitomas priedas už tarnybos stažą ir pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas, tačiau nuostata, kuria buvo ribojama valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų suma išliko.

Faktinės bylos aplinkybės tokios, kad dėl priedų ir priemokų ribojimo per minėtą laikotarpį pareiškėjui neišmokėta 5567,91 Lt. Iš į bylą pateiktų asmens sąskaitų kortelių (b. l. 5-7) matyti, koks darbo užmokestis pareiškėjui buvo priskaičiuotas, konkrečiai nurodoma, kokios sumos priskaičiuotos už laipsnį, stažą, kategoriją, pavojingas darbo sąlygas. Šios kortelės patvirtina, kad 2006-2008 m. nurodytais mėnesiais pareiškėjui taikytas ribojimas, dėl kurio pareiškėjui neišmokėta 2006 metais 1074,27 Lt darbo užmokesčio (sausio mėn. – 107,53 Lt, vasario mėn. – 221,10 Lt, kovo mėn. – 62,25 Lt, balandžio mėn. – 83,75 Lt, gegužės mėn. – 83,75 Lt, birželio mėn. – 119,05 Lt, liepos mėn. – 16,75 Lt, rugpjūčio mėn. – 49,50 Lt, rugsėjo mėn. – 83,75 Lt, spalio mėn. – 83,75 Lt, lapkričio mėn. – 83,75 Lt, gruodžio mėn. – 79,34 Lt), 2007 metais neišmokėta 1746,71 Lt (sausio mėn. – 61,28 Lt, vasario mėn. – 60,82 Lt, kovo mėn. – 58,09 Lt, balandžio mėn. – 129,01 Lt, gegužės mėn. – 105,55 Lt, birželio mėn. – 129,78 Lt, liepos mėn. – 181,80 Lt, rugsėjo mėn. – 94,45 Lt, spalio mėn. – 234,54 Lt, lapkričio mėn. – 437,17 Lt, gruodžio mėn. – 253,22 Lt), 2008 metais pareiškėjui neišmokėta 2846,93 (sausio mėn. – 187,09 Lt, vasario mėn. – 147,01 Lt, kovo mėn. – 196,00 Lt, balandžio mėn. – 88,25 Lt, gegužės mėn. – 88,25 Lt, birželio mėn. – 66,20 Lt, rugpjūčio mėn. – 212,63 Lt, rugsėjo mėn. – 303,75 Lt, spalio mėn. – 519,25 Lt, lapkričio mėn. – 519,25 Lt, gruodžio mėn. – 519,25 Lt. Pareiškėjui apskaičiuotų darbo užmokesčio bei neišmokėtos jo dalies sumų darbdavys neginčija. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių abejoti atsakovo atsakingo darbuotojo parengtuose ir patvirtintuose dokumentuose pateikta informacija.

Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarime pripažino, kad VTĮ VI skyrius „Darbo užmokestis“ ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo VTĮ 23 str. 2 d. (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-855, 2007 m. birželio 7 d. įstatymo Nr. X-1175 redakcijos) nustatytą ribą, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2010-06-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010 („Administracinė jurisprudencija“ Nr. 19, 2010, p. 261-275), kuri analogiška nagrinėjamai bylai, konstatavo, kad vidaus tarnybos sistemos pareigūnai, dirbę poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikę papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytą ribą ir todėl atitinkama darbo užmokesčio suma jiems nebuvo išmokėta, turi teisę reikalauti teisingai atlyginti už tą darbą, kuris liko faktiškai neapmokėtas dėl minėto ribojimo taikymo. Išplėstinės teisėjų kolegijos manymu, teisingu atlyginimu už darbą nagrinėjamu atveju gali būti darbo užmokesčio dalies, kuri būtų buvusi, bet dėl taikyto ribojimo nebuvo išmokėta, sumokėjimas.

Atsakovas už pareiškėjo faktiškai atliktą darbą iki šiol nėra tinkamai (pilnai) atsiskaitęs ir to neneigia. Taigi nagrinėjamoje administracinėje byloje yra nustatytas pareiškėjo teisės į teisingą atlyginimą už darbą pažeidimas.

Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo nuostatas, minėtą LVAT 2010-06-07 nutartį Nr. A662-1735/2010 ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjo teisės prisiteisti darbo užmokesčio nepriemoką nepaneigia tai, kad ne viso darbo užmokesčio mokėjimo pareiškėjui metu dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymą numatančių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai. Jeigu asmuo kreipiasi į teismą įstatymo nustatytais terminais, jis turi teisę į tai, kad būtų atsižvelgiama ir į vėliau priimtą Konstitucinio Teismo nutarimą dėl ginčo teisiniams santykiams taikytinų teisės normų konstitucingumo. Tokios pozicijos LVAT praktikoje laikomasi nuosekliai: 2005-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A1-638/2005, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis „Administracinių teismų praktika“ Nr. 8, p. 316-329, jau minėta išplėstinės teisėjų kolegijos 2010-06-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010, išplėstinės teisėjų kolegijos 2011-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011. Pastaroji LVAT nutartis priimta atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2011-10-25 nutarime pateiktas oficialios konstitucinės doktrinos nuostatas, inter alia susijusias su neįvykdyto sprendimo samprata Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Tačiau reikalavimą apginti šią iš Konstitucijos kylančią teisę pareiškėjas pareiškė praleidęs ieškinio senaties terminą.

Pagal LVAT formuojamą praktiką (minėtos teismo nutartys), teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susiję su reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytinu 3 metų ieškinio senaties terminu (Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalis). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (Civilinio kodekso 1.124 straipsnis). Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Apie savo teisės į teisingą darbo apmokėjimą pažeidimą pareiškėjas sužinodavo gavęs atsiskaitymo lapelius. Su skundu dėl 2006-2008 metais neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo į teismą pareiškėjas kreipėsi 2012-02-29 (b. l. 1–3), taigi praleidęs DK 27 straipsnio 2 dalyje nustatytą trejų metų senaties terminą. Atsakovas savo atsiliepime prašymą atmesti pareiškėjo skundą grindė ir ta aplinkybe, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti darbo užmokesčio nepriemoką pareikštas praleidus senaties terminą, prašė taikyti ieškinio senatį. Pareiškėjas neprašo atnaujinti ieškinio senaties, nenurodė jokių objektyvių priežasčių ir nepateikė įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad senaties terminas praleistas dėl svarbių objektyvių priežasčių. Teisme pareiškėjas tik paaiškino, kad į teismą kreipėsi, sužinojęs apie bendradarbiams priteistus neišmokėtus darbo užmokesčius. Ši aplinkybė negali būti pripažinta objektyvia priežastimi. Ta aplinkybė, kad pareiškėjo atžvilgiu taikytas darbo užmokesčio ribojimas buvo pripažintas prieštaraujančiu konstitucinėms nuostatoms, nėra pagrindas atnaujinti ieškinio senatį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1839/2011; 2011-12-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A62-577/2011, 2012-04-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-963/2012). Todėl pritaikius Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytą trejų metų senaties terminą, pareiškėjo reikalavimas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu, 129 straipsniu teismas

nusprendė:

pareiškėjo V. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Halina Zaikauskaitė