Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdimaro Bavėjano,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios F. T. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 26 d. nuosprendžio, kuriuo F. T. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimo bausme trejiems metams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Iš nuteistosios F. T. priteista nukentėjusiajam S. A. 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir valstybei 440 Lt už suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam S. A. atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

F. T. nuteista už tai, kad 2013 m. liepos 14 d., apie 21.00 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo bei teisiamojo posėdžio metu nenustatytas, parke, esančiame Šiaulių rajone, (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl asmeninių paskatų, tyčia spirdama apie tris kartus gulinčiam savo šeimos nariui – sugyventiniui S. A. į galvos sritį, padarė nukentėjusiajam S. A. galvos smegenų sumušimą ir suspaudimą, kraujo išsiliejimą po galvos smegenų kietuoju dangalu dešinėje, ir dėl kraujo išsiliejimo po galvos smegenų kietuoju dangalu, sukėlusio galvos smegenų suspaudimą su liekamaisiais reiškiniais, t.y. tyčia sunkiai sutrikdė savo šeimos nario – sugyventinio S. A. sveikatą.

Teismo posėdyje gynėjas prašė nuteistosios apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė abejonių nekeliančią išvadą, kad F. T. kaltė dėl tyčinio sunkaus nukentėjusiojo S. A. sveikatos sutrikdymo yra neginčijamai įrodyta.

Iš lakoniško nuteistosios skundo ir jos parodymų pirmosios instancijos teisme seka, kad apeliantė ginčija skundžiamame nuosprendyje suformuotas išvadas dėl veikos juridinio įvertinimo, nusikalstamos veikos padarymo motyvo, kaltės formos ir pačios kaltės (teigdama, kad ji sunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam padaryti negalėjo).

Ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis nustatyta, kad nuteistoji F. T. spyrė apie tris kartus gulinčiam S. A. į galvos sritį. Šias aplinkybes patvirtino ne tik įvykį matę liudytojai K. Š. bei A. B., tačiau ir pati nuteistoji. Nuteistosios bei minėtų liudytojų parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių sutampa, jie šias aplinkybes nurodė nuo ikiteisminio tyrimo pradžios. Nuteistoji F. T. šias aplinkybes patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje (t. 1, b. l. 122-125). Įvykio vakarą kartu su nuteistąja ir nukentėjusiuoju buvę asmenys – A. B., K. Š., R. M., V. N., apklausti liudytojais, nenurodė, kad nukentėjusįjį S. A. būtų mušęs kažkuris iš jų ar kitas asmuo. Liudytojai K. Š., R. M., V. N. nuo tyrimo pradžios neigė sumušę S. A.. Tai patvirtino ir liudytojas Ž. M. (Šiaulių apskrities VPK patrulis), kuris parodė, kad visi trys vyrai, kurie tarpusavy stumdėsi, t.y. K. Š., R. M., V. N., tvirtino nemušę nukentėjusiojo (t. 2, b. l. 50).

Pirmosios instancijos teisme nuteistoji abejojo, ar ji spirdama nukentėjusiajam koja, apauta guminėmis šlepetėmis, galėjo padaryti tokius sunkius sužalojimus S. A., juolab, kad po to nukentėjusysis dar kalbėjo. Tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių abejoti teismo padaryta išvada, kad būtent nuteistosios suduoti smūgiai koja nukentėjusiajam į galvos sritį yra susiję priežastiniu ryšiu su atsiradusiais padariniais, t.y. su galvos smegenų sumušimu ir suspaudimu, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu dešinėje galvos pusėje. 2013 m. rugpjūčio 19 d. Nr. G1185/13(04) bei 2013 m. rugsėjo 24 d. Nr. pG 100/13-1185/13(04) specialisto išvadose nustatyta, kad S. A. padaryti minėti sužalojimai laikytini sunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu paveikus dešinę galvos pusę. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek griuviminės traumos metu. Galvos smegenų sumušimas ir suspaudimas, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų kietuoju dangalu dešinėje padaryti artimu laiku iki pristatant į gydymo įstaigą. Nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti spiriant į galvą koja, apauta gumine avalyne (t. 1, b. l. 17, 19). Apygardos teisme apklaustas specialistas H. D. patvirtino šias išvadas, papildomai parodė, kad griuviminei traumai būdingi dar kiti sužalojimai, nubrozdinimai, o pas nukentėjusįjį papildomų sužalojimų nebuvo nustatyta. Griūvant pievoje tokie sužalojimai, kurie buvo nustatyti nukentėjusiajam, negalimi, tam reikėtų kieto paviršiaus. S. A. sužalojimai padaryti kelių valandų laikotarpiu iki pristatymo į gydymo įstaigą (iki 2013 m. liepos 14 d., apie 22 val.). Tikėtina, kad po patirtos traumos S. A., kol išsivystė galvos smegenų suspaudimas, keleto valandų laikotarpiu galėjo atlikti aktyvius veiksmus, t. y. sėdėti, vaikščioti. Poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose ir nosies nugarėlėje padarytos iki patiriant galvos traumą. Ankstesni sužalojimai įtakos sunkiam sveikatos sutrikdymui neturi (t. 2, b. l. 67). Pažymėtina ir tai, kad pati nuteistoji parodė, jog nukentėjusiajam buvo padaryti tam tikri sužalojimai kelios dienos iki tiriamo įvykio. Iš to seka, kad paminėti nežymūs sužalojimai neturėjo jokios reikšmės sužalojimų, kuriuos padarė F. T., sunkumo laipsnio nustatymui. Taigi, pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo S. A. sužalojimų padarymo mechanizmo padarymo laiką ir kitas reikšmingas bylai aplinkybes nustatė teisingai.

Apeliaciniame skunde nuteistoji nurodo, kad nenorėjo sutrikdyti sveikatos nukentėjusiajam. Pirmosios instancijos teismas įvertino šią aplinkybę ir teisingai nustatė, kad F. T. veikė netiesiogine tyčia, t.y. spirdama apie tris kartus į svarbią ir tuo pačiu pavojingą gyvybei ir sveikatai kūno dalį – galvą, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jos veikimo gali būti sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, ir nors tokių padarinių nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis). Jokių neatsargios kaltės formos požymių byloje nėra.

Apeliantė skunde taip pat nurodo, kad neturėjo jokių asmeninių paskatų. Tačiau pirmosios instancijos teismas, teisingai įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistajai F. T. inkriminuojamus veiksmus pastaroji atliko dėl asmeninių paskatų. Pažymėtina, kad pati nuteistoji nurodo, kad su nukentėjusiuoju susipyko, tik neprisimena dėl ko. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistoji taip pat aiškino, kad susiginčijo su S. A., tada priėjo prie gulinčio nukentėjusiojo ir spyrė kelis kartus jam į galvą. Taigi nuteistosios neteisėtus veiksmus pirmiausia nulėmė pyktis, susierzinimas, kilę dėl nuteistosios ir nukentėjusiojo asmeninių santykių.

Taip pat nepagrįstas nuteistosios prašymas jos nusikalstamą veiką iš BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto perkvalifikuoti į BK 135 straipsnio 1 dalį. BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už sunkų savo artimojo giminaičio ar šeimos nario sveikatos sutrikdymą. Baudžiamosios teisės reguliuojamų teisinių santykių srityje šeima laikomi ne tik sutuoktiniai ir jų vaikai (įvaikiai), bet ir kartu su nusikaltimą padariusiu asmeniu gyvenantys sutuoktinių tėvai (įtėviai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat asmenys, bendrai gyvenantys neįregistravę santuokos, sutuoktinio tėvai (BK 248 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime konstatavo, kad nustatant, kokius santykius apima sąvoka ,,šeimos gyvenimas“, gali būti atsižvelgiama į daugelį veiksnių, pvz., bendrą gyvenimą, ryšių pastovumą, demonstruojamų tarpusavio įsipareigojimų pobūdį ir kt. Iš esmės analogiškai konstitucinė šeimos samprata aiškinama ir 2012 m. birželio 4 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarime bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje (kasacinė nutartis Nr. 2A-6/2012).

Aptariamu atveju pirmosios instancijos teismas nuosprendyje neišdėstė išsamesnių motyvų, kodėl nuteistosios ir nukentėjusiojo santykius įvertino kaip šeiminius, tačiau abejonių dėl šios teisiškai reikšmingos aplinkybės, lemiančios F. T. nusikalstamos veikos juridinį įvertinimą, nėra.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis S. A. su nuteistąja F. T. iki įvykio apie metus laiko gyveno kartu, t. y. jie buvo sugyventiniai. Šią aplinkybę tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme pripažino pati nuteistoji, taip pat nukentėjusysis, kuris parodė, kad jie kartu nuomojosi butus, vedė bendrą ūkį, bendrai mokėjo mokesčius, už S. A. uždirbtus pinigus pirko maisto produktus ir kitus daiktus, reikalingus buičiai. Tai, kad nukentėjusysis ir nuteistoji iki įvykio apie metus gyveno kartu patvirtino nukentėjusiojo tėvai – liudytojai V. A. bei A. A.. Šių aplinkybių visuma leidžia teigti, kad F. T. su S. A. siejo šeiminiai santykiai.

Teisėjų kolegija, remdamasi minėtų Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimų nuostatomis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismine praktika, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas aptariamoje baudžiamojoje byloje baudžiamąjį įstatymą – BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą, taikė tinkamai.

Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad F. T. jai inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Tai, kad nuteistoji prieš spiriant nukentėjusiajam gėrė, parodė liudytojai A. B., K. Š., R. M. bei V. N.. Šios aplinkybės neneigė ir pati nuteistoji teisminio nagrinėjimo bei ikiteisminio tyrimo metu, o apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją pastaroji nurodė ir tai, kad išgertas alkoholis galėjo turėti įtakos jos veiksmams (t. 1, b. l. 175-176).

Tokiu būdu byloje yra neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusysis S. A. buvo sužalotas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis, t. y. F. T., apsvaigusiai nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl asmeninių paskatų tyčia spyrus apie tris kartus gulinčiam savo šeimos nariui – sugyventiniui S. A. į galvos sritį.

Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, F. T. skirdamas bausmę, tinkamai taikė bendruosius bausmių skyrimo reikalavimus, numatytus BK 54 straipsnyje, bei BK 61 straipsnio nuostatas. Nuteistajai paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta. Remdamasis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Nagrinėjamoje byloje F. T. nuteista laisvės atėmimo bausme trejiems metams. Apygardos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į kaltės formą, nusikaltimo pavojingumo laipsnį (BK 11 straipsnio 6 dalis), atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikaltimą padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui) ir lengvinančią aplinkybę (prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi), taip pat įvertino nuteistosios asmenybę (charakterizuojama neigiamai, kaip girtaujanti, vedanti asocialų gyvenimo būdą, be pastovios gyvenamosios vietos, netinkamai elgiasi su vaikais, jų neprižiūri, konfliktiška, anksčiau neteista, eilę kartų bausta administracine tvarka, psichikos sutrikimų neturi, VšĮ Psichiatrijos ligoninės Psichikos sveikatos centro pacientų registre neįrašyta, nedirbanti, darbo biržoje neregistruota) ir skyrė laisvės atėmimo bausmę, artimą įstatymo sankcijoje numatytai minimaliai ribai. Ši bausmė, įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nėra aiškiai per griežta, paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis atitinka bausmės paskirtį ir tikslus (BK 41 straipsnis).

Kolegijos nuomone, nuteistajai F. T. nėra pagrindo taikyti ir BK 62 straipsnio nuostatas. Taip pat byloje nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, rodančių, jog BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas nuteistajai už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui, kas leistų švelninti F. T. bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu (kasacinės nutartys Nr. 2K-123/2008, 2K-251/2008, 2K-189/2008, 2K-152/2009, 2K-105/2009 ir kt.). Nuteistosios skunde nurodyta aplinkybė – kad ji šiuo metu laukiasi vaiko, nori jį auginti, nesudaro pagrindo skirti jai švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, taikant BK 62 straipsnį. Taip pat ši aplinkybė nelaikytina išimtine, dėl kurios turi būti taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, juolab, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai bausmę, į šią aplinkybę atsižvelgė. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra nuteistosios nėštumą patvirtinančių duomenų, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo tuo abejoti. Visgi, įvertinus F. T. asmenybę apibūdinančius duomenis (nuteistajai apribotos motinystės teisės, ji nei vieno iš savo vaikų neaugina, veda asocialų gyvenimo būdą, girtauja, keičia gyvenamąsias vietas, pastovios neturi) laikytina, jog apeliantės teiginiai apie norą auginti vaiką yra aiškiai deklaratyvūs.

Esant pirmiau išvardytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 26 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas galioti, o tenkinti apeliacinio skundo nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

nuteistosios F. T. apeliacinį skundą atmesti.