Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-589-142/2008

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2008-07-18
Bylos Nr.: I-589-142/2008
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Halina Zaikauskaitė
Pareiškėjas: N. S.
Atsakovas: Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos
Trečiasis asmuo: Lietuvos
Advokatai: Inga Radinienė

Kategorijos

1.3Užsieniečių teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje
16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
16.6pavadinimo nepavyko patikrinti

Adm. byla Nr.I-589-142/08

Procesinio sprendimo kategorija 1.3; 16.4; 16.6

SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU(S)Vilnius, 2008 m. liepos 18 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei, dalyvaujant pareiškėjui N. S., jo atstovams advokatams Ingai Radinienei, Žygimantui Rutkauskui, atsakovo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos atstovui Vincui Zaliauskui, trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų atstovui Arturui Čaplikui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. S. skundą (prašymą) dėl krašto apsaugos ministro 2007 10 01 įsakymo Nr. P-1215 ir Krašto apsaugos ministerijos 2007 03 06 leidimo Nr. SL-3191 panaikinimo pripažinimo neteisėtu ir panaikinimo, dėl N. S. grąžinimo į profesinę karo tarnybą Lietuvos Kariuomenės krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės 508 pėstininkų kuopos vado pavaduotojo pareigas, atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgos.

Teismas išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas N. S. padavė teismui skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti krašto apsaugos ministro 2007 10 01 įsakymą Nr. P-1215, kuriuo vyr. ltn. N. S., Lietuvos Kariuomenės krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės 508 pėstininkų kuopos vado pavaduotojui, paskirta drausminė nuobauda atleidimas iš tarnybos ir nuo 2007 10 11 nutraukta profesinės karo tarnybos sutartis, vyr. ltn. išleistas į atsargą ir pripažinti neteisėtu; 2) panaikinti Krašto apsaugos ministerijos 2007 03 06 leidimo Nr. SL-3191, suteikiančio teisę vyr. ltn. N. S. dirbti su įslaptinta informacija, panaikinimą; 3) grąžinti N. S. į profesinę karo tarnybą Lietuvos Kariuomenės krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės 508 pėstininkų kuopos vado pavaduotojo pareigas; 4) priteisti N. S. vidutinį darbo užmokestį, butpinigius, maistpinigius už visą priverstinio nebuvimo tarnyboje laiką, pradedant skaičiuoti nuo 2007 10 11 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Paaiškina, kad 2007 10 01 įsakymo faktinis pagrindas yra gynybos štabo viršininko pavaduotojo 2007 09 17 raštas dėl drausminės nuobaudos skyrimo ir 2007 09 11 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. TTR-5.

Pareiškėjas aiškina, kad drausmės pažeidimas, konstatuotas 2007 09 11 tarnybinio patikrinimo išvados 3 punkte, netinkamai kvalifikuotas pagal Kariuomenės statuto 86 str. 2 dalį, todėl pareiškėjui nepagrįstai paskirta pati griežčiausia drausminė nuobauda atleidimas iš tarnybos.

Remiasi Lietuvos Kariuomenės drausmės statuto 86 str. 1 ir 2 dalimis, Kariuomenės drausmės statuto (toliau – ir Statutas) 42 str. 1 d. 1 punktu, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 2 str. 9 dalimi ir teigia, kad tarnybinio patikrinimo metu nustatyti faktai, sudarantys drausmės pažeidimo, numatyto Statuto 86 str., sudėtį, buvo padaryti ne karinės operacijos metu, bet laisvu nuo tarnybos metu. Tokiu būdu drausmės pažeidimas dėl pavaldinio įžeidimo turi būti kvalifikuojamas pagal Statuto 86 str. 1 dalį ir atitinkamai skiriama nuobauda, kuri numatyta šioje teisės normoje.

Taip pat pažymi, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatytos drausmės pažeidėjo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos Statuto 41 str. 2 ir 4 punktuose – kaltininkas nuoširdžiai gailisi, drausmės pažeidimas padarytas dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti nukentėjusiojo veiksmai. Aiškina, kad skiriant drausminę nuobaudą nebuvo vadovaujamasi Kariuomenės drausmės statuto 40 str. 7 dalimi, pagal kurią skiriant nuobaudą būtina atsižvelgti į šioje normoje išvardytas aplinkybes.

Aiškina, kad pažeidimo pobūdis – siekimas užkirsti kelią kario drausminiam nusižengimui, besaikiam piktnaudžiavimui alkoholiu bei galimoms neigiamoms pasekmėms. Pažeidėjo asmenybė Tarnybinio patikrinimo išvadoje yra charakterizuojama teigiamai. Pareiškėjas paaiškina, kad karinę tarnybą Krašto apsaugos sistemoje atlieka nuo 1998 08 03, per tą laiką buvo ne kartą skatinamas, profesinės karo tarnybos karininko atestate įvertintas labai gerai. 2003 07 04 baigė Gen. J. Žemaičio Lietuvos karo akademiją, įgijo aukštąjį universitetinį išsilavinimą. 2006 07 10 baigė Vilniaus pedagoginį universitetą, įgijo socialinio darbo magistro laipsnį. Po Lietuvos karo akademijos baigimo 2003 07 03 pareiškėjui buvo suteiktas leitenanto laipsnis, o 2005 07 18 – vyresniojo leitenanto laipsnis. Nuo 2003 08 05 iki 2004 07 18 pareiškėjas tarnavo MPB „Geležinis vilkas“ K. M. MPB III pėstininkų kuopos III pėstininkų būrio vadu, nuo 2004 07 19 iki 2007 04 02 paskirtas KASP Vyčio apygardos 5-osios rinktinės kuopos vado pavaduotoju, o nuo 2007 04 02 buvo perkeltas į tos pačios rinktinės KFOR-16 būrio vado pareigas, kuriose būdamas nuo 2007 04 04 buvo komandiruotas dalyvauti tarptautinėje operacijoje Serbijos Respublikos Kosovo provincijoje.

Paaiškina, kad tarnybos metu vadovybės buvo gerai apibūdinamas, tarnybos metu dalyvavo daugelyje karininko kvalifikacijos kėlimo kursų. Galiojančių nuobaudų neturi, buvo daug kartų skatintas padėkos raštais.

Aiškina, kad drausmės pažeidimo, kuris numatytas Statuto 83 str. 2 dalyje, nepadarė. Teigia, kad veiksmai, kuriuos jis padarė, nėra pažeidimas. Remiasi Statuto 12 str. 1 dalimi, 13 straipsnio 1 dalies 4 ir 9 punktais, 15 str. 2 ir 5 dalimis. Paaiškina, kad nenorėdamas kario bausti griežtomis nuobaudomis dėl alkoholinių gėrimų vartojimo ir padauginimo, pareiškėjas j. srž. A. K. pritaikė kitas poveikio priemones. Nežinodamas, kaip reikia tiksliai informuoti bazės Karo policiją dėl kario girtumo, dviems kariams nurodė j. srž. A. K. pravesti bėgimą su neperšaunama liemene ir šalmu tam, kad jis greičiau prablaivėtų ir būtų pasiruošęs kitos dienos tarnybai. Kariai buvo paskirti tam, kad prižiūrėtų neblaivų karį. Nurodymas jiems buvo konkrečiai išaiškintas ir jie tikrai suprato tai ne kaip baudos paskyrimą. Buvo nurodęs nubėgti iki kalvos, esančios už 500 m., o ne aplink teritorijos bazės perimetrą, kuris sudarytų 11 km., buvo nurodęs ir laiką bėgti – 20-30 min.

Pažymi, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje neteisingai nurodoma, jog poveikio priemones pareiškėjas taikė KFOR 16 būrio 1 skyriaus kariams. Faktiškai j. srž. A. K. buvo taikyta poveikio priemonė, jos įgyvendinimą pavedant j. srž. A. K. tiesioginiam vadui.

Paaiškina, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, jog, skiriant kitas poveikio priemones, buvo nesilaikyta 2006 05 03 Lietuvos kariuomenės vado įsakymu Nr. V-544 patvirtinto „Papildomų kovinio rengimo pratimų atlikimo tvarkos aprašo“ reikalavimų. Pareiškėjas teigia, kad laikėsi nustatytos tvarkos, nors ne visai laikėsi procedūrinio reglamentavimo. Mano, kad savo veiksmais nepadarė Statuto 83 str. numatyto pažeidimo. Pareiškėjas teigia neviršijęs vadui suteiktų teisių karių drausmei užtikrinti. Aiškina, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra nurodyta, kokias vadui suteiktas teises karių drausmei užtikrinti ir kokiu būdu viršijo.

Atkreipia dėmesį į tai, kad, atliekant tarnybinį patikrinimą, buvo pažeisti jo atlikimo terminai. Tarnybinis patikrinimas pradėtas 2007 07 20, o baigtas 2007 09 11. Pagal Statuto 28 str. 1 dalį tarnybinis patikrinimas dėl drausmės pažeidimo turi būti atliktas ne vėliau kaip per mėnesį nuo tos dienos, kai vadas raštišku įsakymu ar nurodymu skyrė tarnybinį patikrinimą. Teigia, kad pareiškėjui skirta nepagrįsta drausminė nuobauda, kuri neužtikrina nuobaudos paskirties auklėti ir sulaikyti nuo drausmės pažeidimų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovai palaikė skundo argumentus ir reikalavimus. Papildomai paaiškino, kad drausminės nuobaudos skyrimo procedūra pažeista dar ir dėl to, kad drausminės nuobaudos skyrimo procedūra pradėta 2007 06 27 įsakymu Nr. V-322 „Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo“. Po šio įsakymo priėmimo buvo atlikti tam tikri tyrimo veiksmai. Ši procedūra nebuvo niekaip nutraukta ar užbaigta, todėl terminai turi būti skaičiuojami nuo šio įsakymo datos. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad faktiškai nebuvo pratęstas drausminės nuobaudos skyrimo terminas, tokiam pratęsimui nubuvo jokių prielaidų. Be to, paaiškino, kad už Kariuomenės drausmės statuto 86 str. 2 dalies pažeidimą N. S. negalėjo būti baudžiamas, nes dėl tų pačių jo veiksmų buvo atliekamas ikiteisminis baudžiamosios bylos tyrimas, o byla buvo nutraukta kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, t.y. asmuo negali būti du kartus baudžiamas už tuos pačius veiksmus. Atkreipė dėmesį į tai, kad tarnybinis tyrimas pradėtas neįgalioto tam pareigūno, nes nuobauda paskirta ministro įsakymu, todėl tyrimą pradėti buvo galima tik priėmus ministro įsakymą. Prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Teisės departamentas atsiliepime į skundą (t. 1, b.l. 34-37) nurodė, kad su pareiškėjo skundo argumentais nesutinka, ir mano, kad ministro įsakymas yra pagrįstas įrodymais ir teisėtas.

Žemesnės instancijos teismas

Paaiškina, kad Krašto apsaugos ministerijos Gynybos štabo J1 Mobilizacijos planavimo skyriaus viršininkas mjr. V. V., vykdydamas kariuomenės vado 2007 07 20 įsakymą Nr. V-819, 2007 09 11 atliko tarnybinį patikrinimą dėl vyr. ltn. N. S. veiksmų tarptautinės operacijos Kosove metu ir surašė Tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TTR-5, kurią patvirtino kariuomenės vadas. Šio tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad 2007 06 20 LK Lauko pajėgų vadas iš tarptautinės operacijos atlikimo vietos Serbijos Respublikos Kosovo provincijos, kur POLUKRBAT bataliono sudėtyje tarnybą atlieka Lietuvos KFOR-16 būrio kariai, gavo vyriausiojo nacionalinio karinio atstovo kpt. A. R. tarnybinį pranešimą „Dėl vyr. ltn. N. S., vrš. L. M. ir j. srž. A. K. elgesio“. Dėl šios priežasties Lietuvos kariuomenės lauko pajėgų vadas 2007 06 27 įsakymu Nr. V-322 „Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo“ įsakė Lauko pajėgų Einamųjų operacijų skyriaus Operacijų karininkui vyr.ltn. L. J. atlikti tarnybinį patikrinimą dėl karių incidento KFOR-16. Šio tarnybinio patikrinimo metu buvo surinkti duomenys apie KFOR-16 būrio vado vyr. ltn. N. S. veiklą, turinčią nusikalstamos veikos požymių. Tokiu atveju pagal Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 21 str. 2 d. 3 p. karininkas, atliekantis tarnybinį patikrinimą, privalo nedelsdamas informuoti vadą apie patikrinimo metu nustatytą veiką, turinčią nusikalstamos veikos požymių, o vadas pagal Statuto 18 str. 2 d. privalo informuoti Karo policiją ir suteikti jai visą ikiteisminiam tyrimui atlikti reikalingą medžiagą. Dėl to surinkta medžiaga buvo perduota Karo policijai, kuri pradėjo ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 08-1-04028-07, kurioje pareiškėjas buvo laikomas įtariamuoju. Ši baudžiamoji byla Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimu buvo nutraukta, 2007 07 19 teisėjas patvirtino Klaipėdos miesto apylinkės teismo prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro V. A. 2007 07 18 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje kaltininkui N. S. ir nuketėjusiajam A. K. susitaikius (BK 38 str., BPK 212 str. 5 p., 139 str., KASOKTĮ 26 str. 3 d.).

2007 07 20 Karo policija kariuomenės vadą informavo raštu Nr. 1S-536 apie bylos nutraukimą. Atsižvelgdamas į tai, kad vyr. ltn. N. S. veiksmuose gali būti karių drausmės pažeidimų sudėties požymių, kariuomenės vadas 2007 07 20 įsakymu Nr. V-819 įsakė mjr. V. V. atlikti patikrinimą. Šio tarnybinio patikrinimo terminas buvo pratęstas vienam mėnesiui patikrinimą atliekančio karininko prašymu. Statuto 28 str. numato galimybę tarnybinio patikrinimo terminą pratęsti dar vienam mėnesiui.

Dėl to paaiškina, kad Statute numatytas tarnybinio patikrinimo terminas nepraleistas.

Žemesnės instancijos teismas

Taip pat aiškina, kad pareiškėjui drausminė nuobauda buvo skirta atsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo metu nustatytus drausmės pažeidimus. Atliekant tarnybinį patikrinimą buvo panaudota ikiteisminio tyrimo medžiaga bei surinkti nauji duomenys.

Aiškina, kad buvo padaryta pagrįsta išvada, jog pareiškėjas viršijo savo kaip būrio vado teises karių drausmei užtikrinti, padarė drausmės pažeidimą, numatytą Statuto 83 str., už kurį numatyta drausminė nuobauda – atleidimas iš tarnybos, kadangi pažeidimas padarytas sunkinančiomis aplinkybėmis

Paaiškina, kad Statuto 13 str. 1 d. 9 p. nustatyta pareiga vadui, įtarus, kad karys yra apsvaigęs, taikyti teisės aktų nustatytas priemones apsvaigimui nustatyti arba pristatyti juos medicininiam patikrinimui. Iš tarnybinio patikrinimo medžiagos matyti, kad pareiškėjas nesiėmė įstatyme numatytų priemonių, taikė savo sugalvotas „išblaivinimo“ priemones, kurias pavadino kitomis poveikio priemonėmis. Pažymi, kad Statutas bei kiti teisės aktai nesuteikia būrio vadui ir aukštesniems vadams teisės taikyti papildomus kovinio rengimo pratimus, kai įtariama, kad karys gali būti neblaivus.

Pagal Statuto 15 str. 4 d. papildomi kovinio rengimo pratimai skiriami kariams, neįgijusiems pagal kovinio rengimo programą būtinų įgūdžių, ir tik kariuomenės vado nustatyta tvarka. Lietuvos kariuomenės vado 2006 05 03 įsakymu Nr. V-544 patvirtintas „Papildomų kovinio rengimo pratimų atlikimo tvarkos aprašas“ suteikia būrio vadui teisę taikyti papildomus kovinio rengimo pratimus iki 4 valandų per dieną laisvu nuo tarnybos metu kaip priemonę drausmės pažeidimų prevencijai ir karių drausmei stiprinti. Apraše nustatyta tvarka, pagal kurią prieš vykdant kovinio rengimo pratybas turi būti sudarytas pratybų planas, padaryti atitinkami įrašai kovinio rengimo žurnaluose, kariai turi būti asmeniškai supažindinti su saugaus elgesio taisyklėmis, apie tai turi būti informuoti aukštesnieji viršininkai. Šiuo atveju nei viena iš tvarkos priemonių nebuvo įvykdyta.

Statuto 66 str. numato profesinės karo tarnybos kariui už buvimą tarnybos metu neblaiviam vienintelę drausminę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos, kurią gali skirti tik Krašto apsaugos ministras. (Statuto 52 str. 6 p.). Šiuo atveju pareiškėjas, kaip būrio vadas, taikė savo sugalvotas neteisėtas priemones (sankcijas) kariui už buvimą tarnybos metu neblaiviam.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Įvertinus visą tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą (taip pat medžiagą, gautą ikiteisminio tyrimo metu), padaryta pagrįsta išvada, kad pareiškėjas naudojo fizinius veiksmus bei necenzūrinius žodžius prieš j. srž. A. K., tuo padarydamas drausmės pažeidimą, numatytą Statuto 86 str., už kurį šio straipsnio 2 dalyje numatyta drausminė nuobauda – atleidimas iš tarnybos, kadangi pažeidimas padarytas sunkinančiomis aplinkybėmis.

Aiškina, kad prie tarnybinio patikrinimo medžiagos pridėta ikiteisminio tyrimo medžiaga yra tinkami įrodymai šioje administracinėje byloje.

Žemesnės instancijos teismas

Pažymi, kad pagal Statuto 42 str. 1 d. 2 p. drausmės pažeidimas, padarytas karinės operacijos, karo arba nepaprastosios padėties metu, laikomas sunkinančia aplinkybe. Krašto apsaugos ministro 2007 03 29 įsakymu Nr. V-328 KFOR-16 būrio kariai buvo išsiųsti nuo 2007 04 04 iki 2007 10 15 į tarptautinę operaciją Serbijos Respublikos Kosovo provincijoje. Pareiškėjas drausmės pažeidimą padarė šios tarptautinės operacijos – karinės operacijos metu, t.y. 2007 05 13.

LT tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymas reglamentuoja LR karinių vienetų, karių dalyvavimą tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose karinio bendradarbiavimo renginiuose. Pagal šio įstatymo 2 straipsnį Lietuvos dalyvavimas tarptautinėje operacijoje Kosove laikoma karine operacija. Remiasi šio įstatymo 2 str. 4 dalimi. Pareiškėjas drausmės pažeidimą padarė vykdydamas šiai karinei operacijai iškeltas užduotis, todėl sunkinanti aplinkybė buvo nustatyta tinkamai.

Mano, kad pareiškėjas per siaurai interpretuoja Statuto 42 str. 1 d. 1 p. teigdamas, kad „karinė operacija“ yra tik kariniai veiksmai, kurie atliekami vykdant tam tikras užduotis misijos metu. KASOKTĮ 2 str. 9 punktas numato, kad karinė operacija apima ne tik karinius veiksmus, vykdant strategines, taktines užduotis, bet apima ir administracines karines užduotis. Be to, pagal Statuto 42 str. 1 d. 1 p. sunkinanti aplinkybė - kai drausmės pažeidimas padaromas karo arba nepaprastosios padėties metu. Jungtinių Tautų Saugumo tarybos rezoliucijose (Nr. 1244 (1999); Nr. 1367 (2001) yra konstatuojama, kad situacija Kosove kelia grėsmę pasaulinei taikai ir saugumui, todėl JT Chartijos VII sk. leidžia tarptautiniams kariniams vienetams užtikrinti taiką ir saugumą regione. Mano, kad Kosovo provincijoje yra nepaprastoji padėtis, todėl karių padaryti drausmės pažeidimai taip pat turi būti kvalifikuojami kaip padaryti sunkinančiomis aplinkybėmis.

Nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad netinkamai buvo nustatyta sunkinanti aplinkybė ir netinkamai kvalifikuoti pažeidimai. Prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje atsakovo atstovas palaikė atsiliepimo argumentus. Papildomai aiškino, kad drausminės nuobaudos skyrimo procedūros terminai nebuvo praleisti, nes pagal 2007 06 27 įsakymą Nr. V-322 pradėtas tyrimas buvo nutrauktas pradėjus ikiteisminį tyrimą. Visa surinkta medžiaga buvo perduota ikiteisminį tyrimą atliekančiai institucijai. Priėmus baudžiamojoje byloje galutinį procesinį sprendimą, drausminės nuobaudos skyrimo procedūra pradėta iš naujo, vėliau pratęstas tyrimo terminas, nes buvo tiriama keletas drausminių nusižengimų, sprendimas priimtas įstatyme nustatytu terminu. Dėl veikos, už kurią pareiškėjas patrauktas drausminėn atsakomybėn pagal Kariuomenės drausmės statuto 86 str. 2 d., papildomai aiškino, kad pareiškėjas buvo nubaustas drausmine nuobauda ne vien už veiksmus prieš j. srž. A. K., bet ir už veiksmus prieš kitus karius, kurie dalyvavo incidente. Be to, aiškino, kad Kariuomenės drausmės statuto 86 str. numatyta atsakomybė už garbės ir orumo pažeminimą, o baudžiamoji atsakomybė būtų taikoma už kito pobūdžio veiksmus.

Prašė skundo netenkinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgos atsiliepimo į skundą nepateikė. Atstovas teismo posėdyje palaikė atsakovo atstovo pareikštą poziciją ir prašė skundą atmesti.

Teismas nustatė, kad skundas netenkintinas.

Ginčijamas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2007 10 01 įsakymo Nr. P-1215 „Dėl drausminės nuobaudos vyr. ltn. N. S. skyrimo ir jo išleidimo į atsargą“ (t. 2, b. l. 3) teisėtumas ir pagrįstumas.

Šiuo įsakymu vyr. ltn. N. S., Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės 508 pėstininkų kuopos vado pavaduotojui, skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš tarnybos, nuo 2007 10 11 nutraukta profesinės karo tarnybos sutartis ir N. S. išleistas į atsargą, panaikintas Krašto apsaugos ministerijos 2007 03 06 leidimas Nr. SL-3191, suteikiantis teisę N. S. dirbti su įslaptinta informacija. Įsakyme nurodyta, kad ministras vadovaujasi Lietuvos Respublikos kariuomenės drausmės statuto 52 straipsnio 6 punktu, 83 straipsnio 2 dalimi (vadui (viršininkui) suteiktų teisių karių drausmei užtikrinti viršijimas), 86 straipsnio 2 dalimi (pavaldinio arba vado (viršininko) įžeidimas), LR krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 4 punktu, atsižvelgdamas į Gynybos štabo viršininko pavaduotojo personalui 2007 m. rugsėjo 17 d. raštą Nr. J1IS-515 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo vyr. ltn. N. S. “ ir 2007 m. rugsėjo 11 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TTR-5.

Esminės aplinkybės, dėl kurių skirta drausminė nuobauda, yra išdėstytos ir įvertintos 2007 09 11 Tarnybinio patikrinimo išvadoje „Dėl vyr. ltn. N. S. veiksmų tarptautinės operacijos Kosove metu“ Nr. TTR-5. Šių aplinkybių patvirtinimui pateikti šios tarnybinės išvados priedai: dokumentai, apklausų protokolai, paaiškinimai, kuriais rėmėsi Tarnybinio patikrinimo išvadą parengęs pareigūnas. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nusprendžiama, kad drausmine tvarka N. S. privalo atsakyti už 3 drausmės pažeidimus, tačiau drausminė nuobauda skirta tik už du nusižengimus, todėl toliau tiriama, ar pagrįstai N. S. nubaustas už du drausmės pažeidimus. Vertindamas ginčijamas aplinkybes ir drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumą ir pagrįstumą teismas vadovaujasi Kariuomenės drausmės statutu (toliau - Drausmės statutas, Statutas), kuris patvirtintas Lietuvos Respublikos 1999 m. gegužės 20 d. įstatymu Nr. VIII-1191, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymu (toliau - KASOKTĮ).

I. Dėl drausminės nuobaudos skyrimo vyr. ltn. N. S. už šiurkštų drausmės pažeidimą, numatytą Kariuomenės drausmės statuto 83 straipsnio 2 dalyje.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuojama, kad šis pažeidimas pasireiškė tuo, kad N. S. viršijo savo kaip būrio vado teises karių drausmei užtikrinti, duodamas nurodymą taikyti papildomus kovinio rengimo pratimus KFOR 16 būrio 1 skyriaus kariams, nesilaikygamas 2006 05 03 Lietuvos kariuomenės vado įsakymu Nr. V-544 patvirtinto „Papildomų kovinio rengimo pratimų atlikimo tvarkos aprašo“ tvarkos. Pažeidimas įvertintas padarytu sunkinančiomis aplinkybėmis, nes drausmės pažeidimas padarytas karinės operacijos Serbijos Respublikos Kosovo provincijoje metu (Kariuomenės drausmės statuto 42 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pastebėtina, kad šio pažeidimo faktines aplinkybes tiek N. S., tiek Krašto apsaugos ministerija apibūdina beveik vienodai, skiriasi tik šių aplinkybių vertinimas.

Nustatyta, kad 2007 m. gegužės 12-13 naktį tarptautinės operacijos Serbijos Respublikos Kosovo provincijoje vykdymo vietoje, JAV vadovaujamoje BONDSTEEL stovykloje, POLUKRBAT bataliono sudėtyje atliekant tarnybą Lietuvos KFOR-16 būrio kariams, būrio vadas vyr. ltn. N. S. gegužės 13 d. apie 3 val. nustatė, kad j. srž. A. K., I skyriaus karys yra neblaivus, prikėlė kitus skyriaus karius, jiems liepė parsivesti A. K.. Šie parvedė jį ir paguldė į jo lovą. Po to N. S. liepė kariams nusivesti A. K. į dušą ir jį išblaivinti, o vėliau nurodė skyriaus grandies vadui srž. E. M. užtikrinti, kad A. K., persirengęs sausais drabužiais ir užsidėjęs neperšaunamą liemenę bei šalmą, išeitų į lauką bėgioti. Kartu su j. srž. A. K. bėgo srž. E. M., gr. R. S. ir eil. V. G.. Bėgimas truko maždaug pusvalandį, po to kariai grįžo į savo kambarį. Po kelių minučių ten užėjo ir N. S., kuris liepė A. K. užeiti į jo kambarį, kur pastarajam užėjus su juo vėl buvo kalbama apie jo elgesį (dėl šio pokalbio turinio ir formos nustatytas kitas drausmės pažeidimas). A. K. po to grįžo į savo kambarį, kur kariams papasakojo, kaip su juo elgėsi N. S.. N. S. vėl užėjo į karių patalpą, liepė j. srž. A. K. užsidėti neperšaunamą liemenę bei šalmą ir pakartoti bėgimą, o kitiems kambaryje buvusiems kariams liepė pakaitomis bėgioti su j. srž. A. K. po pusę valandos. Su A. K. bėgo tik R. S..

Šių faktinių aplinkybių N. S. neneigia, tik jis aiškina, kad kitiems kariams liepė ne bėgioti, o prižiūrėti, kaip bėgioja A. K.. Tokios faktinės aplinkybės, kad tą naktį, nustačius, kad karys neblaivus, jam buvo taikytos poveikio priemonės – papildomi kovinio rengimo pratimai (Kariuomenės drausmės statuto 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), nustatytos Lietuvos kariuomenės Karo policijos 2007 07 20 raštu Nr. IS-536 „Dėl vyr. ltn. N. S. drausmės pažeidimų“ (t. 2, b. l. 23-24), Klaipėdos m. apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro 2007 07 18 Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje 08-I-04028-07 kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (t. 2, b. l. 25-26), N. S. 2007 05 14 pasiaiškinimu KFOR-16 padalinio VNA kpt. Arvydui Rekašiui (t. 2, b. l. 34), A. K. 2007 05 13 paaiškinimu (t. 2, b. l. 35) ir 2007 06 28 tarnybiniu pranešimu (t. 2, b. l. 49), gr. K. K. 2007 06 28 tarnybiniu pranešimu (t. 2, b. l. 39), V. G. 2007 06 28 tarnybiniu pranešimu (t. 2, b. l. 42), E. M. 2007 06 28 tarnybiniu pranešimu (t. 2, b. l. 43-44), D. P. 2007 06 28 tarnybiniu pranešimu (t. 2, b. l. 45-46), R. Ž. 2007 06 29 tarnybiniu pranešimu (t. 2, b. l. 48), taip pat baudžiamosios bylos Nr. 08-1-04028-07 medžiagoje esančiais įrodymais, tame tarpe ir liudytojų A. K., E. M., R. S., K. K., T. M., V. G., D. P., R. Ž. apklausos protokolų duomenimis. N. S. pats savo 2007 06 28 tarnybiniame pranešime, kituose tarnybiniuose pranešimuose ir paaiškinimuose, kuriuos jis pats pateikė su skundu, pripažino, kad nustatęs, jog karys A. K. yra neblaivus, jis taikė poveikio priemonę – liepė bėgioti su neperšaunama liemene ir šalmu. N. S. iki šiol yra įsitikinęs, kad jis turėjo teisę skirti tokią poveikio priemonę už drausmės pažeidimą, apie tai jis aiškino ir teismo posėdyje.

Daroma išvada, kad N. S., skirdamas A. K. poveikio priemonę – bėgiojimą su neperšaunama liemene ir šalmu –, taikė jam tokią poveikio priemonę kaip papildomi kovinio rengimo pratimai. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad ir kiti kariai buvo priversti bėgioti su A. K.. Pareiškėjas aiškina, kad jiems tik buvo liepta prižiūrėti bėgimą, bet tai nekeičia žodinio įsakymo esmės – jie visi vykdė papildomus kovinio rengimo pratimus. Šios poveikio priemonės taikymą reglamentuoja Kariuomenės drausmės statuto 15 straipsnio nuostatos. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta už ką gali būti skiriama tokia poveikio priemonė – vadas skiria tokią poveikio priemonę kariams, neįgijusiems pagal kovinio rengimo programą būtinų įgūdžių. Drausmės statuto 15 straipsnio 4 dalyje yra papildoma tokių priemonių taikymo sąlyga – papildomų kovinio rengimo pratimų atlikimo tvarką ir leistiną maksimalią trukmę tvirtina kariuomenės vadas. Visų pirma, iš šių nuostatų aišku, kad tokios poveikio priemonės skiriamos tik konstatavus, kad kariai pagal kovinio rengimo programą neįgijo būtinų įgūdžių. To šiuo atveju nebuvo konstatuota, A. K. ir kartu su juo bėgiojusių karių kovinio rengimo programos įgūdžių turėjimas nebuvo nei vertinamas, nei nustatinėjamas. Antra, papildomi kovinio rengimo pratimai skiriami laikantis kariuomenės vado nustatytų taisyklių. Tokios taisyklės nustatytos Lietuvos kariuomenė vado 2006 05 03 įsakymu Nr. V-544 patvirtintu Papildomų kovinio rengimo pratimų atlikimo tvarkos aprašu (t. 1, b. l. 127-129). Pareiškėjas neneigia, kad nesilaikė šiuo įsakymu nustatytos tvarkos, tačiau mano, kad tai nereikšmingi pažeidimai, kurie pateisinami dėl keleto priežasčių - N. S. norėjo operatyviai reaguoti į pažeidimą, be to, nenorėjo, kad A. K. turėtų dar didesnių nemalonumų, jeigu apie jo girtumą būtų pranešta tinkamai, t. y., teisės aktuose nustatyta tvarka. Iki bylos nagrinėjimo teisme N. S. yra teigęs, kad jis iš viso nežinojo, kokia tvarka nustatyta, kai įtariama, kad karys neblaivus, o nagrinėjant bylą teismo posėdyje aiškino, kad turėjo karį perduoti amerikiečių karinei vadovybei, kuri vėliau atliktų tam tikrą procedūrą. Šios N. S. nurodytos priežastys niekaip nepateisina nei Kariuomenės vado įsakymu patvirtintų taisyklių (tvarkos aprašo) reikalavimų nevykdymo, nei Kariuomenės drausmės statuto reikalavimų pažeidimo. Būtina atsižvelgti į pareiškėjo pareigas kariuomenėje ir karinės operacijos metu (būrio vadas), o tai suponuoja, kad jis privalo gerai žinoti minėtus aktus ir juos vykdyti tiksliai. Lietuvos kariuomenė yra statutinė organizacija, grindžiama griežtu hierarchijos bei besąlyginio imperatyvių įsakymų vykdymo principais. Dėl to teisės aktais siekiama užtikrinti, kad įsakymai būtų teisėti. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 23 straipsnio 1, 2 dalių, 26 straipsnio 1 dalies, Tarnybos statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 811, nuostatos įpareigoja karius sąžiningai ir tinkamai vykdyti tarnybos pareigas bei vadų (karinių viršininkų) įsakymus, laikytis įstatymų ir statutų, neviršyti įstatymų suteiktų teisių.

Šiuo atveju, nesilaikant poveikio priemonės skyrimo tvarkos ir sąlygų, buvo pažeisti teisės aktai, o Kariuomenės drausmės statutas tokį pažeidimą vertiną kaip šiurkštų (Kariuomenės drausmės statuto II dalis, I skyrius „Šiurkštūs drausmės pažeidimai“). Aprašytais veiksmais N. S. padarė Kariuomenės drausmės statuto 83 straipsnyje numatytą pažeidimą – vadui (viršininkui) suteiktų teisių karių drausmei užtikrinti viršijimas.

Pastebėtina, kad N. S. taikydamas neteisėtą poveikio priemonę kariui tokiais veiksmais pripažino, kad jam nežinomos Kariuomenės drausmės statuto 13 straipsnio nuostatos, kur aiškiai parašyta, kaip vadas turi elgtis įtaręs, kad karys yra apsvaigęs nuo alkoholio (13 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas daro išvadą, kad N. S. pagrįstai nubaustas pagal Kariuomenės drausmės statuto 83 straipsnio 2 dalies nuostatas, t. y. kai veika padaroma sunkinančiomis aplinkybėmis. Tarnybinio patikrinimo išvadoje pažymėta, kodėl taikomos Kariuomenės drausmės statuto 42 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos – atsakomybę už drausmės pažeidimus sunkinančia aplinkybe yra drausmės pažeidimas padarytas karinės operacijos metu. Pareiškėjas aiškina, kad incidentas įvyko karių poilsio bei jo poilsio metu. Visų pirma, tuomet neaišku, kodėl vadas N. S. taikė kovinio rengimo priemones drausmei palaikyti ir užtikrinti. Pagal N. S. paaiškinimus, tokie jo veiksmai vertintini beveik kaip kažkokie privatūs veiksmai, norint padėti pažįstamam kariui. Tačiau tokia situacija turi būti vertinama atsižvelgiant į tai, kokias užduotis apskritai Lietuvos kariai vykdė Serbijoje, Kosovo provincijoje. Tarnybinio patikrinimo medžiaga paremta Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2007 03 29 įsakymu Nr. V-328 „Dėl KFOR-16 padalinio karių siuntimo į taikos rėmimo operaciją Serbijos Respublikos Kosovo provincijoje“ (t. 2, b. l. 28-29). Šiame įsakyme aiškiai nurodyta, kad KFOR-16 padalinio kariai siunčiami dalyvauti tarptautinėje operacijoje. Tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis nustato, kad tarptautinė operacija – kolektyvinės gynybos arba kita karinė operacija, kuriai Lietuvos Respublikos kariniai vienetai panaudojami kartu su kitų valstybių kariniais vienetais. Taigi, tokia tarptautinė operacija, kurioje dalyvavo ir N. S. bei karinis vienetas, kuriame jis tarnavo, yra besąlygiškai laikoma karine operacija, nes taip nustato įstatymas. Dėl to, pagrįstai taikyta Kariuomenės drausmės statuto 42 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata ir pripažinta, kad pažeidimas padarytas esant atsakomybę sunkinančiai aplinkybei. Pagrįstai taikytos ir Kariuomenės drausmės statuto 83 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad už tokią veiką, kaip vadui (viršininkui) suteiktų teisių karių drausmei užtikrinti viršijimą, atleidžiama iš tarnybos.

Pareiškėjo argumentai ir su jais susijęs reikalavimas šioje dalyje netenkinami.

II. Dėl drausminės nuobaudos skyrimo vyr. ltn. N. S. už šiurkštų drausmės pažeidimą numatytą Kariuomenės drausmės statuto 86 straipsnio 2 dalyje.

2007 09 11 Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. TTR-5 veika, kuri kvalifikuota pagal Drausmės statuto 86 straipsnio 2 dalį, aprašyta taip: N. S. naudojo fizinius veiksmus bei necenzūrinius žodžius prieš j. srž. A. K..

Kariuomenės drausmės statuto 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už garbės arba orumo pažeminimą žodžiu, raštu arba veiksmu, padarytą vado (viršininko) pavaldiniui, bent vienam iš jų vykdant tarnybines pareigas, užtraukia drausminę atsakomybę. Šiuo atveju atsakomybė numatyta Kariuomenės drausmės statuto 86 straipsnio 2 dalyje, kadangi yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta Statuto 42 straipsnio 1 dalies 1 punkte – drausmės pažeidimas padarytas karinės operacijos metu. Dėl to, kad tokia sunkinanti atsakomybę aplinkybė buvo, jau pasisakyta aptariant Kariuomenės drausmės statuto 83 straipsnio 2 dalies taikymą. Kadangi pažeidimas padarytas tuo pačiu metu ir toje pačioje karinės tarnybos vietoje, tai daugiau neaptariama.

Konkretūs veiksmai, kuriais padarytas pažeidimas, nustatyti tiek tarnybinio patikrinimo medžiaga, tiek baudžiamosios bylos Nr. 08-1-04028-07 medžiaga. Kokiais konkrečiais veiksmais padarytas pažeidimas, aprašyta 2007 09 11 Tarnybinio patikrinimo išvados Nr. TTR-5 V skirsnyje „Pavaldinio arba vado (viršininko) įžeidimas“. Pastebėtina, kad pažeidimas nustatytas ne tik įvykį mačiusių karių paaiškinimais, tarnybiniais pranešimais ir liudytojų apklausos protokolų baudžiamojoje byloje duomenimis, bet ir paties N. S. paaiškinimais tiek atliekant tarnybinį patikrinimą, tiek esančiais baudžiamojoje byloje. Visa ši medžiaga patvirtina, kad N. S. 2007 m. gegužės 12 - 13 naktį j. srž. A. K. atžvilgiu, nustatęs iš jo išvaizdos, kad karys neblaivus, vartojo necenzūrinius žodžius, vertė tokius žodžius vartoti ir A. K., naudojo prieš jį fizinius veiksmus. Visi šie veiksmai buvo daromi stebint Ukrainos kontingento kariui, dalis jų - stebint Lietuvos kariams.

Šiuo atveju būtina atriboti baudžiamąją ir kario drausminę atsakomybę ir nustatyti, ar nebuvo pažeistas non bis in idem principas, draudžiantis antrą kartą bausti tą patį asmenį už tą patį pažeidimą.

Kaltinimas baudžiamojoje byloje yra suformuluotas 2007 07 02 Pranešime apie įtarimą (baudžiamosios bylos Nr. 08-1-04028-07 lapas 93) bei atkartotas 2007 07 18 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje 08-1-04028-07 (ten pat, l. 174).

Šiuose dokumentuose išvardinti veiksmai kvalifikuoti pagal Baudžiamojo kodekso 319 straipsnio 1 dalį ir 320 straipsnio 2 dalį. Pastebėtina, kad veiksmai nebuvo tinkamai kvalifikuoti, nes neatribota atsakomybė pagal atskirus BK straipsnius. Tai paaiškinama ta aplinkybe, kad baudžiamoji byla nebuvo užbaigta, pritaikant pareiškėjui atitinkamą atsakomybę ar jį išteisinant. Baudžiamosios bylos medžiagos procesiniuose dokumentuose aprašyti veiksmai – tai kario A. K. įžeidinėjimas necenzūriniais žodžiais, jo vertimas sakyti necenzūrinius žodžius bei fizinio smurto prieš jį pavartojimas. Iš esmės tai tie patys veiksmai, kurie kvalifikuoti kaip drausmės pažeidimas pagal Kariuomenės drausmės statuto 86 straipsnio 2 dalį. Atsakovo atstovai nepagrįstai teigia, kad drausminis pažeidimas nustatytas dėl veiksmų ne tik prieš A. K. , bet ir prieš kitus karius, kurių akivaizdoje vyko incidentas. Iš tarnybinio patikrinimo išvados matyti, kad drausminis pažeidimas nustatytas tik dėl veiksmų prieš A. K. .

Baudžiamojo kodekso 319 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už smurto veiksmus prieš pavaldinį. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vadas, eidamas karo tarnybos pareigas, panaudojęs fizinį smurtą prieš pavaldų karį, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Kodekso 320 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už kario terorizavimą. Nustatyta, kad karys, neteisėtai reikalavęs, kad kitas karys elgtųsi pagal jo nurodymą, arba panaudodamas psichinę prievartą žeminęs kitą karį, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų, o 2 dalyje nustatyta, kad karys, žeminęs ar terorizavęs kitą karį panaudodamas fizinį smurtą ar ginklą, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų. Taigi, iš esmės tai veiksmai, analogiški aprašytiems Drausmės statuto 86 straipsnyje.

Tačiau teismas daro išvadą, kad baudžiamoji atsakomybė pareiškėjui N. S. netaikyta, nes baudžiamoji byla buvo nutraukta kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Tai reiškia, kad nukentėjusysis, veikdamas kaip fizinis asmuo, susitaikė su kaltininku ir jam atleido. Įstatymas leido nukentėjusiajam pasirinkti tokią baudžiamosios bylos baigtį. Taigi, baudžiamoji atsakomybė pareiškėjui netaikyta ir netaikyta ne dėl to, kad nenustatyta jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis, o dėl to, kad buvo įstatyme nustatytos sąlygos nutraukti bylą tokiu pagrindu. Pastebėtina, kad viena iš reikšmingų sąlygų nutraukti bylą buvo tai, kad N. S. pripažino savo kaltę visiškai.

Tuo tarpu Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras, vadovaudamasis Kariuomenės drausmės statutu, turėjo teisę patraukti karį drausminėn atsakomybėn už drausmės pažeidimą – už kario garbės ir orumo pažeminimą žodžiu ir veiksmais. Faktinės aplinkybės tokios atsakomybės taikymui taip pat buvo nustatytos.

Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjo N. S. argumentai ir reikalavimai, susiję su Kariuomenės drausmės statuto 86 straipsnio 2 dalies taikymu jam, atmestini kaip nepagrįsti.

III. Dėl Kariuomenės drausmės statute nustatytos drausmės pažeidimų tyrimo tvarkos nuostatų vykdymo, tiriant N. S. padarytus drausmės pažeidimus ir skiriant jam drausminę nuobaudą.

KASOKTĮ 26 straipsnyje nustatyta, kad drausmę ar įstatymus pažeidęs karys atsako pagal statutus ir įstatymus. Kai reikia nustatyti tarnybos pareigų netinkamo vykdymo, teisės arba drausmės pažeidimo faktus ir aplinkybes, skiriamas tarnybinis patikrinimas. Jis atliekamas kariuomenės drausmės statuto, taip pat krašto apsaugos ministro arba kariuomenės vado nustatyta tvarka.

Nustatyta, to neneigia ir atsakovės atstovai, kad Lietuvos kariuomenės Lauko pajėgų vadas 2007 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. V-322 „Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo“ įsakė Lauko pajėgų einamųjų operacijų skyriaus operacijų karininkui vyr. ltn. L. J. atlikti tarnybinį patikrinimą dėl karių incidento KFOR-16. Šie duomenys nurodyti 2007 09 11 tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. TTR-5. Šioje tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodomi ir tolimesni veiksmai, kurie buvo atlikti pradėjus tarnybinį patikrinimą. Tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas, kadangi buvo nustatyti galimi drausmės pažeidimai, kurių kiekvienas toliau buvo nagrinėjamas kaip atskira tarnybinio patikrinimo dalis. Vienas tokių nustatytų pažeidimų buvo KFOR-16 būrio vado vyr. ltn. N. S. neleistini veiksmai prieš j. srž. A. K.. 2007 09 11 Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuojama, kad surinkus pirminius duomenis dėl veiksmų prieš A. K., buvo įžvelgta nusikalstamos veiklos, numatytos Baudžiamojo kodekso 319 straipsnyje, požymių, todėl tarnybinis patikrinimas dėl KFOR-16 būrio vado vyr. ltn. N. S. neleistinų veiksmų prieš j. srž. A. K. buvo nutrauktas, o surinkta medžiaga buvo perduota Lietuvos kariuomenės Karo policijai procesinio sprendimo priėmimui.

Šie veiksmai atitiko Drausmės statuto 18 straipsnyje nustatytą tvarką.

Baudžiamoji byla buvo užbaigta 2007 07 18 nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje 08-1-04028-07 kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (Baudžiamoji byla Nr. 08-1-04028-07, l. 174-175). Šio nutarimo nusprendžiamosios dalies 6 punkte yra sprendimas dėl N. S. galimai padarytų kitų kariuomenės veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, informuoti kariuomenės vadovybę, kad ši spręstų klausimą dėl jo patraukimo drausminėn atsakomybėn.

Visų pirma, teismas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad pagal šio nutarimo rezoliucinės dalies nuostatas ir turėjo būti atliktas tarnybinis patikrinimas, t. y. tik dėl kitų nustatytų pažeidimų. Prokuroro nurodymai kariuomenės vadovybei neprivalomi. Šis nutarimo punktas nulėmė tik būtinumą informuoti karinę vadovybę, kad baudžiamoji byla nutraukta, ir tik karinė vadovybė turėjo spręsti tarnybinio patikrinimo atlikimo apimtį.

Antra, Kariuomenės drausmės statutas nenumato situacijos, kaip turi būti atliktas tarnybinis patikrinimas, kai prieš tai surinkta tarnybinio patikrinimo medžiaga buvo perduota ikiteisminiam tyrimui atlikti, o po to baudžiamoji byla buvo nutraukta nereabilituojančiu pagrindu. Tačiau, Drausmės statuto 28 straipsnio 3 dalyje aprašyta tvarka, kaip turi būti atliekamas tarnybinis patikrinimas, kai jo medžiaga ar išvada grąžinama tyrimui papildyti. Nustatyta, kad tuomet vadas (viršininkas) nustato naują terminą laikantis šio straipsnio 1 dalyje nustatytų ribų ir šis terminas skaičiuojamas nuo raštiško įsakymo arba raštiško nurodymo atlikti tarnybinį patikrinimą kitam karininkui.

Nustatyta, kad Lietuvos kariuomenės vadas 2007 07 20 įsakymu Nr. V-819 „Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo“ (t. 2, b. l. 19), vadovaudamasis KASOKTĮ 13 str. 7 d. 8 p. bei Kariuomenės drausmės statuto 18 str., 20 str., atsižvelgdamas į tai, kad Karo policija 2007 07 20 raštu Nr. 1S-536 „Dėl vyr.ltn. N. S. drausmės“ informavo, kad ikiteisiminis tyrimas nutraukiamas, bei siekdamas įvertinti karininko veiksmus, įsakė mjr. V. V., Krašto apsaugos ministerijos Gynybos štabo J1 Mobilizacijos planavimo skyriaus viršininkui, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais atlikti tarnybinį patikrinimą dėl vyr. ltn. N. S. veiksmų tarptautinės operacijos Kosove (Serbijos Respublika) metu. Tai reiškia, kad buvo pradėtas naujas drausmės pažeidimo tyrimas (analogiškai, kaip būtų tuo atveju, kai medžiaga grąžinama tyrimui papildyti). Šiame įsakyme kariuomenės vadas apibrėžė ir tarnybinio patikrinimo atlikimo tvarką ir terminus, taigi tarnybinis patikrinimas buvo organizuotas taip, kaip numato KASOKTĮ 26 straipsnio 4 dalis – kariuomenės vado nustatyta tvarka. Dėl to terminai skaičiuotini nuo šio įsakymo datos. Mjr. V. V. 2007 08 14 Tarnybiniu pranešimu (t. 2, b. l. 20) kreipėsi į kariuomenės vadą, prašydamas pratęsti tarnybinio patikrinimo terminus. Kariuomenės drausmės statuto 28 straipsnio 2 dalis leidžia vieno mėnesio terminą pratęsti dar vienam mėnesiui, kai tarnybinis patikrinimas atliekamas dėl kelių drausmės pažeidimų. Kariuomenės vadas leido pratęsti terminą, pateikdamas rezoliuciją, kurios data yra paskutinė vieno mėnesio termino pasibaigimo diena – 08 20. Be to, tarnybiniame pranešime, kuriuo buvo prašoma pratęsti terminą, detaliai išdėstyti motyvai, kodėl terminas turi būti pratęsiamas. Teismo manymu, nėra pagrindo svarstyti klausimą, ar terminas buvo pratęstas pagrįstai, nes tokių klausimų sprendimas diskrecijos teise priklauso kariuomenės vadovybei. Terminas buvo pratęstas teisėtai, nes tai leidžia įstatymas, o kokia forma priimti sprendimai, reikšmės ginčui neturi, nes Drausmės statutas tokių sprendimų formos nereglamentuoja. Tarnybinis patikrinimas buvo baigtas 2007 09 13, kai kariuomenės vadas patvirtino Tarnybinio patikrinimo išvadą. Taigi, tarnybinis patikrinimas atliktas nepažeidus Kariuomenės drausmės statute nustatytų terminų.

Taip pat nepripažintina procedūros pažeidimu tas faktas, kad tarnybinio patikrinimo eigoje pareiškėjui N. S. patikrinimą atliekantis viršininkas leido susipažinti su 2007 08 08 Tarnybinio patikrinimo išvada (t. 1, b.l. 120-126) ir davė jos kopiją. V. V. teismui 2008 06 11 raštu Nr. 1-589-142/08 (t. 1, b.l. 141) paaiškino, kad N. S. buvo pateikta tarnybinio patikrinimo juodraščio versija, kadangi N. S. turėjo teisę susipažinti su visa tarnybinio patikrinimo medžiaga. Tačiau ši išvada nebuvo įstatymo nustatyta tvarka patvirtinta, ja nebuvo remiamasi priimant įsakymą dėl drausminės nuobaudos skyrimo, todėl toks juodraštinis variantas negalėjo sukelti ir nesukėlė pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Vėliau N. S. buvo tinkamai supažindintas su 2007 09 11 tarnybinio patikrinimo išvada, tai jis patvirtino parašu (t. 1, b. l. 150) kartu įrašydamas, kad nesutinka su išvada ir prašys nuobaudą sušvelninti, ką jis ir padarė (2007 10 02 prašymas bei 2007 09 17 Gynybos štabo atsakymas, t. 2, b. l. 7).

Nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad įsakymą dėl tarnybinio patikrinimo priėmimo turėjo išleisti tas pats pareigūnas, kuris ir skyrė nuobaudą. Kariuomenės drausmės statuto 20 straipsnyje nustatyta, kad tarnybinį patikrinimą dėl drausmės pažeidimo raštišku įsakymu arba nurodymu skiria vadai (viršininkai), kurie šio statuto nustatyta tvarka turi teisę skirti drausmines nuobaudas. Tai nereiškia, kad tarnybinį patikrinimą gali raštišku nurodymu pradėti tik tas vadas (viršininkas), kuris ir skirs drausminę nuobaudą, svarbu, kad jis turėtų įstatymu suteiktą teisę tokio lygio kariui skirti drausminę nuobaudą. Šiuo atveju akivaizdu, kad Kariuomenės vadas turi teisę skirti drausmines nuobaudas jaunesniems karininkams. Tokia teisė vadui suteikta Drausmės statuto 51 straipsnyje. Tik atlikus tarnybinį patikrinimą paaiškėja, kokia konkreti nuobauda turi būti paskirta, todėl, jeigu turi būti skirtas atleidimas iš tarnybos, tai tokią nuobaudą gali skirti tik Krašto apsaugos ministras. Kariuomenės drausmės statuto 52 straipsnis Krašto apsaugos ministrui suteikia teisę skirti tokią drausminę nuobaudą kaip atleidimas iš tarnybos.

Kariuomenės drausmės statuto 38 straipsnyje nustatyta, kad atleidžiant iš tarnybos, nutraukiama profesinės karo tarnybos ar kario savanorio tarnybos sutartis, todėl skundžiamame įsakyme pagrįstai nutraukta ir profesinės karo tarnybos sutartis.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad skundžiamas įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nenaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ABTĮ 85 str.- 88 str. 1 p., 127str., teismas

nusprendė:

N. S. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Halina Zaikauskaitė