- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-30
- Bylos Nr.
- 2-1676/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 29 d. nutarties, kuria ieškovo ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-4146-661/2014, pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl Lietuvos teismų institucijų organizuoto nuolatinio dengimo vieniems kitų neteisėtus veiksmus ir trukdymo gintis nuo teisėjų vykdomų nusižengimų bei nusikaltimų civilinėse ir baudžiamose bylose bei dėl to padarytos žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovo Lietuvos Respublikos, Lietuvos apeliacinio teismo ir šio teismo teisėjų A. B., A. J., D. M., Vilniaus apygardos teismo ir šio teismo teisėjos J. Š. priteisti 855 850 Lt turtinės ir 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 31 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinio dalį dėl ieškovo reikalavimų atsakovams Lietuvos apeliaciniam teismui ir šio teismo teisėjoms, Vilniaus apygardos teismui ir šio teismo teisėjai J. Š. bei nustatė ieškovui 10 d. terminą nuo nutarties įteikimo dienos pašalinti nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus ieškinio trūkumus.
Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. birželio 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1018/2014 Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartį paliko nepakeistą.
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 23 d. gavo ieškovo patikslintą ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 29 d. nutartimi ieškovo A. B. ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, konstatavęs, kad ieškinys nėra aiškiai suformuluotas, nėra atskleistas ieškinio faktinis pagrindas – aplinkybės, kuriomis grindžiamas atsakovui reikalavimas, todėl teismas negalėtų tinkamai apginti ieškovo teisių. Be to, atsakovas tokiu atveju taip pat neturėtų galimybės tinkamai suformuluoti savo pozicijos ir atsikirtimų į ieškinį. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. birželio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1018/2014 pripažino pagrįstu ir nutartyje nurodytą ieškinio trūkumą, kad su ieškiniu nebuvo pateikti įrodymai, pagrindžiantys ieškinio aplinkybes. Ieškovas teismui pateikdamas patikslintą ieškinį, pakartotinai nepateikė jokių rašytinių įrodymų ir duomenų, kad negali gauti dokumentų, kuriais grindžia ieškinį, o su patikslintu ieškiniu pateikti teismų procesiniai dokumentai nepagrindžia patikslinto ieškinio reikalavimų.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovas A. B. atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą dėl ieškinio priėmimo perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas netinkamai taikė CPK 115 straipsnio 4 dalį, nurodydamas, jog teismui nepateikti rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys ieškinio reikalavimus. Įrodymų nepateikimas nėra pagrindas atsisakyti priimti ieškinį.
2. Teismo nutartis be motyvų, o tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Šioje apeliacijoje keliami pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir gražintas jį padavusiam asmeniui neištaisius teismo nurodytų ieškinio trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo klausimai.
Šie klausimai sprendžiami vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinama ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2,3 d., 338 str.).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą. CPK 5 straipsnyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Asmens teisė kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka realizuojama ieškinio instituto pagalba.
Kiekviename ieškinyje ieškovas privalo nurodyti ieškinio sumą (jei reiškiamas turtinis reikalavimas), įvardyti reikalavimą (ieškinio dalykas), nurodyti konkrečias aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas (ieškinio faktinis pagrindas), nurodyti ir pateikti įrodymus, patvirtinančius išdėstytas aplinkybes, taip pat nurodyti nuomonę dėl sprendimo už akių, taikos sutarties sudarymo ir bylos vedimo per advokatą (CPK 135 str. 1 d.). Pagal CPK 135 straipsnio 2 dalį, prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir įrodymai, kuriais grindžiami reikalavimai. Jeigu ieškovas negali pateikti konkrečių įrodymų, turi būti nurodytos priežastys, kodėl negalima pateikti šių įrodymų, bei pateiktas prašymas dėl įrodymų išreikalavimo. Kartu su ieškiniu pateikiami rašytiniai įrodymai ar kiti dokumentai turi atitikti įstatymų nustatytus formos reikalavimus (CPK 114 str.). Ieškovo reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo gali būti nagrinėjamas teisme (CK 6.272 str.), tačiau tik tuo atveju, kai jis tinkamai pagrįstas nurodant aplinkybes, pateikiant atitinkamus įrodymus bei argumentus. Pažymėtina, kad reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra imperatyviai nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme, kad priešinga ieškovui šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus, o teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Todėl esant tokiems ieškinio trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus, teismas nustato terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115 str.). Ieškovui teismo nustatytu terminu nepašalinus trūkumų, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.).
Susipažinus su ieškovo patikslintu ieškiniu, matyti, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti trūkumai nebuvo ištaisyti - ieškovas nenurodė, kokiais konkrečiais veiksmais jam padaryta turtinė žala, nepateikė duomenų, iš kur jis kildina atsiradusią turtinę žalą ir kaip apskaičiuoja reikalaujamos priteisti turtinės ir neturtinės žalos dydį. Ieškovas neįvardino, kokius būtent turtinius padarinius (nuostolius) reikalauja kompensuoti, koks priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių neigiamų padarinių, turinčių materialią išraišką. Su patikslintu ieškiniu ieškovas taip pat nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie turtinius ir neturtinius praradimus – gautas ir prarastas pajams, patirtus dvasinius išgyvenimus, skausmą, pablogėjusią sveikatą ir kt., kurie leistų spręsti dėl turtinės ir patirtos neturtinės žalos dydžio. Ieškovo nuomone, ieškinį pagrindžia pats ieškinys ir kitose civilinėse bylose ieškovui priimti nepalankūs procesiniai sprendimai. Susipažinus su bylos medžiaga ir apelianto skunde išsakytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškinys laikytas nepaduotu ne tik dėl rašytinių įrodymų nepateikimo, tačiau ir dėl faktinio ieškinio pagrindo neatskleidimo, aplinkybių, kuriais grindžiami reikalavimai neįvardijimo; patikslintas ieškinys nėra aiškiai suformuluotas, ieškinyje prašoma vertinti teisėjų psichinę sveikatą, o prašomomis išreikalauti bylomis, kaip apeliantas teigia, siekiama įrodyti „apgailėtinus ir primityvius“ teisėjų veiksmus. Taigi, įvertinus bylos medžiagą ir apelianto skunde išsakytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovui nurodyti ieškinio trūkumui nebuvo pašalinti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė ieškinį nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta apelianto argumentus, kad skundžiama nutartis yra be motyvų, todėl nutartis turėtų būti panaikinta dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011; kt.).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis motyvuota ir joje aiškiai išdėstyti teismo motyvai dėl kokių neištaisytų trūkumų ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad šiuo atveju nutartis turėtų būti panaikinta CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.
Vadovaujantis išdėstytu, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 29 d. nutartį palikti nepakeistą.