Panevėžio apygardos teismo nuosprendis, 1-71-581/2017

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2017-06-16
Bylos Nr.: 1-71-581/2017
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-47335-2016-4
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Jolanta Raščiuvienė (pran.), Artūras Ridikas, Valdas Ciesiūnas
Civilinis ieškovas: J. B.
Kaltinamasis: E. B., J. M.
Advokatai: Vaiva Savickienė

Kategorijos

1.2.3.2.8Nužudymas dėl chuliganiškų paskatų (BK 129 str. 2 d. 8 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-71-581/2017Proceso Nr. 1-01-1-47335-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.2.8.; 1.1.7.2.7.;2.1.15.3.3.; 2.3.6.4.6. (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 16 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Raščiuvienės (pranešėjos), teisėjų Artūro Ridiko ir Valdo Ciesiūno,

sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei,dalyvaujant prokurorui Arvydui Grambai,gynėjoms Reginai Butnevičienei ir Eligijai Norkienei,nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. B.,nukentėjusios atstovei advokatei Vaivai Savickienei,

kaltinamiesiems E. B. ir J. M.

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. B., gim. (duomenys neskelbtini) Panevėžio rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neteistas – 2014 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu baudžiamoji byla pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį nutraukta, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais; kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

J. M., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, neturintis pastovios gyvenamosios vietos, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas:

2008 m. vasario 8 d. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį areštu 55 paroms, bausmę atlikęs 2008 m. kovo 7 d.;

2010 m. balandžio 9 d. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu keturiems mėnesiams, bausmę atlikęs 2010 m. rugsėjo 23 d.;

2011 m. gegužės 31 d. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams;

2011 m. rugsėjo 29 d. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams keturiems mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, bausmė subendrinta su 2011 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu skirta bausme ir skirta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams aštuoniems mėnesiams, bausmę atlikęs 2013 m. balandžio 17 d.;

2014 m. lapkričio 27 d. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu keturiems mėnesiams; bausmę atlikęs 2015 m. birželio 22 d., teistumai neišnykę, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. ir J. M., veikdami bendrininkų grupėje ir būdami apsvaigę nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2016 m. spalio 2 d. apie 21 val. ir apie 22 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), per du kartus, įžūliais veiksmais demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir asmenybei dėl chuliganiškų paskatų, bendrais veiksmais suduodami V. Č. ne mažiau kaip 13 smūgių kojomis, rankomis ir nenustatytais daiktais nukentėjusiajam į galvos sritį ir kitas kūno vietas, tuo padarydami poodines kraujosruvas kaktos, nosies, abiejų akių vokų ir abiejų skruostų srityse, muštinę žaizdą viršutinės lūpos išoriniame paviršiuje, kraujosruvas viršutinės ir apatinės lūpų vidinių paviršių gleivinėje, kraujosruvas dešinio smilkinio, viršugalvio, kaktos, kairio smilkinio ir viršugalvio kairės pusės minkštuosiuose audiniuose, nosies kaulų lūžį, įspaustinį kairio momenkaulio lūžį, kraujo išsiliejimą virš kietojo galvos smegenų dangalo kairiame pusrutulyje, į kairį galvos smegenų pusrutulį ir po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, odos nubrozdinimus krūtinėje ir kairės pusės III-čio šonkaulio lūžį, poodines kraujosruvas kairiame žaste, dešiniame ir kairiame dilbiuose, kairėje plaštakoje, nuo ko dėl įspaustinio kairio momenkaulio lūžio, išsiliejus kraujui virš kietojo galvos smegenų dangalo kairiame pusrutulyje, į kairį galvos smegenų pusrutulį ir po minkštaisiais galvos smegenų dangalais V. Č. mirė, tuo tyčia dėl chuliganiškų paskatų nužudė V. Č..

Kaltinamasis E. B. dėl pareikšto kaltinimo prisipažino visiškai ir parodė, jog spalio 2 dieną ir vėliau vakare gal nuo 18 valandos (duomenys neskelbtini), prie pirties, kur gyveno J. M., kartu su M. G., J. M. vartojo alkoholį – degtinę, alų. Išgėrė gal 3 plastikinius butelius 6 promilių stiprumo alaus ir litrą degtinės. Trise ėjo į kultūros namus. Pirmą kartą pas V. Č. nuėjo prieš nueinant į kultūros namus. Negali pasakyti, kas pasiūlė eiti pas V. Č., visi jį žinojo, bet asmeniškai jis (E. B.) nepažinojo, nežinojo net jo vardo, pavardės. Pirmą kartą pas V. Č. nuėjo apie 21 val. Pabeldė į namo duris, V. Č. paklausė: „kas čia?“. J. M. paprašė atidaryti duris, pasakė, kad atnešė alaus. V. Č. atidarė duris ir, įėję į vidų, pradėjo V. Č. mušti. V. Č. mušė jis (E. B.) ir J. M.. M. G. V. Č. nemušė, stovėjo už jo (E. B.). J. M. pirmas sudavė smūgį V. Č.. V. Č. stovėjo, kai jį mušė. Mušė rankomis, kojomis, jis (E. B.) sudavė V. Č. į galvą, krūtinę, į galvą sudavė ranka, tada koja į galvą nespyrė. V. Č. visu kūnu lyg ir buvo pargriuvęs ant žemės. Kai V. Č. gulėjo, smūgių jam nei jis (E. B.), nei J. M. nesudavė. Viskas truko apie minutę, sudavė bendrai apie 5-6 smūgius. Nepastebėjo, ar V. Č. bėgo kraujas. Šviesa prieškambaryje, kur viskas vyko, buvo blanki. Neturėjo jokio motyvo eiti pas V. Č.. Niekas nevertė smurtauti. Buvo neblaivus. Kiek atsimena, jokių žodžių V. Č. nesakė. Mušamas V. Č. klausė, už ką yra mušamas. Neatsimena, ar ką atsakė. Po to išėjo, V. Č. paliko gulintį. Kaltinamasis E. B. parodė, jog jis buvo apsirengęs tamsiu džemperiu su gobtuvu, juodomis sportinėmis kelnėmis, apsiavęs tamsiais batais. J. M. - su marškinėliais, sportinėmis kelnėmis, gal dar su megztiniu. Išėję iš V. Č., grįždami į pirtį, ėjo pro kultūros namus – ten išmėtė moliūgus, išstumdė suoliukus, už tai vėliau buvo nubausti administracine tvarka. Pirmą kartą grįždami į pirtį, liudytojų nesutiko. Grįžę gėrė degtinę, neatsimena, ar visą degtinę išgėrė, buvo pirtyje. Praėjo gal 15 minučių, kai visi trys nutarė eiti pasivaikščioti antrą kartą, M. G. buvo kartu. Apėjo apie kaimą ir vėl ėjo pas V. Č.. Kas sugalvojo eiti pas V. Č. antrą kartą, negali pasakyti. Pro duris pas V. Č. nebepateko, nors beldėsi. J. M. išėmė lango rėmą, jis (E. B.) padėjo J. M. įlipti per langą. Kai J. M. įlipo į namo vidų, girdėjo viduje bildesį, lyg daiktai krito, V. Č. žodžių neatsimena. Gatvės apšvietimas apšvietė kambarį, taip pat kambaryje degė šviesa. Įėjo į vidų, nes J. M. atrakino duris. Iš paskos į vidų įėjo ir M. G.. Kambaryje V. Č. stovėjo prieš stalą. J. M. buvo kairėje pusėje nuo jo (E. B.). Negali pasakyti, ar V. Č. buvo apsirengęs. V. Č. iš nosies bėgo kraujas, nors dar smūgių nebuvo sudavęs. Jis (E. B.) sudavė smūgius V. Č. į galvą, tada J. M. sudavė V. Č., jis (E. B.) sudavė kelis smūgius koja į krūtinę, tada J. M. sudavė pora smūgių į galvą stovinčiam V. Č.. Jis (E. B.) įspyrė du tris kartus V. Č., spyrių metu V. Č. gulėjo ant žemės. Jis (E. B.) buvo apsiavęs sportiniais batais, o kaip buvo apsiavęs J. M., negali pasakyti. V. Č. buvo sąmoningas, dejavo. J. M. jį (E. B.) atitraukė nuo V. Č.. Pastebėjo, kad J. M. ranka netoli peties buvo perbrėžta. Grįžę į pirtį kalbėjo, kodėl V. Č. nemušė M. G.. Nekalbėjo apie vogtas bulves praeityje. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Po trijų dienų sužinojo apie nukentėjusiojo mirtį, apie tai rašė laikraštyje. Galvojo eiti į policiją papasakoti, ką padarė, bet neišdrįso, nes bijojo bausmės griežtumo. Įtariamojo apklausoje, esančioje 4 t. 105-107 b.l. neteisingi parodymai apie skolą, nes nebuvo kalbos apie skolą. Tuo metu negalėjo paaiškinti savo veiksmų, todėl išsigalvojo motyvą - skolą. Tuo metu atrodė, kad bus geriau, jei bus koks nors motyvas. Nebuvo jokio motyvo mušti V. Č.. Visi kiti parodymai užfiksuoti ikiteisminio tyrimo metu yra teisingi. Nežino, kodėl nutarė eiti pas V. Č.. Civilinį ieškinį pripažįsta, tačiau jo dydis yra per didelis, sutiktų atlyginti nukentėjusiajai 10 tūkst. eurų. Labai gailisi dėl įvykdyto nusikaltimo, alkoholis paveikė jo elgesį, atsiprašė nukentėjusios J. B..

Iš 2016 m. lapkričio 29 d. E. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog E. B. parodė kaip pirmą kartą kartu su J. M. sudavė smūgius V. Č. – pirmą smūgį su dešine ranka į veidą sudavė J. M., po ko jis sudavė kumščiu vieną kartą į veidą, antrą smūgį sudavė į galvos priekį – kaktą, po to trečią kartą sudavė į pilvą, į galvą; J. M. sudavė kumščiu V. Č. į pilvą; antrą kartą – mušė kartu su J. M. – sudavė smūgį į veidą, spyrė į šoną, bet nepataikė, J. M. sudavė kumščiu į veidą, V. Č. nugriuvo, buvo atsirėmęs į stalo koją, jis (E. B.) iš kairės pusės spyrė V. Č. į kaklą, veidą, kairį šoną, o J. M. spyrė iš dešinės pusės mažiausiai du kartus į veidą. (b. l. 111-114, 4 tomas).

Kaltinamasis J. M. dėl jam pareikšto kaltinimo prisipažino iš dalies, neigė spardęs V. Č. ir jam sudavęs kokiu nors daiktu. Parodė, jog 2016 metais, tikslios datos nepamena, sekmadienio vakarą susirinko prie pirties švęsti E. B. išleistuves į armiją. A. M. G., atsinešė apie litrą degtinės, visi gėrė alkoholį. Jis su E. B. iš ryto jau buvo išgėrę alaus. M. G. pasiūlė eiti pasivaikščioti. Iki nuėjimo pas V. Č., vaikščiojo po kaimą, prie kultūros namų mėtė moliūgus, trankė suolus. Jis (J. M.) pasiūlė eiti pas (duomenys neskelbtini) (V. Č.), nes šis kažkada buvo skolingas. Nuėjo iki V. Č. namų, pabeldė į duris, jis paklausė, kas atėjo, pasakė, kad atsinešė alaus, tada V. Č. duris atidarė. Įėjęs trenkė kumščiu V. Č. gal du kartus į galvos sritį į pakaušį, V. Č. suklupo prie stalo virtuvėje, tada E. B. sudavė V. Č., tačiau į kurią kūno dalį, nepastebėjo. V. Č. pirmą kartą smūgius sudavė virtuvėje, koridoriuje niekas V. Č. smūgių nesudavė. Smūgius V. Č. sudavė dėl skolos. Kojomis V. Č. nespardė. M. G. buvo prieangyje, kai sudavė V. Č. smūgius į galvą. Visi grįžo prie pirties, vėl gėrė alkoholį. Gal po 15 minučių jis (J. M.) pasiūlė vėl nueiti pas V. Č.. Kodėl ėjo antrą kartą pas V. Č., nežino. Antrą kartą V. Č. nebeįsileido, tada jis (J. M.) išėmė lango stiklą, buvo antras langas, rėmą įstūmė į vidų, vidinis stiklas sudužo. V. Č. puolė su kirviu, bet paėmęs lango rėmą, neleido smogti kirviu, gynėsi. Paprašė, kad E. B. padėtų įlipti, įlipęs, atėmė iš V. Č. kirvį ir numetė už stalo, ant lovos ar ant fotelio. Pastūmė V. Č., jis pargriuvo ant žemės, kirvio kotu V. Č. netrenkė ir taip liudytojui M. G. nesakė. Kraujas iš nosies V. Č. jau prieš tai bėgo. V. Č. buvo su kelnėmis, iki pusės nuogas. Kambaryje degė šviesa. Nuėjo atidaryti durų, pro kurias įleido E. B. ir M. G.. V. Č. sėdėjo ant žemės atsirėmęs į stalą. Sudavė V. Č. kelis smūgius kumščiu į galvą, paskui į šoną. V. Č. nespardė, buvo apsiavęs šlepetėmis. Smūgiai buvo stiprūs, su puodeliu ar kitu daiktu nukentėjusiajam į galvą netrenkė. Kai išeidinėjo, V. Č. sėdėjo ant žemės ištiesęs kojas, atsirėmęs į stalą. V. Č. buvo sąmoningas. Užpylė vandens V. Č. ant galvos, nes jam smarkiai bėgo kraujas iš nosies. Gal kai lindo per langą įsibrėžė savo ranką, todėl kraujas bėgo. Grįžęs į pirtį, viską nusiplovė. Kai antrą kartą įėjo į V. Č. namus, atėmė iš V. Č. telefoną, nes jis bandė kažkam skambinti, numetė ant žemės, išėjus numetė telefoną į pievas. Dėl parodymų, esančių 4 t. 12-14 b.l. parodė, jog kol pareigūnai nerado DNR pėdsakų, tol savo kaltę neigė. Tyrimo metu davė skirtingus parodymus, norėjo kaltę vienas prisiimti, bet paskui parodė, kaip viskas buvo. Mušti V. Č. neturėjo jokio motyvo. Pripažįsta civilinį ieškinį iš dalies – turtinę žalą pripažįsta pilnai, o civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos pagrįstas penkių tūkstančių sumai. Atsiprašė nukentėjusios.

Nukentėjusioji J. B. parodė, jog apie įvykį pranešė iš seniūnijos. Įvykio aplinkybių nežino. Tėvai išsiskyrė, kai jai buvo 10 metų. Prieš 10 metų persikraustė gyventi į namą ir jos bendravimas su tėvu tapo ne be toks, koks anksčiau. Kai gyveno bute, šalia gyveno tėvo draugas, tai tėvas dažnai užsukdavo pas draugą ir tuo pačiu pas ją (J. B.). Tėvas piktnaudžiavo alkoholiu, dėl to ji pykdavo, todėl tėvas vis rečiau pas ją ateidavo. Per paskutinius 10 metų rečiau susitikdavo su tėvu. Paskutinį kartą tėvą matė (duomenys neskelbtini) mėnuo iki mirties. Tėvas gyveno pažįstamų tuščioje sodyboje, neturėjo pastoviosios gyvenamos vietos, ji neturėjo galimybės apgyvendinti tėvą savo namuose. Jis telefono neturėjo. Turtinė žala susijusi su laidojimo išlaidomis, nes tėvą palaidojo ji. Palaiko civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai. Dėl apklausos protokolo, esančio 1 tome 45 bylos lape, nukentėjusioji parodė, jog kai jai pranešė apie tėvo mirtį, jai buvo šokas, gal klausimus ne taip suprato. Nežino, kodėl pasakė, kad visiškai nebendravo su tėvu, neatsimena, ką sakė. Dėl parodymų, esančių 1 tome bylos 46-47 lapuose parodė, jog matė tėvą einantį keliu 2016 m. pavasarį, bet susitikusi buvo prieš mėnesį. Tėvas nebuvo atėjęs nuo praeitų metų pavasario, matė jį gal du kartus. Neskaičiavo, kiek kartų per metus tėvas ateidavo. Paskutiniu metu mes retai matydavosi. Nuo pavasario iki spalio buvo sutikusi tėvą vieną ar du kartus. Nesikreipė į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Liudytojas D. Š. parodė, jog kaltinamųjų nepažįsta. V. Č. paprašė leisti gyventi jo sodyboje, nes neturėjo, kur gyventi, ir pusantrų metų iki įvykio gyveno jo name (duomenys neskelbtini) per pietus tarp 12-14 val. atvažiavo į sodybą. Su V. Č. pabendravo 5-10 minučių. Jis gulėjo lovoje, sakė sirguliuoja, atsikėlė iš lovos, išėjo į lauką. Nepastebėjo, kad V. Č. būtų sužalotas, buvo blaivus. Kaimynai ketvirtadienį pranešė, kad namuose yra policijos pareigūnai. Nuvykęs į vietą, pamatė, jog išdaužtas lango stiklas, rėmas su stiklu sustumtas į vidų, iki tol langas buvo tvarkingas. Dėl sugadinto lango pretenzijų niekam nereiškia. Gyvendamas jo namuose, V. Č. sulaukė pensinio amžiaus, padėjo susitvarkyti V. Č. dokumentus dėl pensijos, vežė jį į Panevėžį, V. Č. gaudavo virš 100 eurų pensiją. Žino, kad kitame kaime turėjo draugą Janulį, su kuriuo palaikė ryšius, taip pat yra sakęs, kad turi dukrą ir yra išsiskyręs, nežino, ar V. Č. palaikė ryšius su dukra, nematė nei V. Č. dukros, nei anūkų.

Liudytojas M. G. parodė, jog kaltinamasis E. B. yra jo draugas, J. M. - pažįstamas. Tą vakarą į pirtį pakvietė J. M.. Atsinešė deginės, sėdėjo, šnekėjo, laukė, kol pasikūrens pirtis. Jis (M. G.) pasiūlė išeiti pasivaikščioti į kaimą. Pirmą kartą išėjo apie 21-21.30 val., kadangi dar veikė gatvių apšvietimas, kuris išjungiamas 22 val. Eidami aplink kaimą, nuėjo prie parduotuvės, kur buvo trys šiukšlių konteineriai, du iš jų apvertė. Tada ėjo iki kultūras namų, kur mėtė moliūgus, išnešė stalą iš poilsiavietės. Grįžo į pirtį, pirtis buvo nepasikūrenusi, tada po 10-15 minučių dar kartą išėjo į kaimą. Eidami pradėjo šnekėti, kas bus, jei kas nors prisikabins, J. M. pasakė, kad sumuš. J. M. pasiūlė užeiti pas (duomenys neskelbtini) (V. Č.). Pas V. Č. ėjo po 22 val., nes gatvių apšvietimas jau buvo išjungtas. V. Č. name šviesos nedegė, buvo tamsu. J. M. pabeldė į duris, užsidegė šviesa, nukentėjęs paklausė, kas atėjo. J. M. pasakė, kad tai jis, prašė atidaryti duris, sakė turi alaus. V. Č. atidarė duris, tada J. M. su E. B. sušoko ir abu vienu metu ėmė mušti V. Č. tamsiame koridoriuke. Nematė, į kurias kūno vietas sudavė smūgius pačioje pradžioje, nes koridoriuke buvo tamsu. Po to perėjo į virtuvę, ten buvo šviesu. Įėjęs į virtuvę pamatė, kad V. Č. kaip ir pargriuvęs prie stalo, ten abu kaltinamieji mušė rankomis ir spardė kojomis V. Č.. Pirmą kartą nukentėjęs buvo spardytas nedaug. J. M. spardė nukentėjusįjį - į rankas, į šonus, o kumščiais sudavė smūgius į galvą. J. M. paėmė nuo stalo molinį puodelį ir jį sudaužė (duomenys neskelbtini) į dešinę galvos pusę, kažkur prie smilkinio. Po to, iš karto visi išėjo. V. Č. buvo ant žemės pusiau sėdom atsirėmęs į stalą. Bėgo kraujas, bet nesmarkiai. Grįžo į pirtį, J. M. ėmė klausti, kodėl jis (M. G.) nemušė V. Č.. J. M. pasiūlė eiti dar kartą. Sutiko eiti antrą kartą. Suprato, kad eina dar mušti V. Č.. Tarp pirmo ir antro ėjimo galėjo praeiti pusvalandis. Antrą kartą išėjo apie 23 val., nuėjo prie V. Č. namų, kambaryje degė šviesa, beldėsi į duris, tą kartą V. Č. durų nebeatidarė, liepė išeiti. Kai V. Č. į vidų jų neįleido, J. M. nusirengė marškinėlius, apsivyniojo jais alkūnę ir išmušė lango stiklą, bandė lipti, bet V. Č. gynėsi kirviu, šaukė, liepė baigti. J. M. paprašė padėti jam įlipti į namo vidų, jis (M. G.) su E. B. pakėlė J. M. ir šis įlipo. Lango rėmas iškrito, kai J. M. išmušė lango stiklą. Kai J. M. lipo per langą, V. Č. gynėsi kirviu, J. M. pataikė į ranką virš alkūnės, to momento nematė, bet pats J. M. vėliau apie tai pasakė. Kai J. M. įlipo į vidų, nematė, kas vyko namo viduje. Kai J. M. atrakino duris, įbėgo E. B. ir abu puolė V. Č. mušti. Įėjęs jis (M. G.) pamatė V. Č. pusiau sėdom atsirėmusį į stalą. V. Č. abu kaltinamieji mušė suduodami smūgius į galvą, spardė. E. B. daužė, spardė, rėkdamas: ,,už bulves, kam vogei“. Tada J. M. pradėjo traukti E. B. nuo V. Č.. Nukentėjusysis buvo mušamas į įvairias kūno vietas, daugiausia į viršutinę kūno dalį, į galvą rankomis, kojomis į krūtinę. Išeinant V. Č. sėdėjo ant žemės, atsirėmęs į stalą. Prieš išeinant jis (M. G.) pylė ant V. Č. vandenį. V. Č. bandė stotis. J. M. atėmė V. Č. telefoną, kurį išėjus išmetė į laukus. Einant namo, J. M. pasakė, kad trenkė V. Č. kirvio medine dalimi į galvą. J. M. sakė, kad V. Č. kaktoje buvo duobė nuo sudavimo kirvio medine dalimi. Tai jis pasakojo pirtyje. J. M. ir E. B. buvo apsiavę sportiniais batais. Eidami sutiko pažįstamus A. I., S., jie važinėjo su mašinomis, su jais persimėtė keliais žodžiais ir nuėjo atgal į pirtį. Po antro karto abu kaltinamieji buvo susikruvinę rankas, J. M. dešinė ranka virš alkūnės buvo kruvina, abu kaltinamieji ėjo praustis į pirtį. Nesuprato, už ką V. Č. buvo sumuštas. Smurtas intensyviau buvo vartojamas antrą kartą. Pirmą kartą ir antrą kartą kaltinamieji smurtavo prieš nukentėjusįjį iki 10 minučių.

Iš 2016 m. lapkričio 23 d. M. G. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog M. G. parodė, jog pirmą kartą nuėję pas V. Č. namo prieangyje iš karto puolė mušti V. Č., po ko jį nustūmė į kambarį, kur ant grindų sėdintį V. Č. kaltinamieji spardė į šoną, sudavė kumščiais į galvą; E. B. paėmė puodelį ir sudavė juo į galvos kairės pusės šoną V. Č.; parodė, kaip antrą kartą atėję pas V. Č. E. B. spardė į galvos kairę pusę, kitas kūno vietas stovėdamas V. Č. iš kairės pusės, o iš dešinės pusės stovintis J. M. spardė V. Č. į dešinę galvos pusę, kitas kūno vietas (b. l. 142-147, 1 tomas).

Iš 2016 m. spalio 6 d. Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog 2016 m. spalio 6 d. (duomenys neskelbtini), name vakarinėje kambario pusėje ant grindų, netoli lovos rastas ant nugaros gulintis V. Č. lavonas su muštinėmis žaizdomis galvoje ir kitose kūno vietose. Name rastas išdaužtas lango stiklas, daugelyje vietų kraujo dėmės. Atlikus įvykio vietos apžiūrą paimti mikrodalelės nuo lango šonų, stiklo šukės rastos lauke, biologiniai pėdsakai nuo durų, grindų, kirvis su mediniu kotu, kuris buvo rastas ant lovos, stiklo šukės su raudonos spalvos dėmėmis, popieriaus lapelis, dvi telefonų dalys (b. l. 9-23, 1 tomas).

Iš 2016 m. spalio 7 d. Papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog (duomenys neskelbtini), prie išdaužto namo lango, lauke rastos ir paimtos užuolaidos, iš kambario lango rėmas su stiklu, sulūžę lango rėmo dalys, lauko durų vidinės pusės rankena, stiklo šukės, plaktukas ant grindų su dėmėmis panašiomis į kraują. (b. l. 25-27, 1 tomas).

Iš 2016 m. lapkričio Papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog (duomenys neskelbtini), 10 metrų nuo namo pietinės sienos, žolėje rastas ir paimtas mobilusis telefonas SAMSUNG IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) be baterijos ir be dangtelio, be mygtukų dalies, su UAB „Tele2Pildyk“ SIM kortele (b. l. 30-34, 1 tomas).

Iš Administracinio teisės pažeidimo bylų dokumentų matyti, kad atitinkamai 2016 m. spalio 5 d., 2016 m. spalio 10 d. priimti Nutarimai skirti administracines nuobaudas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnį J. M., M. G. ir E. B. dėl to, kad jie, būdami neblaivūs, 2016-10-02 apie 22.00 val. kultūros centro kieme, adresu (duomenys neskelbtini), iš chuliganiškų paskatų išvertė šiukšlių konteinerius, ant pėsčiųjų tako pridaužė moliūgų, su jais ištepliojo sienas, iš pavėsinės išvilko stalą ir uždėjo ant žiūrovų suolų, tokiais savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį (b. l. 2-26, 2 tomas).

Iš 2016 m. gruodžio 9 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad papildomos įvykio vietos apžiūrios metu 2016-11-22, adresu (duomenys neskelbtini), 10 metrų nuo namo pietinės sienos, žolėje rastas ir paimtas mobilusis telefonas SAMSUNG IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „Tele2Pildyk“ SIM kortele priklauso V. Č., kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 27-28, 2 tomas).

Iš 2016 m. gruodžio 9 d. mobiliojo telefono dalių apžiūros protokolų matyti, kad dalys rastos ir paimtos įvykio vietos apžiūrios metu 2016 m. spalio 6 d. name, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, mobiliojo telefono dangtelis klaviatūra su skaičiais, ant kurių matyti dėmės panašios į kraują, ir mobiliojo telefono dalys rastos ir paimtos papildomos įvykio vietos apžiūrios metu 2016 m. lapkričio 22 d., adresu (duomenys neskelbtini), atitinka V. Č. telefono dalis (b. l. 29-31; 32;33-35, 2 tomas).

Iš 2016 m. lapkričio 30 d. Asmens apžiūros protokolo matyti, jog ant J. M. abiejų rankų priekio žasto srityje yra šviesiai rausvos spalvos randai nemažiau kaip 1,5 cm ilgio (b. l. 149-151; 32, 2 tomas)

Iš 2016 m. lapkričio 18 d. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog R. M. pateikė J. M. megztinį, kurio apžiūra fiksuota 2016 m. gruodžio 14 d. protokole, dėmių panašių į kraują nepastebėta, perduotas saugoti į Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpą pagal kvitą B Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 84-91, 2 tomas).

Iš 2016 m. lapkričio 17 d. Reikalaujamų daiktų, dokumentų protokolo matyti, jog J. M. pateikė drabužius ir avalynę, kurių apžiūra fiksuota 2016 m. gruodžio 14 d. protokole (b. l. 59-61; 62-66, 2 tomas)

Iš 2016 m. lapkričio 24 d. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog iš E. B. paimti jo drabužiai ir avalynė, kurių apžiūra fiksuota 2016 m. gruodžio 13 d. protokole, daiktai perduoti saugoti į Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpą pagal kvitą B Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 140-148, 2 tomas)

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (pradėta 2016-10-07 ir baigta 2017-02-08) matyti, jog teismo medicinos ekspertas konstatavo:

Motyvuojamoji dalis

1. V. Č. mirė nuo galvos sumušimo, lūžus kairiam momenkauliui, išsiliejus kraujui virš kietojo galvos smegenų dangalo kairiame pusrutulyje, į kairį galvos smegenų pusrutulį ir po minkštaisiais galvos smegenų dangalais.

2. V. Č. mirtis galėjo įvykti 3,5-4 paros iki lavono tyrimo 2016-10-07, 9.00 vai. Į tai nurodo nykstantis lavoninis sustingimas, III-čia lavondėmių stadija, nežymiai padrumstėjusios akių ragenos.

3. V. Č. mirtis įvyko dėl įspaustinio kairio momenkaulio lūžio, išsiliejus kraujui virš kietojo galvos smegenų dangalo kairiame pusrutulyje, į kairį galvos smegenų pusrutulį ir po minkštaisiais galvos smegenų dangalais.

4. V. Č. lavono tyrimo metu nustatyti šie sužalojimai:

a) Galvos sumušimas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis kaktos, nosies, abiejų akių vokų ir abiejų skruostų srityse, muštine žaizda viršutinės lūpos išoriniame paviršiuje, kraujosruvomis viršutinės ir apatinės lūpų vidinių paviršių gleivinėje, kraujosruvomis dešinio smilkinio, viršugalvio, kaktos, kairio smilkinio ir viršugalvio kairės pusės minkštuosiuose audiniuose, nosies kaulų lūžiu, įspaustiniu kairio momenkaulio lūžiu, kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dangalo kairiame pusrutulyje, į kairį galvos smegenų pusrutulį ir po minkštaisiais galvos smegenų dangalais. Poodinė kraujosruva viršugalvio ir kairio smilkinio minkštuosiuose audiniuose, įspaustinis kairio momenkaulio lūžis su kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dangalo kairiame pusrutulyje, į kairį galvos smegenų pusrutulį ir po minkštaisiais galvos smegenų dangalais padarytas mažiausiai vienu kieto buko daikto, kurio veiklioji dalis, sprendžiant iš įspaustinio lūžio formos, turėjo artimą ovalui formą, trauminiu poveikiu ne daugiau, kaip 1 paros laikotarpyje iki mirties, į ką nurodo nepakitusi poodinių kraujosruvų spalva, histologinio tyrimo metu kraujo krešuliuose virš kietojo galvos smegenų dangalo ir kairiame galvos smegenų pusrutulyje nustatyti nepakitę eritrocitai, polinuklearai, agregavusios kraujo plokštelės ir fibrino siūlai, infiltruojančios kraujosruvos galvos minkštuosiuose audiniuose. Gyviems asmenims dėl tokio sužalojimo sveikata sutrikdoma sunkiai. Poodinė kraujosruva kaktos, nosies, abiejų akių vokuose ir abiejuose skruostuose, nosies kaulų lūžis padaryti mažiausiai vienu kieto buko daikto trauminiu poveikiu vienu metu su ankščiau aprašytu galvos sužalojimu, į ką nurodo gijimo požymių nebuvimas, galimai smūgiuojant kumščiu ar panašiai. Gyviems asmenims dėl tokio sužalojimo sveikata sutrikdoma nesunkiai - ilgiau nei 10 d. laikotarpiui. Muštinė žaizda viršutinės lūpos išoriniame paviršiuje, kraujosruvos viršutinės ir apatinės lūpų vidinių paviršių gleivinėje, kraujosruvos dešinio smilkinio, viršugalvio minkštuosiuose audiniuose padarytos mažiausiai trimis kietų bukų daiktų trauminiais poveikiais vienu metu su ankščiau aprašytais sužalojimais, į ką nurodo gijimo požymių nebuvimas, galimai smūgiuojant kumščiu, įspiriant ar panašiai. Gyviems asmenims dėl tokių sužalojimų sveikata sutrikdoma nežymiai;

b) Odos nubrozdinimai krūtinėje ir kairės pusės III-čio šonkaulio lūžis. Šonkaulio lūžis susiformavo nuo mažiausiai vieno kieto buko daikto trauminio poveikio vienu metu su aukščiau aprašytais sužalojimais, į ką nurodo išreikštų gijimo požymių nebuvimas, galimai smūgiuojant kumščiu, įspiriant ar panašiai. Gyviems asmenims dėl tokio sužalojimo sveikata sutrikdoma nesunkiai - ilgiau nei 10 d. laikotarpiui. Odos nubrozdinimai padaryti dviem kieto buko daikto trauminiais poveikiais, tuo pačiu metu kaip ir ankščiau aprašyti sužalojimai, į tai nurodo rusva nubrozdinimų spalva. Gyviems asmenims dėl tokių sužalojimų sveikata sutrikdoma nežymiai;

c) Poodinės kraujosruvos kairiame žaste, dešiniame ir kairiame dilbiuose, kairėje plaštakoje padarytos mažiausiai penkiais kietų bukų daiktų trauminiais poveikiais, vienu metu su ankščiau aprašytais sužalojimais, į ką nurodo nepakitusi, melsvai violetinė kraujosruvų spalva. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti smūgiuojant kumščiais bei spardant savigynos metu (prisidengiant rankomis). Tam neprieštarauja sužalojimų lokalizacija. Gyviems asmenims dėl tokių sužalojimų sveikata sutrikdoma nežymiai;

d) Odos nubrozdinimai viršugalvio kairėje pusėje, dešinio kelio sąnario srityje, dešinėje ir kairėje blauzdose, kairės pėdos išoriniame paviršiuje, kryžmens ir kairio peties sąnario srityse. Sužalojimai padaryti aštuoniais kietų bukų daiktų trauminiais poveikiais, mažiausiai 5-7 d. iki mirties, į ką nurodo tamsiai rusvi, vietomis besilupantys šašai nubrozdinimų srityse, galimai pargriūnant, atsitiktinai susimušant į tokius daiktus ar panašiai. Mirčiai šie sužalojimai jokios įtakos neturėjo, gyviems asmenims dėl tokių sužalojimų sveikata sutrikdoma nežymiai.

5. Sužalojimai, kurių metu pažeidžiamas kaukolės kaulų vientisumas, išsilieja kraujas virš kietojo galvos smegenų dangalo, į galvos smegenis bei po minkštaisiais galvos smegenų dangalais paprastai yra lydimi sąmonės netekimo, todėl mažai tikėtina, kad po sužalojimų padarymo V. Č. galėjo atlikti kokius nors savarankiškus veiksmus. Po sužalojimų padarymo V. Č. galėjo išgyventi laiko tarpą, per kurį įvyko galvos smegenų suspaudimas. V. Č. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta. Kokių nors susirgimų, galėjusių turėti įtakos V. Č. mirčiai, lavono tyrimo metu nenustatyta (b. l. 47-53, 3 tomas)

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados 2017-02-08 Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog

1. V. Č. lavono tyrimo metu nustatyti sužalojimai, išskyrus senus odos nubrozdinimus įvairiose kūno vietose, galėjo būti padaryti 2016 m. spalio 2 d. V. Č. galimas mirties laikas nurodytas išvados (duomenys neskelbtini) 2-me punkte.

2. Sprendžiant iš įspaustinio kairio momenkaulio lūžio formos, jis padarytas daiktu, kurio veiklioji dalis turėjo artimą ovalui formą, todėl nėra pagrindo atmesti sužalojimo padarymo galimybės moliniu puodeliu (b. l. 56, 3 tomas).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados 2016 m. lapkričio 18 d. Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog J. M. nustatyti odos nubrozdinimai abejose plaštakose, dešinėje blauzdoje; sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais (paviršiumi); sužalojimai dešinėje plaštakoje susiformavo 1 ar daugiau trauminių poveikių pasekoje, kairėje plaštakoje – 1 ar daugiau trauminių poveikių pasekoje, dešinėje blauzdoje 1 ar daugiau trauminių poveikių pasekoje; odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje susiformavo galimai ne mažiau 7-18 parų iki apžiūros, odos nubrozdinimai kairėje plaštakoje susiformavo galimai ne mažiau kaip 9-23 paros iki apžiūros. Negalima atmesti galimybės, kad sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius kumščiu (plaštakų srityje), daužant langą, ar panašiai (b. l. 59, 3 tomas).

Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Biologinių tyrimų skyriaus specialisto išvados 2016 m. gruodžio 29 d. Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog

1. Ant tirti pateikto kirvio, paimto 2016-10-06 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio genotipas sutampa su V. Č. genotipu, rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. (duomenys neskelbtini)), iš jų ir žmogaus kraujo, tinkamų vieno asmens tapatybei nustatyti, tačiau negalima atsakyti, kurio asmens yra ant kirvio mėginyje Nr. (duomenys neskelbtini) rastas kraujas. Ant kirvio mėginyje Nr. (duomenys neskelbtini) rastų, asmens tapatybei nustatyti tinkamų žmogaus biologinių pėdsakų arba kraujo genotipas sutampa su V. Č. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų V. Č. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,000000000000000000004 proc.

Ant tirti pateikto tampono su nuoplova, padaryta 2016-10-06 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini) rasta žmogaus kraujo, kurio genotipas sutampa su V. Č. genotipu.

Ant tirti pateiktų dviejų stiklo šukių, paimtų nuo stalo 2016-10-06 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio genotipas sutampa su V. Č. genotipu.

Ant tirti pateiktų dviejų telefono dalių, paimtų 2016-10-06 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini) rasta žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio genotipas sutampa su V. Č. genotipu.

Ant tirti pateiktų dviejų užuolaidų, tiriant pažymėtų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), paimtų 2016-10-07 papildomai apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini) rasta vyro kraujo (pažymėta mėg. Nr. (duomenys neskelbtini)), tinkamo asmens tapatybei nustatyti, rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. (duomenys neskelbtini)), iš jų ir žmogaus kraujo, tinkamų vieno asmens, vyro, tapatybei nustatyti, tačiau negalima atsakyti, kurio asmens yra ant užuolaidos Nr. (duomenys neskelbtini) mėginyje Nr. (duomenys neskelbtini) rastas kraujas. Ant užuolaidų mėginiuose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) rastas vyro kraujas ir ant užuolaidos Nr. (duomenys neskelbtini) mėginyje Nr. (duomenys neskelbtini) rasti, asmens tapatybei nustatyti tinkami vyro biologiniai pėdsakai arba kraujas yra ne V. Č..

Ant tirti pateiktos lauko durų vidinės pusės rankenos, paimtos 2016-10-07 papildomai apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini) rasta žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio genotipas sutampa su V. Č. genotipu, rasta žmogaus biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 9), ne žmogaus kraujo, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR.

Ant tirti pateiktos stiklo šukės, paimtos iš kambario nuo polietileninių maišų 2016-10-07 papildomai apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini) rasta žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio genotipas sutampa su V. Č. genotipu.

Ant tirti pateiktų dviejų maišelių, tiriant pažymėtų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), paimtų 2016-10-07 papildomai apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio genotipas sutampa su V. Č. genotipu, rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. (duomenys neskelbtini)), iš jų ir žmogaus kraujo, tinkamų vieno asmens tapatybei nustatyti, tačiau negalima atsakyti, kurio asmens yra ant maišelio Nr. (duomenys neskelbtini) mėginyje Nr. (duomenys neskelbtini) rastas kraujas. Ant maišelio Nr. (duomenys neskelbtini) mėginyje Nr. (duomenys neskelbtini) rastų, asmens tapatybei nustatyti tinkamų žmogaus biologinių pėdsakų arba kraujo genotipas sutampa su V. Č. genotipu.

Ant tirti pateikto lango rėmo su stiklu, paimto 2016-10-07 papildomai apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio genotipas sutampa su V. Č. genotipu.

Ant tirti pateiktų šešių lango rėmo dalių, tiriant pažymėtų Nr. (duomenys neskelbtini), paimtų 2016-10-07 papildomai apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio genotipas sutampa su V. Č. genotipu. Ant lango rėmo dalies Nr. (duomenys neskelbtini) rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. (duomenys neskelbtini)), iš jų ir žmogaus kraujo, tinkamų vieno asmens tapatybei nustatyti, tačiau negalima atsakyti, kurio asmens yra ant lango rėmo dalies Nr. (duomenys neskelbtini) mėginyje Nr. (duomenys neskelbtini) rastas kraujas. Ant lango rėmo dalies Nr. (duomenys neskelbtini) mėginyje Nr. (duomenys neskelbtini) rastų, asmens tapatybei nustatyti tinkamų žmogaus biologinių pėdsakų arba kraujo genotipas sutampa su V. Č. genotipu. Ant lango rėmo dalies Nr. (duomenys neskelbtini) rasta žmogaus biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. (duomenys neskelbtini)), ne žmogaus kraujo, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant lango rėmo dalies Nr. 6 rasta dviejų vyrų susimaišiusių biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. (duomenys neskelbtini)), iš jų ir žmogaus kraujo, tinkamų abiejų asmenų tapatybei nustatyti, tačiau negalima atsakyti, kurio asmens yra ant lango rėmo dalies Nr. (duomenys neskelbtini) mėginyje Nr. (duomenys neskelbtini) rastas kraujas. Ant lango rėmo dalies Nr. (duomenys neskelbtini) mėginyje Nr. (duomenys neskelbtini) rastų dviejų vyrų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo, alelių rinkinys sutampa su V. Č. ir vyro, kurio kraujo rasta ant užuolaidų mėginiuose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), sudėtiniu alelių rinkiniu.

2. Ant tirti pateiktų V. Č. rankų nagų nuokarpų su panagiu turiniu rasta žmogaus kraujo, nustatytas genotipas, kuris sutampa su V. Č. genotipu (b. l. 83-90, 3 tomas).

Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Biologinių tyrimų skyriaus specialisto išvados 2016 m. gruodžio 29 d. Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog

Ant tirti pateikto tampono su nuoplova nuo durų vidinės pusės rankenos, padaryta 2016-10-06 apžiūrint įvykio vietą name (duomenys neskelbtini) rasta žmogaus kraujo, kurio genotipas sutampa su V. Č. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų V. Č. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,000000000000000000004 proc.

Ant tirti pateikto tampono su nuoplova nuo durų vidinės pusės po skląstimi, padaryta 2016-10-07 papildomai apžiūrint įvykio vietą name (duomenys neskelbtini), rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo, tinkamų vieno asmens tapatybei nustatyti, tačiau negalima atsakyti, kurio asmens yra rastas žmogaus kraujas. Ant tampono su nuoplova nuo durų vidinės pusės po skląstimi rasti, asmens tapatybei nustatyti tinkami vyro biologiniai pėdsakai arba kraujas yra ne V. Č. (b. l. 96-97, 3 tomas).

Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Biologinių tyrimų skyriaus specialisto išvadoje 2016 m. gruodžio 29 d. Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog

1. Ant dviejų užuolaidų, tiriant pažymėtų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), paimtų 2016-10-07 papildomai apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), mėginiuose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) rasto žmogaus kraujo ir ant užuolaidos Nr. (duomenys neskelbtini) mėginyje Nr. (duomenys neskelbtini) rastų, asmens tapatybei nustatyti tinkamų žmogaus biologinių pėdsakų arba kraujo genotipas sutampa su J. M. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų J. M. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė 0,0000000000000000003 proc.

2. Ant lango rėmo dalies, tiriant pažymėtos Nr. (duomenys neskelbtini), paimtos 2016-10-07 papildomai apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), mėginyje Nr. (duomenys neskelbtini) rastų dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo, mišrus genotipas sutampa su V. Č. genotipo ir J. M. genotipo sudėtiniu alelių rinkiniu. Tikimybė, kad egzistuoja kiti du asmenys, kurių genotipai sudarytų identišką alelių rinkinį, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,000000000009 proc.

3. Ant tampono su nuoplova nuo durų vidinės pusės po skląstimi, padaryta 2016-10-07 papildomai apžiūrint įvykio vietą name (duomenys neskelbtini), rastų, asmens tapatybei nustatyti tinkamų žmogaus biologinių pėdsakų arba kraujo genotipas sutampa su J. M. genotipu (b. l. 103-105, 3 tomas).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, išnagrinėjęs visus įrodymus baudžiamojoje byloje ir juos sugretinęs tarpusavyje, konstatuoja:

Kad kaltinamieji E. B. ir J. M. nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatytomis aplinkybėmis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, patvirtina kaltinamojo E. B. ir iš dalies J. M. parodymai, liudytojo M. G. parodymai, specialistų išvados bei kiti rašytiniai įrodymai.

Visi mirtini sužalojimai V. Č. buvo padaryti 3,5-4 paros iki lavono tyrimo 2016 m. spalio 7 d. Byloje nėra įrodymų, kad V. Č. mirtinus sužalojimas būtų patyręs anksčiau nei 2016 m. spalio 2 d. Liudytojas D. Š. parodė, kad jis įvykio dieną bendravo su V. Č. ir nepastebėjo, kad V. Č. būtų sužalotas, buvo blaivus. Teismas daro išvadą, jog liudytojo M. G. parodymai bei specialisto išvada, o taip pat ir kaltinamųjų parodymai apie prieš V. Č. pavartotą smurtą leidžia tvirtinti, kad mirtinus sužalojimus V. Č. patyrė 2016 m. spalio 2 d. ir juos padarė abu kaltinamieji.

Kaltinamasis E. B. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir teisme prisipažino, jog nukentėjusįjį V. Č. mušė kartu su kaltinamuoju J. M. spardydami ir suduodami smūgius į galvą, kitas kūno dalis. Liudytojas M. G. 2016 m. gruodžio 27 d. apklausoje (b. l. 116-120, 1 tomas) parodė, jog pirmą kartą E. B. su J. M. kumščiais mušė V. Č. į galvą ir įvairias kūno vietas, smūgių ir spyrių buvo daug; J. M. moliniu puodeliu sudavė V. Č. kažkur į dešinę viršugalvio pusę (b. l. 119, 1 tomas), antrą kartą E. B. spardė, kumščiais mušė V. Č. į galvą ir įvairias kūno vietas, o J. M. pasisakė, jog kirvio kotu sudavė V. Č. į galvą (b. l. 119-120, 1 tomas); liudytojas M. G. parodymų patikrinimo vietoje nurodė, kaip pirmą kartą atėję pas V. Č. E. B. su J. M. sudavė kumščiais smūgius į galvą, spardė į šoną, E. B. sudavė puodeliu į galvos kairės pusės šoną, antrą kartą E. B. spardė V. Č. į kairę galvos sritį, kitas kūno vietas, o iš dešinės J. M. spardė V. Č. į dešinę galvos sritį, kitas kūno vietas (b. l. 144, 1 tomas). Nors iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo ir įtariamojo apklausos protokolo (b. l . 138-140, 1 tomas) matyti, kad tyrimo pradžioje M. G. teigė, jog puodeliu V. Č. į galvą sudavė E. B., tačiau teismo posėdžio metu (b. l. 112, 5 tomas) patvirtino ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. gruodžio 27 d. duotus liudytojo parodymus (b. l. 117-120, 1 tomas), kad puodeliu sudavė J. M., tvirtindamas, jog abu kaltinamieji vienas po kito mušė nukentėjusįjį rankomis, spardė kojomis, mušė daugiausia kumščiais į galvą (b. l. 112, 5 tomas).

Kaltinamieji teisme neneigė, jog du kartus ėjo pas V. Č. jo mušti, sudavė stiprius smūgius kumščiais į galvą, E. B. prisipažino spardęs V. Č. į galvą (b. l. 109-110, 5 tomas, 105-107, 4 tomas). Kaltinamasis J. M. neneigė sudavęs smūgius nukentėjusiajam V. Č. į galvos sritį, tačiau neigė sudavęs nukentėjusiajam V. Č. į galvą daiktais bei nukentėjusįjį spardęs. Kaltinamasis E. B. ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 109-110, 4 tomas) nurodė, kad jokiu daiktu, išskyrus kumščiu ir kojomis, smūgių V. Č. jis nesudavė. Liudytojas M. G. teisme patvirtino, jog kaltinamasis J. M. sudavė V. Č. į galvą puodeliu, o eidamas iš V. Č. pasakojo apie sudavimą nukentėjusiajam į galvą kirvio kotu (b. l. 112, 5 tomas). Nors kaltinamasis E. B. neparodė, kad V. Č. J. M. sudavė smūgius kokiu nors daiktu į galvą, o kaltinamasis J. M. neigė sudavęs daiktu į galvą, tačiau bylos įrodymais nustatyta, jog sprendžiant iš įspaustinio kairio momenkaulio lūžio formos, jis padarytas daiktu, kurio veiklioji dalis turėjo artimą ovalui formą. Taip pat bylos įrodymai patvirtina, jog nustatyti V. Č. galvos sužalojimai padaryti 2016 m. spalio 2 d. trauminiais poveikiais lėmė V. Č. mirtį. Teismas neturi pagrindo abejoti specialisto kompetencija ir patirtimi, kuria remdamasis jis konstatavo, jog V. Č. mirė nuo galvos sumušimo, lūžus kairiam momenkauliui, išsiliejus kraujui virš kietojo galvos smegenų dangalo kairiame pusrutulyje, į kairės galvos smegenų pusrutulį ir po minkštaisiais galvos smegenų dangalais; V. Č. mirtis įvyko dėl įspaustinio kairio momenkaulio lūžio, išsiliejus kraujui vieš kietojo galvos smegenų dangalo kairiame pusrutulyje į kairės galvos smegenų pusrutulį ir po minkštaisiais galvos smegenų dangalais. Teismo medicinos specialisto nustatytų sužalojimų lokalizacija ir pobūdis iš esmės atitinka teisme duotus abiejų kaltinamųjų, liudytojo M. G. parodymus dėl prieš V. Č. pavartoto smurto, o taip pat E. B. parodymų patikrinimo vietoje protokole (b. l. 32, 1 tomas), M. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodymų patikrinimo vietoje protokole (b. l. 32, 1 tomas) fiksuotus duomenis, todėl pripažįstama, jog pagrįstai kaltinamiesiems inkriminuota aplinkybė dėl smūgių sudavimų nenustatytais daiktais.

Analizuojant kaltinamųjų E. B. ir J. M. parodymus, kuriuos jie davė viso proceso metu, matyti, jog iš esmės E. B. davė nuoseklius parodymus dėl prieš V. Č. pavartotą smurtą, o J. M. parodymai nebuvo nuoseklūs, jis parodymus keitė, stengdamasis sumenkinti savo vaidmenį nusikaltimo padaryme, neigdamas, jog V. Č. spardė, aiškindamas, jog mūvėjo guminėmis šlepetėmis ir todėl spardyti negalėjo, sudavė mažiau smūgių nei sudavė E. B., tačiau tokie J. M. parodymai vertinami siekimu sušvelninti savo padėtį.

Nužudymas kvalifikuojamas kaip padarytas bendrininkaujant tada, kai darant šį nusikaltimą tyčia bendrai dalyvauja du ar daugiau tarpusavyje susitarusių nusikaltimo subjektais galinčių būti asmenų. Tuo atveju, kai keli asmenys veikia kartu ir tiesiogiai dalyvauja atimant gyvybę nukentėjusiajam, – jie visi yra nužudymo vykdytojai. Pagal susiformavusią teismų praktiką nėra būtina, kad kiekvienas iš tokių vykdytojų padarytų mirtinus sužalojimus, pakanka, kad tai padarytų bent vienas iš jų. Kasacinės instancijos teismo nutartyse nurodoma, kad jeigu nukentėjusiojo mirtį sukelia vienas ar keli padaryti sužalojimai, bet nustatyta, kad smurtą naudojo keli asmenys, o smurto pobūdis ir intensyvumas rodo tyčią nužudyti, tai pagal BK 129 str. taip pat atsako ne tik tie asmenys, kurių padaryti kūno sužalojimai buvo nukentėjusiojo mirties priežastis, bet ir kiti asmenys, tiesiogiai dalyvavę gyvybės atėmimo procese (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-523/2009, 2K-7-156/2010, 2K-366/2011, 2K-303/2012, 2K-68-942/2016ir kt.). Apie kaltininko(ų) tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kitas aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-423/2006, 2K-366/2011, 2K-68-942/2016 ir kt.).

Nustatyta, jog kaltinamieji į įvykio vietą ėjo, turėdami išankstinį tikslą smurtauti prieš nukentėjusįjį, tokį tikslą įgyvendino bendrais vienas paskui kitą sekusiais abiejų kaltinamųjų smurtiniais veiksmais - abu kaltinamieji sudavė smūgius V. Č. į galvą, V. Č. nustatyti mirtini sužalojimai buvo padaryti vienu metu. Jau aptartų pačių kaltinamųjų viso proceso metu duotų parodymų, taip pat rašytinių įrodymų analizė leidžia daryti išvadą, kad smurtą prieš nukentėjusįjį vartojo abu kaltinamieji, abu tiesiogiai dalyvavo atimant gyvybę V. Č.. Pagrinde smūgiai nukentėjusiajam V. Č. buvo suduoti į gyvybiškai svarbią kūno vietą – galvą, kiekvienas kaltinamasis aktyviais veiksmais prisidėjo prie smurto prieš nukentėjusįjį ir savo atliktais veiksmais sutiko su prieš kiekvieno naudojamu smurto pobūdžiu, numatė to smurto padarinius, suprato naudojamo smurto pavojingumą ir jo pasekmes. Todėl kaltinamieji nužudymą padarė veikdami bendrininkų grupe ir būdami nužudymo bendravykdytojais.

Bylos įrodymais nustatyta, jog kaltinamasis E. B. V. Č. nepažinojo, nežinojo, net jo vardo, pavardės, o J. M. taip pat nenurodė asmeniškai pažįstantis V. Č.; kaltinamieji savo iniciatyva atėjo pas nukentėjusįjį V. Č., kuris jokių provokuojančių veiksmų neatliko. Abu kaltinamieji, liudytojas M. G. pripažino, jog motyvo mušti kaltinamąjį nebuvo. Taigi, bylos įrodymai patvirtina, jog konfliktą lėmė ne nukentėjusiojo elgesys, o kaltinamųjų nusikalstamas elgesys. Nors J. M. teisme teigė, kad V. Č. buvo kažkada skolingas (b. l. 115, 5 tomas), o ikiteisminio tyrimo metu E. B. nurodė motyvą – V. Č. įvykdytą bulvių vagystę, tačiau teisme pats kaltinamasis E. B. prisipažino, jog jokio motyvo mušti V. Č. nebuvo; liudytojas M. G. aiškino, jog nesuprato, už ką kaltinamieji mušė V. Č., todėl akivaizdu, jog kaltinamieji smurtą panaudojimo be jokios priežasties ir todėl jokiu būdu negali būti pripažinta, kad kaltinamųjų paskatos buvo asmeninio pobūdžio. Bylos įrodymais nustatytos aplinkybės patvirtina, jog kaltinamieji E. B. ir J. M., suvokdami savo veiksmų neteisėtumą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, nesiskaitydami su elementariausiomis moralės ir elgesio normomis. Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamųjų paskatos vertinamos kaip chuliganiškos ir nėra pagrindo jų pripažinti asmeninėmis paskatomis - kaltinamieji E. B. ir J. M. be jokios dingsties sudavė nukentėjusiajam smūgius, demonstruodami savo viršenybę bei niekinamą požiūrį į nukentėjusįjį V. Č.. Įvertinęs bylos įrodymus, teismas daro išvadą, jog E. B. ir J. M. veika atitinka BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nes jie nužudė V. Č. dėl chuliganiškų paskatų.

Nužudymą jie padarė veikdami netiesiogine tyčia - smurtaudami suvokė pavojingą savo veikos pobūdį, dėl panaudoto smurto intensyvumo numatė, kad dėl jų veikimo gali atsirasti BK 129 straipsnyje numatyti padariniai ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, t. y. kaltinamieji, suduodami smūgius V. Č. į gyvybiškai svarbią kūno dalį – galvą, suprato, kad tokiais savo veiksmais kėsinasi į V. Č. gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę jam ir, nors nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti – nužudė V. Č., veikdami netiesiogine tyčia.

Nukentėjusioji J. B. pareiškė turtinės žalos 3156 eurų turtinės žalos civilinį ieškinį (b. l. 50-51, 1 tomas), kurį sudaro laidojimo išlaidos (196 eurai), kapavietės sutvarkymas (2960 eurai) ir prašė priteisti iš kaltinamųjų. Pagal nukentėjusios pateiktus dokumentus (b. l. 52-54, 1 tomas) ir paaiškinimus matyti, jog tėvo V. Č. laidotuvėms ji išleido 708 eurų. Nukentėjusioji nurodė, kad dalis išlaidų buvo kompensuota, t. y. išmokėta 304 eurų dydžio laidojimo pašalpa bei V. Č. pensija 207,40 eurai, todėl prašo priteisti iš kaltinamųjų neatlygintą laidojimo išlaidų dalį – 196 eurus. Taip pat nukentėjusioji pateikė prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitą (b. l. 55-56, 1 tomas), iš kurio matyti, jog ji užsakė paminklo pastatymą, kapavietės sutvarkymą už 2960 eurų ir sumokėjo 100 eurų avansą. Nukentėjusios parodymai ir rašytiniai dokumentai pagrindžia prašomą priteisti turtinės žalos civilinį ieškinį. Todėl įvertinus visas aplinkybes, daroma išvada, jog nukentėjusios J. B. turtinės žalos 3156 eurų civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti yra pagrįstas, todėl tenkinamas visiškai ir priteistinas nukentėjusiajai J. B. solidariai iš kaltinamųjų J. M. ir E. B., kadangi žala padaryta neteisėtais abiejų kaltinamųjų veiksmais.

Nukentėjusioji J. B. taip pat reiškė ir neturtinės žalos civilinį ieškinį ir jį grindė tuo, kad dėl tėvo smurtinės mirties patyrė dvasinius išgyvenimus, prašydama iš kaltinamųjų priteisti 20 000 eurų. Teismas pripažįsta, jog dėl kaltinamųjų nusikalstamos veikos nukentėjusiajai buvo padaryta neturtinė žala – ji patyrė psichologinių išgyvenimų, todėl padaryta neturtinė žala turi būti atlyginta. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus gyvenimo kokybei, į dvasinius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus.

Sprendžiant neturtinės žalos priteisimo ir jos nustatymo klausimą tretiesiems asmenims, t. y. nukentėjusiajai J. B., teismas atsižvelgia į nukentėjusios J. B. santykius su nukentėjusiuoju V. Č. iki jo mirties. Iš bylos duomenų matyti, jog V. Č. neturėjo pastovios gyvenamosios vietos iki kol apsigyveno liudytojo D. Š. sodyboje, kur pusantrų metų gyveno vienas, ir būtent su liudytoju D. Š. palaikė artimiausius santykius – liudytojas pasirūpino, kad V. Č. susitvarkytų dokumentų pensijos gavimui, nuveždavo į miestą ir pan. (b. l. 111, 5 tomas). Nors tiek civiliniame ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu nukentėjusioji J. B. teigė, kad su tėvu siejo labai artimas ryšys, matydavosi ne rečiau kaip kartą ar du į mėnesį, tėvu ji rūpinosi, tačiau byloje esantis nukentėjusios J. B. pats pirminis 2016 m. spalio 6 d. paaiškinimas (b. l. 45, 1 tomas) - jog su tėvu nebendravo daugiau nei 10 metų, nežino, kokia jo sveikata, ar jis sirgo, su kuo bendravo, ką veikė, pasakyti negali, jokių ryšių su tėvu nepalaiko - kelia pagrįstų abejonių apie jos palaikomus artimus ryšius su tėvu. Tokią išvadą teismas daro ir dėl to, jog nukentėjusios J. B. parodymai prieštaringi - teisme nukentėjusioji parodė, jog tėvą matė mėnuo iki mirties prie parduotuvės; o ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. gruodžio 20 d. protokole nurodyta, jog paskutinį kartą tėvą matė 2016 m pavasarį, kur tuo metu gyveno tėvas, nežino (b. l. 47, 1 tomas). Nukentėjusioji J. B. teisme teigė, jog neturėjo sąlygų apgyvendinti tėvą savo namuose, padėdavo tėvui maistu, nuo 2016 metų pavasario iki spalio mėnesio tėvą matė vieną ar du kartus (b. l. 110-111, 4 tomas). Vertinant nukentėjusios J. B. parodymus dėl santykių su mirusiuoju V. Č., akivaizdu, jog jų santykiai nebuvo artimi. Nustatant neturtinės žalos, kurią patyria tretieji asmenys, dydį nepakanka formalaus giminystės fakto konstatavimo, reikia nustatyti, kad civilinį ieškovą su nusikaltimo auka iki jos mirties siejo itin artimi, nuolatinio pobūdžio santykiai, glaudūs dvasiniai, emociniai ryšiai. Byloje nėra duomenų, jog nukentėjusios ir V. Č. santykiai buvo nuolatiniai - gyveno atskirai, susitikdavo atsitiktinai ir itin retai. Be to, pačios nukentėjusios parodymais nustatyta, jog nesidomėjo, ką tėvas veikia, kur gyvena, iš kokių pajamų gyvena, ir ne dukra, o svetimas asmuo liudytojas D. Š. suteikė gyvenamąjį plotą, pasirūpino V. Č. dokumentais, nuveždavo į miestą. Nukentėjusiosios J. B. parodymai apie jos ir tėvo tarpusavio santykius leidžia kolegijai daryti išvadą, kad dėl V. Č. mirties patirtos neturtinės žalos motyvai nėra įrodyti, o žalos dydis, nurodytas civiliniame ieškinyje, aiškiai neatitinka faktinių aplinkybių ir sąžiningumo, protingumo bei teisingumo kriterijų. Tačiau kolegija, remdamasi CK 6.250 straipsnio nuostatomis, nustatydama J. B. nagrinėjamu nusikaltimu padarytos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į tai, kad ji yra nužudytojo dukra ir tėvo nužudymas negalėjo jos nesukrėsti, t. y. ji patyrė dvasinius išgyvenimus, taip pat nustatyta, jog ji rūpinosi laidotuvėmis ir dėl to patyrė finansinių išlaidų bei nepatogumų, tvarko V. Č. kapą. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, taip pat atsižvelgia ir į kaltinamųjų kaltę – padarytas tyčinis nusikaltimas, į kaltinamųjų materialinę bei šeimyninę padėtis – kaltinamieji niekur dirbo, savarankiškų pajamų neturi, be to, nuteisiami ilgalaike laisvės atėmimo bausme. Esant teismo aukščiau aptartais motyvais, daroma išvadą, kad nukentėjusios neturtinės žalos civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies, priteisiant iš kaltinamųjų solidariai nukentėjusiajai J. B. 5000 eurų.

Kaltininko prisipažinimas yra būtina nuoširdaus gailėjimosi išraiška. Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo pripažįsta esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų duodamas teisingus parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, tačiau neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, ar asmens gailėjimasis yra nuoširdus, tikras, ar apsimestinis. Be to, vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Kadangi šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę pripažįsta teismas, todėl lemiamą reikšmę turi kaltininko parodymai, duoti teisme. Tačiau teismas turi įvertinti, koks yra kaltinamojo indėlis duodant parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teismui nagrinėjant bylą, siekiant, kad būtų priimtas teisingas sprendimas byloje. Nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus kaltininko pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-453/2005, Nr. 2K-471/2009, Nr. 2K-276/2006, Nr. 2K-94/2010).

Įvertinus visus baudžiamosios bylos įrodymus, kaltinamųjų parodymus, kuriuos jie davė ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, teismas pripažįsta, jog kaltinamojo E. B. atsakomybę dėl veikos, numatytos BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, lengvina nuoširdus gailestis ir prisipažinimas, o kaltinamojo J. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Darydamas šią išvadą, teismas atkreipia dėmesį, jog E. B. nuo pat pirmosios apklausos savo kaltės neneigė, viso proceso metu davė iš esmės nuoseklius parodymus ir viso proceso metu nuoširdžiai gailėjosi. Kaltinamasis J. M. pačios pirmos apklausos metu (b. l. 12-14, 4 tomas) neigė buvęs pas V. Č., o tuo labiau mušęs V. Č.; antrosios apklausos metu (b. l. 16-18, 4 tomas), siekdamas sumenkinti savo vaidmenį nusikaltimo padarymo metu, teigė, jog V. Č. mušė trise – jis, E. B. ir M. G., bet V. Č. jis (J. M.) nespardė; trečiosios apklausos metu (b. l. 20-22, 4 tomas) aiškino, jog V. Č. nespardė, o V. Č. spardė ir mušė E. B., M. G.. Teismo posėdžio metu J. M. parodė, jog kol pareigūnai nerado DNR pėdsakų, tol savo kaltę neigė (b. l. 116, 5 tomas).

Kaltinamųjų E. B. ir J. M. atsakomybę dėl šios veikos sunkina tai, jog jie nusikalto, apsvaigę nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, bei tai, jog nusikalto, veikdami bendrininkų grupėje. J. M. atsakomybę sunkina dar ir tai, jog veiką padarė recidyvistas.

Skirdamas bausmę E. B., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį – padaryta veika priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnis), veika tyčinė, baigta, sukeliantį didžiulį pavojų visuomenei. Šiuo nusikaltimu sukeltos pasekmės itin sunkios ir jau nebepataisomos – E. B. tyčiniais veiksmais nužudytas žmogus. Kaltinamasis E. B. laikomas neteistu (b. l. 65-66, 4 tomas), tačiau dar būdamas nepilnamečiu įvykdė apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą 2014 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais (b. l. 68-93, 4 tomas). Ši aplinkybė rodo, kad dėl ankstesnės nusikalstamos veikos teigiamų išvadų nepadarė, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės tikslo nepasiekė, o E. B. padarė sunkesnę nusikalstamą veiką. Kaltinamasis buvo baustas administracine tvarka pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnį, 178 straipsnio 1 dalį (b. l. 62-64, 4 tomas tomas). Iki suėmimo niekur nedirbo, darbo biržoje nebuvo registruotas (b. 54-55, 4 tomas), pagal gyvenamąją vietą nusiskundimų dėl netinkamo elgesio nėra (b. l. 59, 4 tomas), psichikos sveikatos centre neregistruotas (b. l. 58, 4 tomas). Teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pasekmes, į tai, jog nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino įvykdęs nusikaltimą, nuoširdžiai gailėjosi dėl įvykdyto nusikaltimo, proceso metu atsiprašė nukentėjusios J. B. ir prieina prie išvados, kad kaltinamajam E. B. už labai sunkų nusikaltimą skirtina laisvės atėmimo bausmė. Ir nors yra dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, tačiau laisvės atėmimo trukmė nustatytina mažesnė nei vidurkis. Darydamas šią išvadą, teismas atkreipia dėmesį į tai, jog kaltinamasis E. B. yra neteistas ir nusikalto, būdamas labai jauno amžiaus, jo atsakomybę lengvina nuoširdus gailestis bei prisipažinimas ir teismo išvada ta, kad tokios trukmės bausmė pasieks BK 41 straipsnyje numatytus tikslus.

Skirdamas bausmę J. M., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį – padaryta veika priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnis), veika tyčinė, baigta, sukeliantį didžiulį pavojų visuomenei. Šiuo nusikaltimu sukeltos pasekmės itin sunkios ir jau nebepataisomos – J. M. tyčiniais veiksmais nužudytas žmogus. Kaltinamasis J. M. nusikalto būdamas teistu (b. l. 142-150, 3 tomas), baustas administracine tvarka (b. l. 134-141, 3 tomas). Kaltinamasis iki suėmimo niekur nedirbo, darbo biržoje nebuvo registruotas (b. l. 112-115, 3 tomas), psichikos sveikatos centre neregistruotas (b. l. 121, 3 tomas). Teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį ir motyvus, pasekmes, nors teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusios J. B., tačiau nėra jokių šio kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog J. M. teisiamas nuo 2008 metų, anksčiau teistas už smurtinius nusikaltimus, atlikęs laisvės atėmimo bausmę už fizinio smurto vartojimą prieš šeimos narį ir, būdamas paleistas iš laisvės atėmimo vietos 2015 m. birželio 22 d., vėl nusikalto - padarė labai sunkų nusikaltimą, kas rodo, jog J. M. atžvilgiu taikyti teisių suvaržymai ankstesnių nuosprendžių vykdymo metu teigiamos įtakos neturėjo, laisvės atėmimo bausmės tikslo nepasiekė. Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad kaltinamajam J. M. už labai sunkų nusikaltimą skirtina laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiama į kaltinamojo J. M. asmenybę, į tai, jog jo atsakomybę sunkina net trys aplinkybės, nėra nė vienos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, todėl laisvės atėmimo trukmė nustatoma didesnė nei šios bausmės sankcijoje numatytas vidurkis, kadangi tik tokios trukmės bausmė pasieks BK 41 straipsnyje numatytus tikslus.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, teismas gali šių išlaidų kaltinamajam ir nepriteisti arba jų dydį sumažinti. Taip pat turi būti įvertinta suteiktos teisinės pagalbos kompleksiškumas, teisinei pagalbai teikti skirtas darbo laikas. Nukentėjusioji J. B. byloje pateikė pinigų priėmimo kvitą, patvirtinantį jos turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti ir prašo šias išlaidas priteisti iš kaltinamųjų. Nukentėjusios J. B. pateiktas kvitas patvirtina jos turėtas išlaidas (100 Eur) (b. l. 57, 1 tomas) advokatui už dokumento – civilinio ieškinio - rengimo paslaugas (b.l. 13, 8 tomas). Teismas, vadovaudamasis aukščiau aptartomis baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis, sprendžia, kad nukentėjusios J. B. pirmosios instancijos teisme patirtos atstovavimo išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamųjų nukentėjusiajai.

Teismui pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 121, 5 tomas) liudija, jog nukentėjusiajai J. B. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba ir šios pagalbos išlaidos yra 179,49 Eur. Teismas pripažįsta šias išlaidas proceso išlaidomis ir daro išvadą, jog šios išlaidos priteistinos iš kaltinamųjų E. B. ir J. M. valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 303 straipsniais, 308 straipsniu, teismas

nusprendžia:

E. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nubausti jį laisvės atėmimu dvylikai metų.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2016 m. lapkričio 22 d. iki 2017 m. birželio 16 d.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2017 m. birželio 16 d.

Kardomąją priemonę – suėmimą – palikti galioti iki pradėjus bausmės vykdymą.

J. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nubausti jį laisvės atėmimu penkiolikai metų.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2016 m. lapkričio 17 d. iki 2017 m. birželio 16 d.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2017 m. birželio 16 d.

Kardomąją priemonę – suėmimą – palikti galioti iki pradėjus bausmės vykdymą.

Nukentėjusios J. B. turtinės žalos civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti solidariai iš E. B. ir J. M. nukentėjusiajai L. B. 3156 eurus turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios J. B. 20 000 Eur neturtinės žalos civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš E. B. ir J. M. 5 000 E. J. B. neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš E. B. ir J. M. po 50 Eur nukentėjusiajai J. B. jos turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Priteisti iš E. B. ir J. M. po 89,74 Eur valstybei išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus, saugomas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo patalpoje –

telefono dalis saugomas pagal 2016-12-09 kvitą B Nr. (duomenys neskelbtini), mobilųjį telefonas SAMSUNG IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „Tele2Pildyk“ SIM kortele saugomą pagal 2016-12-09 kvitą B Nr. (duomenys neskelbtini); voką su lango stiklo šukėmis saugomą pagal 2016-12-09 kvitą B Nr. (duomenys neskelbtini); dvi kartonines dėžes su raudonos spalvos dėmėmis panašiomis į kraują, saugomas pagal 2016-10-26 kvitą B Nr. (duomenys neskelbtini); kirvį, lango rėmo dalis, plaktuką, durų rankeną, saugomą pagal 2016-11-29 kvitą B Nr. (duomenys neskelbtini); lango rėmą su stiklu saugomą pagal 2016-11-29 kvitą B Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 52); V. Č. rūbus saugomus pagal 2016-10-26 kvitą B Nr. (duomenys neskelbtini) – sunaikinti.

J. M. drabužius ir avalynę saugomus pagal 2016-12-14 kvitą B Nr. (duomenys neskelbtini); 1,71 eurą, saugomą į Panevėžio apskrities VPK Finansų skyriaus depozitinėje sąskaitoje pagal 2016-12-01 kvitą A Nr. (duomenys neskelbtini), kasos pajamų orderis serija VPK Nr. (duomenys neskelbtini); megztinį saugomą pagal 2016-12-14 kvitą B Nr. (duomenys neskelbtini); mobilųjį telefoną SAMSUNG be SIM kortele saugomą pagal 2016-12-09 kvitą B Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti J. M..

E. B. drabužius ir avalynę saugomus pagal 2016-12-13 kvitą B Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti E. B..

Dėžę su daiktais ir objektais bei biologiniais pėdsakais ir lyginamaisiais pavyzdžiais saugomą pagal 2017-01-09 kvitą B Nr. (duomenys neskelbtini); voką su lyginamaisiais pavyzdžiais saugomus pagal 2017-01-09 kvitą B Nr. (duomenys neskelbtini) sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o suimtiems nuteistiesiems – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jiems dienos, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.

Teisėjai Jolanta RaščiuvienėValdas CiesiūnasArtūras Ridikas