- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-11-10
- Bylos Nr.
- e2YT-6421-810/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00922-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Dambrauskienė
- Pareiškėjas
- A. D.
- Suinteresuotas asmuo
- J. D., G. D., S. Z., S. D., K. D.
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
- 3.1.7.1.5Žyminio mokesčio grąžinimas
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
- 3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – J. D., G. D., S. Z., S. D., K. D..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. D. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo tėvas J. D., miręs (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinės O. D., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Pareiškėjas teismui pateiktame pareiškime nurodė, kad pareiškėjo motina O. D. mirė (duomenys neskelbtini), tačiau paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Mirus motinai liko keturi įpėdiniai pagal įstatymą: pareiškėjas, brolis J. D., miręs (duomenys neskelbtini), brolis J. D., tėvas J. D., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Mirus tėvui, Prienų rajono 2-ajam Notarų biurui pareiškėjas pateikė pareiškimą, jog priima tėvo palikimą, tačiau tėvo vardu registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto nebuvo, broliai dėl tėvo palikimo priėmimo nesikreipė. Po motinos mirties liko nekilnojamas turtas: Veiverių seniūnijos ūkinėse knygose registruoti pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypai ten pat, ž 1,03 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini); 0,74 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini); 1,57 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini); 0,32 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo tėvas J. D. (duomenys neskelbtini)mirus motinai O. D., liko gyventi gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), prižiūrėjo ūkį, dirbo žemę. Jis, būdamas pensininkas, neprivalėjo mokėti žemės mokesčių. Savaime suprantama, kad nuo 2003-2005 metų pareiškėjas nėra išsaugojęs kokių nors komunalinių mokesčių kvitų, įrodančių palikimo priėmimo faktą faktiniu valdymu. Tačiau tėvas, likęs gyventi motinai priklausančioje nuosavybėje ir tęsdamas įprastinę tėvų šeimai būdingą buitį, motinos palikimą priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. J. D. 2003 m. nesikreipus į notarą dėl O. D. palikimo priėmimo, būtina nustatyti juridinį faktą, jog J. D. priėmė O. D., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Kitu būdu tai įrodyti nėra galimybės (el. b. l. 1-2).
Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. D. ir jo atstovė pareiškimą palaikė ir jame nurodytų aplinkybių pagrindu prašė jį tenkinti. Pareiškėjas paaiškino aplinkybes, iš esmės analogiškas nurodytoms pareiškime. Papildomai paaiškino, kad jo tėvai J. D. ir O. D. turėjo tris vaikus. Motina dėl savo sveikatos būklės prieš mirtį gyveno senelių namuose. Po motinos mirties į notarą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Tėvas liko gyventi motinai priklausančiame name. Tėvas buvo senyvo amžiaus ir silpnos sveikatos, todėl jis su broliais tėvo prašymu padėjo prižiūrėti po motinos mirties likusį turtą, t. y. mokėjo mokesčius už elektrą, šienaudavo žolę, sodino daržus. Visi darbai buvo daromi tėvo prašymu ir paliepimu. Tėvas po motinos mirties visą turtą laikė savo nuosavybe.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo J. D. atsiliepimo į pareiškėjo pareiškimą nepateikė, teismo posėdžio metu su pareiškimu sutiko ir prašė jį tenkinti. Patvirtino pareiškėjo pareiškime ir teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes. Paaiškino, kad po mamos mirties nei vienas iš vaikų palikimo nepriėmė, tėvas visą likusį turtą laikė savo nuosavybe. Tėvo prašymu jis su broliais padėjo tėvui tvarkytis ūkyje. Jam dėl pagalbos tėvui skambindavo pareiškėjas.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys S. Z. ir G. D. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą, kuriuo su pareiškėjo pareiškimu nesutiko (el. b. l. 74-75). Patikslintu atsiliepimu suinteresuoti asmenys su pareiškimu sutiko, nurodę, kad po atsiliepimo pateikimo suinteresuoti asmenys ir pareiškėjas tarpusavyje pasiaiškino pareiškimo esmę ir paaiškėjo, kad suinteresuoti asmenys neteisingai suprato pareiškimo esmę bei tikslus. Todėl suinteresuoti asmenys patikslina savo atsiliepimą ir pareiškia, kad su pareiškimu sutinka bei sutinka, kad jis būtų tenkintas. Suinteresuoti asmenys patvirtina, kad pareiškėjas pareiškime nurodė teisingas faktines aplinkybes (el. b. l. 128-129).
Suinteresuotas asmuo G. D. teismo posėdžio metu su pareiškimu sutiko. Paaiškino, kad pirminiu atsiliepimu su pareiškimu nesutiko, tačiau vėliau viską dėl palikimo priėmimo išsiaiškino ir susitarė draugiškai. Iš pradžių jie galvojo, kad pareiškėjas nori priimti visą palikimą. Pareiškėjas buvo nuvykęs pas notarą, kur raštiškai patvirtino, kad jis neprieštarauja, kad J. D. įpėdiniai priimtų palikimą po J. D. (pareiškėjo tėvo) mirties. Patvirtino pareiškėjo pareiškime ir teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes.
Suinteresuotas asmuo S. Z. teismo posėdžio metu su pareiškimu sutiko. Paaiškino, kad po savo tėvo J. D. mirties ji su motina G. D. priėmė jam priklausantį palikimą faktiškai pradėdamos paveldimą turtą valdyti. Dėl to Kauno apylinkės teisme yra iškelta civilinė byla. Po to kreipsis į notarą, kad savo tėvo vardu priimtų palikimą po jo tėvo J. D. mirties. Patvirtino pareiškėjo pareiškime, teismo posėdžio metu pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų nurodytas aplinkybes.
Suinteresuotas asmuo S. D. į teismo posėdį neatvyko apie teismo posėdį informuotas tinkamai. Pateiktame atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą, su pareiškėjo pareiškimu nesutiko (el. b. l. 60-63). Patikslintu atsiliepimu suinteresuotas asmuo su pareiškimu sutiko nurodęs, kad pirmą atsiliepimą į pareiškimą pateikė nesuprasdamas pareiškimo esmės bei dėl savo amžiaus ne visiškai gerai atsimindamas faktines aplinkybes po močiutės mirties. Todėl patikslina atsiliepimą ir pareiškia, kad su pareiškimu sutinka bei sutinka, jog jis būtų tenkintas. Patvirtina, kad pareiškėjas pareiškime nurodė teisingas faktines aplinkybes (el. b. l. 134)
Suinteresuotas asmuo K. D. į teismo posėdį neatvyko apie teismo posėdį informuota tinkamai. Pateiktame atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą, su pareiškėjo pareiškimu nesutiko (el. b. l. 64-67). Patikslintu atsiliepimu suinteresuotas asmuo su pareiškimu sutiko nurodžiusi, kad pirmą atsiliepimą į pareiškimą pateikė nesuprasdama pareiškimo esmės bei dėl savo amžiaus ne visiškai gerai atsimindama faktines aplinkybes po močiutės mirties. Todėl patikslina atsiliepimą ir pareiškia, kad su pareiškimu sutinka bei sutinka, jog jis būtų tenkintas. Patvirtina, kad pareiškėjas pareiškime nurodė teisingas faktines aplinkybes (el. b. l. 135)
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad pareiškėjas A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir O. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sūnus (el. b. l. 6). J. D. ir O. D. susituokė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 5). O. D. mirė (duomenys neskelbtini), (el. b. l. 7), J. D. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 9). Po O. D. mirties paveldėjimui liko jos vardu namų ūkio knygoje įregistruoti statiniai esantys (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypai esantys (duomenys neskelbtini): 1,03 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,74 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1,57 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,32 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo tėvas J. D. buvo palikėją pergyvenęs sutuoktinis, turėjęs teisę paveldėti po sutuoktinės mirties likusį turtą pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.13 straipsnis). Po sutuoktinės O. D. mirties J. D. nei kiti įpėdinai į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, paveldėjimo bylą neužvesta (el. b. l. 8, 12). Po J. D. mirties palikimą priėmė pareiškėjas A. D. (el. b. l. 11). Pareiškėjas nurodo, kad J. D. po savo sutuoktinės O. D. mirties į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes priėmė palikimą pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti.
Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio nuostatas, kad įgytų palikimą, įpėdinis jį turi priimti, tai turi būti padaroma per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškėjo A. D. paaiškinimai, suinteresuotų asmenų J. D., G. D., S. Z. parodymai patvirtina, kad J. D. po savo sutuoktinės O. D., mirusios (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą pradėjęs faktiškai paveldimą turtą valdyti. Šią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytas aplinkybes, t. y. iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad po sutuoktinės O. D. mirties J. D. gyveno sutuoktinės vardu registruotame name, padedamas vaikų – A. D., J. D. ir J. D. rūpinosi statiniais, naudojosi ir prižiūrėjo žemės sklypus, mokėjo mokesčius. Pareiškėjo teigimu J. D. padedamas vaikų rūpinosi visu po sutuoktinės mirties likusiu paveldimu turtu ir laikė jį savo nuosavybe, tai teismo posėdžio metu patvirtino ir suinteresuoti asmenys J. D., G. D. ir S. Z., šios aplinkybės bylos nagrinėjamo teismo posėdžio metu ginčijamos nebuvo. Tai sudaro teismui pagrindą pripažinti, kad J. D. po sutuoktinės O. D. mirties naudojosi paveldimu turtu, jį valdė ir juo disponavo kaip savo nuosavybe, tokiu būdu jis aktyviais veiksmais išreiškė savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą.
Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo. Byloje nėra duomenų, kad po O. D. mirties palikimą priėmė ar pretenduotų priimti kiti asmenys, tokių aplinkybių nenurodė ir suinteresuoti asmenys. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis pirmiau nurodytomis teisės normomis, teismas sprendžia, kad J. D. po savo sutuoktinės O. D. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti palikimą sudarantį turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėjas negali kitokia tvarka nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, todėl tam, kad pareiškėjas galėtų įgyvendinti savo teises į paveldimą turtą po J. D. mirties, šis faktas nustatytinas teismine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Pareiškėjas pateikė duomenis, kad jis už pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo 2023 m. birželio 29 d. sumokėjo 75,00 Eur dydžio žyminį mokestį, tačiau pareiškėjui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. vasario 17 d. sprendimu Nr. (8.2Mr)ATP-C-2023-01544 (el. b. l. 3, 4) yra teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba ir pareiškėjas yra 100 procentų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl pareiškėjui grąžinamas už pareiškimą sumokėtas 75,00 Eur žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir valstybės patirtos išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios sudaro 26,56 Eur iš pareiškėjo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 444–448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjo A. D. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinės O. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Grąžinti pareiškėjui A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 75,00 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) dydžio žyminį mokestį, sumokėtą 2023 m. birželio 29 d. į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą (pirminis mokėtojas O. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.