Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2014-05-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-66-443/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2014-05-14Marijampolės apylinkės teismas
  2. T-62-443/2015Nutartis · 2015-05-07Marijampolės apylinkės teismas
  3. T-20-443/2016Nutartis · 2016-03-08Marijampolės apylinkės teismas
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-05-14
Bylos Nr.
1-66-443/2014
Teisminio proceso Nr.
1-91-1-00424-2013-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arturas Rauktys
Civilinis ieškovas
V. R.
Kaltinamasis
V. D.
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-66-443/2014Teisminio proceso Nr. 1-91-1-00424-2013-8procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.3.; 2.3.6.4.2. (N)
ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 14 d.Šakiai

Šakių rajono apylinkės teismo teisėjas Arturas Rauktys, sekretoriaujant Eglei Macijauskienei, dalyvaujant prokurorui Linui Frančiakui, nukentėjusiai ir civilinei ieškovei V. R., kaltinamajam V. D., kaltinamojo gynėjui advokatui Osvaldui Radimonui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1971-12-02 Kauno rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., paskiriant 1 m. laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. D. 2013 metų rugsėjo mėnesio viduryje, ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu tiksliai nenustatytu laiku, miške, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia ne mažiau kaip 8 kartus smogė rankomis ir kojomis savo sugyventinei V. R. į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas jai poodines kraujosruvas nugaroje, kairės akies apatiniame voke, kairiame kelio sąnaryje, blauzdose, šlaunyse, dešinio klubo sąnario projekcijoje, poodinę kraujosruvą kairėje šlaunyje ir tuo padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šiais savo veiksmais V. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis visiškai prisipažino kaltu pagal jam inkriminuotą kaltinimą. Be to, kaltinamojo kaltė įrodyta protokolu-pareiškimu, nukentėjusios bei liudytojų parodymais, daiktų ir dokumentų pateikimo bei įvykio vietos apžiūros protokolais, specialisto išvada, kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Kaltinamasis parodė, kad gyveno kartu su nukentėjusia V. R. kaip sugyventiniai. Susipyko. Galėjo tai būti praėjusių metų rugsėjo mėnuo. Konfliktas su V. R. prasidėjo namuose. V. R. pasakė, kad sudegino jo mašiną ir kaltinamąjį ištiko šokas. Nuvažiavo į mišką – N. I., V. I., kaltinamasis ir V. R. automobiliu Citroen. Nuo namų tai yra koks pusė kilometro. Norėjęs su V. R. pasikalbėti, vaikus palikę mašinoje. Jiedu kalbėjosi su kuo ji lytiškai santykiavusi. Sudavęs V. R. kelis kartus – gal 5, gal 8 kartus. Buvęs streso būsenoje ir smūgių skaičiaus neatsimenąs tiksliai. V. R. parvertęs ant žemės ir spardęs. Nuo mašinos buvo nuėję kokius 50 metrų. Vaikai nieko negalėję matyti. Konfliktas buvęs mašinoje žodinis. Atsiprašyti iki šiol neturėjęs galimybių. Dabar atsiprašo, pasižada nesiartinti prie V. R., jeigu tik ji to nenorės. Per metus įsipareigoja jai sumokėti ieškinį 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Sutarė prieš posėdį su ieškove V. R., kad ji mažina ieškinį nuo 3000 Lt iki 2000 Lt, kurį ir pasižada atlyginti dalimis. Susitaikė su nukentėjusiąja, prašo tuo pagrindu atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nukentėjusi V. R. parodė, kad reiškia ieškinį už skausmą, už sužalojimus, už viską, patirtą neigiamo dėl šio nusikaltimo. Palaikė ieškinį 3000 Lt sumai, dabar nusileidžia iki 2000 Lt, šią sumą jai išmokant per metus laiko. Tarpusavio susitarimu nukentėjusioji susitaiko su V. D., prašo tuo pagrindu atleisti jį nuo baudžiamiosios atsakomybės, tik skirti kaltinamajam įpareigojimą nesiartinti prie jos.

Lietuvos Respublikos BPK 291 str. 2 d. pagrindu pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu šioje baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai.

Nukentėjusi V. R. parodė, kad 2013 m. rugsėjo mėnesio viduryje, tikslios dienos nepamena, bet žino, kad tą dieną iš krepšinio čempionato grįžo krepšinio rintinė, į namus esančius (duomenys neskelbtini), grįžo jos sugyventinis V. D. Jis pasakė, kad jis girdėjęs, jog pas ją kažkas beldė į langą. Iš pradžių jis nesakė kaip jis girdėjo, kad beldžia į langą, nes tuo metu jis namuose nebuvo, bet vėliau jai pasakė, kad namuose turi pasiklausymo įrangą, kurią vėliau parodė. Tai buvo kažkoks aparatas, kuris buvo paliktas namuose, ir jis garsą transliavo į V. D. telefoną. Jis garso neįrašinėjo, tik perduodavo tiesiogiai. Vėliau jis parodė, kaip tai veikia. Minėtą daiktą paliko kambaryje, o išėjus už durų ir prie telefono prijungus ausines, ji girdėjo kas namuose vyksta. Tai yra, girdėjo kaip namuose triukšmauja vaikai. Jis jai pradėjo priekaištauti, kad ji per langą kažką tai buvo įsileidusi į namo vidų. Ji tai neigė, kadangi į namus tikrai nieko įsileidusi nebuvo. Tą dieną vaikai su ja buvo namuose ir jie tikrai matė, kad į namus niekas nebuvo atėjęs. Jie konfliktavo, tačiau jis jos nemušė. Tada jis jai pasakė, kad važiuojam pasikalbėti. Kartu su jais važiavo ir vaikai. Jie nuvažiavo į mišką netoli jų namų. Sustojus, V. D. liepė jai lipti iš automobilio ir eiti pasikalbėti. Ji išlipo iš automobilio ir jie nuėjo šiek tiek toliau nuo automobilio. Vaikai liko automobilyje – jų matyti negalėjo. V. D. jos pradėjo klausinėti, kas pas ją lipo per langą, ji aiškino, kad niekas nelipo ir namuose nieko nebuvo. Jis tada ją sugriebė už pečių ir parguldė ant žemės. Jis ją paguldė ant nugaros ir gulinčią pradėjo spardyti. Jis tuo metu jau buvo atsistojęs, o ji vis dar gulėjo. Jis jai spardė į įvairias kūno vietas – kiek kartų, pasakyti negali, tačiau tikrai labai daug. Mušdamas jis reikalavo, kad pasakytų, jog pas ją kažkas buvo kambaryje. Jis jai pradėjo prikaišioti Žilinskus, iš pradžių neigė, kad pas ją buvo, kadangi tai ir buvo tiesa, tačiau vėliau, kai smūgių apsikęsti negalėjo, pasakė, kad pas ją buvo Ž. nors tai buvo ir netiesa. Taip pasakė, nes norėjo, kad V. D. liautųsi ją mušti. Kai pasakė, kad buvo atėjęs Ž., jis mušti nustojo, leido atsikelti nuo žemės ir liepė pasakoti, kaip viskas būdavo. Tada ji pradėjo pasakoti išsigalvotą istoriją, nes bijojo nepasakoti, kad ir vėl nemuštų. Vėliau jie nuėjo į automobilį, kur buvo vaikai ir važiavo namo. Kai grįžo į namus, jis pradėjo vėl prikaišioti, kad pas ją eina svetimi vyrai. Vaikai tuo metu buvo virtuvėje, o ji su V. D. kambaryje. Jis vėl ją keikė, visaip užgauliojo ir prikaišiojo svetimus vyrus. Tada ji pasiėmė šalia lovos ant staliuko buvusį peilį ir pasakė, kad jei ją ir toliau muš, tai pamatys, ką ji sau pasidarys. Tada ji sau į kairę šlaunį dūrė peiliu. Kai jai iš kojos pradėjo bėgti kraujas, V. D. į tai sureagavo. Jis greitai paėmęs bintą užrišo jai koją ir tą vakarą daugiau jos nekoliojo. Vėliau jie nuėjo miegoti. Kitos dienos rytą apie 9-10 valandą ji su V. D. ir vaikais išvažiavo iš namų. V. D. sakė, kad važiuoja į Kauną, tačiau ko ten važiuoja, nesakė. Važiuojant link Kauno, V. D. nusuko į poilsio aikštelę, kur ji tiksliai yra, nurodyti negali. Jie sustojo ir V. D. jai liepė išlipti iš automobilio, vaikams liepė pasilikti automobilyje. Jie nuėjo atsisėsti ant suoliuko. Ji su V. D. ėjo pati, savo noru, jis jos per prievartą nesivedė. Pokalbis vyko vėl apie tai, kas lipo per langą. Ji ir vėl neigė, kad su niekuo nebendrauja ir jokių svetimų vyrų į namus nesiveda. Tada V. D. pradėjo klausinėti gal pas ją į namus ateina jo motinos sugyventinis Z. A.. Iš pradžių ji neigė, kad jis pas ją eina, tada V. D. pasakė, kad sakyk teisybę arba vėl tave sumušiu kaip vakar. Ji žinodama, kad jis netiki ir vėl gali mušti, pasakė kad pas ją ateina Z. A. T. pasakė tik todėl, kad bijojo jog gali ir vėl mušti. V. D. paklausė, kad gal jis prie jos lenda per prievartą ir kad galbūt ją žagina. Tada ji pasakė, kad tikrai taip, kad jis ją prievartauja ir pasakė, kad tą dieną, kai jis namuose su pasiklausymo įranga girdėjo kažkokius tai garsus, tai tuo metu ją prievartavo Z. A.. Istoriją apie išprievartavimą ji sugalvojo pati, tačiau tik todėl kad bijojo, jog vėl bus sumušta. Tą dieną V. D. jos daugiau nemušė. Konflikto tarp V. D. ir jo patėvio metu jos niekas nemušė. Apie tai, kad tuo metu ją sužalojo, Z. A., t. y. spyrė į koją ir peiliu subadė koją, ji pamelavo, kadangi jai taip daryti liepė V. D.. Jis jai grasino, kad jei ji taip nepasakysi, bus blogai, t. y. jis sumuš ją. Tuo metu jis nemušė, tačiau žinodama, kad jis savo grasinimus gali įvykdyti, nes jau ne kartą taip yra daręs. Ji visada daro tai, ką liepia V. D., nes jei nedaro taip kaip jis nori, jis ją muša. Ji visada labai bijo, kad jis gali išmesti iš namų ir ji neturėtų kur su vaikais prisiglausti. R. A. ji visiškai nepažįsta ir niekada jo net nėra mačiusi. Mėlynės ant jos kūno buvo nuo V. D. smūgių, o sužalojimą peiliu ji pasidarė pati. Dėl durtinės žaizdos pretenzijų niekam neturi, nes susižalojau pati (b. l. 3-8).

L. R. A. parodė, kad G. Š. ir S. V. jis nepažįsta. Šakių rajone niekada nėra buvęs ir apie tai, kad yra kaltinamas moters, gyvenančios Šakių rajone, sužalojimu, sužinojo tik tada. kai apie tai paskambinusi pasakė tyrėja. V. R. ir V. D. jis nepažįsta, su jais niekada nėra bendravęs (b. l. 35).

L. S. V. parodė, kad G. Š. jis pažįsta, anksčiau jie kartu yra gyvenę. Vėliau ji internetu susirado kitą vaikiną ir jiedu išsiskyrė. Po to jie dar bendravo apie mėnesį laiko, o vėliau bendravimas nutrūko. Apie tai, kad G. Š. draugas buvo iš Šakių rajono jis nežinojo. Jis pats Šakių rajone niekada nėra buvęs (b. l. 36).

L. N. A. parodė, kad gyvena viename name su savo sūnumi V. D. ir jo sugyventine – jie turi atskirus butus, tik naudojasi bendru koridoriumi. Liudytoja ne kartą yra girdėjusi, kaip savo bute šaukia V. R.. Ji atskirianti, kada yra šaukiama, kai vyksta konfliktas, o kada ji šaukia kai ją muša. Po sūnaus ir jos vyro konflikto, kai V. R. apkaltino jos vyrą žaginimu, V. R. vaikai jai pasakojo, kad V. D. savo sugyventinę buvo nusivežęs į mišką ir ten ją mušė. Ji negali pasakyti ar tuo metu V. R. buvo sužalota, nes to nepastebėjo (b. l. 44-49).

L. N. I. nurodė, kad ji pamena, jog tuo metu, kai tėtė buvo susipykęs su močiute, jie visi kartu – tėvai ir ji su broliu, važiavo į mišką. Tėtė buvo labai piktas ir šaukė ant mamos bei vieną kartą ranka jai sudavė per veidą. Po to, kai jie nuvažiavo į mišką, tėtė su mama iš automobilio išlipo ir nuėjo tolyn. Ji su broliu liko automobilyje. Kiek tėvai užtruko, pasakyti negali, tačiau kai grįžo atgal į automobilį, mama verkė. Ar tuo metu mamos koja buvo sužeista, – nežino (b. l. 60-61).

Iš Šakių RPK 2013-09-27 tarnybinio pranešimo (b. l. 1) matyti, kad VšĮ „Šakių ligoninė“ telefonu informavo Šakių RPK apie tai, kad į priėmimo skyrių kreipėsi V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) kuriai nustatyta kairės šlaunies durtinė žaizda, dešinės blauzdos abiejų šlaunų ir dubens sumušimai.

Iš 2013-09-27 protokolo-pareiškimo (b. l. 2) matyti, kad V. R. kreipėsi į Šakių RPK dėl jos išžaginimo 2013-09-23 jos pačios namuose (duomenys neskelbtini), nurodydama, kad tai padarė jos sugyventinio patėvis Z. A., kuris ją ir sužalojęs.

Iš reikalaujamų daiktų pateikimo ir daiktų apžiūros protokolų (b. l. 10-18) matyti, kad iš Z. A. paimta metalinis peilis su metaline rankena, juodos spalvos dryžuoti marškinėliai ilgomis rankovėmis, dryžuoti baltos spalvos marškinėliai trumpomis rankovėmis, kurie buvo apžiūrėti, aprašyti jų rūšiniai ir individualūs požymiai.

Iš medicininių dokumentų 2013-09-27 išrašų (b. l. 20-21) matyti, kokie V. R. objektyvūs sužalojimai ir subjektyvūs jos nusiskundimai pateikti medikams, kurių rekomenduota kreiptis į policiją.

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G354/13(10), nustatyta, kad V. R. padaryta poodinės kraujosruvos nugaroje, kairės akies apatiniame voke, kairiame kelio sąnaryje, blauzdose, šlaunyse, dešinio klubo sąnario projekcijoje, poodinė kraujosruva ir durtinė pjautinė žaizda kairėje šlaunyje. Sužalojimai, išskyrus žaizdą, padaryti kietais bukais daiktais, pvz. ranka, koja, kokiais tai aplinkos daiktais, mažiausia 8 smūgiais ar trauminiais poveikiais, o durtinė pjautinė žaizda kairėje šlaunyje padaryta duriančiai – pjaunančiu įrankiu, pvz. peilio geležte ir pan., vienu smūgiu ar trauminiu poveikiu. Neatmetama galimybė, kad tokia žaizda galėjo būti padaryta ir tokio pobūdžio, kaip pateikto, geležte. Sužalojimai padaryti 7-10 parų iki tyrimo pradžios. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 dienų. Lytiniuose organuose ir apie juos senų ar šviežių sužalojimų nėra. Yra mergystės plėvės liekanos (apžiūrimosios teigimu, pirmi lytiniai santykiai nuo 18 m., gimdžiusi tris kartus). Medžiaga iš lytinių organų neimta, nes po užduotyje nurodomo įvykio praėjo daugiau nei 5 paros. Tyrimo metu nėštumo požymių, užkrėtimo venerine liga požymių nenustatyta. Medicinos dokumentai dėl galimo apžiūrimosios kreipimosi į gydymo įstaigas po 2013-10-02 apžiūros VTMT poskyryje negauti (b. l. 32-33).

Ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis konflikto metu tikrai tyčia ne mažiau kaip 8 kartus smogė rankomis ir kojomis savo sugyventinei V. R. į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas jai poodines kraujosruvas nugaroje, kairės akies apatiniame voke, kairiame kelio sąnaryje, blauzdose, šlaunyse, dešinio klubo sąnario projekcijoje, poodinę kraujosruvą kairėje šlaunyje ir tuo padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą, kurį patvirtino ir specialisto išvada, todėl kaltinamojo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė; atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

V. D. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos padarymo gailisi, pasižada ateityje daugiau nenusikalsti. Jo padaryta nusikalstama veika yra priskiriama prie tyčinių nesunkių (BK 140 str. 2 d., BK 11 str. 3 d.) nusikaltimų, kaltinamasis susitarė su nukentėjusia dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos jai atlyginimo – 2000 Lt, sumokant per 1 m. nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo. Kaltinamasis su nukentėjusiąja susitaikė, – tai patvirtino teisme ir pati nukentėjusioji žodžiu nurodydama, jog pretenzijų kaltinamajam neturi, jam atleidžia ir sutinka, kad baudžiamoji byla būtų nutraukta pagal Lietuvos Respublikos BK 38 str. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad V. D. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, yra nustatytos visos Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. išvardintos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu. Lietuvos Respublikos BK 38 str. 2 d. nurodytų aplinkybių nenustatyta, todėl teismas atleidžia kaltinamąjį V. D. nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius. Teismo nuomone, atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, būtiną jam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą prisiartinti prie nukentėjusiojo asmens 1 m. laikotarpiu nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo, siekiant apsaugoti nukentėjusiojo asmens teisėtus interesus (LR BK 72¹ str. 1 d. ir 2 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 51 str. 3 d. iš V. D. išieškotinos į valstybės biudžetą jam paskirtos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

Įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 4 d., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. D. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 str. nuostatomis, V. D. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu V. R., skirti V. D. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą prisiartinti prie V. R. 1 m. (vienerių metų) laikotarpiu nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo, siekiant apsaugoti V. R. teisėtus interesus ir baudžiamąją bylą nutraukti.

I. V. D., kad jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu V. D. per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, tai šis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl jo atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kardomąją priemonę, paskirtą V. D. šioje baudžiamojoje byloje, – dokumentų paėmimą, panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Tenkinti civilinės ieškovės V. R. civilinį ieškinį ir priteisti iš V. D. 2 000 Lt (du tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo pagal jų susitarimą dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Patvirtinti tarp V. D. ir V. R. teisiamojo posėdžio metu žodžiu sudarytą susitarimą dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo V. D. įsipareigoja atlyginti V. R. 2 000 Lt (du tūkstančius litų) per 1 m. (vienerius metus) nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš V. D. 160 Lt (vieną šimtą šešiasdešimt litų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai, tai yra į VMI prie LR FM biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas 188659752, bankas AB “Swedbank”, įkokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o V. D. – nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Šakių rajono apylinkės teisme.

Teisėjo parašas.Nuorašas tikras:Teisėjas Arturas Rauktys