Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2022-05-03 · Civilinė byla Nr. e2YT-3299-323/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-05-03
Bylos Nr.
e2YT-3299-323/2022
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-01388-2022-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Genovaitė Vaizgėlienė
Pareiškėjas
S. J.
Suinteresuotas asmuo
B. P., V. J., valstybės įmonė „Turto bankas“
Advokatai
Diana Kaunienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-3299-323/2022Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01388-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 3 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Genovaitė Vaizgėlienė,sekretoriaujant Kristinai Vyšniauskienei,

dalyvaujant pareiškėjos S. J. atstovei advokatei Dianai Kaunienei, suinteresuotam asmeniui B. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys B. P., V. J., valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja priėmė palikimą po sutuoktinio A. K. J., asmens kodas gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.

2. Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis A. K. J., kuris testamento nepaliko. Pareiškėja po sutuoktinio mirties per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą (šešių mėnesių terminą iki 2001 m. sausio 1d. ) į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes neturėdama teisinio išsilavinimo nežinojo, jog mirus sutuoktiniui dėl paveldėjimo reikia atlikti teisinį veiksmą – pateikti notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Kadangi turtas, kurį faktiškai valdė, yra registruotas jos vardu, manė, kad teisė į palikimą atsiranda be papildomų veiksmų. Taip pat nurodė, kad palikimą sudaro nekilnojamasis turtas - butas, adresu (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinio mirties šį nekilnojamąjį turtą valdė ir naudojosi juo kaip savo, t. y. jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, liko gyventi tame pačiame bute, kuriame kartu su sutuoktiniu gyveno iki jo mirties.

Atsiliepimas

3. Suinteresuoti asmenys pateiktuose atsiliepimuose į pareiškimą neprieštarauja pareiškimo patenkinimui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

4. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog pareiškėja S. J. yra A. K. J. sutuoktinė, kuris (duomenys neskelbtini) mirė. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja po sutuoktinio mirties dėl palikimo priėmimo pas notarą nesikreipė. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, kad pareiškėjos vardu įregistruotos butas (duomenys neskelbtini), kuris įgytas santuokoje su sutuoktiniu. Pareiškėja siekia įteisinti po sutuoktinio mirties likusio turto paveldėjimą, paveldėjimo ir nuosavybės teisių įregistravimo tikslu, nurodo, kad po sutuoktinio mirties atsiradusį palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą, pradėdama paveldimą turtą valdyti kaip savo.

5. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis).

6. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldimą turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (iki 2001 m. sausio 1 d. per 6 mėnesius) (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldimą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.

7. Iš pareiškime nurodytų aplinkybių ir į bylą pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėja priėmė palikimą po sutuoktinio mirties, pradėjusi faktiškai jį valdyti, kadangi liko gyventi bute, adresu (duomenys neskelbtini), valdė ir naudojo šį turtą, mokėjo mokesčius paslaugų teikėjams. Pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame name, kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju šiam sutinkant ilgą laiką kartu gyveno, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2011). Atsižvelgiant į pareiškėjos nurodytas aplinkybes, bei į byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad teismui abejoti pareiškėjos nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais įrodymais nėra pagrindo, todėl teismas pripažįsta, kad pareiškėja po sutuoktinio A. K. J. mirties atliko aktyvius veiksmus, siekdama įgyti nuosavybę į paveldimą turtą.

8. Svarbu paminėti, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėja negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais, nes duomenys apie tai, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami.

9. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjos nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai, šis reikalavimas kaip pagrįstas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja po sutuoktinio A. K. J. mirties, įvykusios (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą (CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimo gavimui (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio A. K. J., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties, įvykusios (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu bei paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Genovaitė Vaizgėlienė