- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-04
- Bylos Nr.
- eTA-249-602/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00578-2023-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Veslava Ruskan, Milda Vainienė, Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro
- Atsakovas
- I. B., A. B.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolos priteisimo iš atsakovų I. B. ir A. B..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, Šiaulių RATC) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovų I. B. ir A. B. (toliau – ir atsakovai) po 26,25 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava), apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovų po 10,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
2. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad atsakovai ginčo laikotarpiu buvo nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas), savininkai, todėl atsakovams kilo pareiga mokėti vietinę rinkliavą. Šiaulių RATC yra viešojo administravimo subjektas, kuriam yra pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas Radviliškio rajono savivaldybėje. Atsakovai vietinės rinkliavos nesumokėjo, todėl ji išieškoma teisės aktų nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
3. Atsakovas A. B., atstovaujamas (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų (toliau – ir atsakovo atstovas, Globos namai), atsiliepime į prašymą prašė atmesti prašymą.
4. Atsakovo atstovas atsiliepime į prašymą nurodė, kad Globos namuose I. B. gyvena nuo 1993 m. gegužės 31 d., o A. B. – nuo 1988 m. birželio 22 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-5748-828-2018 A. B. pripažintas neveiksniu tam tikrose turtinių ir neturtinių santykių srityse, Panevėžio apylinkės teismo 2006 m. kovo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1740-198/2006 Globos namai paskirti jo globėju (institucinė globa), Panevėžio apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4546-400/2013 Globos namai paskirti A. B. turto administratoriumi. I. B. ir A. B. yra visiškai išlaikomi valstybės. Atsakovai Butą paveldėjo po motinos mirties, jie Bute negyvena ir nesinaudoja komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslauga. Nors atsakovai ir atitinka asmenų, kurie pagal galiojančius teisės aktus turėtų mokėti vietinės rinkliavos dalį, tačiau formalus įstatymų taikymas pažeistų teisingumo ir protingumo bei proporcingumo principus, pažeistų atsakovų konstitucines teises.
II.
5. Regionų administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimu atmetė pareiškėjo Šiaulių RATC prašymą bei netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
6. Teismas aptarė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir ATĮ) 4 straipsnio 1 dalies, 25 straipsnio, 32 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punkto, Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 12 straipsnio 1–2 punktų, Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. T-595 „Dėl Radviliškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos, Radviliškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Radviliškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų (su papildymais ir pakeitimais) (toliau – ir Nuostatai) 4.11, 4.12, 6, 10, 12.1, 14, 16 punktų nuostatas, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas pažymėjo, kad iš aptarto reglamentavimo galima spręsti, jog vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Radviliškio rajono savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.
8. Teismas nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, jog I. B. ir A. B. ginčo laikotarpiu asmeninės nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas – po 1/2 Buto. Globos namų 2024 m. rugsėjo 9 d. pažyma patvirtina, kad atsakovė I. B. gyvena Globos namuose nuo 1993 m. spalio 27 d., o atsakovas A. B. – nuo 1988 m. birželio 22 d. Globos namų adresu (duomenys neskelbtini), abu atsakovai yra deklaravę savo gyvenamąją vietą. Šiuo adresu atsakovams siųsti procesiniai dokumentai buvo įteikti.
9. Teismas vertino, kad aptarti įrodymai neginčijamai patvirtina, jog atsakovai turto objektu, už kurį prašoma sumokėti vietinę rinkliavą, nesinaudoja. Atsižvelgęs į tai bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendė, kad atsakovai nelaikytini „atliekų turėtojais“ Nuostatų ir ATĮ prasme, todėl pareiškėjo prašymas negali būti tenkinamas.
III.
10. Pareiškėjas Šiaulių RATC apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą tenkinti visa apimtimi.
11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad
11.1. Atsakovų pareiga mokėti vietinę rinkliavą kildinama iš Nuostatų. Pagal Nuostatų 5 punktą, vietinė rinkliava nustatoma Radviliškio rajono savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašas ir apmokestinamieji parametrai nurodyti Nuostatų priede, savininkams, jų atstovams arba kitiems asmenims, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30¹ straipsnio 1 dalyje (toliau – įgalioti asmenys). Remiantis Nuostatais, vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Radviliškio rajono savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu. Taigi, vietinės rinkliavos mokėjimas yra siejamas ne su faktine ar deklaruota gyvenamąja vieta, bet su nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu ir disponavimu savivaldybės teritorijoje. Atsakovai nuo 2012 m. gruodžio 14 d. turi po 1/2 Buto. Kadangi atsakovai yra nekilnojamojo daikto savininkai, pagal Nuostatus jie yra vietinės rinkliavos mokėtojai, kuriems kyla prievolė mokėti vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą.
11.2. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo. Asmuo teisę mokėti minimalaus dydžio rinkliavą ar būti atleistas nuo jos mokėjimo gali įgyti tik tais atvejais, kai jis nustatyta tvarka kompetentingos institucijos yra atleidžiamas nuo visos ar dalies rinkliavos mokėjimo. Atsakovams priklausančiose gyvenamosios paskirties patalpose nėra deklaruota gyventojų, todėl kintamoji vietinės rinkliavos dalis atsakovams nebuvo skaičiuojama. Be to, atleidus atsakovus nuo vietinės rinkliavos mokėjimo už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, toks sprendimas būtų nesąžiningas lyginant su kitais vietinės rinkliavos mokėtojais, kadangi kiti vietinės rinkliavos mokėtojai negyvena jiems priklausančiose gyvenamosios paskirties patalpose arba turi kelis nekilnojamojo turto objektus, tačiau turi mokėti vietinę rinkliavą, kaip numato teisės aktai.
11.3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teises normas, reglamentuojančias vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą, priėmė nepagrįstą ir formalų sprendimą, kuris turi būti panaikintas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovams apskaičiuotos nesumokėtos vietinės rinkliavos (pastoviosios dedamosios dalies), kuri susidarė laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., priteisimo iš atsakovų.
13. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir ginčui aktualų teisinį reguliavimą, skundžiamu sprendimu atmetė pareiškėjo prašymą.
14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes, rašytinius įrodymus, Nuostatus ir teismų praktiką, todėl nepagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą.
15. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
16. Pagal Rinkliavų įstatymo (aktuali redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu) 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava suprantama kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia teisę savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktai taip pat numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.
17. Įgyvendindama Rinkliavų įstatymo nuostatomis suteiktą diskreciją, Radviliškio rajono savivaldybės taryba 2017 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. T-595 patvirtino Radviliškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus.
18. Nuostatų 4.10 punkte nustatyta, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą – tai Savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta kiekvienam atliekų turėtojui privaloma įmoka, kuri galioja visoje savivaldybės teritorijoje ir mokama šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka. Taikoma dvinarė vietinė rinkliava, susidedanti iš pastoviosios dedamosios ir kintamosios dedamosios (Nuostatų 10 p.). Pagal Nuostatų 12.1 papunktį, pastoviąją dedamąją moka visi nekilnojamojo turto savininkai ar jų įgalioti asmenys – gyvenamosios paskirties patalpų (daugiabučio namo butų, individualių namų), esančių Savivaldybės teritorijoje, ir negyvenamosios paskirties statinių, esančių sodų bendrijos teritorijoje, savininkai (jei šioms patalpoms nustatyta tvarka yra suteiktas adresas ar įregistruota nuosavybės teisė).
19. Iš aptarto teisinio reguliavimo darytina išvada, kad vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Radviliškio rajono savivaldybės teritorijoje. Kitaip tariant, pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.
20. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pastovioji vietinės rinkliavos dalis, kaip viena iš priemonių išlaikyti komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo paslaugų sistemą, yra siejama išimtinai su ta aplinkybe, kad asmuo yra savivaldybėje esančio nekilnojamojo turto objekto savininkas (ar įgaliotas asmuo) ir nei jos apskaičiavimas, nei pati paskirtis nėra susijusi su faktiniu atliekų susidarymu, dėl ko pastoviosios dedamosios kontekste netgi netinkami naudojimui objektai ginčo laikotarpiu vis tiek apmokestinami vietinės rinkliavos pastoviąja dedamąja dalimi. Kadangi pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų sudarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo, negalima atleisti atsakovo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, jog jis faktiškai nesukūrė (negalėjo sukurti) atliekų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020; 2021 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-697-602/2021).
21. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad atsakovams nuo 2012 m. gruodžio 28 d. nuosavybės teise priklauso gyvenamosios paskirties patalpos, esančios Radviliškio r. Todėl sutiktina su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovai Nuostatų 12.1 papunkčio prasme laikytini vietinės rinkliavos mokėtojais.
22. Teisėjų kolegija pažymi, kad Nuostatų 43.1 papunktyje įtvirtinta, jog nuo kintamosios dedamosios mokėjimo atleidžiami ir pastovioji dedamoji mažinama 100 proc. vietinės rinkliavos mokėtojams, kurie Rinkliavos administratoriui deklaruoja, kad tam tikru laikotarpiu (ne trumpesniu nei vienas metų ketvirtis ir ne ilgesniu nei vieneri metai) nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu arba turėtų būti taikomas mažesnis parametras (mažesnis gyventojų ar darbuotojų skaičius), ir iš šio objekto tuo laikotarpiu komunalinės atliekos neimamos. Nesinaudojimą nekilnojamuoju turtu (arba mažesnio apmokestinamojo parametro taikymą) deklaruojantys nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys privalo pateikti nesinaudojimą nekilnojamuoju turtu (arba mažesnio apmokestinamojo parametro taikymą) įrodančius dokumentus.
23. Nuostatų 44 punktas nustato, kad tinkami nesinaudojimą gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objektu (arba mažesnio apmokestinamojo parametro taikymą) įrodantys dokumentai yra: pažyma apie atliekamą privalomąją karo tarnybą; pažyma iš atitinkamos įstaigos dėl gydymosi sveikatos priežiūros įstaigos stacionare arba apgyvendinimo ar slaugos stacionariose globos, auklėjimo ar slaugos įstaigose; pažyma apie suėmimą arba atliekamą laisvės atėmimo bausmę; pažyma iš mokymo įstaigos, patvirtinanti mokymąsi dienine arba vakarine forma ne Šiaulių regiono savivaldybėje esančioje mokymo įstaigoje; pažyma apie stažuotę ne Šiaulių regiono savivaldybėje; pažyma iš darbovietės, patvirtinanti išvykimą dirbti (pagal darbo pobūdžio santykius su darbdaviu, nuolatinė darbo vieta – ne Šiaulių regiono savivaldybėje); pažyma apie išvykimą iš Lietuvos Respublikos; seniūnijos pažyma, patvirtinanti negyvenimą Radviliškio rajono savivaldybėje ar patvirtinanti gyvenimą kitoje savivaldybėje; pažyma iš elektros energijos tiekėjo, kad gyvenamosios paskirties objekte, kurio nenaudojimas deklaruojamas, sunaudotas elektros energijos kiekis iki einamųjų metų lapkričio 1 dienos neviršija 100 kWh per einamuosius metus; kiti dokumentai, kuriuos tinkamais pripažįsta Rinkliavos administratoriaus sudaryta nuolatinė komisija.
24. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai ginčo laikotarpiu būtų deklaravę nesinaudojimą gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objektu (Butu). Globos namai 2024 m. rugsėjo 9 d. rašte Nr. (11.19) V14-305 „Dėl informacijos“ nurodė, kad atsakovai gyvena Globos namuose (atsakovė I. B. nuo 1993 m. spalio 27 d., atsakovas A. B. nuo 1988 m. birželio 22 d.). Remiantis valstybės įmonės Registrų centro Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro 2024 m. balandžio 16 d. išrašo duomenimis, atsakovas A. B. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 9 d. sprendimu buvo pripažintas neveiksniu tam tikrose turtinių ir neturtinių santykių srityse, jo globėju paskirti (duomenys neskelbtini) socialinės globos namai, esantys (duomenys neskelbtini). Globos namų adresu abu atsakovai yra deklaravę savo gyvenamąją vietą. Šiuo adresu pareiškėjas atsakovams siuntė ir 2023 m. rugpjūčio 31 d. įspėjimą Nr. 23-RS-23179 „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolos“.
25. Kaip minėta, Nuostatai įtvirtina galimybę atleisti nuo kintamosios dedamosios mokėjimo ir mažinti pastoviąją dedamąją 100 proc. vietinės rinkliavos mokėtojams, kurie vietinės rinkliavos administratoriui deklaruoja nesinaudojimą gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objektu. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, jog ginčo laikotarpiu (taip pat ilgą laiką iki tol) atsakovai jau gyveno Globos namuose, o atsakovas A. B. jau buvo pripažintas neveiksniu tam tikrose turtinių ir neturtinių santykių srityse. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, atsakovai (ypač atsakovas A. B.) turėjo ribotas galimybes Nuostatuose nustatyta tvarka deklaruoti nesinaudojimą turto objektu.
26. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies turinį, ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodžio 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2009 m. balandžio 10 d., 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimus).
27. Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimus).
28. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra nurodęs, kad šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo ar kito teisės akto skyrimu, pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas ar kitas teisės aktas. Vien formalus įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų taikymas gali nulemti teisėtą sprendimą, kuris ne visada gali būti teisingas, todėl turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-798-502/2021; 2023 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-502-552/2023).
29. Teismas, priimdamas sprendimą byloje, visuomet turi vadovautis įstatymais ir teise, inter alia iš Konstitucijos kylančiais teisingumo, protingumo, proporcingumo, sąžiningumo principais (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 15 d., 2017 m. gruodžio 1 d., 2019 m. balandžio 18 d. nutarimus).
30. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartų faktinių aplinkybių kontekste formalus Nuostatų 12.1 papunkčio taikymas šiuo atveju prieštarautų teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams.
31. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.