Alytaus apylinkės teismo sprendimas

uždarame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Kauno apygardos prokuratūros pareiškimą suinteresuotiems asmenims K. P., D. B., A. P., R. P., V. P., N. B., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Prienų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriui dėl K. P. pripažinimo neveiksniu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucija, teikianti išvadą byloje, Prienų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyrius išvadoje dėl K. P. pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje nurodė, kad yra tikslinga K. P. pripažinti neveiksiu visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, kadangi asmuo nesupranta informacijos, negeba priimti sprendimų, savarankiškai įvertinti aplinkybių ir numatyti pasekmių dėl savo galimų sprendimų priėmimo, nuosekliai ir aiškiai paaiškinti savo sprendimo esmės ir priežasties, savarankiškai atlikti nuoseklių veiksmų savo galimam sprendimui atlikti ir jį įgyvendinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ nuo 2020 m. lapkričio 7 d. 00:00 val. iki 2020 m. lapkričio 29 d. 24:00 val. nustatytą karantino režimą, Teisėjų tarybos pateiktas rekomendacijas karantino metu visą teismo procesą ar jo dalį organizuoti rašytinio proceso tvarka, kai proceso įstatymai tai leidžia, taip pat tais atvejais, kai tokia bylos nagrinėjimo forma nėra expressis verbis įtvirtinta proceso įstatymuose, tačiau jiems neprieštarauja ir yra gauta visų byloje dalyvaujančių asmenų rašytinė nuomonė dėl tokios bylos ar tam tikro klausimo byloje nagrinėjimo formos, siekiant proceso ekonomiškumo, koncentracijos bei kooperavimosi principų, teismas 2020 m. lapkričio 16 d. nutartimi byloje dalyvaujantiems asmenims nurodė ne vėliau kaip iki paskirto teismo posėdžio pateikti nuomonę (sutikimus/nesutikimus) dėl bylos nagrinėjimo galimybės rašytinio proceso tvarka, kartu pasiūlyta pateikti rašytinius paaiškinimus bei turimus papildomus įrodymus dėl bylos esmės, baigiamąsias kalbas.

Iki paskirto teismo posėdžio byloje gauti pareiškėjos Kauno apygardos prokuratūros atstovo, suinteresuoto asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, K. P. atstovės advokatės Onos Barkauskienės, suinteresuotų asmenų R. P., D. B., A. P., N. B., V. P. bei institucijos, teikiančios išvadą byloje, Prienų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus, atstovo sutikimai bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos Kauno apygardos prokuratūros prašymu inicijuotas procesas tikslu pripažinti K. P. neveiksniu. Pareiškime nurodyta, kad K. P. yra neveiksnus nuo gimimo, jis nesuvokia aplinkos, nežino koks metų laikas, data, pats neapsirengia, neapsitarnauja, nepavalgo, naudoja sauskelnes, kartais prilaikomas paeina, nesiorientuoja laike ir erdvėje. (duomenys neskelbtini) duomenimis K. P. (duomenys neskelbtini) diagnozuota (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. gruodžio 11 d. neterminuotai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, nuo 2019 m. gruodžio 11 d. neterminuotai nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis. VšĮ Prienų PSPC Psichikos sveikatos centro socialinės darbuotojos (duomenys neskelbtini) išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus“ nurodoma, kad K. P. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų: 1) turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, mokesčiai už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir pan.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir pan.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir pan.); 2) asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų įvertinimas); šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.). Pareiškėja prašo pripažinti K. P. neveiksniu visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.10 straipsnio 1 dalies ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 straipsnio nuostatas, yra du būtini neveiksnumo nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu (CPK 466 straipsnio 1 dalis, 467 straipsnio 4 dalis), ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti tam tikrose turtinių ir neturtinių santykių srityse. Tiek medicininis asmens, dėl kurio pripažinimo neveiksniu kreiptasi į teismą, vertinimas, teismui skiriant ir kompetentingiems asmenims atliekant teismo psichiatrijos ekspertizę, tiek asmens negalėjimo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti svarstymas (juridinis kriterijus) yra sudėtinės asmens neveiksnumo nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse atveju. Pagal CK 2.10 straipsnio 1 dalies ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 straipsnio nuostatas tik tuo atveju, kai psichikos liga ar proto negalia yra tokios formos, kad dėl jos asmuo negali suvokti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti tam tikrose srityse, galima jį pripažinti tose srityse neveiksniu. Teisinis asmens veiksnumo įvertinimas reiškia asmeniui nustatytų sutrikimų įvertinimą tuo aspektu, ar jų nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti pripažintinas tokiu sunkiu, kad leidžia pagrįstai spręsti, jog asmeniui reikalinga globa, todėl tai pateisintų jo teisių ir laisvių suvaržymą pripažįstant jį neveiksniu tam tikrose srityse. Psichikos sutrikimai, dėl kurių asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, nurodyti CK 2.10 straipsnyje, reiškia tokius sutrikimus, dėl kurių pobūdžio ar masto tokius sutrikimus turinčio asmens ir (ar) asmenų saugumas bei interesai nebus apsaugoti nenustačius šiam asmeniui globos.

Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad neveiksnumo nustatymu asmens tolesniam gyvenimui padaroma įtaka, todėl tarptautiniu ir nacionaliniu lygmeniu nustatyta prioritetinė pažeidžiamo asmens (dėl psichikos sutrikimo) teisių gynyba, galiojanti ir procese dėl neveiksnumo nustatymo. Prioritetinė tokio asmens teisių gynyba įtvirtinta ir tarptautiniuose teisės aktuose: Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 ir 8 straipsniai), Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 1948 m. gruodžio 10 d. priimtoje Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, kurioje skelbiama, jog kiekvienas, kad ir kur būtų, turi teisę būti pripažintas teisinių santykių subjektu (Deklaracijos 6 straipsnis).

Taigi, asmens veiksnumui nustatyti ir CK 2.10 straipsnio 1 dalies nuostatoms taikyti taikomas dviejų kriterijų visetas. Pirma, turi būti nustatytas asmens psichinės sveikatos sutrikimas, tačiau pagal naująjį neveiksnumo reglamentavimo modelį medicininis kriterijus nėra pakankamas. Antra, būtina nustatyti, kad asmens veiksnumo neapribojus jo interesams kils grėsmė. Neveiksniu tam tikroje srityje ar tam tikrose srityse ir globos reikalingu tose srityse iš esmės gali būti pripažintas tik toks asmuo, kuriam konstatuojami patys sunkiausi ir nuolat egzistuojantys jo psichinės sveikatos sutrikimai, t. y. toks asmuo, kurio psichinė ar proto negalia nuolat ar visiškai apriboja galimybę jam orientuotis tam tikrose srityse (dirbti, integruotis, būti ekonomiškai savarankiškam ir kt.), pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti labai svarbu įvertinti ir realias grėsmes, kad psichikos liga sergantis/psichikos sutrikimą turintis asmuo savo veiksmais gali padaryti esminės žalos savo sveikatai ar gyvybei arba aplinkinių sveikatai ar gyvybei, buvimą.

CPK 177 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtintos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Pagal CPK 212 straipsnio 1 dalį, išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialiųjų mokslo žinių, teismas gali skirti ekspertizę. Pagal CPK 466 straipsnio nuostatas asmens psichinei būklei nustatyti būtina teismo psichiatrijos eksperto išvada. K. P. psichinei būsenai ištirti ir nustatyti teismas 2020 m. rugpjūčio 4 d. teismo nutartimi paskyrė teismo psichiatrijos ekspertizę. Pagal 2020 m. rugsėjo 30 d. – spalio 9 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktas išvadas, K. P. diagnozuota (duomenys neskelbtini). Pagal savo psichikos sutrikimo pobūdį K. P. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti: 1) turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir pan.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir pan.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir pan.); 2) asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti vaikus, įvaikinti ir pan.); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.); politinių teisių įgyvendinimo sritis. Sprendžiant kokiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse asmuo turėtų būti pripažintas neveiksniu ir (arba) ribotai veiksniu, teismas vadovaujasi teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodytomis aplinkybėmis. Minėtai teismo ekspertų išvadai pateikti teismo ekspertams pakako duomenų tam, kad būtų galima objektyviai atsakyti į teismo nutartyje suformuluotus klausimus, priešingu atveju, ekspertai, vadovaudamiesi CPK 214 straipsniu, būtų atsisakę pateikti išvadą arba prašę pateikti papildomą medžiagą, reikalingą išvadai pateikti. Ekspertų išvada yra motyvuota, paremta byloje esančiais duomenimis, byloje surinktos medicininės dokumentacijos duomenimis, tiesioginiu K. P. išsamiu ištyrimu, tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis. Byloje nėra duomenų, kurie leistų suabejoti pateikta ekspertų išvada bei ekspertų, atlikusių tyrimus, kvalifikacija. Išvadoje išsamiai ir visapusiškai ištirta K. P. psichikos būklė, pažymėta, kad asmuo vaikystėje (duomenys neskelbtini), serga (duomenys neskelbtini), nebaigęs nei vienos klasės, neturi jokių mokyklinių įgūdžių, nemoka skaityti, rašyti, pasirašyti. K. P. neatpažįsta artimųjų, yra jų slaugomas. Nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, nuolatinės slaugos poreikis. Ekspertizės metu kontaktas apsunkintas, ekspertizės tikslo nesupranta, ryškus kognityvinių funkcijų sutrikimas, dezorienuotas, neturi orientacijos turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, psichozės reiškinių nėra.

Įvertinus tai, jog K. P. diagnozuota (duomenys neskelbtini), jis nesupranta savo veiksmų esmės, negali jų valdyti, savarankiškai orientuotis aplinkoje ir pasirūpinti savo elementariaisiais poreikiais negeba ir negebės, dėl ko gali kilti reali grėsmė jo sveikatai ar net gyvybei, darytina išvada, jog K. P. reikalinga pastovi kitų asmenų priežiūra ir globa bei gydymas. Atsižvelgiant į byloje surinktus rašytinius duomenis, remiantis teismo psichiatrijos ekspertų išvada, spręstina, kad K. P. dėl psichinės sveikatos būklės (ligos) negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti visose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Tiek Prienų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus, tiek ekspertų išvadose yra konkrečiai detalizuojamos asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus sritys, todėl teismas, siekdamas užtikrinti neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėms, pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui, sprendžia, jog K. P. pripažintinas neveiksniu specialistų įvardintose konkrečiose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse (Neįgaliųjų teisių konvencijos 1 straipsnio 1 dalis, CK 2.10 straipsnis, Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymo Nr. A1-742 dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo 10 punktas).

Teismo iniciatyva atskira nutartimi pradėtinas civilinės bylos dėl globos K. P. nustatymo ir globėjo šiose srityse paskyrimo nagrinėjimas (Lietuvos Respublikos CPK 505 -506 straipsniai).

Teismas pažymi, kad pagal CPK 469 straipsnį, jeigu pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje fizinis asmuo pasveiksta arba pagerėja jo sveikatos būklė ir dėl šio sveikatos pagerėjimo jis gali visiškai ar iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagal asmens globėjo ar kitų CPK 463 straipsnio 1 dalyje išvardytų asmenų (neveiksnaus asmens sutuoktinio, tėvų, pilnamečių vaikų, globos (rūpybos) institucijos, prokuroro) arba paties neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pareiškimą, remdamasis teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą savo sprendimą ir pripažinti pasveikusįjį veiksniu arba pripažinimą neveiksniu tam tikroje srityje pakeisti į pripažinimą ribotai veiksniu tam tikroje srityje.

Atsižvelgiant į tai, kad bylinėjimosi išlaidos dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, išskyrus atstovavimo išlaidas, padengiamos iš valstybės lėšų, šios išlaidos nepriteistinos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas, 468 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 468 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Pripažinti K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neveiksniu šiose asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus turtinių santykių srityse, tokiose kaip:

asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusių su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimo, sumokėjimo už komunalines paslaugas ir pan.),

asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusių su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.,

kilnojamo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir pan.),

nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir pan.),

dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir pan.).

savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.);

sveikatos priežiūros srityje (kreipimosi dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimo naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimo ir pan.),

šeimos santykių sityje (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti vaikus, įvaikinti ir pan.),

asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus srityje,

darbo teisinių santykių srityje (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.),

politinių teisių įgyvendinimo srityje.

Teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo išsiųsti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.