Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs 1966 m. birželio 15 d. Kelmės rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 9 kartus, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 165 straipsnio 1 dalį ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. J. 2012 m. liepos 21 d. tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nenustatytas, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, neteisėtai slapta prieš savininko valią, išdaužęs langą, įsibrovė į J. K. gyvenamąjį namą.

Kaltinamasis V. J. kaltu prisipažino pilnumoje ir paaiškino, kad 2012 m. liepos 21 d. jis minėjo mamos mirties metines, vėlai vakare iš Petrališkės kaimo jį parvežė iki Pakražančio kaimo. Jis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, iki namų buvo likę apie 5 kilometrai, todėl, jis taip šiuo metu mano, kad sugalvojęs pernakvoti J. K. namuose, kur yra buvęs anksčiau. Jis neprisimena, kaip į juos pateko, tačiau neneigia, kad jis išdaužė langą ir pro jį įlindo į namą. Grįžęs J. K., jį pažadino ir išvarė iš savo namų. Jis jokių daiktų iš J. K. nevogė, maisto nevalgė, kas jo namuose gėrė alų, nežino. Tą dieną jis praleido su giminaičiais, minėjo mamos mirties dieną, į Pakražantį atvažiavo vakare. Jis neprisimena, kad būtų vogęs kokius nors daiktus, ar nešęs juos kam parduoti. Kai J. K. jį išvarė, jis jokių daiktų iš jo namo su savimi neturėjo.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. J. kaltė neteisėtai pažeidus asmens būsto neliečiamumą įrodyta pilnumoje.

Nukentėjusysis J. K. parodė, kad jis gyvena Kelmėje, tačiau (duomenys neskelbtini) turi sodybą, kurioje gyvena vasaros metu. 2012 m. liepos 21 d. jis su draugais uogavo, vėlai vakare grįžo į savo sodybą (duomenys neskelbtini). Namo duris rado užkabintas iš vidaus, jas atsikabinęs, įėjo į vidų ir nuėjo miegoti. Atsigulęs išgirdo knarkimą, nuėjęs į kitą kambarį rado jame miegantį V. J., kurį pakėlęs iš lovos, ištempė iš namų ir liepė negrįžti. Jis pažino V. J.. Vėliau jis namuose pasigedo maisto produktų, kuriuos buvo palikęs sodyboje, – dešros, lašinių, duonos, batono, kavos, taip pat pasigedo 2 dėžučių dažų, 2 balionėlių putų polisterolio, skutimosi mašinėlės. Jis įsitikinęs, kad daiktus pagrobė V. J., nes jis nesąžiningas žmogus, garsėjantis vagystėmis.

2012 m. liepos 22 d. protokolu-pareiškimu (4 b. l.) J. K. kreipėsi į Kelmės rajono policijos komisariatą, prašydamas įstatymų nustatyta tvarka surasti ir nubausti kaltą asmenį, kuris įeina į jo sodybą, esančią (duomenys neskelbtini).

Liudytojas R. M. parodė, kad jis girdėjęs, kaip V. J. atsiprašinėjo J. K., kad išdaužė langą. Jokio kitokio pokalbio tarp V. J. ir J. K. jis negirdėjęs. Rudenį jis asmeniškai kalbėjosi su V. J., kuris sakė, kad lango stiklą ir skutimosi mašinėlę grąžino J. K., šiuos daiktus atnešė ir padėjo prie J. K. namo durų.

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad V. J. neteisėtai, be savininko sutikimo, slapta įsibrovė į gyvenamąjį namą, ko pasekoje, pažeidė asmens būsto neliečiamumą, todėl jo veikoje yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 165 straipsnio 1 dalyje, sudėtis.

Be to, V. J. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį tuo, kad jis, neteisėtai įsibrovęs į J. K. gyvenamąjį namą, pagrobė svetimą turtą, t. y. J. K. priklausančius maisto produktus bendros 30 Lt vertės, 2 dėžutes baltų dažų 33,40 Lt vertės, skutimosi mašinėlę 98 Lt vertės, 2 balionėlius putų polisterolio 11,40 Lt vertės, tuo padarydamas J. K. 172,80 Lt turtinę žalą.

Nekaltumo prezumpcijos principas įpareigoja teismą visas abejones vertinti kaltinamojo naudai, nuosprendis negali būti grindžiamas abejonėmis. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad V. J. pagrobė svetimą turtą. Nukentėjusysis J. K. parodė, kad jis dvi savaites iki tos dienos, kai rado miegantį V. J., nesilankė jam priklausančioje sodyboje (duomenys neskelbtini). Iš jo parodymų matyti, kad šios sodybos gyvenamajame name buvo girtuokliaujama – rasti tušti alaus buteliai, kurių savininkas nebuvo palikęs, kaltinamasis rastas mieganti jo namuose, išvarytas iš šio namo jis išėjo tuščiomis, su savimi jokių daiktų neišsinešė, praeityje daug kartų jo namo langai buvo išdaužyti, sodyba buvo negyvenama ir niekieno nesaugoma. Šių aplinkybių visuma duoda pagrindo manyti, kad į nukentėjusiajam priklausantį namą galėjo neteisėtai patekti ir kiti asmenys, jam priklausantys daiktai galėjo būti pagrobti ne tą dieną, kai kaltinamasis rastas miegantis jo namuose, o kitu metu. Pats kaltinamasis pagrobęs nukentėjusiojo daiktus pripažino tik trečią kartą jį apklausus tyrėjai ikiteisminio tyrimo metu, kas leidžia daryti išvadą, kad jis prisipažino tik verčiamas aplinkybių, o ne prisiminęs nusikaltimo įvykdymo aplinkybes, įvykių seką. Daiktai nesurasti, jų užvaldymo aplinkybės neaiškios. Liudytojo R. M. parodymai vertinami itin kritiškai, nes ikiteisminio tyrimo metu ir teisme jie skirtingi, tačiau iš esmės nėra reikšmingi – jis parodė tik apie tai, ką girdėjo iš kaltinamojo ir nukentėjusiojo pokalbių. Vien nukentėjusiojo įsitikinimu, kad jam priklausančius daiktus pagrobė V. J., apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas. Kadangi bylos nagrinėjimo metu neginčijamų įrodymų, kad nukentėjusiojo daiktus pagrobė kaltinamasis, nenustatyta, svetimo turto vagystė iš kaltinimo išjungiama, kaltinamojo veika perkvalifikuotina iš BK 178 str. 2 d. į BK 165 str. 1 d.

Nusikalstama veika, numatyta BK 165 straipsnio 1 dalyje – neteisėtas asmens būsto neliečiamumo pažeidimas – pagal BPK 407 straipsnį priskiriama nusikalstamoms veikoms, dėl kurių procesas vyksta privataus kaltinimo tvarka, t. y. procesas šiose bylose pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas. Nukentėjusysis savo pareiškime (4 b. l.) išreiškė savo valią dėl veikos, numatytos BK 165 straipsnio 1 dalyje, t. y. kreipėsi į policijos komisariatą su prašymu įstatymų nustatyta tvarka surasti ir nubausti kaltą asmenį, kuris įeina į jo sodybą ir joje nakvoja, leidžia laiką. Todėl, nepriklausomai nuo to, kad įtarimas V. J. buvo pareikštas dėl kitos veikos, tačiau teisme nenustačius veikos, kuria kaltinamas V. J., požymių, jo veika perkvalifikuotina į tą, kurios padarymu kaltino jį nukentėjusysis, t.y. neteisėtu būsto neliečiamumo pažeidimu.

Kaltinamojo V. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Objektyvių įrodymų, kad kaltinamasis į J. K. namą įsibrovė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nėra, tačiau kaltinamasis pripažino, kad tą dieną jis vartojo alkoholinius gėrimus, buvo apsvaigęs, iš jo paaiškinimų matyti, kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui, todėl girtumas laikytinas jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Kaltinamajam V. J. teistumas išnykęs, tačiau praeityje jis buvo teistas už nusikaltimus nuosavybei, nusikalto praėjus vieneriems metams po jo atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo, nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pripažįsta, kad piktnaudžiauja alkoholiu, niekur nedirba, pastovaus pragyvenimo šaltinio neturi. Šių aplinkybių visuma rodo jo neigiamą požiūrį į padorų gyvenimo būdą, nenorą keistis, todėl jam skirtina gana griežta bausmė, numatyta BK 165 str. 1 d. sankcijoje – areštas. Kadangi nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jam skirtina griežtesnė nei vidutinės trukmės arešto bausmė, numatyta už nusikaltimo padarymą (BK 49 str. 3 d.).

Nukentėjusiojo J. K. civilinis ieškinys, kuris buvo pareikštas dėl daiktų vagystės, nenustačius, kad nukentėjusiojo daiktus pagrobė V. J., jo veiką iš vagystės perkvalifikavus į neteisėtą būsto neliečiamumo pažeidimą, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

V. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 165 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 60 (šešiasdešimties) parų areštu, į bausmės laiką įskaitant laikino sulaikymo laiką nuo 2012 m. rugpjūčio 6 d. iki 2012 m. rugpjūčio 7 d. ir suėmimo laiką nuo 2012 m. lapkričio 22 d. iki 2012 m. gruodžio 3 d.

Kardomąją priemonę – suėmimą - iki nuosprendžio įsiteisėjimo pakeisti į rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

J. K. civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.