- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-10-02
- Bylos Nr.
- 1-339-114/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-55-1-00058-2013-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algimantas Smolskas (pirm.), Olegas Šibkovas, Algerdas Urbšys
- Kaltinamasis
- Romualdui R
- Nukentėjusysis
- T. L., A. L.
- Civilinis ieškovas
- D. N.
- Advokatai
- Romas Aikevičius
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančio teisėjo Algimanto Smolsko, teisėjų Olego Šibkovo, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, kaltinamajam Romualdui R. P., jo gynėjui advokatui Romui Aikevičiui, nukentėjusiesiems T. L., A. L., civilinei ieškovei D. N.,
teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. R. P., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-LR BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Romualdas R. P., kaltinamas tuo, kad jis (duomenys neskelbtini) savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio konflikto metu tyčia sudavė rankomis, kojomis, pagaliu, malka ir kirviu ne mažiau kaip 21 smūgį A. L. į kaklą, galvą, kairį šoną, kojas, rankas, lytinius organus, sėdmenis, t. y. ne mažiau kaip 3 smūgius į kaklo sritį, ne mažiau kaip 6 smūgius į galvos sritį bei ne mažiau kaip 12 smūgių į kitas kūno vietas, tuo itin skausmingu būdu padarydamas kaklo stuburo III slankstelio išnirimą, tarpslankstelinio disko plyšimą, kaklo raiščių ir smegenų dalinius plyšimus III slankstelio srityje, poodines kraujosruvas smakro dešinėje pusėje, kaklo vidurinėje dalyje, dešinėje ir kairėje pusėje, dešiniame skruoste, nosies nugarėlės ir kaktos dešinėse pusėse, kairės akies abiejuose vokuose, kairiame skruoste, kairio smilkinio ir kairės ausies kaušelio srityse, kairės pusės IX šonkaulio tiesioginį lūžimą, poodines kraujosruvas abiejų plaštakų nugariniuose paviršiuose, gaktos, varpos, kapšelio, abiejų sėdmenų bei išangės srityje, abiejų kelių sąnarių priekiniuose paviršiuose, dešinės blauzdos viršutiniame trečdalyje priekiniame paviršiuje, kairės blauzdos viduriniame trečdalyje priekiniame paviršiuje, dešinės pėdos nugariniame paviršiuje, kirstinę žaizdą smakro vidurinėje dalyje, pereinančią į smakro kairę pusę, bei pjautinę žaizdą išangės srityje, dėl ko nuo kaklo stuburo smegenų pažeidimo, kaklo stuburo III slankstelio išnirimo su kaklo stuburo raiščių plyšimu, galvos ir kaklo traumos A. L. mirė t.y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte.
Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis R. R. P. kaltu prisipažino. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) A. L. pas jį atėjo apie 15.00 val., buvo kažkiek neblaivus. Paklausė, ar turi butelį. Butelį turėjo. Su nukentėjusiuoju išgėrė vieną 0,5 l. butelį degtinės ir kito butelio gal trečdalį. Po to nukentėjusysis paprašė pinigų. Jis atsakė, kad pinigų neturi, nes žmona tuo metu gulėjo ligoninėje. Po to A. L. sugriebė jį už tarpukojo ir pasakė „dabar pažiūrėsim, kaip čia bus“. Jis dėl to susinervino, supyko sudavė nukentėjusiajam pagaliu, kurį paėmė virtuvėje. Suduoti galėjo tiek kartų, kiek nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu, t. y. 21 kartą ar daugiau. Konfliktas įvyko gal apie 17.00 val. Po to, kai jis sumušė A. L., išėjo pašerti karvę, grįžęs rado nukentėjusįjį sėdintį. Jam įėjus A. L. atsistojo, pagalvojo, kad ruošiasi duoti jam į nosį, tai sudavė jam pirmas ir nukentėjusysis nurimo. Visų detalių gerai neatsimena, tačiau pripažįsta, kad kirstines – pjautines žaizdas galėjo padaryti jis, kadangi kitų žmonių tuo metu namuose nebuvo. Namuose buvo kirvukas, kuriuo tikriausiai ir pasinaudojo. Smurtą naudojo tikėdamasis nukentėjusįjį nuraminti. Žudyto jokiu būdu nenorėjo, tačiau sutinka, kad nukentėjusysis mirė būtent dėl jo panaudoto smurto. Būdamas blaivas taip tikrai nebūtų pasielgęs.
Nukentėjusysis A. L. paaiškino, kad nužudytasis A. L. yra jo brolis. R. R. P. yra kaimynas, konfliktų tarp jų nebuvo. Paties įvykio nematė, žino, kad kelios dienos iki nusikaltimo jo brolis ir kaltinamasis girtuokliavo, kokiomis aplinkybėmis buvo nužudytas brolis, nematė ir nežino. Dėl brolio mirties patyrė turtinę ir neturtinę žalą, reiškia civilinį ieškinį.
Nukentėjusysis T. L. paaiškino, kad kaltinamojo nepažįsta. Nužudytasis yra jo tėvas, kokiomis aplinkybėmis jis buvo nužudytas, nežino. Po tėvų skyrybų gyveno su mama, tačiau su tėvu palaikė artimus santykius, dažnai bendraudavo telefonu. Po tėvo mirties išgyveno stiprų stresą, buvo skaudu. Reiškia civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.
Civilinė ieškovė D. N. paaiškino, kad nužudytasis yra jos pusbrolis. Ji rūpinosi laidotuvėmis, todėl turėjo išlaidų, kurioms atlyginti reiškia civilinį ieškinį.
Liudytojas S. V. paaiškino, kad kaltinamasis R. R. P. yra jo kaimynas. (duomenys neskelbtini) naktį, po vidurnakčio, jį pažadino kaimynė O. Ž.. Matė priemenėje gulintį A. L., jo nelietė, gyvybės požymių nesimatė. Iškvietė greitąją medicinos pagalbą, tačiau atvykę medikai konstatavo mirtį. Apie nužudymo aplinkybes pasakyti nieko negali, nematė.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. M100/13(06) nurodyta, kad A. L. mirtis įvyko nuo kaklo stuburo smegenų pažeidimo, kaklo stuburo III slankstelio išnirimo su kaklo stuburo raiščių plyšimu galvos ir kaklo traumos pasekoje. A. L. mirtis galėjo įvykti (duomenys neskelbtini), tam neprieštarauja autopsijos metu nustatyti lavoniniai reiškiniai. A. L. lavono kūne rasta kaklo stuburo III slankstelio išnirimas, tarpslankstelinio disko plyšimas, kaklo raiščių ir smegenų daliniai plyšimai III slankstelio srityje, poodinės kraujosruvos smakro dešinėje pusėje, kaklo vidurinėje dalyje, dešinėje ir kairėje pusėje, dešiniame skruoste, nosies nugarėlės ir kaktos dešinėse pusėse, kairės akies abiejuose vokuose, kairiame skruoste, kairio smilkinio ir kairės ausies kaušelio srityse, kairės pusės IX šonkaulio tiesioginis lūžimas, poodinės kraujosruvos abiejų plaštakų nugariniuose paviršiuose, gaktos, varpos, kapšelio, abiejų sėdmenų bei išangės srityje, abiejų kelių sąnarių priekiniuose paviršiuose, dešinės blauzdos viršutiniame trečdalyje priekiniame paviršiuje, kairės blauzdos viduriniame trečdalyje priekiniame paviršiuje, dešinės pėdos nugariniame paviršiuje, padaryta kieto buko daikto poveikyje, kirstinė žaizda smakro vidurinėje dalyje, pereinanti į smakro kairę pusę, bei pjautinė žaizda išangės srityje, padaryta aštraus daikto poveikyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau dvidešimt vieno poveikio pasekoje. Sužalojimai padaryti trumpame laike vienas po kito. Konkrečiau nustatyti sužalojimų sekos nėra galimybės. Poodinės kraujosruvos abiejų plaštakų nugariniuose paviešiuose galėjo būti padarytos kovos ir savigynos metu. Sužalojimų padarymo metu nukentėjusysis ir įtariamasis galėjo būti tiek vertikalioje, tiek horizontalioje, tiek ir artimose joms padėtyse. Po padarytų sužalojimų nukentėjusysis galėjo kurį laiką atlikti valingus veiksmus, t. y. iki tol, kol neteko sąmonės. Konkrečiai nustatyti, koks tai laiko tarpas, nesant objektyvių medicininių duomenų, nėra galimybės. Kirstinė žaizda smakro vidurinėje dalyje, pereinanti į smakro kairę pusę, pjautinė žaizda išangės srityje, padaryta aštraus daikto poveikyje, kaklo stuburo III slankstelio išnirimas, tarpslankstelinio disko plyšimas, kaklo raiščių ir smegenų dalinis plyšimas III slankstelio srityje, poodinės kraujosruvos smakro dešinėje pusėje, kaklo vidurinėje dalyje, kaklo dešinėje pusėje, kaklo kairėje pusėje, dešiniame skruoste, nosies nugarėlės dešinėje pusėje, kaktos dešinėje pusėje, kairės akies abiejuose vokuose, kairiame skruoste, kairio smilkinio srityje, kairės ausies kaušelio srityje, kairės pusės IX šonkaulio tiesioginis lūžimas, poodinės kraujosruvos abiejų plaštakų nugariniuose paviršiuose, gaktos, varpos, kapšelio, abiejų sėdmenų bei išangės srityje, abiejų kelių sąnarių priekiniuose paviešiuose, dešinės blauzdos viršutiniame trečdalyje priekiniame paviršiuje, kairės blauzdos viduriniame trečdalyje priekiniame paviršiuje, dešinės pėdos nugariniame paviršiuje, padaryta kieto buko daikto poveikyje, iš jų – poodinės kraujosruvos kairiame skruoste, kairio smilkinio srityje, kaklo kairėje pusėje, padarytos kieto buko, turinčio ribotą paviršių, pailgą formą, daikto poveikyje. A. L. lavono kraujyje rasta 1,91 promilės etilo alkoholio.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. pM33-100/13(06) nurodyta, kad A. L. lavono kūne rastos poodinės kraujosruvos kairiame skruoste, kairio smilkinio srityje, kaklo kairėje pusėje, padaryta kieto buko, turinčio ribotą paviršių, pailgą formą, daikto poveikyje, kuo galėjo būti pateikti tyrimui mediniai pagaliai ar daiktai, turintys panašias charakteristikas. Poodinės kraujosruvos smakro dešinėje pusėje, kaklo vidurinėje dalyje, kaklo dešinėje pusėje, dešiniame skruoste, nosies nugarėlės dešinėje pusėje, kaktos dešinėje pusėje, kairės akies abiejuose vokuose, kairės ausies kaušelio srityje, kairės pusės IX šonkaulio tiesioginis lūžimas, poodinės kraujosruvos abiejų plaštakų nugariniuose paviršiuose, gaktos, varpos, kapšelio, abiejų sėdmenų bei išangės srityje, abiejų kelių sąnarių priekiniuose paviršiuose, dešinės blauzdos viršutiniame trečdalyje priekiniame paviršiuje, kairės blauzdos viduriniame trečdalyje priekiniame paviršiuje, dešinės pėdos nugariniame paviršiuje galėjo būti padaryta tiek pateiktais tyrimui malka bei mediniais pagaliais, tiek ir bukomis pateikto kirvio dalimis. Kirstinė žaizda smakro vidurinėje dalyje, pereinanti į smakro kairę pusę, bei pjautinė žaizda išangės srityje, galėjo būti padaryta aštriomis kirvio dalimis.
2013-02-23 asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrint R. R. P. dešinės plaštakos delniniame ir nugariniame paviršiuose bei kairės plaštakos delniniame paviršiuje matyti raudonai rudos spalvos sutepimai, dešinės plaštakos pirmo piršto šoniniame paviršiuje iš tarpupirščio pusės bei tarppirštakaulinio sąnario srityje matyti gyjanti nelygiais kraštais žaizda. Pakaušio dešinėje pusėje, 10 cm. virš išorinio pakauškaulio gumburo ir į dešinę nuo pakaušio vidurinės linijos, yra 0,4x3,5 cm. netolygiai intensyvi, violetiniai raudona kraujosruva 8-2 val. krypties pagal ciferblatą. Ant kūno daugiau sužalojimų ar kitų pėdsakų nerasta. Nuo R. R. P. kairės plaštakos delninio paviršiaus, nuo dešinės plaštakos delninio paviršiaus, plaštakos nugarinio paviršiaus paimti mėginiai iš raudonai rudos spalvos sutepimo.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. G180/13(06) nurodyta, kad R. R. P. padaryta juostinė kraujosruva odoje ir poodyje pakaušio dešinėje pusėje. Sužalojimas padarytas veikiant pakaušio dešinę pusę kietu, buku, pailgos formos bei kontakto vietoje riboto paviršiaus žalojančiu daiktu, smogiant juo arba atsitrenkiant į jį. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. (duomenys neskelbtini), mažiausiai vieno trauminio poveikio pasekoje, sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Jo kūno paviršiuje sužalojimų, nurodančių į kovą ar savigyną, nėra.
2013-02-23 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) R. R. P. medinio gyvenamojo namo prieangyje. A. L. lavonas surastas gulintis ant dešinio šono. Lavono veide ir visame kūne matomi nubrozdinimai, žaizdos ir kraujosruvos, lavonas bei jo drabužiai sutepti krauju.
2013-02-23 alkotesterio šaknelės kvite Nr. 18983 nurodyta, kad R. R. P. 2013-02-23, 04:50:50 val. nustatytas 0,33 promilių girtumas.
Aptartų įrodymų pagrindu nustatyta, kad būtent R. R. P., (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 21.00 val. iki 00.30 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio konflikto su nukentėjusiuoju A. L. metu, tyčia sudavė pastarajam smūgius rankomis, kojomis, pagaliu, malka ir kirviu į kaklą, galvą, kairį šoną, kojas, rankas, lytinius organus, sėdmenis iš viso ne mažiau kaip 21 smūgį, tuo padarydamas kūno sužalojimus, lėmusius nukentėjusiojo mirtį. R. R. P. savo kaltės neneigė, paaiškino, kokiomis aplinkybėmis sudavė smūgius A. L., sutiko, kad būtent juo suduoti smūgiai buvo priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis – A. L. mirtimi. R. R. P. paaiškino, kad nukentėjusiajam paprašius pinigų, tarp jų kilo konfliktas, nukentėjusysis jam sudavė į nosį, po ko jis sudavė nukentėjusiajam smūgius į įvairias kūno vietas. Nors tikslių aplinkybių ir neprisimena, tačiau sutinka, kad visus smūgius, kurie nustatyti ant nužudytojo kūno, sudavė būtent jis, kadangi kitų žmonių namuose nebuvo. Kaltinamojo nurodytos aplinkybės visiškai atitinka specialisto išvadas, kuriose konstatuota, kad smūgių pasekoje atsiradę sužalojimai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis – A. L. mirtimi. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo A. L. parodymais, kuris paaiškino, kad A. L. ir R. R. P. kelios dienos iki įvykio girtavo, liudytojo S. V. parodymais apie tai, kad (duomenys neskelbtini) naktį, po vidurnakčio, jį pažadino O. Ž., priemenėje pamatė gulintį A. L. be gyvybės ženklų, o tuo tarpu R. R. P. stovėjo prie kampo ir rūkė. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad įvykio vietoje buvo kitų žmonių, galėjusių sužaloti nukentėjusįjį, o be to, pats kaltinamasis neneigia, kad būtent jis sudavė smūgius nukentėjusiajam, dėl ko šis ir mirė. Esant tokioms aplinkybėms aptartais įrodymais neginčijamai įrodyta, kad R. R. P. nužudė A. L..
Tačiau kolegija mano, kad nėra įrodyta, jog R. R. P. A. L. nužudė kankindamas ar kitaip itin žiauriai, t. y. ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo veiksmai neteisingai kvalifikuoti pagal LR BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą. Kiekvienas nužudymas yra žiaurus aktas, tačiau ne kiekvienas nužudymas gali būti pripažintas itin žiauriu. Nužudymas kvalifikuojamas pagal LR BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą (kankinant ar kitaip itin žiauriai), kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Nužudymas itin žiauriai yra tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu (pvz., nuodijant skausmingai veikiančiais nuodais, deginant, užkasant, numetant iš didelio aukščio ir pan.) arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų. Tačiau tam, kad kaltininko veiksmus kvalifikuoti pagal minėtą punktą būtina nustatyti ne tik objektyviųjų, bet ir subjektyviųjų požymių kaltininko veiksmuose buvimą. Tai reiškia, kad nužudymas kvalifikuojamas pagal šį punktą tik tada, jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo ypatumą, suprato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs dideles fizines ir dvasines kančias ir tokių pasekmių norėjo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis R. R. P. sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip 21 smūgį įvairias kūno vietas padarydamas jam daugybinius kūno sužalojimus, lėmusius nukentėjusiojo mirtį, tačiau nėra įrodymų, patvirtinančių, kad R. R. P. savo veiksmais siekė nukentėjusįjį nužudyti kankindamas ar kitaip itin žiauriai, t. y. kaltinamojo veiksmuose nėra nustatytas subjektyvusis nusikalstamos veikos elementas – tyčia. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme R. R. P. kategoriškai tvirtino, kad nužudyti A. L. nenorėjo, smurtą naudojo tik dėl to, kad nukentėjusysis primygtinai jo reikalavo pinigų, atsisakius duoti, nuo jo neatstojo, tarp jų kilo konfliktas kurio metu jis ir sudavė nukentėjusiajam smūgius. Jokių kitų duomenų, kurie paneigtų kaltinamojo nurodytas aplinkybes ir patvirtintų, kad R. R. P. siekė savo veiksmais nužudyti A. L. sukeldamas jam didelį skausmą, fizines ar dvasines kančias, byloje nėra. Neįrodžius, kad R. R. P. siekė A. L. nužudyti kankinant ar kitaip itin žiauriai kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini pagal LR BK 129 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo gynėjo argumentai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai, atmetami. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis kartu girtavo, tarp jų kilo konfliktas, kuris truko tam tikrą laiką. Taip pat nustatyta, ko neneigia ir pats kaltinamasis, kad po pirmo nukentėjusiojo smūgio, jis nuėjo, pasiėmė malką, kuria vėliau mušė nukentėjusįjį, po to buvo išėję į lauką, grįžo, vėl sudavė smūgius nukentėjusiajam. Nukentėjusysis jokių kitų veiksmų R. R. P. atžvilgiu, išskyrus pirmą smūgį, daugiau neatliko, o faktinė aplinkybė, kad A. L. sugriebė kaltinamajam už lytinio organo, kas, pasak gynėjo, sukėlė kaltinamojo didelį pyktį ir neadekvačią reakciją, nepatvirtinta jokiais objektyviais abejonių nekeliančiais įrodymais. Iš to seka, kad nebuvo susidariusi tokia situacija, kad kaltinamasis būtų išprovokuotas panaudoti fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, taip pat nenustatyta, kad R. R. P. nukentėjusiojo būtų užpultas staiga ir netikėtai, dėl ko kaltinamais būtų galėjęs neadekvačiai vertinti situaciją.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad dėl padaryto nusikaltimo jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe kolegija laiko tai, kad nusikaltimą R. R. P. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus, tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (LR BK 54 straipsnio 2 dalis). R. R. P. padarė labai sunkų, tyčinį nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį. Nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia (LR BK 15 straipsnio 3 dalis). Duomenų, kad kaltinamasis anksčiau būtų teistas, nėra, administracine tvarka baustas du kartus, nuobaudos negaliojančios. Nustatyta viena atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybės. Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis yra senyvo amžiaus – jam 72 m., nusikaltimas padarytas tarpusavio konflikto su nukentėjusiuoju metu. Dėl padaryto nusikaltimo savo kaltę R. R. P. pripažino iš karto, niekur nesislėpė, papasakojo nusikaltimo aplinkybes, kas padėjo operatyviai atskleisti ir išaiškinti nusikaltimą. Esant tokioms aplinkybėms R. R. P. skirtina laivės atėmimo bausmė artima straipsnio sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.
Nukentėjusioji D. N. pareiškė 10701,91 Lt. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, atsiradusios dėl laidojimo bei kapo tvarkymo išlaidų, atlyginimo. Nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusioji pateikė dokumentus, patvirtinančius 1216,78 Lt. turėtas išlaidas. Kadangi ši suma pagrįsta rašytiniais byloje esančiais įrodymais, todėl tenkintina. Nukentėjusioji taip pat pateikė išankstinio mokėjimo sąskaitą faktūrą 9118,56 Lt. sumai, tačiau, kolegijos nuomone, tokia suma šioje proceso stadijoje negali būti pripažinta turtine žala, susijusia su laidojimo išlaidomis, ir priteisiama. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad turtine žala pripažįstama ne tik asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), bet ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-35/2011). Iš to seka, turtinė žala, šiuo atveju – išlaidos, susijusios su nužudytojo laidojimu, turi būti jau patirtos, o ne planuojamos patirti ateityje. Dėl to civilinis ieškinys šioje dalyje paliekamas nenagrinėtu pripažįstant civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka (LR BPK 115 straipsnio 2 dalis).
Nukentėjusysis A. L. pareiškė 2310 Lt. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, atsiradusios dėl gedulingų pietų, transportavimo išlaidų, atlyginimo. Civilinis ieškinys nepagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais ar kitais bylos duomenimis, todėl netenkinamas.
Nukentėjusysis T. L. pareiškė 100 000 Lt. civilinį ieškinį neturtinei žalai, atsiradusiai dėl tėvo netekties, atlyginti. Neturtinė žala negali būti įvertinta konkrečia pinigų suma, todėl kiekvienu atveju teismas, nustatinėdamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į atsiradusias pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, taip pat, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nužudytasis buvo nukentėjusiojo T. L. tėvas, todėl sutinkama su tuo, kad artimo žmogaus – tėvo netektis, sukėlė didelius neturtinio pobūdžio išgyvenimus, dvasinį sielvartą. Tačiau kolegija mano, kad prašoma 100 000 Lt. neturtinė žala yra per didelė. Pats nukentėjusysis paaiškino, kad tėvai išsiskyrė seniai, kai jis dar buvo mažas, gyveno su mama. Su tėvu matėsi tik kelis kartus, nors ir davė vieną kartą 2000 Lt., tačiau iš esmės jo išlaikymu nesidomėjo, alimentų nemokėjo, su tėvu bendravo tik telefonu. Vertinant šias aplinkybes bei atsižvelgiant į teisingumo, protingumo, proporcingumo principus bei teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose neturtinės žalos suma mažintina iki 10 000 Lt.
Biržų rajono savivaldybės administracija pareiškė 1478,57 Lt. civilinį ieškinį turtinei žalai, atsiradusiai dėl Šalpos našlaičių pensijos išmokėjimo T. L., atlyginti. Civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytais rašytiniais įrodymais, todėl tenkinamas priteisiant nurodytą sumą iš nusikaltimą padariusio asmens.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išspręstinas LR BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka.
Kardomoji priemonė – suėmimas – paliekama galioti iki įsiteisės teismo nuosprendis, sulaikymo ir suėmimo laikas įskaitytinas į bausmės laiką.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299 straipsniais, 301-308 straipsniais,
nusprendžia:
R. R. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 129 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 8 (aštuonerius) metus laisvės atėmimo.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Kardomąją priemonę – suėmimą – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2013 m. spalio 2 d.
Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2013-02-23 iki 2013-10-02.
Priteisti iš R. R. P. nukentėjusiajai D. N. 1216,78 Lt., Biržų rajono savivaldybės administracijai - 1478,57 Lt. turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiosios D. N. civilinį ieškinį dalyje dėl 9118,56 Lt. turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu pripažįstant civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Nukentėjusiojo T. L. 100 000 Lt. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo mažinti iki 10 000 Lt., šią sumą priteisiant iš Romualdo R. P..
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
lazdą, dėmės pavyzdį, dvi lazdos dalis, dvi pagalių dalis, lovos užtiesalą, dėmės pavyzdį, basutę, kirvį, saugomus Alytaus AVPK Varėnos rajono PK – sunaikinti;
guminius batus, striukę, saugomus Alytaus AVPK Varėnos rajono PK – sunaikinti;
malką, saugomą Alytaus AVPK Varėnos rajono PK – sunaikinti;
CD su įvykio vietos vaizdo įrašu bei nuotraukomis, CD su parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašu, laikomus voke (1 t. b. l. 16) – palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos;
A. L. drabužius (megztinį, marškinius, apatinius baltinius, apatines kelnes, viršutines kelnes su diržu, kojines), kraujo pavyzdį, rankų nagus su apynagių turiniu, plaukus, saugomus Alytaus AVPK Varėnos rajono PK – sunaikinti;
R. R. P. drabužius (sportines kelnes, viršutinius marškinius, baltinius), saugomus Alytaus AVPK Varėnos rajono PK – sunaikinti;
R. R. P. LR piliečio pasą Nr. LA (duomenys neskelbtini) (2 t. b. l. 46), laikomus voke kartu su baudžiamosios bylos medžiaga palikti prie bylos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – siųsti į bausmės atlikimo vietą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Kauno apygardos teismą.