Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2008-11-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-1796-764/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-11-20
Bylos Nr.
II-1796-764/2008
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Egidija Smalakienė
Pažeidėjas
J. G.
Advokatai
Šarūnas Milišauskas
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
ATP byla Nr. II-1796-764/2008
Procesinio sprendimo kategorija 39.2; 45.4.4; 73
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU(S)2008 m. lapkričio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Smalakienė, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui J. G., jo atstovui advokatui Šarūnui Milišauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. G. skundą dėl Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos nutarimo, kuriuo jam buvo paskirta administracinė nuobauda, panaikinimo.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos (toliau – Vilniaus m. VPK VP EPT) Kelių patrulių rinktinės vyriausiasis patrulis 2008-09-27 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. E 849376 (toliau – Protokolas) dėl J. G. padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 str. 2 d., nes J. G. 2008-09-27 apie 12.35 val., Ukmergės g. 369, Vilniuje, vairuodamas automobilį Citroen C3, v. n. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui, kai ties raudonu šviesoforo signalu pritvirtinta lentelė su žalia rodykle, nedavė kelio automobiliui BMW 528, v. n. (duomenys neskelbtini) kuris įvažiavo į sankryžą esant leidžiamam šviesoforo signalui ir su juo susidūrė. Nuo smūgio tęsė judėjimą, išvažiavo į priešingą eismo juostą ir susidūrė su Mazda ir Subaru automobiliais. Įvykio metu sugadinti keturi automobiliai. Tokiais savo veiksmais J. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 81 p. reikalavimus (b. l. 5, 10, 23).

Vilniaus m. VPK VP EPT komisaras-inspektorius, išnagrinėjęs J. G. administracinio teisės pažeidimo bylą, 2008-09-30 nutarimu Nr. E 849376 (toliau – Nutarimas), vadovaudamasis LR ATPK 127 str. 2 d., J. G. paskyrė administracinę nuobaudą – 150 Lt dydžio piniginę baudą (b. l. 6, 9).

Šalies argumentai

Skunde teismui (b. l. 2-3) J. G. prašė skundžiamą Nutarimą panaikinti, nes Nutarimą priėmęs pareigūnas netinkamai ištyrė bei įvertino eismo įvykio aplinkybes, todėl nepagrįstai paskyrė jam administracinę nuobaudą, todėl skundžiamas Nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodė, kad BMW automobilis su Citroen automobiliu susidūrė daugiau nei 16 m už sankryžos ribų. J. G. vairuojamas automobilis iš prekybos centro „BIG“ stovėjimo aikštelės išvažiavo į greitėjimo juostą, iš greitėjimo juostos persirikiavo į pirmąją Ukmergės g. važiuojamąją juostą, kurioje ištiesinęs savo transporto priemonės važiavimo kryptį, pravažiavo apie 7 m ir praleidęs antrąja juosta važiavusį Mazda automobilį, pradėjo persirikiuoti į antrąją Ukmergės g. važiuojamąją dalį. Baigiant manevrą, t. y. persirikiuojant į antrąją juostą, į J. G. automobilio galinę dešinę dalį trenkėsi BMW automobilis. Pažymėjo, kad prieš eismo įvykio vietą esanti važiuojamoji kelio dalis kyla į viršų (yra įkalnė). J. G. nesutinka su Protokole nurodytu pareigūno teiginiu, kad J. G. vairuojamas automobilis nedavė kelio atvažiuojančiam BMW automobiliui. Teigė, kad toks teiginys būtų pagrįstas tik tada, jeigu automobilis BMW būtų atsitrenkęs į Citroen automobilio galinę kairiąją pusę sankryžoje arba šalia sankryžos. Smūgis į galinę kairiąją Citroen dalį patvirtintų, kad J. G. netikėtai įstrižai kirto Ukmergės g. važiuojamąsias dalis ir dėl to nedavė kelio BMW automobiliui. Akcentavo, kad ginčo atveju automobiliai susidūrė daugiau nei 16 m. už sankryžos ribų po to, kai administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo vairuodamas automobilį buvo bebaigęs persirikiuoti iš pirmosios juostos į antrąją, todėl eismo įvykio vieta, BMW automobilio stabdymo žymių ilgis, Citroen automobilio padėtis eismo įvykio metu ir eismo įvykio metu apgadinta Citroen galinė dalis patvirtina, kad eismo įvykis įvyko dėl automobilio BMW vairuotojo kaltės, nes BMW vairuotojas nepasirinko saugaus greičio, nesilaikė saugaus atstumo ir neatsižvelgė į esamą vietovės reljefą. J. G. dėl to buvo nepagrįstai ir neteisėtai paskirta administracinė nuobauda.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. G. ir jo atstovas skundą palaikė ir prašė Nutarimą panaikinti skunde išdėstytais motyvais.

Institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atstovas, neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka (b. l. 26).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje yra ne kartą pasisakyta dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo ypatingos procesinės ir įrodomosios reikšmės. Tai yra Lietuvos Respublikos ATPK 260 str. nustatyto turinio dokumentas, kuriuo formuluojamas kaltinimas, t. y. apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai yra patenkintos visos žemiau nurodytos sąlygos: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-04-14 nutartis byloje Nr. N-3-444/2006).

Taigi administracinio teisės pažeidimo protokolas surašoma tik tada, kai administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimo stadijoje yra nustatomas konkretaus teisės pažeidimo įvykis – išoriškai pasireiškiantis pavojingas žmogaus elgesio aktas.

Protokole J. G. yra suformuluotas kaltinimas dėl to, kad jis 2008-09-27 apie 12.35 val., Ukmergės g. 369, Vilniuje, vairuodamas automobilį Citroen C3, v. n. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui, kai ties raudonu šviesoforo signalu pritvirtinta lentelė su žalia rodykle, nedavė kelio automobiliui BMW 528, v. n. (duomenys neskelbtini) kuris įvažiavo į sankryžą esant leidžiamam šviesoforo signalui ir su juo susidūrė. Nuo smūgio tęsė judėjimą, išvažiavo į priešingą eismo juostą ir susidūrė su Mazda ir Subaru automobiliais. Įvykio metu buvo sugadinti keturi automobiliai. J. G. pažeidė KET 81 p. reikalavimus (b. l. 5, 10, 23).

KET 81 p. (KET redakcija galiojusi administracinio teisės pažeidimo padarymo metu) reglamentuoja, jeigu sankryžoje ties raudonu šviesoforo signalu pritvirtinta lentelė su žalia rodykle, nukreipta į dešinę, vairuotojams leidžiama sukti į dešinę ir degant draudžiamam šviesoforo signalui, tačiau jie privalo duoti kelią ir nesudaryti pavojaus kitoms transporto priemonėms ir pėstiesiems.

Teismo posėdyje kaip liudytoja apklausta L. M. parodė, kad eismo įvykio dieną oro sąlygos buvo neblogos. Jos vairuojamas automobilis stovėjo sankryžoje kairėje juostoje (važiavo į miesto pusę) ir laukė kol užsidegs žalios spalvos šviesoforo rodyklė, nes ketino pasukti į kairę, į prekybos centrą „BIG“. Eismo įvykis įvyko priešpriešinėje eismo juostoje, tačiau ji pačio susidūrimo momento nematė, matė tik tai, kad automobilis Citroen, kurį vairavo J. G., lėtai išsukinėjo iš prekybos centro „BIG“ aikštelės. BMW automobilis važiavo greičiau nei Citroen. Kas vairavo BMW automobilį, liudytoja nematė.

Teismo posėdyje kaip liudytoja apklausta I. G. parodė, kad jos vairuojamas automobilis BMW važiavo tiesiai Ukmergės g. per sankryžą, nes degė žalios spalvos šviesoforo signalas. Kai tik pamatė, kad staigiai į važiuojamąją kelio dalį išvažiavo automobilis Citroen, pradėjo staigiai stabyti, automobilis slydo ir įvyko susidūrimas, kurio metu buvo apgadinta Citroen automobilio galinė dalis. Liudytoja važiavo pirma eismo juosta, o Citroen automobilis išsukinėjo iš aikštelės tiesiai prieš jos vairuojamą automobilį. Citroen automobilis į greitėjimo juostą įvažiavęs nebuvo ir ja nevažiavo. Jos vairuojamas automobilis buvo įvažiavęs į sankryžą kai pamatė Citroen automobilį. Važiavo apie 50 km/h greičiu. Neprisiminė, kurioje vietoje, ar už šviesoforo, ar prieš jį, pradėjo stabdyti automobilį.

Teismo posėdyje kaip liudytoja apklausta A. N. parodė, kad ji važiavo kaip keleivė automobilyje BMW, sėdėjo galinėje keleivio sėdynėje. BMW automobilis važiavo pirma eismo juosta, pagrindiniu keliu, degant žaliam šviesoforo signalui. Oro sąlygos buvo geros, nelijo. BMW automobilis važiavo apie 50 km/val. greičiu. Staiga tiesiai prieš BMW automobilį išvažiavo Citroen automobilis. BMW vairuotoja I. G., kai tik pamatė Citroen automobilį, iš karto pradėjo stabdyti. BMW automobilis trenkėsi į Citroen automobilio galinę dalį, ar į dešinę, ar į kairę pusę, negalėjo pasakyti. Automobilis Citroen išvažiavęs iš aikštelės iš karto tiesiai kirto pirmą eismo juostą. Liudytoja automobilį Citroen pastebėjo apie 10 m. likus iki susidūrimo.

Teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas L. N. parodė, kad jis važiavo automobiliu BMW Ukmergės automagistralės link. BMW automobilis į sankryžą įvažiavo degant žaliam šviesoforo signalui, o automobilis Citroen, vairuojamas J. G., išvažiavo į pirmą eismo juostą, kirsdamas ištisinę liniją, taip sukeldamas avarinę situaciją. BMW vairuotoja, I. G., tik pamačiusi kliūtį, iš karto pradėjo stabdyti, tačiau vis tiek nepavyko išvengti susidūrimo, nes jau buvo sankryžoje, o kairėje pusėje važiavo automobilis. Automobilis Citroen tiesiai iš aikštelės įvažiavo į sankryžą, neskubėdamas. Kai BMW vairuotoja pamatė kliūtį, staigiai pradėjo stabdyti, kliūtį pamatė likus apie 10 metrų. Susidūrimas įvyko ties ištisine kelio ženklinimo linija, kurios Citroen automobilis negalėjo pravažiuoti. Įvykio metu buvo apgadinta BMW automobilio vairuotojo kairės pusės sparnas, bamperis ir žibintas. Prieš sankryžą, kurioje įvyko eismo įvykis, yra nedidelė įkalnė. BMW automobilis važiavo apie 50 km/h greičiu, leistinas greitis toje vietoje yra 60 km/h BMW automobilio vairuoja važiuodama nekalbėjo, važiavo tiesiai ir stebėjo kelią. Automobilis Citroen nevažiavo greitėjimo juosta, o iš karto staigiai išvažiavo iš aikštelės ir neskubėjo pasitraukti, dėl to ir sukėlė avarinę situaciją.

Teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas S. D. parodė, kad eismo įvykis įvyko rugsėjo mėnesį, šeštadienį, apie vidurdienį, šalia prekybos centro „BIG“, sankryžoje. Važiavo iš Panevėžio miesto pusės Vilniaus miesto pusės link. Ties prekybos centru „BIG“ yra sankryža, reguliuojama šviesoforo. Liudytojo važiuojama kryptimi buvo 3 eismo juostos, kairė juosta buvo skirta posūkiui į kairę, tam buvo skirta šviesoforo sekcija-rodyklė į kairę. Kadangi žalia šviesoforo rodyklė nedegė, jo vairuojamas automobilis sustojo pirmoje eismo juostoje ir laukė kol užsidegs rodyklė. Belaukiant, staiga pamatė greitai atvažiuojantį nežinia iš kur žalios spalvos Citroen automobilį, kuris atsitrenkė į jo automobilį Mazda. Prieš tai girdėjo automobilių susidūrimo garsą, tačiau pačio automobilių BMW ir Citroen susidūrimo nematė, nes tuo metu nežiūrėjo į priešingos krypties juostas, žiūrėjo į priekį, tačiau girdėjo automobilių susidūrimo garsą. Oro sąlygos buvo geros, matomumas geras, šviesu, kelio danga sausa.

Pagal LR ATPK 127 str. 2 d. (2007-12-13 įstatymo redakcija Nr. X-1365), Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, (...).

Administracinei atsakomybei pagal LR ATPK 127 str. 2 d. atsirasti yra svarbus ne tik veikos padarymas – KET pažeidimas, bet ir pasekmės – kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimas bei priežastinis ryšys tarp padarytos veikos ir kilusių pasekmių. Pasekmės ir priežastinis ryšys yra administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviosios pusės elementai, kurie administracinio teisės pažeidimo byloje, kaip ir pati veika, turi būti įrodyti. Teismas pastebi, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą dėl LR ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo, būtina nustatyti, kuris eismo dalyvis pažeidė KET ir tas pažeidimas buvo pagrindine priežastimi eismo įvykiui kilti.

Iš byloje esančio policijos pareigūno 2008-09-27 tarnybinio pranešimo matyti, kad policijos pareigūnas 2008-09-27 apie 12.50 val. atvykęs į įvykio vietą, esančią Ukmergės g. 369, rado keturis susidūrusius automobilius: Citroen, v. n. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo J. G.; BMW, v. n. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo I. G.; Subaru, v. n. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo L. M. , ir Mazda, v. n. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo S. D. (b. l. 21). Dėl įvykusio eismo įvykio Citroen automobilio vairuotojas, t. y. J. G., paaiškino, kad važiavo iš Ukmergės g. 369, prekybos centro „BIG“ aikštelės, į Ukmergės g. ir suko į dešinę. Kadangi žinojo, kad posūkiui į dešinę yra lentelė su žalia rodykle, į šviesoforo signalą nežiūrėjo. J. G. vairuojamas automobilis iš karto išvažiavo į pirmą eismo juostą (praleidęs greitėjimo juostą) ir rikiavosi į antrą eismo juostą (ruošėsi sukti į kairę). Rikiuojantis pajuto smūgį į galinę automobilio dalį (b. l. 21). BMW automobilio vairuotojas policijos pareigūnui paaiškino, kad važiavo Ukmergės g. 50-60 km/h greičiu. Įvažiuojant į sankryžą degė žalias šviesoforo signalas. Staiga į sankryžą įvažiavo Citroen markės automobilis (b. l. 21).

J. G. viename iš paaiškinimų iš karto po eismo įvykio nurodyta, kad jis pamatęs, jog yra didelis atstumas iki pirmoje juostoje važiuojančio automobilio, įvažiavo į pirmą eismo juostą, po to pradėjo rikiuotis į antrąją eismo juostą ir besirikiuojant išgirdo automobilio stabdžių cypimą ir pajuto smūgį. Į pirmą eismo juostą įvažiavo greitai – „įlėkė su garsu“, o persirikiuojant į antrą juostą jo vairuojamo automobilio greitis buvo apie 25-35 km/h (b. l. 12). Kitame J. G. paaiškinime iš karto po eismo įvykio nurodyta, kad jo vairuojamas automobilis iš pradžių įvažiavo į greitėjimo juostą, iš kurios įvažiavo į pirmą eismo juostą, o iš pirmos eismo juostos, lėtai persirikiavo į antrą eismo juostą, nes ketino kitoje sankryžoje sukti į Perkūnkiemio g. (b. l. 11, 12). Šios pozicijos J. G. laikėsi ir vėliau 2008-09-30 pateiktame patikslintame paaiškinime Vilniaus m. VPK VP EPT (b. l. 19), tai tvirtino tiek skunde teismui (b. l. 2-3), tiek teismo posėdyje.

BMW vairuotoja I. G. paaiškinime iš karto po eismo įvykio nurodė, kad jos vairuojamas automobilis važiavo pirma eismo juosta, automobilio greitis buvo apie 50 km/h, jos vairuojamam automobiliui važiuojant per sankryžą degė žalios šviesos šviesoforo signalas. Staiga iš prekybos centro „BIG“ aikštelės išsuko Citroen automobilis į dešinę pusę ir kirto ištisinę greitėjimo juostos liniją ir įvažiavo į pirmąją eismo juostą, kuria I. G. ir važiavo. Siekdama išvengti susidūrimo, pradėjo staigiai stabdyti, automobilis slydo ir vis tiek nepavyko išvengti eismo įvykio. Teigė, kad Citroen automobilis važiavo lėtai apie 20 km/h greičiu. Citroen automobiliui išsukinėjant iš aikštelės degė raudonas šviesoforo signalas ir buvo papildoma žalia rodyklė sukti į dešinę (b. l. 13).

Teismo posėdyje I. G. šiuos savo pirminius paaiškinimus patvirtino ir papildomai parodė, kad Citroen automobilis į greitėjimo juostą įvažiavęs nebuvo ir ja nevažiavo. I. G. paaiškinimus patvirtino ir teismo posėdyje kaip liudytojai apklausti L. N. ir A. N., kurių paaiškinimuose iš karto po įvykio buvo nurodytos analogiškos aplinkybės teismo posėdyje duotiems parodymams (b. l. 14, 16). Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių liudytojai L. N. ir A. N. būtų suinteresuoti šios bylos baigtimi, todėl teismas neturi jokio pagrindo abejoti liudytojų parodymais.

Eismo įvykio vietos schemos analizė tvirtina, kad Citroen automobilis išvažiavo iš prekybos centro „BIG“ aikštelės ir iš karto įvažiavo į pirmą eismo juostą, greitėjimo juosta nevažiavo, t. y. priešingai nei teigia administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, ir ketino persirikiuoti į antrą eismo juostą, o tai patvirtina ir pačio J. G. paaiškinimai (b. l. 12, 23). Iš eismo įvykio vietos schemoje užfiksuoto BMW automobilio stabdymo kelio matyti, kad BMW automobilis stabdyti pradėjo iš karto nuo įvažiavimo/išvažiavimo iš prekybos centro „BIG“ ir jo stabdymo kelias yra 17,7 m., kuris parodo, jog BMW automobilio greitis buvo apie 55 km/h, o esant tokiam greičiui BMW vairuotojos reakcijos kelias būtų apie 18 m., sustojimo kelias apie 44 m.. Transporto priemonių padėtis po eismo įvykio įrodo, kad BMW vairuotojos paaiškinimai ir parodymai bei su ja kartu važiavusių L. N. ir A. N. paaiškinimai ir parodymai apie tai, kad BMW vairuotoja važiavo 50-60 km/h greičiu, pirma eismo juosta degant žaliam šviesoforo signalui, kad J. G. greitėjimo juosta nevažiavo, kad atstumas iki kliūties buvo apie 10 m, yra pagrįsti ir BMW vairuotoja neturėjo galimybės išvengti susidūrimo (b. l. 23). Citroen automobilio padėtis po eismo įvykio liudija ir tai, kad šis automobilis greitėjimo juosta nevažiavo, o išvažiavęs iš prekybos centro „BIG“ aikštelės, iš karto įvažiavo į pirmą eismo juosta, kuria važiavo BMW automobilis, ir ketino persirikiuoti į antrą eismo juostą, t. y. Citroen automobilis po susidūrimo su BMW automobiliu yra tik už 24,2 m. nuo įvažiavimo/išvažiavimo iš prekybos centro „BIG“ ir įvažiavęs į priešpriešinę kelio pusę.

Anksčiau nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti teismui pagrįstą išvadą, kad Citroen automobilis judėjo ne tiesia trajektorija, o suko kairiau ir judėjo įstrižai važiuojamąja kelio dalimi į gatvės kraštą, t. y. kaip ir pats J. G. paaiškino, kad jis ketino persirikiuoti į antrą eismo juostą ir sukti į kairę pusę, į Perkūnkiemio g.

Automobilių apgadinimo pobūdis taip pat tvirtina, kad eismo įvykio kilimo priežastimi buvo Citroen automobilio vairuotojo veiksmai: eismo įvykio metu buvo apgadinta Citroen automobilio galinės dalies bamperis nuo centro link dešinio automobilio kampo (b. l. 20, 23-24), o BMW automobilio – priekinė automobilio dalis: priekinis bamperis, variklio dangtis, priekinis kairys sparnas ir priekinis kairys žibintas (b. l. 23-24).

Nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) privalo įvertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (LR ATPK 257 str.). Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, galimos versijos, kada įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (LR ABTĮ 57 str. 6 d.).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad nėra aplinkybių, darančių administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalima (LR ATPK 250 str.).

Automobilių padėtis po eismo įvykio ir jų apgadinimų pobūdis, užfiksuotas eismo įvykio vietos schemoje ir fotonuotraukoje, eismo įvykio dalyvių paaiškinimai ir parodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad eismo įvykio kilimo mechanizmas atitinka Protokole ir Nutarime nurodytas eismo įvykio aplinkybes bei kad J. G. pažeidė KET 81 p. reikalavimus ir šis pažeidimas buvo pagrindine priežastimi eismo įvykiui kilti.

Taigi J. G. paaiškinimus nurodytus tiek skunde, tiek teismo posėdyje, kad dėl eismo įvykio kalta yra BMW vairuotoja, kuri nepasirinko saugaus greičio, nesilaikė saugaus atstumo ir neatsižvelgė į esamą kelio reljefą atmestini kaip nepagrįsti, nes juo paneigia byloje esančių rašytinių įrodymų visuma: Protokolas (b. l. 10), J. G. 2008-09-27 paaiškinimai Vilniaus m. VPK VP EPT (b. l. 11, 12) ir jo paaiškinimai teismo posėdyje, I. G. paaiškinimas Vilniaus m. VPK VP EPT ir jos parodymai teismo posėdyje (b. l. 13), L. N. 2008-09-27 paaiškinimas Vilniaus m. VPK VP EPT ir jo parodymai teismo posėdyje (b. l. 14), S. D. 2008-09-27 paaiškinimas Vilniaus m. VPK VP EPT ir jo parodymai teismo posėdyje (b. l. 15), A. N. 2008-09-27 paaiškinimas Vilniaus m. VPK VP EPT ir jos parodymai teismo posėdyje (b. l. 16), S. B. 2008-09-27 paaiškinimas Vilniaus m. VPK VP EPT (b. l. 17), L. M. 2008-09-27 paaiškinimas Vilniaus m. VPK VP EPT ir jos parodymai teismo posėdyje (b. l. 18), J. G. papildomi 2008-09-30 paaiškinimai Vilniaus m. VPK VP EPT (b. l. 19), fotonuotrauka (b. l. 20), policijos pareigūno 2008-09-27 tarnybinis pranešimas (b. l. 21), eismo įvykio vietos schema (b. l. 23-24, 25) ir Duomenys apie KET (b. l. 22) bei transporto priemonių susidūrimo mechanizmas patvirtina, kad J. G. padarė LR ATPK 127 str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. J. G. paaiškinimai nepatvirtinti jokiais objektyviais įrodymais ir juos teismas laiko pasirinkta J. G. teisinės gynybos priemone, kad jis išvengtų administracinės atsakomybės.

Byloje J. G. atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas pažymi, J. G. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris kelia grėsmę tiek jo paties, tiek kitų asmenų turtui. Teismui nekyla abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės.

Taigi atsižvelgdama į ištirtų rašytinių įrodymų visumą, į padaryto pažeidimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį, į pažeidėjo J. G. asmenybę ir į bylos aplinkybes, vadovaudamasi teisingumo bei protingumo kriterijais, teisėja konstatuoja, kad skundžiamas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nuobauda paskirta pagal įstatymą, bylą išnagrinėjo ir nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, nuobauda paskirta iš esmės laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, todėl naikinti skundžiamo Nutarimo nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 str., 124 str. 1 d. 1 p., 3 ir 4 d., 128 str. ir 129 str., teisėja

nutarė:

J. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos komisaro-inspektoriaus 2008-09-30 nutarimą Nr. E 849376, kuriuo J. G., vadovaujantis LR ATPK 127 str. 2 d., paskirta administracinė nuobauda – 150 Lt dydžio piniginė bauda, palikti nepakeistą.

Ši nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Egidija Smalakienė