- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-03-28
- Bylos Nr.
- e2YT-4900-1101/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00754-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Matusevičiūtė
- Pareiškėjas
- L. J.
- Suinteresuotas asmuo
- M. R.
- Advokatai
- Paulius Bružas
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotu asmeniu byloje dalyvauja M. R.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja L. J. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po L. J., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (mirties data (duomenys neskelbtini)) priėmė jo palikimo dalį, pradėdama ją faktiškai valdyti.
2. Pareiškėja pareiškime paaiškino, jog ji yra L. J. (mirusios (duomenys neskelbtini)) ir L. J. (mirusio (duomenys neskelbtini)) dukra. Pareiškėjos tėvai gyvendami santuokoje įgijo nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). Kadangi turtas įgytas santuokos metu, jis laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniam, nors jis ir įformintas vieno iš jų vardu (šiuo atveju jis yra įregistruotas L. J. vardu). Pareiškėja kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo dėl palikimo priėmimo po motinos L. J. mirties. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 24 d. sprendimu yra nustatęs juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po motinos L. J. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą.
3. Siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto 38 notarų biurą, kur jai buvo paaiškinta, kad ji galės paveldėti tik pusę buto, esančio (duomenys neskelbtini), nes nėra nustatyta, kad pareiškėja priėmė palikimą ir po savo tėvo mirties. Todėl pareiškėja priversta kreiptis į teismą, tam kad nustatyti faktą, jog priėmė savo tėvo palikimą, tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistruoti jį VĮ „Registrų centras“ savo vardu.
Šalies argumentai
4. Pareiškėja pareiškime taip pat nurodė, jog ji tiek po motinos L. J., tiek ir po tėvo L. J. mirties liko gyventi tėvų bute, juo rūpinasi, prižiūri, moka mokesčius. Kitų asmenų, norinčių turėti teisėtų reikalavimų į turtą, anot pareiškėjos, nėra. Pareiškėjos sesuo M. R. jokių pretenzijų dėl paveldimo turto neturi.
5. Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad tėvai (duomenys neskelbtini) metais išvyko į (duomenys neskelbtini), todėl tiek iki tėvo mirties, tiek ir po jo mirties pareiškėja valdė butą, esantį (duomenys neskelbtini), atliko jo remontus, mokėjo už komunalines paslaugas, gyveno tame bute. Pareiškėja taip pat paaiškino, kad minėtame bute gyvena visą gyvenimą, o su suinteresuotu asmeniu yra vienintelės tėvo dukros.
6. Pareiškėjos advokatas Paulius Bružas palaikė pareiškimą ir pareiškėjos teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes bei prašė pareiškimą tenkinti.
Atsiliepimas
7. Suinteresuotas asmuo M. R. atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog prašo pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti visiškai. Nurodė, jog su pareiškimu ir jame išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis sutinka pilnai. Pareiškėja tiek po motinos, tiek po tėvo mirties priėmė jų palikimą faktiniu valdymu. Suinteresuotas asmuo palikimo nepriėmė, į jį nepretenduoja ir jokių pretenzijų pareiškėjai dėl turto neturi.
8. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo palaikė atsiliepime į pareiškimą nurodytas aplinkybes, prašė pareiškimą tenkinti bei patvirtino, jog į palikimą nepretenduoja. Taip pat nurodė, kad po tėvo mirties bute gyveno ir mokėjo mokesčius pareiškėja.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
9. Bylos duomenys patvirtina, kad L. J. (mirusi (duomenys neskelbtini)) ir L. J. (miręs (duomenys neskelbtini)) nuo (duomenys neskelbtini) buvo sudarę santuoką. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininke yra įregistruota tik L. J., tačiau turtas yra įgytas santuokos metu (1993 m. kovo 31 d. pirkimo – pardavimo sutartimi), todėl priklausė sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise (pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 1 dalį, turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-19257-820/2014 jau yra nustatęs juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po motinos L. J. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą.
10. Palikimas po L. J. mirties atsirado (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, konstatuojamas tais atvejais, kai įpėdinis pradeda valdyti paveldimą turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.). Pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, įpėdinis laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
11. Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pareiškėjos pareiškime ir teismo posėdyje nurodytais duomenimis, po tėvo L. J. mirties ji toliau liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), šiuo būtu rūpinosi, remontavo, mokėjo mokesčius. Pareiškėjos teigimu, minėtą butą pareiškėja valdė ir prižiūrėjo ne tik po tėvo L. J. mirties, bet faktinis buto valdymas atsirado dar iki abiejų tėvų mirties, kadangi tėvai (duomenys neskelbtini) m. išvyko į (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo M. R. teismo posėdžio metu patvirtino šias pareiškėjos nurodytas aplinkybes. Atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis, teismas sprendžia, jog neturi pagrindo netikėti šiais pareiškėjos paaiškinimais.
12. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po L. J. mirties jo palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad pareiškėja L. J. po tėvo L. J. mirties savo aktyviais veiksmais pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl ji laikoma priėmusia palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
13. Nagrinėjamu atveju pareiškėja neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad pareiškėja L. J. po tėvo L. J. mirties priėmė palikimą, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai yra reikalingas tam, kad ji galėtų įgyvendinti savo, kaip L. J. įpėdinės, teises ir pareigas (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
14. Nagrinėjamoje byloje už pareiškimo padavimą mokėtinas žyminis mokestis sudaro 55 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis). Pareiškėja yra sumokėjusi 73 Eur žyminį mokestį, todėl pareiškėjai grąžintina 18 Eur žyminio mokesčio permoka (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas), išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi šiuo teismo sprendimu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444-448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po tėvo L. J., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties ((duomenys neskelbtini)), faktiniais veiksmais priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant pareiškėjai L. J. įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Grąžinti pareiškėjai L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 18 Eur (aštuoniolika eurų 0 ct) žyminio mokesčio (mokėjimo užduoties kodas ZM69452), išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šiuo įsiteisėjusiu sprendimu.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.