Kauno apygardos teismo nutartis

2019-12-03 · Civilinė byla Nr. e2A-2142-601/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-03
Bylos Nr.
e2A-2142-601/2019
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-22037-2018-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Evaldas Burzdikas
Ieškovas
akcinės bendrovės „Kauno energija“
Atsakovas
L. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-2142-601/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-22037-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 2.6.11.5.; 3.3.1.14; 3.3.1.18.4. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 3 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovei L. S. dėl skolos už šilumos energiją priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Kauno energija“ 2018 m. gruodžio 17 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydama iš atsakovės L. S. priteisti: 1) 675,20 Eur skolą už ieškovės parduotą šilumos energiją per laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 1 d.; 2) 4,84 Eur skolą už karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimą per laikotarpį nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2018 m. spalio 1 d.; 3) 20,32 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d.; 4) 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 16,00 Eur žyminis mokestis, 36,30 Eur išlaidų teisinėms paslaugoms, 1,71 Eur duomenų iš Gyventojų registro ir Nekilnojamojo turto registro gavimo išlaidos. Atsakovei L. S. 2019 m. vasario mėnesį padengus dalį įsiskolinimo (20,32 Eur delspinigius už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d.; 4,84 Eur skolą už karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimą per laikotarpį nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2018 m. spalio 1 d.; 123,14 Eur skolos dalį už parduotą šilumos energiją per laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 1 d.), ieškovė 2019 m. liepos 2 d. patikslino reikalavimus ir prašė priteisti iš atsakovės L. S.: 552,06 Eur skolą už suteiktą šilumos energiją per laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 1 d., 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 16 Eur žyminis mokestis, 36,30 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti bei 1,71 Eur už informacijos paieškas ir išrašų suformavimą viešuose registruose.

Šalies argumentai

2. Ieškovė nurodė, kad teikė šilumos energiją atsakovei nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Kaune. Ir, nors atsakovė nėra sudariusi sutarties su ieškove dėl šilumos energijos pirkimo, tačiau jai priklausantis butas yra prijungtas prie centralizuotos šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos, todėl ieškovė šilumos energiją atsakovei faktiškai suteikė. Atsižvelgdama į tai, atsakovė privalo atsiskaityti už suteiktą šilumos energiją.

Atsiliepimas

3. Atsakovė L. S. ieškinį prašė tenkinti iš dalies, tai yra sutiko su 200 Eur suma. Teigė, kad įsiskolinimas susidarė ne nuo 2017 m. sausio 1 d., kaip teigia ieškovė, bet nuo 2013 m., be to, skola susidarė ne už šilumos energijos tiekimą, bet už vandens pašildymą, kai kelis mėnesius iš eilės, negyvendama tame bute, nedeklaravo skaitiklių parodymų, o ieškovė už šiuos mėnesius paskaičiavo vandens pašildymo suvartojimo normą pagal asmenų, deklaruotų bute, skaičių. Tuo tarpu, atsakovei vėliau deklaravus skaitliukų parodymus, ieškovė mokėjimus iš jos priėmė ir pagal skaitiklių parodymus, nors ankstesnių paskaičiavimų pagal karšto vandens sunaudojimo normą nepašalino iš sąskaitos. Taigi, į sąskaitas buvo įrašomos sumos už realiai nesuteiktas paslaugas, siekiant dvigubai apmokestinti vartotoją. Perskaičiuoti skolos sumas yra prašiusi ieškovės šiais metais, tačiau gavo atsakymą, kad AB „Kauno energija“ perskaičiuos jai nepagrįstai kaip įsiskolinimą priskaičiuotas sumas tik už praėjusius tris mėnesius. Anot atsakovės, bute esantis karšto vandens skaitiklis yra galiojantis, todėl mokestis turi būti skaičiuojamas pagal realų vandens suvartojimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 23 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, t. y. priteisė ieškovei AB „Kauno energija“ iš atsakovės L. S. 245,14 Eur skolą už suteiktą šilumos energiją per laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 1 d., 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (245,14 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. gruodžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 23,76 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5. Teismas pripažino, kad ieškovė tiekia šilumos energiją atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.384 straipsnio nuostatas ieškovė ir atsakovė yra sudariusios neterminuotą energijos pirkimo–pardavimo sutartį ir sutarties šalių santykiai nustatomi pagal šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas. Ir, nors ginčo šalys nebuvo sudariusios rašytinės šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties, teismo vertinimu, tokia sutartis sudaryta konkliudentiniais šalių veiksmais, todėl šalis sieja prievoliniai teisiniai santykiai, atsiradę neterminuotos šilumos energijos pirkimo-pardavimo–sutarties pagrindu.

6. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė prašė priteisti skolą už suteiktą šilumos energiją per laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 1 d., pagal byloje esantį buto apyvartos žiniaraštį nustatęs, kad 2017 m. sausio 1 d. skolos likutis buvo 448,10 Eur, o 2018 m. spalio 1 d. – 693,24, sprendė, kad atsakovės skola laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 1 d. yra ne 552,06 Eur kaip prašė ieškovė, bet 245,14 Eur ir šią sumą priteisė iš atsakovės.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

7. Apeliaciniu skundu ieškovė AB „Kauno energija“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-2888-475/2019, ir priimti naują sprendimą – pilnai patenkinti ieškovės ieškinį. Apeliantė taip pat prašo priteisti ieškovės naudai iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

7.1. pirmosios instancijos teismas, vertindamas buto apyvartos žiniaraštį, nepagrįstai atliko aritmetinį veiksmą (693,24 Eur – 448,10 Eur), o šio aritmetinio veiksmo rezultatą 245,14 Eur nepagrįstai nurodė kaip atsakovės skolą. Tuo tarpu pagal buto apyvartos žiniaraštį „Šildymas ir vandens pašildymas gyventojams“, atsakovės skola už parduotą šilumos energiją per laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 1 d. yra 675,20 Eur, kuri apskaičiuota iš atsakovės mokėtinos sumos 2018 m. spalio 1 d. atėmus 2018 m. spalio mėn. atliktą perskaičiavimą (685,52 Eur – 10,32 Eur = 675,20 Eur);

7.2. pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimus dėl 4,84 Eur skolos už karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimą ir 20,32 Eur delspinigių sumos atmetė nepagrįstai ir nemotyvuotai. Juolab, kad pagal buto apyvartos žiniaraštį „K. V. (apeliantės past. – Karšto vandens) skaitiklio aptarnavimo mokestis“, atsakovės skola už karšto vandens skaitiklio aptarnavimą per laikotarpį nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2018 m. spalio 1 d. yra 4,84 Eur, o pagal mokesčių skaičiavimo pažymą, atsakovei priskaičiuota 20,32 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d.

Atsiliepimas

8. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

10. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis).

11. Nustatyta, kad ieškovė (apeliantė) 2018 m. gruodžio 17 d. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 675,20 Eur skolą už ieškovės parduotą šilumos energiją per laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 1 d., 4,84 Eur skolą už karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimą per laikotarpį nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2018 m. spalio 1 d., 20,32 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d. 2019 m. liepos 3 d., atsižvelgdama į tai, kad atsakovė 2019 m. vasario mėnesį atliko mokėjimą (kuriuo apeliantė padengė 20,32 Eur delspinigius, 4,84 Eur skolą už karšto vandens prietaisų aptarnavimą, 123,14 Eur skolos dalį), apeliantė pateikė patikslintą ieškinį, kurio prašo priteisti iš atsakovės 552,06 Eur skolą už suteiktą šilumos energiją per laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 1 d.

12. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies motyvuodamas tuo, kad apeliantė prašo priteisti 552,06 Eur sumą už suteiktą šilumos energiją per laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 1 d. Iš apeliantės pateikto buto apyvartos žiniaraščio (el. b. l. 155-151) matyti, kad 2017 m. sausio 1 d. skolos likutis buvo 448,10 Eur, o 2018 m. spalio 1 d. – 693,24, reiškia atsakovės skola laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 1 d. yra 245,14 Eur (693,24 - 448,10 Eur).

13. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

14. Kaip matyti iš teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino nei apeliantės, nei atsakovės argumentų, neišsiaiškino ieškinio turinio (apeliantės noro) apsiribodamas tuo, jog apeliantė prašė priteisti įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 1 d. ir pagal buto apyvartos žiniaraštį (jame esančius duomenis), atlikusi aritmetinius veiksmus (nevertindama to, kad per nurodomą laikotarpį sumokėta suma 476,93 Eur buvo galimai dengiama seniausia atsakovės skola), priteisė per tą laikotarpį susidariusį įsiskolinimą (245,14 Eur). Taigi, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nenustatęs (nenustatinėdamas) reikšmingų bylai aplinkybių, dėl ko galėjo būti neteisingai išspęsta byla. Tam, kad būtų galima įvertinti ieškinio pagrįstumą (vertinant byloje nustatytų aplinkybių visumą), būtina nustatyti:

14.1. tikrąjį ieškinio reikalavimo turinį, t. y. kokio dydžio įsiskolinimą ir už kokį laikotarpį apeliantė siekia prisiteisti. Iš ieškinio turinio, prašomos sumos dydžio ir buto apyvartos žiniaraščio galima spręsti, jog apeliantė siekia prisiteisti įsiskolinimą už laikotarpį iki 2018 m. spalio 1 d. (įtrauktas ir įsiskolinimas esantis 2017 m. sausio 1 d. – 403,63 Eur), nors savo reikalavimą apibrėžia tik laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 1 d. (šiuo laikotarpiu pagal buto apyvartos žiniaraštį įsiskolinimas tik 281,89 Eur (685,52 Eur – 403,63 Eur)). Apeliantė turėtų patikslinti savo ieškinio reikalavimą ir aiškiai nurodyti prašomą priteisti sumą ir už kokį laikotarpį (suma turėtų atitikti per tą laikotarpį susidariusį įsiskolinimą) bei pateikti tai pagridžiančius įrodymus, įvertinant atsakovės motyvus dėl galimo dvigubo mokėjimo už tą patį mėnesį;

14.2. kodėl apeliantė prašydama priteisti įsiskolinimą esantį 2018 m. spalio 1 d. (685,52 Eur) iš jo minusuoja 10,32 Eur, kai šis perskaičiavimas atliktas jau spalio mėnesį ir kaip matyti iš buto apyvartos žiniaraščio ši suma minusuota iš spalio mėnesį priskaičiuoto mokesčio;

14.3. ar 2017 m. sausio 1 d. įsiskolinimo likutis yra 403,63 Eur (pagal buto apyvartos žiniaraštį – „likutis pradžiai“), ar 448,10 Eur (kaip nurodė pirmosios instancijos teismas; pagal buto apyvartos žiniaraštį – „likutis pabaigai“); ar 2018 m. spalio 1 d. įsiskolinimo likutis yra 685,52 Eur (pagal buto apyvartos žiniaraštį – „likutis pradžiai“), ar 693,24 Eur (kaip nurodė pirmosios instancijos teismas; pagal buto apyvartos žiniaraštį – „likutis pabaigai“). Šios aplinkybės yra reikšmingos, jeigu apeliantės reikalavimas bus priteisti įsiskolinimą tik už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 1 d.

15. Perdavus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, kaip neturintys reikšmės apeliacinės instancijos teismo sprendimui.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Evaldas Burzdikas