Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Ž. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 6 klasių išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), šiuo metu laikomas Kauno tardymo izoliatoriuje, teistas 3 kartus:

1. 2006 m. lapkričio 15 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį, paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 (dviem) metams, paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas, įpareigojant 9 (devynis) mėnesius nuo 22 val. iki 6 val. būti nustatytoje gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) specializuotuose vaikų auklėjimo ir globos namuose, mokytis, bei uždrausta bendrauti su nuosprendyje nurodytais asmenimis. 2007 m. liepos 5 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi, laisvės atėmimo bausmės atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę. 2008 m. birželio 2 d. paleistas iš Nepilnamečių tardymo izoliatoriaus - pataisos namų atlikęs laisvės atėmimo bausmę;

2. 2009 m. liepos 23 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 11 (vienuolikai) mėnesių. 2009 m. lapkričio 10 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BVK 157 straipsniu paleistas lygtinai prieš terminą neatlikus 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių 17 (septyniolikos) dienų laisvės atėmimo bausmės, uždraudžiant išeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, įpareigojant registruotis bausmės vykdymą prižiūrinčioje institucijoje keturis kartus per mėnesį;

3. 2010 m. spalio 13 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 294 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dviem) metams (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2009 m. liepos 23 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme visiško sudėjimo būdu, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 (trims) metams, paleistas 2013 m. liepos 24 d. atlikęs bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (BK redakcija, galiojusi iki 2013 m. liepos 13 d.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė

kaltinamasis Ž. A. 2013 m. kovo 23 d., apie 13.30 val., savo namuose esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaune, metė į savo motiną R. A. puodelį, padarydamas pjautinę žaizdą ir poodinę kraujosruvą dešinėje blauzdoje, tokiu būdu jis nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios savo motinos R. A., sveikatą.

Kaltinamasis Ž. A. savo kaltę pripažino visiškai, pareiškė, kad jis tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju kaltinamasis parodė, kad savo kaltę jis pripažįsta visiškai, 2013 m. kovo mėnesį, apie 13 val., pas jį į namus buvo atėjęs jo draugas K.. Grižus mamai R. A., jo draugas išėjo, o mama pradėjo jam priekaištauti, kodėl jis veda į namus draugus, rėkė ant jo. Jis supyko ir metė puoduką į sieną, puoduko šukės prakirto mamai koją (1 t., b. l. 34). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, pareiškė, kad jis mamos sužaloti nenorėjo, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, žada daugiau nenusikalsti.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo Ž. A. prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodoma įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusioji R. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013 m. kovo 23 d., apie 13.30 val., jį sugrįžo į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini), Kaune, namuose pas sūnų Ž. A. buvo atėjęs draugas, kuris rankoje turėjo skardinę alaus. Kai ji pradėjo priekaištauti sūnui dėl jo draugo atėjimo, sūnus nuėjo į virtuvę, paėmė nuo stalo puodelį ir metė jį jai, stovinčiai koridoriuje, į koją. Puodelis sudužo ir jo šukė perpjovė jos dešinę koją. Po sužalojimo ji skambino policijai, sūnus tai išgirdęs pabėgo. Atvyko policija ir greitoji pagalba, medikai išvežė ją į ligoninę, kur jai buvo susiūta koja (1 t., b. l. 7 - 8).

2013 m. kovo 23 d. protokole – pareiškime R. A. nurodė, kad 2013 m. kovo 23 d., apie 13 val. 30 min., bute adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kilo konfliktas su jos sūnumi, kurio draugas buvo atnešęs į namus alaus. Konflikto metu jos sūnus Ž. A. metė jai į koją puoduką, puodukas sudužo, jo šukė perpjovė jai koją (1 t., b. l. 3).

2013 m. kovo 23 d. įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo nustatyta, apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Kaune, pateikta įvykio vietos apžiūros schema (1 t., b. l. 4 - 6).

2013 m. gegužės 16 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G803/13(02) nurodyta, kad įvykio metu R. A. konstatuota pjautinė žaizda, poodinė kraujosruva dešinėje blauzdoje, padarytos aštriu pjaunančiu daiktu, vieno trauminio poveikio pasėkoje, sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 13).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį yra galima tik už fizinio skausmo sukėlimą, konkrečiais, straipsnio dispozicijoje nurodytais alternatyviais veiksmais: arba mušimu, arba kitokiu smurtavimu. Mušimas ar kitoks smurtavimas BK 140 straipsnio prasme reiškia poveikį į žmogaus kūną, siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant, tempiant ir panašiai.

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma – paties kaltinamojo Ž. A. visišku kaltės pripažinimu bei įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio nustatyta tvarka – nukentėjusiosios R. A. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, specialisto išvada, ištirtais rašytinais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis Ž. A. 2013 m. kovo 23 d., apie 13.30 val., savo namuose esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaune, metė į savo motiną R. A. puodelį, padarydamas pjautinę žaizdą ir poodinę kraujosruvą dešinėje blauzdoje, tokiu būdu jis nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios savo motinos R. A., sveikatą.

Kaltinamojo Ž. A. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo padaryta veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (BK redakcija, galiojusi iki 2013 m. liepos 13 d.), požymius.

Civilinis ieškinys.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 55,09 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, patirtos dėl nukentėjusiosios R. A. gydymo, priteisimo iš kaltinamojo Ž. A.. Civilinis ieškovas kaltinamojo nusikalstamais veiksmais patyrė turtinę žalą, kuri atsirado dėl tyčinių neteisėtų kaltinamojo veiksmų, jo nusikalstama veika tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su civilinio ieškovo patirta turtine žala, civilinis ieškinys pagrįstas pateiktais rašytiniais įrodymais (1 t., b. l. 25 – 28), kaltinamojo pripažįstamas, todėl tenkintinas.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 - 61 straipsnių nuostatomis.

Kaltinamojo Ž. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis Ž. A. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, kaltės forma – netiesioginė tyčia.

Skirdamas Ž. A. bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, teisiamas ketvirtą kartą, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į tai, kad jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, į tai, kad nusikaltimas sunkių pasekmių nesukėlė, tačiau sistemingas nusikalstamų veikų darymas tapo jo gyvenimo būdu, todėl daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina įstatymo sankcijoje numatytos jos vidurkio dydžio laisvės atėmimo bausmė.

Kadangi kaltinamasis Ž. A. buvo pasislėpęs nuo teismo, jam buvo paskelbta paieška, Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. nutartimi, Ž. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti buvo pakeista į suėmimą, buvo paskelbta jo paieška, jis tik 2020 m. liepos 2 d. Jungtinės Karalystės buvo parvežtas į Lietuvą, jis išsituokęs, nedirba, nėra susaistytas darbo ir šeimos santykiais, teisiamas ketvirtą kartą, prieš tai yra atlikęs teismo paskirtą trejų metų laisvės atėmimo bausmę, kadangi nesilaikė paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, taigi manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo nėra pagrindo, todėl taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, nėra pagrindo.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamojo byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio nustatyta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam Ž. A. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 303 – 308 straipsniais, 312 straipsniu, teismas

nusprendė:

Ž. A. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirti Ž. A. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo Ž. A. sulaikymo dienos įsiteisėjus nuosprendžiui.

Kaltinamajam Ž. A. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos priteisimo patenkinti visiškai ir priteisti iš Ž. A. 55,09 Eur (penkiasdešimt penkis eurus 9 ct) nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos naudai.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.