Vilniaus apygardos teismo nutartis

2. Šiaulių apylinkės teismas (toliau – ir pirmosios instancijos teismas) 2025 m. vasario 18 d. nutartimi ieškovo ieškinį atsisakė priimti.

3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovo pateikti ieškinio argumentai yra lakoniški, vos keli sakiniai, nėra pateikta beveik jokių argumentų, skaičiavimų, kodėl būtent tokias išieškotinas sumas, susidariusias iš darbo santykių, ieškovas įvardina. Pagal savo turinį ieškinys atrodo kaip pateiktas vien tik tam, kad nebūtų praleistas įstatymo numatytas tam terminas. Iš LITEKO sistemos matyti, kad pateikti 4 iš esmės analogiški tokie ieškiniai.

4. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad ieškovas formuoja reikalavimą dėl jam tariamai neapmokėtų mokymų, tačiau nurodo, kad jie neapmokėti dar nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. Per tiek metų ieškovas turėjo įsivertinti tokią aplinkybę, tačiau jokių reikalavimų atsakovei dėl to nereiškė, taip pat per 3 mėnesius nesikreipė į darbo ginčų komisiją (toliau – ir DGK) su prašymu išnagrinėti darbo ginčą. Tokį savo reikalavimą ieškovas net ir DGK pateikė pavėluotai, kas konstatuota ir DGK sprendime. Teismui faktiškai reiškiamas reikalavimas, kuris nebuvo įstatymo nustatytu terminu pareikštas DGK, todėl gali būti nenagrinėjamas teisme, nesilaikius išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu. Dėl tokių aplinkybių ieškovas jokių argumentų bei įrodymų nepateikė.

5. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovas pateikė skaičiavimus, kiek atsakovas jam skolingas už mokymus, tačiau nepateikė įrodymų nei dėl 1 val. darbo užmokesčio dydžio, nei kad mokymai apskritai vyko, nei kad jie truko tokį kiekį valandų, koks nurodomas skaičiavime. Ieškovas nurodo labai didelius valandų, tariamai praleistų mokymuose, skaičius. Skaičiavimuose nurodoma, kad atliekant testus buvo sugaišta nuo 24 iki 48 val., mažiausias skaičius yra 16 val. Pirmosios instancijos teismo nuomone, sunkiai tikėtina, kad ieškovas tiek laiko praleido spręsdamas testus dėl mokymų, kadangi jokie tokio pobūdžio mokymai netrunka tiek ilgai ir dar reisų metu, kai kuriais atvejais – netgi per vieną dieną. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad jam nebuvo mokama už tuos laikotarpius, kai jis atlikdavo teisės aktų numatytus priverstinius sustojimus poilsiui, ir kurių metu teigia dalyvavęs mokymuose, kadangi tokie laikotarpiai įeina į komandiruotės (reiso) laikotarpį ir yra apmokami.

6. Pirmosios instancijos teismas pastebėjo, kad pagal DGK sprendimą buvo patenkintas toks ieškovo reikalavimas, kokį jis buvo suformulavęs DGK. Sprendime nėra nurodyta, kad dėl kažkokių priežasčių ar motyvų reikalavimas dėl netesybų tenkinamas tik iš dalies, nurodyta, kad yra tenkinamas ieškovo reikalavimas dėl netesybų. Tai reiškia, kad buvo patenkintas toks reikalavimas, kokį ieškovas buvo suformulavęs bylos nagrinėjimo metu. Atitinkamai ieškiniu reiškiamas reikalavimas yra naujas, nenagrinėtas DGK, todėl negali būti nagrinėjamas teisme, nesilaikius išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.

7. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad DGK kaip netesybas skaičiavo visą 1 826, 46 Eur ieškovo vidutinį darbo užmokestį, už 4,84 mėnesio, nors su ieškovu buvo uždelsta atsiskaityti mažesne nei ši suma, tik 1 481, 14 Eur. Įrodymų apie mokesčius ir skaičiavimus ieškovas nepateikė, todėl nėra visai aišku, ar DGK atliko teisingus skaičiavimus, atsižvelgiant į DK 147 straipsnio 2 dalyje numatytą taisyklę, ir ar tokiu atveju apskritai yra pagrindas reikšti tokį papildomą reikalavimą dėl vos daugiau nei dar vieno mėnesio netesybų.

8. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad UAB „Trasis“ 2025 m. sausio 10 d. sprendimo neskundė, ieškovas, vadovaudamasis DK 232 straipsnio 1-2 dalies normomis, be jokios papildomos procesinės rizikos galėtų gauti iš atsakovo papildomas baudas (netesybas), skaičiuotinas po darbo ginčų komisijos 2025 m. sausio 10 d. sprendimo priėmimo, ir jam nereikėtų įrodinėti jokių papildomų aplinkybių.

9. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad teismas neprivalo ir neturi teisės už ieškovą formuluoti jo procesinius dokumentus, smulkiai nurodyti viską, kas turėtų būti ieškinyje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nėra pagrindo nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, kadangi iš esmės turi būti rengiamas visai naujas dokumentas, pagal kriterijus, nurodytus nutartyje ir CPK. Taip pat galima laikyti, kad tokio turinio ieškinys tiesiog nenagrinėtinas teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).