- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-04-23
- Bylos Nr.
- 1A-222-290-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgis Kiškis (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Jonas Furmanavičius
- Nuteistasis
- R. O.
- Nukentėjusysis
- O. O.
- Advokatai
- Artūras Bauža
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jurgio Kiškio, teisėjų: Jono Furmanavičiaus, Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistajam R. O., jo gynėjai advokatei Vilmai Petrauskienei, nukentėjusiajam O. O., jo atstovui advokatui Artūrui Baužai, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. O. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 25 d. nuosprendžio, kuriuo R. O. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p. laisvės atėmimu 8 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Iš R. O. priteista nukentėjusiajam O. O. 500 Lt atstovavimo (proceso) išlaidoms atlyginti ir 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 498,80 Lt Valstybinei ligonių kasai už nukentėjusiojo gydymą.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
R. O. nuteistas už tai, kad jis 2006 m. kovo 11 d., apie 10 val. 30 min., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, rankomis sudavė keturis smūgius savo nepilnamečiui sūnui O. O. į galvą, tuo nukentėjusiajam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, kuris pasireiškė muštine žaizda viršutinės lūpos kairėje pusėje, galvos smegenų traumine liga, lengva forma, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo Prienų rajono apylinkės teismo 2008-01-25 nuosprendį kaip neteisėtą ir nepagrįstą panaikinti bei priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Apelianto teigimu, teismas netinkamai įvertino byloje esančius faktinius duomenis ir padarė neteisingą išvadą dėl jo kaltės, be to, nepagrįstai konstatavo, jog jo kaltė neabejotinai yra įrodyta nukentėjusiojo O. O. bei liudytojos D. O. parodymais. Anot nuteistojo, nukentėjusiojo O. O. parodymai nenuoseklūs, tai yra kiekvienoje apklausoje jis nurodo skirtingą jam suduotų smūgių skaičių bei lokalizaciją, o liudytojos D. O. parodymai turėjo būti vertinami kritiškai, nes ji yra suinteresuota bylos baigtimi, jos parodymai taip pat nenuoseklūs. Be to, anot apelianto, teismas nepagrįstai kritiškai vertino liudytojų E. O., S. T. ir N. B. parodymus, neteisingai įvertino ir liudytojos O. P. parodymus, padarydamas išvadą, kad jos parodymai patvirtina nuteistojo kaltę. Nuteistojo tvirtinimu, medicinos eksperto išvada yra nepakankamas jo kaltės įrodymas, nes pastarasis 2006-03-15, tai yra po įvykio praėjus keturioms dienoms, nukentėjusiojo apžiūros metu nekonstatavo jokių kraujosruvų smilkinio ar galvos kairės pusės srityje. Nuteistasis teigia, jog teismas nepagrįstai vertino ir garso įrašus, kurie nebuvo pateikti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, nebuvo tinkamai įforminti, be to, nesant balso pavyzdžių, nebuvo galimybės identifikuoti balsus, neaišku, kokios dienos įrašas ir kas tame konflikte dalyvavo. Apelianto teigimu, byloje nėra neginčijamų jo kaltės įrodymų, o iš byloje esančiųjų galima daryti tik prielaidas.
Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjos prašymus apeliacinį skundą patenkinti, prokurorės, nukentėjusiojo bei jo atstovo prašymus skundą atmesti bei ištyrusi byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Nuteistojo R. O. kaltė pagrįsta nuosprendžio aprašomojoje dalyje išanalizuotais įrodymais, tai yra nukentėjusiojo O. O., liudytojų D. O., O. P., E. O., iš dalies liudytojo N. B. parodymais bei kitais byloje surinktais ir teismo posėdyje ištirtais rašytiniais įrodymais. Kolegija daro išvadą, kad šių asmenų parodymais teismas nuosprendį grindė pagrįstai, nes jie yra nuoseklūs, atitinka faktines bylos aplinkybes. Liudytojos E. O. parodymus, duotus teisme ir ikiteisminio tyrimo metu 2006-03-27, teismas pagrįstai įvertino kritiškai, kaip duotus dėl tėvo įtakos jai pokalbiu ir dovanomis, šiam grįžus iš užsienio. Be to, teismas pagrįstai nesivadovavo ir liudytojo S. T. parodymais, kadangi jis kaip apelianto draugas nuteistąjį, priešingai nei visi kiti liudytojai, neteisingai apibūdino kaip ramų ir taikų žmogų.
Nepagrįstas yra apeliacinio skundo argumentas, jog medicinos eksperto išvada yra nepakankamas nuteistojo kaltės įrodymas, nes 2006-03-15, tai yra po įvykio praėjus keturioms dienoms, nukentėjusiojo apžiūros metu nebuvo konstatuota jokių kraujosruvų smilkinio ar galvos kairės pusės srityje. Visų pirma, nuteistajam netgi nebuvo inkriminuojami tokie nusikalstami veiksmai, kurių pasekoje nukentėjusiajam būtų nustatytos kraujosruvos smilkinio ar galvos kairės pusės srityje, kaip teigiama apeliaciniame skunde, juolab, kad teismo posėdyje dalyvavęs medicinos ekspertas L. U. patvirtino duotą išvadą, jog O. O. buvo padaryta muštinė žaizda viršutinėje lūpoje iš kairės pusės, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, buvo galvos smegenų trauminė liga, ūmus periodas, lengva forma, kas vertintina kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Taigi teismas pagrįstai nuteistojo kaltę patvirtinančiu įrodymu pripažino specialisto išvadą, o taip pat ir garso įrašą, kuris buvo išklausytas teismo posėdžio metu (t.2, b.l. 85-86), bei pokalbių įrašų dokumentus. Tiek garso įrašas, tiek ir prie baudžiamosios bylos prijungti pokalbių įrašų dokumentai nėra esminiai nuteistojo R. O. kaltę patvirtinantys įrodymai, o tik papildantys kitus įrodymus, kuriais teismas, kaip jau buvo minėta, pagrįstai grindė apkaltinamąjį nuosprendį. Be to, ir pats nuteistasis teismo posėdžio metu neneigė, jog garso įraše užfiksuotas būtent jo balsas, tik apeliaciniame skunde tvirtina, jog nebuvo galimybės identifikuoti balsus. Taigi šiuo apeliacinio skundo motyvu nuteistasis prieštarauja savo paties pozicijai, kurios jis laikėsi teismo posėdžio metu.
Apylinkės teismas, viseto aspektu įvertinęs minėtuosius įrodymus, o taip pat kitus procesiniuose dokumentuose užfiksuotus objektyvius duomenis, o ne prielaidas, kaip tvirtinama apeliaciniame skunde, padarė pagrįstą išvadą, jog būtent R. O. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog pirmosios instancijos teismas padarė šiuos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus:
Lietuvos Respublikos BPK 255 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Prienų rajono apylinkės teismo 2006-12-14 nutarties perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje (t. 1, b.l. 99) įžanginėje bei rezoliucinėje dalyse nurodoma, kad R. O. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 3 d., nors baudžiamajame įstatyme tokia norma netgi nėra numatyta. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad R. O. kaltinimas buvo pateiktas taipogi netiksliai nurodant pastarojo padarytos veikos kvalifikaciją pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnį, tačiau 2007-02-12 prašymu prokuroras prašė teismo leisti patikslinti R. O. nusikalstamos veikos kvalifikaciją, nurodant, kad jo padarytoje veikoje yra požymiai nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p., kitoje dalyje kaltinamojo akto nekeisti.
Teismo posėdžio protokole (t.2, b.l. 131) užfiksuota, jog teisėja, supažindinusi proceso dalyvius su prokuroro prašymu dėl kaltinimo patikslinimo, įteikė jo nuorašus kaltinamajam ir nukentėjusiajam bei, išklausiusi teismo posėdyje dalyvavusių asmenų nuomones dėl jo prijungimo prie baudžiamosios bylos, nutarė jį prie bylos prijungti.
Be to, visų teismo posėdžių protokolų įžanginėje dalyje, o taip pat ir teismo 2007-12-21 nutartyje dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo bei kaltinamojo R. O. atvesdinimo į teismo posėdį neteisingai nurodoma, jog R. O. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 3 d.
Motyvuojamoji dalis
Kolegija konstatuoja, jog minėti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai nesukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutarė:
nuteistojo R. O. apeliacinį skundą atmesti.