- Teismas
- Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-15
- Bylos Nr.
- II-248-1111/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-38-3-00023-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Dainius Gecevičius (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. O.
- Nukentėjusysis
- I. O.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariatas
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam V. O., jo atstovui advokatui Sauliui G. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo V. O. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato 2021 m. birželio 7 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 84-ANR N-292-2021.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK Skuodo r. PK) Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas A. A. 2021 m. birželio 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 84-ANR_N-292-2021 V. O. paskyrė administracinę nuobaudą – 60 Eur baudą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2021 m. gegužės 24 d. 20.30 val. V. O. savavališkai su traktoriumi atvažiavo į I. O. nuosavybės teise priklausantį gyvenamojo namo kiemą, adresu (duomenys neskelbtini), sodybos kieme be I. O. leidimo prisikabino šienapjovę, vaikščiojo po I. O. priklausančius pastatus, nešėsi I. O. priklausančius daiktus, nepadarydamas esminės žalos I. O. teisėms ir teisėtiems interesams. Pažeidimą metų laikotarpyje padaro trečią kartą.
Šalies argumentai
V. O. pateikė skundą dėl 2021 m. birželio 7 d. nutarimo, prašo jį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Nurodė, kad V. O. apkaltintas nekonkrečių veiksmų atlikimu: nurodoma, kad vaikščiojo po I. O. nuosavybės teise priklausančius pastatus, nešėsi I. O. priklausančius daiktus, tačiau konkrečiai nei pastatai, nei daiktai nenurodyti.
Tiriant bylą nesiimta veiksmų siekiant nustatyti šienapjovės priklausomybę nuosavybės teise ir jos atsiradimo I. O. priklausančioje namų valdoje aplinkybių. Tokių aplinkybių tyrimas būtinas, nes tik nustačius, kad šienapjovė nuosavybės teise priklauso I. O., arba, kad V. O. be teisėto pagrindo laikė jam priklausančią šienapjovę yra pagrindas jį patraukti atsakomybėn ir nebūtinai už administracinio nusižengimo pagal ANK 518 straipsnį padarymą.
2021 m. kovo 30 d. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmai priėmė nutartį dėl V. O. skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kurioje V. O. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 518 straipsnį. Teisme nagrinėjant bylą pagal V. O. skundą I. O. apklausta kaip nukentėjusioji pripažino, kad 2020 m. gruodžio 14 d. pateikė antstolei E. M. pranešimą, kad V. O. išsikėlė iš jai priklausančių patalpų ir jo pagrindu antstolė priėmė patvarkymą nebevykdyti priverstinio V. O. iškeldinimo iš I. O. patalpų. Tai reiškia, kad teismo 2020 m. rugpjūčio 5 d. sprendimas dėl V. O. iškeldinimo buvo įvykdytas. Duodama paaiškinimus I. O. pripažino, kad nutraukus priverstinius vykdymo veiksmus, ji sutiko, kad V. O. laikinai laikytų kai kuriuos jam priklausančius daiktus jai priklausančioje sodyboje. Tokiu būdu I. O. ir V. O. sukūrė civilinius teisinius santykius. Tokiais atvejais teismų praktika juos vertina kaip nuomos, neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) teisinius santykius. Tokių panaudos civilinių teisinių santykių buvimą patvirtino pati I. O. paduodama teismui ieškinį dėl panaudos sutarties nutraukimo ir V. O. priverstinio iškeldinimo (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Tokiu ieškiniu I. O. prašė nutraukti panaudos santykius su V. O. atsiradusius iki teismo sprendimo byloje priėmimo, t. y. iki 2020 m. rugpjūčio 5 d. I. O. pripažinus, kad po teismo sprendimo priverstinio vykdymo nutraukimo dėl V. O. iškeldinimo, jai leidus laikinai laikyti daiktus, panaudos teisiniai santykiai su V. O. buvo sukurti iš naujo, t. y. V. O. daiktams, likusiems po vykdomosios bylos nutraukimo I. O. sodyboje, 2020 m. rugpjūčio 5 d. teismo sprendimas nebegali būti taikomas. V. O. teisėtai laikius šienapjovę I. O. namų valdoje jo veiksmai pasiimant šienapjovę nesudaro savavaldžiavimo pagal ANK 518 straipsnį sudėties subjektyvinės pusės.
Be to, tarp V. O. ir I. O. susiklosčiusius civilinius teisinius santykius patvirtina 2018 m. vasario 20 d. ir 2020 m. rugpjūčio 5 d. teismo sprendimai dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo pasekmių bei dėl panaudos sutarties nutraukimo ir priverstinio iškeldinimo. 2021 m. birželio 8 d. Plungės apylinkės teismo nutartimi priimtas V. O. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo pasekmių (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Tokiu būdu minėti teismų sprendimai patvirtina tarp V. O. ir I. O. kylančius civilinio teisinio pobūdžio nesutarimus, kuriuos I. O. siekia spręsti administracinio nusižengimo teisės priemonėmis.
Atsiliepimas
Klaipėdos AVPK Skuodo r. PK pateikė atsiliepimą į V. O. skundą. Nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti. Šiuo atveju tikra ar tariama V. O. teisė daryti aukščiau nurodytus veiksmus nusižengimo inkriminavimui neturi jokios reikšmės, kadangi tokią tikrą ar tariamą V. O. teisę ginčija buvusi sutuoktinė I. O., kuri yra vienintelė sodybos, adresu (duomenys neskelbtini), savininkė. V. O. veiksmų vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Konstitucija garantuoja žmogaus teisę į nuosavybę ir jos apsaugą, todėl turto savininkė I. O. pagrįstai turi teisę neįsileisti nepageidaujamų asmenų į savo nuosavybę. V. O. būtent ir pažeidė Konstitucines I. O. teises. V. O. esminės žalos nepadarė, nes priešingu atveju būtų buvusi ne administracinio nusižengimo byla, o ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 294 straipsnį (savavaldžiavimas).
V. O. yra veiksnus ir pakaltinamas, suaugęs asmuo, turintis gyvenimiškos patirties, todėl puikiai suvokė, kad daro pavojingą veiką. Už analogiškus veiksmus (savavaldžiavimą) V. O. administracinėn atsakomybėn metų laikotarpyje buvo traukiamas trečią kartą. V. O. puikiai žinodamas aukščiau nurodytas aplinkybes bando nepagrįstai išvengti administracinės atsakomybės. V. O. neturi jokio teisinio pagrindo būti ar lankytis adresu (duomenys neskelbtini) ir kelti pretenzijas ar sąlygas turto savininkei I. O..
Nukentėjusiosios I. O. atstovė advokatė V. P. pateikė rašytinius paaiškinimus dėl V. O. skundo. Nurodė, kad su skundu nesutinka, mano, kad skundžiamas nutarimas turėtų būti paliktas nepakeistas. Pasiaiškinime dėl padaryto administracinio nusižengimo V. O. pripažįsta, kad 2021 m. gegužės 24 d. 20:30 val. buvo I. O. nuosavybės teise priklausančioje sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini), kur atvykęs prie traktoriaus prisikabino šienapjovę. Taip pat nurodo, kad jis I. O. anksčiau buvo sakęs, kad reikalui esant pasiims šienapjovę, tačiau atskiro leidimo nebuvo gavęs.
2018 m. vasario 20 d. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų sprendimu nutraukta santuoka tarp I. O. ir V. O. bendrų jų sutikimu ir padalintas bendras turtas. I. O. asmeninės nuosavybės teise atiteko gyvenamasis namas ir pagalbinio ūkio pastatai, taip pat 7,49 ha žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini).
V. O. pažeidžiant I. O. teisę laisvai disponuoti po santuokos nutraukimo jai atitekusiu turtu, I. O. kreipėsi į Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus dėl jo ir jo sugyventinės, jos vaikų iškeldinimo. 2020 m. rugpjūčio 5 d. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmai priėmė sprendimą iškeldinti atsakovą V. O., B. D. ir jos nepilnametę dukrą L. S. su visais jiems priklausančiais daiktais iš I. O. priklausančių patalpų, adresu (duomenys neskelbtini).
V. O. nuosavybės teise turėdamas gyvenamąjį namą su pagalbiniais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), nevykdė teismo sprendimo, todėl I. O. buvo priversta kreiptis į antstolės E. M. kontorą dėl priverstinio V. O. iškeldinimo. 2020 m. gruodžio 15 d. antstolė E. M. organizavo priverstinį V. O. iškeldinimą iš I. O. priklausančių pastatų. V. O., nelaukdamas priverstinio iškeldinimo, informavo antstolę, kad išsikėlė iš I. O. priklausančių pastatų. Antstolė pranešė I. O., kad V. O. perduos patalpų raktus ir ji turėtų nuvykti juos pasiimti, kad traktorių „Jumz“ ir obliavimo stakles V. O. pasiims vėliau.
2021 m. gegužės mėn. V. O. ne kartą buvo raginamas iš I. O. priklausančios sodybos pasiimti traktorių ir obliavimo stakles. 2021-05-24 I. O. išnešė obliavimo stakles iš ūkinio pastato ir pastatė kieme ir informavo V. O., kad jas pasiimtų. V. O. įvairiais necenzūriniais išvadinęs I. O., užuot išsigabenęs obliavimo stakles į savo namus, jas įnešė atgal į I. O. priklausantį ūkinį pastatą (šias aplinkybes patvirtina I. O. pateiktas jos ir V. O. susirašinėjimas žinutėmis, taip pat fotonuotraukos, kurie pridedami). Taigi V. O. jam priklausančio turto: traktoriaus „Jumz“ ir obliavimo staklių tyčia neišsigabenęs iš I. O. sodybos, nors po priverstinio iškeldinimo, informavo antstolę E. M., jog šį turtą išsiveš, piktybiškai, neatsižvelgdamas į I. O. reikalavimą, toliau savavaldžiauja, nes jo įsitikinimu, ši sodyba yra jo tėvų palikimas ir priklauso jam, taip paneigdamas Plungės apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. sprendimo, pagal kurį gyvenamasis namas su pagalbiniais ūkio pastatais atiteko I. O. asmeninės nuosavybės teise, privalomumą ir vykdytinumą. Manytina, kad V. O. siekia klaidinti teismą, teigdamas, kad teismo nutartimi yra priimtas jo prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eA2-2174-1054/2021. 2021 m. birželio 30 d. nutartimi Plungės apylinkės teismas atmetė pareiškėjo V. O. prašymą dėl proceso atnaujinimo.
Be to, paneigtinas V. O. teiginys, kad jis anksčiau buvo sakęs, kad pasiims šienapjovę. V. O. visą kitą turtą, kuris nebuvo įtrauktas į santuokos nutraukimo pasekmių sutartį ir kurį pageidavo pasiimti, pasiėmė. Kaip nurodoma antstolės E. M. 2020 m. lapkričio 25 d. patvarkymo dėl iškeldinimo iš patalpų Nr. Sj-71300 rezoliucinės dalies 4 punkte, iškeldinimo metu iškeldinamajam nedalyvaujant arba jam atsisakant pasiimti iškeldinamą turtą, turtas bus įrašomas į turto aprašą ir esant galimybei įkainojamas, jo saugotoju bus paskirta išieškotoja I. O., kuri ir esant minėtoms aplinkybėms, turės pasirūpinti daiktų supakavimu bei priemonėmis daiktų pakavimui. Kaip minėta pirmiau, traktorius ir obliavimo staklės liko I. O. sodyboje, o visą kitą jam priklausantį turtą V. O. pasiėmė. Turto aprašas nebuvo sudarytas, taigi laikytina, kad V. O. priklausančio turto, išskyrus traktorių ir obliavimo stakles, I. O. sodyboje neliko.
Asmens teisė į nuosavybę yra viena iš pamatinių visuomenės vertybių ir ji yra įtvirtinta bei saugoma Lietuvos Respublikos Konstitucijos (pvz., asmens teisė į nuosavybę ir jos neliečiamumas, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 24 straipsniai). Be to, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 straipsnyje taip pat numatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymu bei kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti.
Nukentėjusiąja pripažinta I. O., jai nuosavybės teise priklausančiuose pastatuose, adresu (duomenys neskelbtini), negyvena. Ji, kaip savininkė, turėdama pareigą rūpintis nekilnojamuoju turtu, saugoti ir prižiūrėti jį taip, kad nebūtų padaryta žala ir būtų apsaugotas jos turtas nuo trečiųjų asmenų, pakeitė durų spynas, įrengė vaizdo stebėjimo kameras. Vis dėlto, nepaisant I. O. įspėjimų, kad V. O. nesilankytų jos sodyboje, kad dėl jo neteisėtų veiksmų ji kreipsis į policiją, jos nurodymų nevykdė, vaikščiojo po I. O. privačią valdą, jai nuosavybės teise priklausančius pastatus, t. y. tyčia savavaldžiavo be savininko leidimo įeidamas į I. O. priklausančius pastatus, nepadarydamas esminės žalos turto savininko teisėms ir teisėtiems interesams. V. O., be I. O. sutikimo įsibraudamas į jai nuosavybės teise priklausančias patalpas, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį, kuriame nustatyta, kad nuosavybė neliečiama.
Teismo posėdyje V. O. parodė, kad I. O. buvo leidusi laikyti šienapjovę 2019 m. ir 2020 m. Šiemet nuvažiavo ir pasiėmė šienapjovę, nes buvo sakęs, kad pasiims. Dėl leidimo nieko nebuvo sakęs. Šienapjovė priklauso jam su B. Po pastatus niekas nevaikščiojo. Jokių I. O. daiktų nesinešė, tik pasiėmė vielos galą iš po pastogės, užsikišti, kad nenukristų vežant. Sodyboje yra likę įvairių jo daiktų. Taip pat traktorius yra paliktas, subadytos padangos, neužsiveda.
Teismo posėdyje I. O. parodė, kad šienapjovė priklauso jai, tačiau nebuvo įtraukta į santuokos nutraukimo metu dalijamą turtą. V. O. išsikraustydamas pasiėmė visus savo daiktus, išskyrus traktorių ir obliavimo stakles. Per vaizdo stebėjimo kameras matė, kad V. O. atvažiavo, vaikščiojo po daržinę, nešėsi kažkokius geležius. Dėl leidimo visiškai nieko nebuvo, nei klausta, nei perspėta. Nešėsi geležinius strypus, 2-3 m ilgio, kelis vienetus. Pirmyn atgal vaikščiodamas daržinėje prabuvo apie 15 min. V. O. daiktų sodyboje laikyti neleidžia, kiek kartų prašė, kad pasiimtų, tačiau savavaliauja, nepaiso jos, nei policijos. Dėl šio įvykio policijoje nebuvo apklausta dėl aplinkybių tikslinimo dėl vaikščiojimo po pastatus dėl daiktų nešimo. Obliavimo staklės buvo išneštos į lauką, kad jas pasiimtų, tačiau V. O. jas įnešė į kitą daržinę. Kai V. O. rašo žinutes, kad pasiimtų savo daiktus būna iškeikiama, iškoliojama necenzūriniais žodžiais. Vaizdo įrašų policijai nebuvo pateikusi.
Teismo posėdyje liudytoja Klaipėdos AVPK Skuodo r. PK Veiklos skyriaus tyrėja J. U. parodė, kad administracinio nusižengimo protokolą surašė pagal I. O. pareiškimą, vaizdo kamerų įrašus, V. O. prisipažinimą. Konkrečiai neaišku kokius daiktus nešėsi I. O., nes kamerose nesimatė, o I. O. nebuvo nurodžiusi. Neaišku kokie daiktai, kiek daiktų ir kam priklauso. Negalėjo pasakyti, kiek buvo pastatų po kuriuos nurodyta, kad V. O. vaikščiojo. Surašė taip, kaip buvo nurodžiusi I. O.. Jokių informacijos patikrinimo veiksmų neatliko. Dėl daiktų V. O. paaiškinimo nebuvo, tikriausiai nebuvo klausta. Dėl pastatų taip pat. Dėl to, kad protokolas surašytas pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį, nors šis straipsnis dalių neturi, parodė, kad tikriausiai pati sistema parenka. Kam priklauso šienapjovė taip pat neaišku, I. O. sakė, kad jai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas ir skundas netenkinamas.
Plungės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu patenkintas I. O. ieškinys ir, be kita ko, V. O. iškeldintas, su visais jam priklausančiais daiktais iš I. O., priklausančių patalpų pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),pastato – malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Atidėtas sprendimo dalies dėl V. O. iškeldinimo vykdymas 1 (vieno) mėnesio laikotarpiui, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, šiuo laikotarpiu suteikiant teisę naudotis I. O. nekilnojamuoju turtu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini). Teismo sprendimas įsiteisėjo 2020 m. rugsėjo 5 d. (administracinėn atsakomybėn traukiamo V. O. atstovo advokato S. G. V. prašymu šios bylos nagrinėjimui išreikalautos administracinio nusižengimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) lapai 29-33).
2020 m. gruodžio 14 d. antstolė E. M. priėmė patvarkymą dėl iškeldinimo veiksmų nebevykdymo, kuriuo nebevykdė V. O. priverstinio iškeldinimo iš pirmiau minėtų I. O. priklausančių patalpų, nes 2020 m. gruodžio 14 d. gautas I. O. pranešimas, kad V. O. išsikėlė iš minėtų patalpų ir ji dėl iškeldinimo pretenzijų neturi (administracinio nusižengimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) lapai 36-37).
Administracinio nusižengimo protokole esančiame V. O. pasiaiškinime nurodyta, kad V. O. pripažįsta, kad 2021 m. gegužės 24 d., apie 20:30 val., buvo I. O. nuosavybės teise priklausančioje sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini), kur atvykęs prie traktoriaus prisikabino šienapjovę. I. O. anksčiau buvo sakęs, kad reikalui esant pasiims šienapjovę, tačiau atskiro leidimo gavęs nebuvo (policijos administracinio nusižengimo bylos lapas 3) .
2021 m. vasario 3 d., 2020 m. liepos 1 d., 2020 m. birželio 18 d. V. O. baustas pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį, pažeidimai padaryti prieš I. O. (policijos administracinio nusižengimo bylos lapai 21-25).
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
Pagal ANK 518 straipsnį savavaldžiavimas – savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams – užtraukia baudą asmenims nuo 16 iki 60 eurų.
Ši norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, t. y. traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn, būtina nustatyti, kokių teisės aktų nuostatas pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, asmuo privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų asmenų teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnis). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų. Tačiau ne visi įstatymo reikalavimų neatitinkantys veiksmai ar veiksmai, kurie nedera su gera morale, protingumo ir teisingumo principais, ar kuriais yra negerbiamos bendro gyvenimo taisyklės, užtraukia administracinę atsakomybę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-451/2011, Nr. 2K-P-267/2011, Nr. 2K-P-183/2012).
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį nuosavybė neliečiama. Nuosavybės teises saugo įstatymai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniai santykiai reglamentuojami vadovaujantis jų subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, sutarties laisvės, nesikišimo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise ir visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principais. Pagal CK 1.137 straipsnio 2 dalį įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Pagal CK 1.138 straipsnį civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas. Pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalį nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymu bei kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. O. su visais jam priklausančiais daiktais iš I. O. priklausančios sodybos, adresu (duomenys neskelbtini), yra iškeldintas Plungės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu, todėl jis neturi teisinio pagrindo lankytis minėtoje sodyboje be I. O. leidimo.
Atmetamas kaip nepagrįstas argumentas, kad I. O. atsisakydama priverstinio V. O. iškeldinimo iš jai priklausančių patalpų pati sutiko, kad V. O. jose gali laikyti savo daiktus ir dėl to V. O. turi teisę atvykti jų pasiimti be I. O. leidimo. I. O. parodė, kad po iškeldinimo V. O. leido laikinai laikyti savo daiktus jos sodyboje, tačiau neleido V. O. be jos žinios savavališkai atvykti į sodybą tų daiktų pasiimti. Tai parodo, kad I. O. ginčija V. O. nurodytą teisę, kad jis gali į I. O. sodybą atvykti be jos leidimo, tačiau V. O. į I. O. valią nereaguoja.
Teismo vertinimu, šiai administracinio nusižengimo bylai neturi reikšmės ir tai, kad V. O. siekė atnaujinti procesą jo ir I. O. santuokos nutraukimo byloje, kurioje minėta sodyba atiteko I. O.. Teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo yra įsiteisėjęs ir jis yra nekvestionuojamas. Tarp kitko, paminėtina, kad Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 1 d. nutartimi Plungės apylinkės teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis, kuria buvo atmestas V. O. prašymas dėl proceso atnaujinimo jo ir I. O. santuokos nutraukimo byloje, palikta nepakeista (b. l. 61-70).
Teismų sprendimais yra nutraukta V. O. ir I. O. santuoka, V. O. iškeldintas iš I. O. sodybos, I. O. valia yra, kad V. O. nesilankytų jos sodyboje be leidimo, todėl nėra pagrindo laikyti, kad tarp V. O. ir I. O. yra susiklostę išimtiniai civiliniai santykiai, kuriuos I. O. sprendžia administracinio nusižengimo teisenos priemonėmis.
Teismas taip pat sprendžia, kad dėl V. O. padaryto administracinio nusižengimo nėra reikšminga ir ta aplinkybė, kam nuosavybės teise priklauso šienapjovė, kurią atvykęs į I. O. sodybą prie traktoriaus prisikabino I. O.. Administracinę atsakomybę V. O. užtraukia vien tai, kad jis, atvykęs pasiimti šienapjovės, pateko į I. O. sodybą be jos leidimo.
Taip pat sistemiškai vertinant bylos duomenų visumą matyti, kad V. O. ir I. O. santykiai yra konfliktiški, V. O. ne kartą yra baustas administracinėmis nuobaudomis dėl to, kad be I. O. leidimo patenka į I. O. priklausančią sodybą, tačiau ir toliau elgiasi taip pat. Teismo vertinimu, tai leidžia daryti išvadą, kad V. O. supranta savo veiksmų neteisėtumą ir nori taip elgtis bei tokiais veiksmais daro žalą I. O. teisėms ir teisėtiems interesams – jos pačios nuožiūra tvarkytis su jai priklausančia nuosavybe.
Apibendrinant byloje nustatytas aplinkybes pripažįstama, kad V. O. veika tinkamai kvalifikuota kaip savavaldžiavimas, jam paskirta ANK 518 straipsnio sankcijos ribose numatyto dydžio bauda, skiriant baudą laikytasi ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatytų baudos skyrimo taisyklių, taip pat atsižvelgta į V. O. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, dėl to skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas ir skundas netenkinamas.
V. O. skunde nurodė, kad jis apkaltintas nekonkrečių veiksmų atlikimu: nurodoma, kad vaikščiojo po I. O. nuosavybės teise priklausančius pastatus, nešėsi I. O. priklausančius daiktus, tačiau konkrečiai nei pastatai, nei daiktai nenurodyti. Šiuos V. O. argumentus teismas pripažįsta iš dalies pagrįstais.
Sprendžiant klausimą dėl asmens administracinės atsakomybės, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu (visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai). Kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, jog administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Be to, vadovaujantis teismų praktikoje pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, grindžiant jo kaltę prielaidomis.
Pagal ANK 567 straipsnio 1 dalį pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal ANK 567 straipsnio 3 dalį tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, taip pat išgauti jo ir kitų administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus ir parodymus smurtu, grasinimais ir kitokiomis neteisėtomis priemonėmis.
V. O. nurodė, kad nevaikščiojo po I. O. pastatus, tačiau I. O. nurodė, kad jis įnešė lauke pastatytas obliavimo stakles į daržinę. Šias aplinkybes patvirtina į bylą pateiktos nuotraukos iš vaizdo stebėjimo kamerų. Kitų pastatų, po kuriuos būtų vaikščiojęs V. O., nenurodė. Taigi, teismo vertinimu, byloje yra duomenys tik apie tai, kad V. O. buvo įėjęs į vieną pastatą, o ne į pastatus. Dėl to ši skundžiamame nutarime nurodyta faktinė aplinkybė patikslintina. Taip pat byloje nėra duomenų apie tai, kokius konkrečius I. O. daiktus nešėsi I. O.. Administracinio nusižengimo tyrimo metu šios aplinkybės nebuvo aiškinamos. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę žinoti kuo tiksliai yra kaltinamas, kad galėtų gintis nuo reiškiamų kaltinimų. Teismas, nagrinėdamas skundą, negali savo iniciatyva papildyti kaltinimą, nes tokiu būdu, išnagrinėjus bylą, joje atsirastų naujos aplinkybės ir būtų pažeista asmens teisė į gynybą. Dėl to ši aplinkybė šalintina iš skundžiamo nutarimo faktinių aplinkybių.
Nukentėjusioji I. O. teismui pateikė duomenis patvirtinančius, kad ji šioje byloje patyrė 200 Eur išlaidas advokatės paslaugoms apmokėti (b. l. 71-72). Teismo posėdyje jos įgaliota atstovė prašė minėtas išlaidas priteisti I. O. iš V. O.. ANK 579 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta nukentėjusiojo teisė naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba. Kadangi V. O. skundas netenkinamas, todėl iš jo išieškomos I. O. minėtos išlaidos advokatės paslaugoms apmokėti (ANK 666 straipsnis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalis).
Skundą atmetant V. O. turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636 straipsniu, 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato 2021 m. birželio 7 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 84-ANR_N-292-2021 nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo V. O. skundo netenkinti, patikslinant faktines aplinkybes taip:
„2021 m. gegužės 24 d. 20.30 val. V. O. savavališkai su traktoriumi atvažiavo į I. O. nuosavybės teise priklausantį gyvenamojo namo kiemą, adresu (duomenys neskelbtini), sodybos kieme be I. O. leidimo prisikabino šienapjovę, vaikščiojo po I. O. priklausantį pastatą, nepadarydamas esminės žalos I. O. teisėms ir teisėtiems interesams. Pažeidimą metų laikotarpyje padaro trečią kartą“.
Išieškoti iš administracinėn atsakomybėn traukiamo V. O. nukentėjusiajai I. O. 200 Eur (dviejų šimtų eurų) išlaidas advokatės paslaugoms apmokėti.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.