Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Marijampolės raj., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 323 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis E. A., būdamas profesinės karo tarnybos karys, tarnaudamas Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnybos jūrų stebėjimo kuopos Nidos jūros stebėjimo posto radiolokacinių sistemų operatorių komandos operatoriumi, tyčia, turėdamas tikslą išvengti tolimesnės karo tarnybos, be pateisinamų priežasčių, ilgiau negu dešimt dienų laikui nuo 2011-08-02 neatvyko į tarnybos vietą LK Karinėse jūrų pajėgose, adresu Naujojo Uosto g.24, Klaipėdoje, kol 2011-10-14 pagal Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministro 2011-10-12 įsakymą Nr.P-1198 „Dėl jrv. E. A. išleidimo į atsargą“ su juo buvo nutraukta profesinės karo tarnybos sutartis ir jis išleistas į atsargą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 38 str. 2 d. 3 p.

Kaltinamasis E. A. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad baigęs bazinius karinius mokymus 2011-04-12 sudarė sutartį su kariuomene dėl profesinės karo tarnybos, prisiekė ginti tėvynę ir jai ištikimai tarnauti bei pradėjo tarnybą Lietuvos kariuomenės Karinėse jūrų pajėgose. 2011 m. liepos mėn. susipyko su gyvenimo drauge ir persipjovė ranką, o po to, nenorėdamas grįžti į tarnybą, nuėjęs melavo gydytojai dėl nugaros skausmų, dėl ko nuo 2011-08-02 gavo nedarbingumo pažymą. Pasibaigus nedarbingumo pažymos galiojimui turėjo vykti į tarnybos vietą, tačiau išvyko į Kauną. Nenorėdamas grįžti į tarnybą dirbo atsitiktinius darbus, planavo išvažiuoti dirbti į užsienį. Žinojo, kad už savavališką pasišalinimą jam gresia baudžiamoji atsakomybė.

Liudytojas V. F. (V. F.) parodė, jog jis yra profesinės karo tarnybos karys, tarnybą atlieka Karo medicinos tarnyboje, yra karo medikas. 2011-07-29 į jį kreipėsi jaunesnysis jūreivis E. A., kuris pristatė VšĮ „Klaipėdos universitetinės ligoninės“ išrašą dėl kairiojo dilbio pjautinės žaizdos, ir paaiškino, kad traumą patyrė dėl nemalonumų asmeniniame gyvenime. Manydamas, kad kariui reikia psichiatro pagalbos, jis nukreipė E. A. į VšĮ „Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialą“ specialisto konsultacijai. Tą pačią dieną E. A. pristatė pažymą, kad psichikos sutrikimų jis neturi. Tuomet jis 2011-08-01 E. A. išrašė nedarbingumo pažymą vienai dienai, kadangi ilgesniam laikui tokios pažymos išrašyti negali. 2011-08-02 E. A. pristatė UAB „Nefridos“ klinikos gydytojos Šerpytienės išduotą pranešimą apie jo nedarbingumą laikotarpiu nuo 2011-08-02 iki 2011-08-08. Apie kario pasitraukimą iš tarnybos sužinojo tik vėliau, kai buvo iškviestas Karo policijos.

Liudytojas I. O. parodė, kad jis yra profesinės karo tarnybos karys, su E. A. kartu tarnavo neilgai - nuo 2011-07-04 iki jo susirgimo. E. A. sirgo savaitę laiko iki 2011-08-07, po to turėjo pasirodyti tarnyboje, tačiau nebepasirodė. Buvo girdėjęs, kad E. A. bandė save žalotis, dėl ko vėliau ir nebeatvyko į tarnybą.

Liudytojas M. P. parodė, kad jis yra profesinės karo tarnybos karys, vykdantis Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų jūrų pakrančių stebėjimo tarnybos Nidos jūrų stebėjimo posto viršininko pareigas. E. A. nuo 2011 m. balandžio mėnesio buvo jo pavaldinys. Žinojo, kad 2011-08-09 E. A. po nedarbingumo laikotarpio turėjo grįžti į tarnybą ir vykdyti pareigas, tačiau nei minėtą dieną, nei vėliau karys į tarnybą neatvyko. Su E. A. telefonu susisiekti nepavyko. Tuomet jis surašė tarnybinį pranešimą ir informacija buvo perduota Karo policijai.

Liudytojas P. Š. parodė, kad jis yra profesinės karo tarnybos karys. E. A. pažįsta nuo bazinių karinių mokymų pradžios, kuriuose kartu dalyvavo. 2011 m. rugsėjo mėnesį pas jį į butą atėjęs E. A. guodėsi, kad jį paliko draugė, išgyveno dėl to. Kitą dieną jie abu turėjo vykti į tarnybą, tačiau E. A. neatvyko, parašė žinutę, jog turi nedarbingumo pažymėjimą. Apie tai jis informavo valdžią. Vėliau su E. A. susisiekti telefonu jam nepavyko.

Iš 2011-08-23 Lietuvos kariuomenės Karo policijos Klaipėdos įgulos pranešimo Nr. NS-208 apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, baudžiamoji byla Nr. 08-1-04007-11, matyti, kad 2011-08-23 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl profesinės karo tarnybos kario E. A. dezertyravimo (b.l. 1).

Iš 2011-08-09 KJP JPST Nidos JSP viršininko vyr. srž. M. P. tarnybinio pranešimo matyti, jog karys E. A. iki 2011-08-08 imtinai buvo atleistas nuo tarnybos dėl ligos, 2011-08-09 turėjo atvykti į tarnybą, tačiau tą dieną į tarnybos vietą neatvyko, susisiekti telefonu su kariu nepavyko, duomenų apie pratęsta nedarbingumo pažymėjimą KJP medicinos punktas neturi (b.l. 6).

Iš Profesinės karo tarnybos karių tarnybos laiko apskaitos žiniaraščių bei jų pildymo tvarkos aprašo matyti, kad E. A. laikotarpiu nuo 20011-08-01 iki 2011-08-08 buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, o laikotarpiu nuo 2011-08-09 iki 2011-10-14 jis į tarnybą neatvyko be svarbios (pateisinamos) priežasties (b.l. 15-22, 24-28).

Iš 2011-10-07 UAB „Nefridos“ klinika rašto matyti, jog E. A. 2011-08-01 kreipėsi į šeimos daktarę R. Š., diagnozė: liumbargija, nedarbingumo pažymėjimas buvo išduotas laikotarpiu nuo 2011-08-02 iki 2011-08-08 (b.l. 32).

Iš Kario sveikatos ambulatorinės kortelės išrašų matyti, jog E. A. 2011-07-29 13.00 val. kreipėsi dėl kairiojo žasto žaizdos, pristatė 2011-07-28 VšĮ „Klaipėdos universitetinės ligoninės“ chirurgo išrašą, kurio išvada: kairiojo dilbio pjautinė žaizda, 15.00 val. pristatė VšĮ „Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialą“ psichiatro išvadą, kad psichinio sutrikimo nėra. Laikinas nedarbingumo pažymėjimas išduotas vienai dienai 2011-08-01 (b.l. 39-45).

Iš priesaikos kopijos matyti, jog E. A. 2011-02-11 prisiekė ištikimai tarnauti Lietuvos Respublikai (b.l. 163).

Iš 2011-04-12 profesinės karo tarnybos sutarties Nr.660 matyti, jog E. A. įsipareigojo ketverius metus tarnauti profesinėje karo tarnyboje Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo, statutų ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka bei vykdyti visas kario pareigas (b.l. 164-165).

Iš 2011-10-12 Krašto apsaugos ministro įsakymo Nr.P-1198 „Dėl j. jrv. E. A. išleidimo į atsargą“ matyti, jog nuo 2011-10-14 E. A. atleistas iš profesinės karo tarnybos į atsargą (b.l. 166).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. A. kaltė dezertyravus pilnai įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais: paties kaltinamojo parodymais, liudytojų parodymais, kita bylos medžiaga. Kaltinamasis E. A. parodė, kad jis po to, kai susipyko su drauge ir susipjaustė ranką, nenorėjo grįžti į tarnybą, dėl ko, apgavęs šeimos gydytoją, gavo nedarbingumo pažymėjimą laikotarpiui nuo 2011-08-02 iki 2011-08-08, o pasibaigus šiam laikotarpiui į tarnybą nebegrįžo ir išvyko į Kauną. Jis suprato, kad elgiasi neteisėtai, bei žinojo, kad už savavališką pasišalinimą iš profesinės karo tarnybos jam gresia baudžiamoji atsakomybė. Teisiamajame posėdyje išnagrinėti rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina, kad kaltinamasis E. A., būdamas profesinės karo tarnybos karys, tarnaudamas Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnybos jūrų stebėjimo kuopos Nidos jūros stebėjimo posto radiolokacinių sistemų operatorių komandos operatoriumi, turėdamas tikslą išvengti tolimesnės karo tarnybos, be pateisinamų priežasčių, ilgiau negu dešimt dienų laikui, nuo 2011-08-02 neatvyko į tarnybos vietą LK Karinėse jūrų pajėgose. Ši kaltinamojo E. A. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 323 straipsnio 1 dalį.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė - E. A. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis E. A. padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, neteistas, baustas už baudžiamojo nusižengimo padarymą bauda, baudą sumokėjęs, administracinių nuobaudų neturi, pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas teigiamai (b.l. 154, 158).

Įvertinus šias nustatytas aplinkybes, teismas mano, jog bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam E. A. paskyrus LR BK 323 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, nustatant jos terminą žymiai mažesnį, nei šios sankcijos vidurkis. Atsižvelgiant į anksčiau minėtas aplinkybes, įvertinant kaltinamojo nuoširdų prisipažinimą, jo jauną amžių, į tai, kad nusikaltimą jis padarė pirmą kartą, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl, vadovaujantis LR Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, kaltinamajam E. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas, paskiriant jam LR Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytą įpareigojimą.

E. A. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 301-308 str., teismas

nusprendžia:

E. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 323 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 7 punktą ir bausmės vykdymą atidėti vienerių metų laikotarpiui, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Kaltinamajam E. A. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei dokumentų paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant nuosprendį priėmusiam teismui.