Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamą bylą, kurioje T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas: 1) 2006 m. spalio 6 d. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio1 dalį – 6 mėn. laisvės atėmimo, bausmės vykdymas atidėtas 1 m.; 2) 2007 m. birželio 5 d. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 8 mėn. laisvės atėmimo, bausmės vykdymas atidėtas 3 m.; 3) 2011 m. kovo 29 d. Šalčininkų r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 291 straipsnio 1 dalį – 90 parų arešto. Nuosprendis pakeistas 2011-05-26 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu – galutinė bausmė 9 mėn. laisvės atėmimo; 4) 2012 m. kovo 9 d. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį - 8 MGL bauda; 5) 2013 m. gegužės 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį - 10 mėn. laisvės atėmimo ir bauda 10 MGL, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams; 2014 m. liepos 17 d. Vilniaus m. apylinkės teismo nutartimi buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti 10 mėn. laisvės atėmimo bausmę. 2016 m. kovo 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi 2013 m. gegužės 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta nesumokėta 8 MGL dydžio bauda pakeista 4 parų areštu, bausmė subendrinta su 2013 m. gegužės 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu skirta laisvės atėmimo bausme, galutinė bausmė 10 mėnesių ir 4 dienų laisvės atėmimo, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. G. pagrobė svetimą turtą, t. y. jis 2017 m. rugpjūčio 14 d., apie 15.00 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, užėjo į neužrakintą namą, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir iš namo prieangio paėmė ten buvusį benzininį betonui pjauti skirtą pjūklą „Stihl“, 400 eurų vertės, priklausantį M. K., ir juo nešinas pasišalino, tokiu būdu pagrobė svetimą, nukentėjusiajam M. K. priklausantį, 400 eurų vertės turtą, padarydamas pastarajam 400 eurų dydžio turtinę žalą.

T. G. teisme kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad su draugais vartojo alkoholį. Prieš tai buvo pas moteriškę, kuri prašė supjauti malkas. Šia jie padėjo. Moteriškė jų klausė, gal šie žino, kas turi gyvūnų transportavimo dėžutę. Po kelių dienų nuvykus buvo kita moteriškė, kuri pasakė, kad ieškomos močiutės nėra. Nuo paskutinio karto jis buvo matęs pjūklą, kurį čiupo ir nusileido kalnais per miškus. Pjūklą pardavė turguje už 350 eurų. Tai buvo diskinis pjūklas, šį paėmė iš namo prieangio, kur pateko pro neužrakintas duris.

Įrodymų tyrimas teisme buvo nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kadangi kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpinimu sutiko visi proceso dalyviai.

Tirdamas įrodymus teismas nustatė šiuos duomenis.

Nukentėjusysis M. K. tyrimo metu parodė, kad jam nuosavybės teise priklausančiame name, adresu Viršupio g. 26, Vilniuje, gyvena jo močiutė A. D.. 2017 m. rugpjūčio 15 d. apie 12 val. atvažiavęs minėtu adresu pastebėjo, kad iš namo prieangio yra pavogtas benzininis betono pjūklas „Stihl“ - vertė 400 eurų. Jo įsigijimo dokumentų neturi. Pjūklas buvo metalinis, skirtas profesionalams, ant jo buvo uždėtas 40 cm skersmens diskas skirtas betonui pjauti. Šio pjūklo išskirtinis bruožas, skiriantis jį nuo paprastų (neprofesionalams skirtų) pjūklų yra tas, kad norint uždėti diską, ant ašies yra dedama (ir buvo uždėta) centruojanti bronzinė įvorė. Jo močiutė A. D. paklausus apie pjūklą papasakojo, kad 2017 m. rugpjūčio 14 d. apie 14 val. pas ją buvo atėjęs iš matymo pažįstamas vyras T. G., gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Jis į namą nebuvo užėjęs, tačiau stovėdamas netoliese namo vaikščiojo po kiemą bei kalbino močiutę visokiomis nereikšmingomis temomis, siūlėsi sunešti malkas, prašė penkių kiaušinių ir pan. Iš močiutės pasakojimo suprato, kad šis asmuo stengėsi atkreipti jos dėmesį nuo namo. Tuo metu močiutė nieko įtartino nepastebėjo. Vėliau jis kalbėjosi su iš matymo pažįstamu, vardu A., kuris pasakė, jog 2017 m. rugpjūčio 14 d. apie 14 val. matė, kad prie įvažiavimo į jo namą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, stovintį automobilį „FORD MONDEO“ sidabrinės spalvos, valstybinių numerių neįsidėmėjo, kuriame sėdėjo du įtartini asmenys ir jį pakalbino. Sužinojęs apie vagystę ir jos aplinkybes, jis paskambino T. G. ir pasiūlė geruoju grąžinti pavogtą pjūklą. Į tai jis atsakė, kad nėra filmuotos medžiagos ir niekas nieko neįrodys. Taip pat ieškodamas savo pavogto pjūklo, buvo nuvykęs adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tačiau ten T. G. nerado (b. l. 4 - 5).

Liudytoja A. D. tyrimo metu parodė, kad vasaros metu ji laikinai gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Šiame name ji yra įsikūrusi antrajame namo aukšte. Pirmajame namo aukšte gyvena jos anūko M. K. uošvienė S. B.. S. nuolatos būna (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Į antrąjį namo aukštą ji patenka per pirmojo aukšto patalpas. Įėjimas į namą yra per bendrą namo prieangį. Namo lauko duris į prieangį rakina tik nakčiai, dienos metu jos būna atrakintos, tačiau durys būna uždarytos. 2017 m. rugpjūčio mėnesį, dienos tikslios jau neatsimena, atvažiavęs anūkas M. pastebėjo, kad prieangyje nėra betono pjūklo, kuris buvo paliktas namo prieangyje. Ji pati yra mačiusi tą pjūklą, jis buvo padėtas prieangyje prie durų. Dieną prieš tai, kai anūkas pastebėjo, kad yra pavogtas jo pjūklas, į (duomenys neskelbtini) Vilniuje, dienos metu, laiko tikslaus neatsimena, po pietų, buvo atėjęs jai matytas vaikinas. Tuo metu S. namuose nebuvo, ji buvo keletai dienų išvažiavusi į kaimą. Tas vaikinas jos paklausė apie S., dar perklausė ar tikrai jos nebus iki vakaro, o jai atsakius, kad jos nebus, vaikinas pasakė, kad S. norėjo katiną vežti pas veterinarą. Vaikinas, pamatęs, kad kieme vaikšto vištos, paprašė jos dar penkių kiaušinių, tačiau ji duoti kiaušinių atsisakė. Po to vaikinas iš kiemo išėjo. Tuo metu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sklypas dar nebuvo aptvertas. Į kiemą minėtas vaikinas buvo atėjęs vienas, ar prie kiemo jo dar kas nors laukė, ji nematė. Į kiemą vaikinas atėjo ne per keliuką, o per krūmus. Šį vaikiną prieš tai ji yra mačiusi, nes jis kapojo S. malkas. Tuo metu kai jis kapojo pas S. malkas, šis vaikinas buvo užėjęs ir į pirmąjį namo aukštą. Kai vaikinas išėjo iš kiemo, ji nuėjo į namo antrąjį aukštą. Namo lauko durų ji neužrakino. Daugiau tą dieną joks pašalinis asmuo nebuvo atėjęs. Kitą dieną atvažiavęs anūkas pastebėjo, kad yra pavogtas jo betono pjūklas. Anūko betono pjūklą galėjo pavogti tik jos minėtas vaikinas, nes, kaip jau minėjo, joks kitas pašalinis žmogus, atėjęs nebuvo. Taip pat paminėjo, kad namuose ir lauke yra judesio davikliai, kurie reaguoja tiek dieną, tiek naktį, jei kieme ar namuose kas nors vaikšto. Tačiau yra vienas keliukas kieme, kuriame judesio daviklis nesuveikia. Mano, kad kai jis pjovė malkas, S. jam prasitartė apie kieme ir name esančią apsaugą ir keliuką, kur šios apsaugos nėra, o tai sužinojęs, vaikinas pasinaudojo ir įvykdė pjūklo vagystę (b. l. 15 - 16).

Liudytojas A. J. tyrimo metu parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 14 d. apie 12.00-13.00 val., jam einant iš kapinių, pamatė prie namo, esančio Viršupio g. 26, Vilniuje, esančio šlagbaumo stovintį automobilį „Ford Mondeo“, sidabrinės spalvos, valstybinių numerių neįsidėmėjo. Automobilio vairuotojo ir keleivio vietose sėdėjo du jaunuoliai, amžiaus apie 25 metus. Kaip jie buvo apsirengę, jis nematė. Abu jaunuoliai sėdėjo automobilyje ir klausėsi muzikos. To automobilio anksčiau jis nėra matęs. Iš automobilio jaunuoliai nebuvo išlipę. Jam įeinant į nuosavo namo kiemą, pamatė, kaip stovi močiutė ir kalbasi su kitu jaunuoliu, kuris buvo apie 25 m. amžiaus, tamsiais šortais žemiau kelių ir matėsi tatuiruotė ant dešinės kojos blauzdos. Kas buvo nupiešta, jis nekreipė dėmesio. Vaikinas vilkėjo tamsios spalvos trumpomis rankovėmis marškiniais, buvo tamsių, trumpai kirptų plaukų. Ką jis kalbėjo su močiute, jis negirdėjo. Rankos buvo šortų kišenėse. Jis paėmęs iš močiutės grėblį ir laistytuvą, kurie priklauso močiutei, ji jam leidžia naudotis jais kai jis būna kapinėse ir jas tvarko, vėl ėjo į kapines. Kada išvažiavo automobilis, jis nežino, ką močiutė kalbėjo su jaunuoliu, jis taip pat negirdėjo (b. l. 18 - 19).

Liudytoja S. B. tyrimo metu parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Jos anūkas K., kuris šiuo metu gyvena Bostone, prieš kelis metus, galimai prieš tris metus, savo dviem draugams – dvynukams, kurio vieno vardas A., pasakė, kad jei reikės jai kokios pagalbos, kad gali į juos kreiptis. Šią vasarą, jai paskambino A. ir paklausė, ar jai reikia kokios pagalbos. Ji pasakė, kad reikia supjauti malkas. Po kurio laiko pas ją į namus atvažiavo A. su jai nepažįstamu vaikinu T., kurie supjovė malkas. Po to, kai vaikinai jai supjovė malkas, ji dar užsiminė, kad jai reikia nuvežti katinėlį pas veterinarą, tačiau ji neturi dėžutės, skirtos vežti katiną pas veterinarą. T. jai sakė, kad jis paklausinės pažįstamų, gal kas paskolins reikalingą dėžutę. 2017 m. rugpjūčio 8 d. ji išvažiavo pas savo seseris į Anykščius, grįžo po 12 dienų. Jai būnant Anykščiuose, apie rugpjūčio 11 d., tikslios dienos pasakyti negali, neatsimena, paskambino jos žentas ir pasakė, kad jos draugai pavogė jo pjūklą, kuriuo jis pjaustė akmenis. Žento pjūklas buvo pas ją namuose, jis nuolat stovėjo namo prieangyje. Kadangi jos vagystės metu namuose nebuvo, todėl nieko tiksliai apie tai negali pasakyti. Jos žentas telefonu jai pasakė, kad kaimynas A. matė kažkokį vaikiną kalbantį su A., paminėjo, kad vaikinas, kuris kalbėjosi su A. turėjo ant kojos tatuiruotę. Ji tuomet paskambino A. ir paklausė, ar jis turi draugą su tatuiruote ant kojos. A. jai atsakė, kad tatuiruotę ant kojos turi jų draugas T., kuris pas ją pjovė malkas. Ji pati T. nepažįsta, yra mačiusi jį gal porą kartų. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, name kartu su ja gyvena žento močiutė A. D., jai 91 metai. A. šiame name būna tik vasarą. A. jai pasakojo, kad jai nesant namuose, atvažiavęs T. klausė, ar močiutei reikia ką nors padėti, ar reikia katinėliui krepšio, taip pat prašė 5 kiaušinių. Kas paėmė pjūklą, jai A. sakė, kad nematė. Namo, kuriame gyvena, lauko durys visuomet būna nerakintos, jos būna praviros, kadangi namuose gyvena katinas ir tam, kad jis laisvai galėtų išeiti iš namo ir į jį grįžti lauko durys būna praviros. Jai esant namuose, lauko durys net nakties metu būna nerakinamos. Mano, kad ir jai nesant namuose A. namo durų nerakino (b. l. 21).

Liudytojas A. R. tyrimo metu parodė, kad jis pažįsta T. G.. Jie yra draugai. 2017 m. vasarą su T. pjovė malkas pas draugo, kuris gyvena Anglijoje, močiutę. Minėtu kartu su jais malkas pjovė lyg ir draugas G.. Maždaug po mėnesio laiko, po to, kai jie pas draugo močiutę pjovė malkas, jam paskambino močiutė ir pasakė, kad iš namų dingo giminaičio pjūklas. Sakė, kad kai dingo pjūklas, jos namuose nebuvo. Teigė, kad ji buvo išvykusi į svečius. Močiutė sakė, kad namuose buvo likusi tik viena senutė, kuri gyvena kartu su močiute. Dėl šios vagystės kalbant su močiute, ji sakė, kad kai jos nebuvo namuose, pas ją į namus buvo atvažiavęs T., kuris pakalbėjęs su namuose buvusia senute išvažiavo. Močiutė sakė, kad pas ją į namus buvo užėjęs T., sakė, kad T. ant kojos turi tatuiruotę. Jis minėtą kartą su T. pas močiutę nevažiavo, su kuo jis ten važiavo, jis nežino. Ko T. tuomet važiavo pas močiutę, jis nežino. Iš jo draugų niekas nevažinėja automobiliu „Ford“. Jis turi draugą D., tačiau jo draugas D. neturi automobilio. Jis taip pat neturi nei teisių vairuoti automobilį, nei automobilio (b. l. 23 - 24).

Iš asmens apžiūros protokolo matyti, kad ant T. G. dešinės kojos blauzdos yra padaryta tatuiruotė (b. l. 40 - 44).

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu pripažįsta, kad T. G. pagrobė svetimą turtą. Kaltinamojo ir nukentėjusiojo M. K. parodymai, kuriuos atitinka liudytojų A. D., A. J., S. B., A. R. parodymai, pateikti rašytiniai dokumentai, patvirtina, kad T. G. pagrobė M. K. priklausantį benzininį betonui pjauti skirtą pagal nukentėjusiojo įvertinimą 400 eurų vertės pjūklą „Stihl“.

T. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį kaip vagystė nes kaltininkas be savininko leidimo, slapta, niekam nematant ir be įsibrovimo požymių pasisavino ir taip pagrobė svetimą turtą, kurio vertė viršija nedidelės vertės turto dydį.

T. G. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, ką įrodė tiek vienodais parodymais tyrimo metu ir teisme, tiek pripažindamas pareikštą civilinį ieškinį. Baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nes kaltininko neblaivumas nebuvo užfiksuotas objektyviais duomenimis.

Pagrindo atleisti T. G. nuo baudžiamosios atsakomybės nenustatyta. Skiriant bausmę kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką teismas įvertina baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, T. G. kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, nusikalstama veika padarytą žalą. T. G. veikdamas tiesiogine tyčia padarė nesunkų nusikaltimą savanaudiškais tikslais, veikos padarymo metu jis buvo baustas administracine tvarka, teistas 5 kartus, nusikalto teistumui neišnykus. Tokios aplinkybės verčia teismą T. G. skirti laisvės atėmimo bausmę, bausmės dydį įvertinus baudžiamojo kodekso 61 straipsnio nuostatas parenkant žemiau sankcijos vidurkio.

Kartu teismas vertina, kad T. G. nusikalto kilus spontaniškai tyčiai, kaltę pripažino ir gailėjosi, sutiko atlyginti žalą, registruojasi darbo biržoje, turi pastovią gyvenamąją vietą ir iki šiol kitų nusikalstamų veikų turimais duomenimis nėra padaręs. Tokios aplinkybės leidžia teismui pripažinti, kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai gali būti įgyvendinti be realios jos atlikimo, jos vykdymą atidedant ir skiriant įpareigojimus, kurie ne tik padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį, bet ir priverstų nuteistąjį tinkamai kontroliuoti savo elgesį ateityje.

Kaltinamajam tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 45 - 46) - kaip tinkamai įgyvendinanti savo tikslus paliktina iki bausmės vykdymo atidėjimo pradžios.

M. K. tyrimo metu pareiškė 1250 € dydžio civilinį ieškinį (b. l. 11). Teismas pripažino kaltinamojo neteisėtus veiksmus ir kaltę dėl 400 eurų vertės turto grobimo. Pagal civilinį įstatymą turtinė žala – tai asmens turto netekimas arba sugadinimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad nustatant priteistiną sumą, vertinamas nukentėjusiojo asmens turtinės padėties dėl padarytos nusikalstamos veikos pablogėjimas, nes kaip minėta, piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Paprastai žalos atlyginimas nustatoma pagal faktinę turto vertę nusikalstamos veikos padarymo metu. Tačiau žalos instituto esmė yra visiško nuostolių atlyginimo principas. Remiantis Civilinio kodekso 6.251 straipsniu padaryti nuostoliai, kurie yra žalos piniginė išraiška, turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai specialūs įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Nuostata, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui privalu atlyginti visiškai, yra įtvirtinta ir Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 2 dalyje. Nustatant priteistiną sumą, vertinamas nukentėjusiojo asmens turtinės padėties dėl padarytos nusikalstamos veikos pablogėjimas. Pažymėtina ir tai, kad bendrai patirta žala paprastai būna didesnė nei pagrobto daikto vidutinė rinkos vertė veikos padarymo metu. Remiantis civilinės atsakomybės principais ir teisės normomis teismas pripažįsta, kad M. K. praradus benzininį betonui pjauti skirtą pjūklą „Stihl“, dėl būtinybės įsigyti kitą, yra padaryta žala, kuria pripažino ir sutiko atlyginti kaltinamasis. Tokiu būdu teismas civilinį ieškinį tenkina pilnai, priteisdamas M. K. visą prašomą žalos dydį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais teismas

nusprendė:

T. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir skirti 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu T. G. skirti 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant T. G. per visą šį laikotarpį dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, nuo 23 val. iki 6 val. neišeiti iš namų, kai tai nesusiję su darbu ar mokslu, ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

T. G. kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki bausmės vykdymo pradžios, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Iš T. G. M. K. naudai priteisti 1250 € (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.