- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-19
- Bylos Nr.
- e2A-246-516/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00007-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Aldona Tilindienė, Vytautas Zelianka
- Atsakovas
- G. A. B.
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kauno
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aldonos Tilindienės ir Vytauto Zeliankos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1161-638/2019 pagal ieškovės Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos ieškinį atsakovui G. A. B., trečiasis asmuo – Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo uždaroji akcinė bendrovė, dėl leidimo paimti žemės sklypo dalį visuomenės poreikiams ir atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypo dalį nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija pateikė ieškinį, prašydama nustatyti, kad atsakovui G. A. B. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) direktoriaus 2018 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. lP-420-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. duomenys neskelbtini) dalies paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti) Kauno rajono savivaldybėje“ paimtą 1,5335 ha ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 3834/15335 dalį dydis yra 8 325,55 Eur.
2. Ieškovė nurodė, kad NŽT direktorius 2016 m. vasario 26 d. priėmė įsakymą Nr. 1P-91-(1.3.) „Dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti Kauno rajono savivaldybėje) procedūros pradžios“ kuriuo, be kita ko, buvo pradėta 1,5335 ha ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kurio 3834/15335 dalis (toliau – ir ginčo žemės sklypas) nuosavybės teise priklauso atsakovui G. A. B., paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Pasibaigus nurodyto įsakymo apskundimo terminui, Ūkio ministerijos užsakymu, UAB „Marleksa“ parengė 2016 m. rugsėjo 6 d. žemės sklypo vertinimo ataskaitą Nr. NT 16-08-08/14, pagal kurią 1,5335 ha ploto žemės sklypo bendraturčiams mokėtinas 33 300 Eur dydžio atlyginimas už viso žemės sklypo paėmimą visuomenės poreikiams. Atsižvelgiant į atsakovui priklausančią žemės sklypo dalį, už ginčo sklypo paėmimą atsakovui mokėtinas 8 325,55 Eur dydžio atlyginimas. Ūkio ministerija 2018 m. rugpjūčio 17 d. raštu išsiuntė atsakovui sutarties dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją projektą ir pasiūlė atsakovui sudaryti sutartį, taip pat informavo atsakovą, kad per 30 kalendorinių dienų nuo rašto gavimo dienos atsakovas privalo raštu informuoti Ūkio ministeriją apie sutikimą ar nesutikimą sudaryti sutartį, o per nurodytą terminą nepateikus atsakymo dėl rašte pateikto pasiūlymo, bus laikoma, jog atsakovas nesutinka su sutarties sąlygomis. Raštas atsakovui buvo įteiktas 2018 m. rugpjūčio 28 d., tačiau per 30 kalendorinių dienų nuo rašto gavimo dienos atsakovas raštu nepateikė atsakymo, todėl laikytina, kad atsakovas nesutiko su sutarties sąlygomis. NŽT direktorius 2018 m. lapkričio 5 d. priėmė įsakymą Nr. lP-420-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. duomenys neskelbtini) dalies paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti) Kauno rajono savivaldybėje“, kuriuo paėmė visuomenės poreikiams atsakovui nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį ir nustatė atlyginimo dydį – 8 325,55 Eur. Ūkio ministerija į banke esančią depozitinę sąskaitą pervedė NŽT įsakyme nurodytą sumą (t. y. 8 325,55 Eur), skirtą sumokėti atsakovui kaip atlyginimą už paimtą ginčo žemės sklypą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apygardos teismas 2019 m. vasario 19 d. nutartimi leido įregistruoti NŽT direktoriaus 2018 m. lapkričio 5 d. įsakyme nurodyto 1,5335 ha ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypo dalį, nuosavybės teise priklausančią atsakovui G. A. B., Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti naudoti šią žemės sklypo dalį NŽT direktoriaus įsakyme nurodytiems tikslams – Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apygardos teismas 2019 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino – nustatė, kad atsakovui G. A. B. atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą ginčo žemės sklypą dydis yra 8 325,55 Eur, taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas nustatė, kad pagal UAB „Marleksa“ parengtą vertinimo ataskaitą žemės sklypo bendraturčiams mokėtinas 33 300 Eur dydžio atlyginimas dėl viso žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams, iš kurio žemės sklypo rinkos vertė – 33 300 Eur, kitų su žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams susijusių nuostolių dydis – 0 Eur. Atsižvelgiant į atsakovui priklausančią žemės sklypo dalį, atsakovui mokėtinas 8 325,55 Eur dydžio atlyginimas.
6. Teismas pažymėjo, kad tokia vertė nustatyta taikant lyginamąjį metodą, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. IK-159 patvirtintoje Turto ir verslo vertinimo metodikoje (toliau – ir Metodika), o pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalį, turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju nėra nustatytas nei vienas iš minėtų pagrindų.
7. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas nepareiškė prašymo skirti ekspertizę teisme turto rinkos vertei nustatyti, taip pat neteikė ir kitų vertintojų / vertintojo atliktų įvertinimų dėl ginčo sklypo rinkos vertės nustatymo, todėl, teismo įsitikinimu, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovo žemės sklypas 2016 m. rugsėjo 6 d. nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitoje Nr. NT 16-08-08/14 yra įvertintas netinkamai, neteisingai.
8. Pasisakydamas dėl atsakovo prašymo inicijuoti baudžiamosios bylos pradėjimą arba atnaujinimą, teismas nurodė, kad atsakovas, manydamas, jog buvo padaryta nusikalstama veika, turi teisę pats kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigą ar prokurorą dėl ikiteisminio tyrimo pradžios Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK) įtvirtinta tvarka.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atsakovas G. A. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 16 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Byloje iškilo ginčas dėl to, ar atsakovas gali būti laikomas teisėtu žemės sklypo savininku, t. y. ar ieškovė įrodė, jog atsakovas yra ginčo žemės sklypo teisėtas savininkas ir ar dėl to ieškovės teisės gali būti ginamos reiškiant ieškinį. Buvusiai sklypo savininkei O. B. nuosavybės teisė į ginčo žemės sklypą buvo įregistruota Kauno apskrities viršininko 1998 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. 52/8611 pagrindu. NŽT 2009 m. kovo 18 d. specialisto išvadoje Nr. 6K-4 nurodyta, kad projektuojant racionalias žemėnaudas, grąžinamo natūra žemės sklypo ribos gali nesutapti su buvusios žemėnaudos ribomis, bet ne daugiau, kaip 40 procentų turėtos žemės valdos. Esant didesniam ribų nesutapimui, žemė grąžinama taip, kaip perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius žemės sklypus (pagal apskaičiuotą žemės vertę). Pagal pateiktus dokumentus nustatyta, kad O. B. bei S. A. natūra grąžintas 1,50 ha žemės sklypas Nr. 305 yra šalia buvusio žemės savininko J. B. turėtos žemės valdos, t. y. grąžinto žemės sklypo ribos su buvusios žemėnaudos ribomis nesutampa 100 proc., todėl žemės sklypas Nr. 305 galėjo būti perduodamas neatlygintinai nuosavybėn kaip lygiavertis turėtam, o šie sklypai gali būti perduodami tik pagal sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus. Atsižvelgiant į tai, kad, esant 100 proc. ribų nesutapimui, žemės sklypas (projektinis Nr. 305) pagal teisės aktų reikalavimus nėra natūra turėtas ir į tai, jog Kauno apskrities viršininko 1998 m. lapkričio 3 d. sprendime Nr. 52/8611 įtvirtinta, kad šis žemės sklypas yra grąžinimas kaip natūra turėtas, darytina išvada, jog minėtame Kauno apskrities viršininko sprendime įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija, t. y. sprendimas Nr. 52/8611 yra galimai suklastotas dokumentas. Suklastotas dokumentas neturi jokios teisinės galios ir todėl negali būti teisinis pagrindas atsirasti atsakovo nuosavybės teisei į ginčo žemės sklypą, t. y. atsakovas negali būti laikomas teisėtu ginčo žemės sklypo savininku minėto sprendimo pagrindu. Todėl atsakovui, kuris nėra teisėtas žemės sklypo savininkas, negali būti išmokėtas 8 325,55 Eur atlyginimas iš valstybės biudžeto už tokio sklypo paėmimą visuomenės poreikiams.
9.2. CPK 184 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reikalavimas teismui pranešti prokurorui apie byloje esantį suklastotą įrodymą nėra susietas su bylos šalių teise kreiptis į prokurorą, taigi, teismas praneša prokurorui apie suklastojimo faktą nepriklausomai nuo to, kad teisę kreiptis į prokurorą turi ir atsakovas. Teismas siūlė skirti ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti (nors tokia ekspertizė neturi reikšmės, nes ekspertas negali teikti išvados dėl to, koks turi būti teisingas atlyginimas už neteisėtai įgytą žemės sklypą), tačiau nesikreipė į prokurorą dėl galimo Kauno apskrities viršininko 1998 m. lapkričio 3 d. sprendimo suklastojimo, kad būtų nustatyta, ar atsakovas yra teisėtas ginčo žemės sklypo savininkas, taigi, teismas neištyrė ir nevertino, ar yra visos Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 47 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos ieškiniui tenkinti. Todėl teismo išvados, kurių pagrindu patenkinas ieškinys, nepagrįstos, nes neatitinka byloje priimtų įrodymų visumos, ir toks sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas.
9.3. NŽT 2009 m. kovo 18 d. specialisto išvadoje Nr. 6K-4 nurodyta, kad Kauno apskrities viršininko 1998 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. 52/8611 O. B. nuosavybės teisės atkurtos pažeidžiant sprendimo priėmimo metu galiojusių redakcijų Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo tvarkos 14 punkto nuostatas bei Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos 14 punkto nuostatas. Šių punktų reikalavimai yra imperatyvūs, taigi, buvusiai savininkei Kauno apskrities viršininko 1998 m. lapkričio 3 d sprendimu nuosavybės teisės atkurtos pažeidžiant imperatyvius teisės aktų reikalavimus. Remiantis kasacinio teismo praktika, administracinis aktas, priimtas pažeidžiant imperatyviąsias įstatymo normas, yra niekinis, todėl minėtas Kauno apskrities viršininko 1998 m. lapkričio 3 d. sprendimas laikytinas negaliojančiu nuo jo priėmimo momento ir nesukeliančiu teisinių padarinių atsakovui. Taigi, atsakovas negali būti laikomas ginčo žemės sklypo savininku ir jam negali būti išmokėtas atlyginimas už visuomenės poreikiams paimtą jam nepriklausantį sklypą.
9.4. Buvusio žemės savininko J. B. turėta žemė, į kurią O. B. buvo atkuriamos nuosavybės teisės, yra Kauno oro uosto teritorijoje. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji užimta valstybės ir savivaldybės kelių; aerodromų (jų sąrašą ir žemės plotus tvirtina Vyriausybė). Šio įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punkte nustatyta, kad už valstybės išperkamą žemą, miškus ir vandens telkinius valstybė piliečiams atlygina perduodama lygiavertį žemės, miško ar vandens telkinio plotą. O. B. buvo pateikusi prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, perduodant lygiavertį turėtam žemės sklypą. Perduodant lygiavertį žemės sklypą už oro uosto teritorijoje turėtą žemę, taikomas Vyriausybės nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“, patvirtintos Žemės įvertinimo metodikos 1.7.4 punkte nustatytas koeficientas. Kadangi, kaip nustatyta NŽT specialisto išvadoje, atkuriant nuosavybės teises buvo pažeista teisės aktų nustatyta tvarka, pagal kurią perduodami lygiaverčiai turėtiems žemės sklypai, atitinkamai nebuvo taikomas ir Žemės įvertinimo metodikos 1.7.4 punkte nurodytas koeficientas ir taip žemės savininkui buvo padaryta žala. Apskaičiuojant 8 325,55 Eur dydžio atlyginimo sumą taip pat nebuvo įvertinta, kad turėtos žemės vertė turi būti nustatoma, taikant Žemės įvertinimo metodikos 1.7.4 punkte nurodytą koeficientą, todėl sumokėjus ieškovės nurodytą sumą žemės savininkui nėra teisingai kompensuojami visi praradimai, susiję su oro uosto teritorijoje turėtos žemės praradimu. Nustačius atsakovui mokėtino atlyginimo dydį be teisėto pagrindo paneigiama atsakovo teisė reikalauti pažeidimų, padarytų atkuriant nuosavybės teises Kauno apskrities viršininko 1998 m. sprendimu, ištaisymo, t. y. nuosavybės teisių atkūrimo, teisės aktų nustatyta tvarka perduodant lygiavertį turėtam žemės sklypą, kaip nurodyta buvusios savininkės prašyme, ir Žemės įvertinimo metodikos 1.7.4 punkte nustatyto koeficiento taikymo. Todėl skundžiamu sprendimu buvo pažeisti imperatyvūs Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.137 straipsnio 3 dalies reikalavimai, todėl toks sprendimas naikintinas.
Atsiliepimas
10. Ieškovė Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyti šie pagrindiniai argumentai:
10.1. Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina aplinkybę, kad nuosavybės teisė į 3834/15335 dalį žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso G. A. B. (įregistravimo pagrindas – 2017 m. rugpjūčio 1 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas Nr. 2791). Visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo momento laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
10.2. Teismas pagrįstai atsižvelgė į Žemės įstatymo nuostatas ir byloje esančią vertinimo ataskaitą, kurią parengė turto vertintoja, turinti turto vertintojo kvalifikaciją, kuri atitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimus. Teismas pagrįstai rėmėsi panašių kategorijų bylose suformuota teismų praktika. Atsakovas neginčijo žemės sklypo turto vertės, nepateikė jokių argumentų dėl ministerijos užsakymu atlikto turto vertinimo, neprašė skirti ekspertizę, todėl teismui nebuvo pagrindo abejoti atliktu turto vertinimu. Byloje nebuvo duomenų, kad ministerijos užsakymu aliktas turto vertinimas prieštarauja teisės aktams, nebuvo pateikta konkuruojančių turto vertinimo ataskaitų, nenurodyti ministerijos pateiktos vertinimo ataskaitos prieštaravimai, todėl teismas priėmė teisingą sprendimą, nustatęs atlyginimo dydį už visuomenės poreikiams paimtą ginčo žemės sklypą.
10.3. Apeliaciniame skunde minima nuosavybės teisių atkūrimo O. B. procedūra nėra susijusi su nagrinėjama byla. Apeliantas turėjo teisę ginčyti aptartą nuosavybės teisių atkūrimą teisės aktų nustatyta tvarka. Tai, kad atsakovas šia teise naudojosi ir (ar) realizavo, patvirtina ir paties atsakovo pateikti dokumentai bei paaiškinimai. NŽT 2009 m. kovo 18 d. specialisto išvados 9 puslapyje nurodyta, kad atkuriant O. B. nuosavybes teises Kauno apskrities viršininko 2005 m. vasario 2 d. sprendimu Nr. 52/19260, esminių pažeidimų nenustatyta. Atsakovas parengiamojo posėdžio metu taip pat paaiškino, kad dėl jo minimų aplinkybių pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, o neteisėtų veiksmų nenustatyta. Teismas visiškai teisingai nurodė, kad baudžiamųjų bylų inicijavimas yra atsakovo teisė, o ne teismo pareiga, t. y. pats atsakovas turi teisę kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigą ar prokurorą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal G. A. B. apeliaciniame skunde nustatytas ribas.
12. Apelianto G. A. B. teigimu, jam negali būti išmokėtas 8 325,55 Eur atlyginimas iš valstybės biudžeto už žemės sklypo paėmimą visuomenės poreikiams, nes jis negali būti laikomas teisėtu ginčo žemės sklypo savininku, taigi, teismas, priėmęs skundžiamą sprendimą, neištyrė ir neįvertino, ar yra visos Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos ieškiniui tenkinti, todėl toks sprendimas neteisėtas ir turi būti panaikintas.
13. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą ir nagrinėjamai bylai aktualų teisinį reguliavimą, neturi teisinio ir faktinio pagrindo sutikti su apelianto pozicija.
14. Pagal byloje esančio Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenis, ginčo žemės sklypo (t. y. 3834/15335 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies) nuosavybės teisė (iki žemės įregistravimo vastybės vardu) priklausė G. A. B., 2017 m. rugpjūčio 1 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu įgijusiam šį nekilnojamąjį turtą iš buvusios savininkės O. B., kurios nuosavybės teisė į sklypą įregistruota 1998 m. lapkričio 3 d. Apskrities viršininko įsakymo Nr. 05-6373 ir 1998 m. lapkričio 3 d. Apskrities viršininko sprendimo Nr. 52/8612 pagrindu.
15. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
16. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad pirmiau nurodyti registro duomenys įstatymų nustatyta tvarka buvo nuginčyti ir jais nebegalima vadovautis (CPK 178 straipsnis), todėl, priešingai nei atsakovas samprotauja apeliaciniame skunde, ieškovė, prašydama teismo nustatyti atsakovui atlyginimo už paimtą ginčo žemės sklypą dydį, pagal atsakovo akcentuojamą Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalį neturi pareigos papildomai įrodinėti, jog viešame registre ginčo turto savininku įvardytas G. A. B. iš tikrųjų yra teisėtas šio sklypo nuosavybės teisės įgijėjas.
17. Kaip matyti iš bylos medžiagos, be kita ko, ir apeliacinio skundo turinio, savo poziciją dėl buvimo neteisėtu ginčo žemės sklypo savininku atsakovas sieja su nuosavybės teisių atkūrimo O. B. procedūra (joje padarytais pažeidimais). Sutiktina su ieškove, kad, viena vertus, nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimo procedūra nėra šiuo metu nagrinėjamos bylos dalykas, kita vertus, apeliantas (iki tol ir pati O. B.), manydami, jog buvo padaryta nusikalstama veika ar kitaip nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu buvo pažeistos jų teisės ir teisėti interesai, turėjo galimybę ginčyti nuosavybės teisių atkūrimą teisės aktų nustatyta tvarka ir, kaip matyti iš paties atsakovo teiktų į bylą dokumentų, be kita ko, ir atsakovo akcentuojamos 2009 m. kovo 18 d. specialisto, atlikusio O. B. nuosavybės teisių į J. B. žemes atkūrimo dokumentų patikrinimą, išvados Nr. 6K-4, atsakovas šia teise naudojosi ir ją realizavo. Kadangi ir po tokių atsakovo veiksmų atlikimo jokių pakeitimų, susijusių su ginčo sklypo savininko asmenybe, Nekilnojamojo turto registre nebuvo padaryta, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šioje byloje nėra jokio pagrindo sutikti su apelianto pozicija, kad už paimtą visuomenės poreikiams iš atsakovo ginčo žemės sklypą skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytas mokėti atlyginimas buvo priteistas teisės į tokį atlyginimą neturinčiam asmeniui.
18. Kadangi, kaip jau minėta, nuosavybės teisių atkūrimo O. B. procedūra nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl apelianto skundo argumentų, susijusių su neva suklastotu Kauno apskrities viršininko 1998 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. 52/8612 ar šio sprendimo galimu prieštaravimu imperatyvioms įstatymo normoms, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytu motyvu, kad atsakovas G. A. B., manydamas, jog atkūriant O. B. nuosavybės teises į žemės sklypą buvo padaryta kokia nors nusikalstama veika, gali pats kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigą ar prokurorą dėl ikiteisminio tyrimo pradžios BPK nustatyta tvarka.
19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta, kaip nepagrįstą, ir apelianto argumentą, kad sumokėjus ieškovės nurodytą 8 325,55 Eur sumą paimto visuomenės poreikiams sklypo savininkui, nebus teisingai kompensuojami visi šio sklypo savininko praradimai, susiję su oro uosto teritorijoje turėtos žemės netekimu. Šią poziciją atsakovas grindžia argumentu, kad J. B. turėta žemė, į kurią O. B. buvo atkuriamos nuosavybės teisės, buvo Kauno oro uosto teritorijoje, o perduodant lygiavertį žemės sklypą už oro uosto teritorijoje turėtą žemę, taikomas Vyriausybės nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ patvirtintos Žemės įvertinimo metodikos 1.7.4 punkte nustatytas koeficientas, kuris nagrinėjamu atveju, apelianto teigimu, nebuvo taikytas. Tačiau, pažymėtina, kad pirmiau nurodytas atsakovo argumentas vėlgi susijęs ne su atsakovui priklausiusio ir valstybės paimto nekilnojamojo turto vertės ir atitinkamai atlyginimo už jį tinkamu nustatymu, bet su O. B. nuosavybės teisių atkūrimo procesu, atsakovui šioje byloje bandant kelti klausimą, jog O. B. buvo suteiktas netinkamas (nelygiavertės vertės) turtas už J. B. turėtas žemes, į kurias nuosavybės teisės jai buvo atkurtos. Vis dėlto, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šioje byloje teisiškai reikšminga tik tai, kad UAB „Marleksa“ paruoštoje nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje vertintoja analizavo aplinkybę, jog O. B. priklausęs nuosavybės teise sklypas, kurio dalį paveldėjo apeliantas ir kuris šiuo metu yra paimtas visuomenės poreikiams, yra aerodromo apsaugos zonoje ir aerodromo sanitarinės apsaugos zonoje, ir nurodė, kad kadangi aerodromos apsaugos ir aerodromo sanitarinės apsaugos zonoje žemės ūkio veiklos nedraudžiamos, registre nurodyta specialioji sklypo naudojimo sąlyga vertinamo turto vertei nedaro jokios įtakos.
20. Kadangi kitokių 2016 m. rugsėjo 6 d. nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitos Nr. NT 16-08-08/14, kurios pagrindu ieškovė nustatė atsakovui mokėtino atlyginimo už paimtą ginčo žemės sklypą dydį, trūkumų ar prieštaravimų apeliantas nenurodė ir į bylą neteikė jokių konkuruojančių turto vertinimo ataskaitų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais ir jų nebekartodama, konstatuoja, kad atsakovo G. A. B. apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą bei pagrįstą pirmosios oinstancijos teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.