Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis 9 klasių išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Šiaulių tardymo izoliatoriuje, teistas 5 kartus: 1) 2002-08-06 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 str. 4 d., 45 str. 2 d. 2 p., 6 d. 2 p. 2 m. pataisos darbų išskaičiuojant 10 proc. su ½ turto konfiskavimu, 2002-10-09 Šiaulių apygardos teismo nutartimi panaikintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 45 str. taikymas ir nuteistas 3 m. laisvės atėmimo, 2003-09-30 Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi veika perkvalifikuota iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 str. 4 d. į 178 str. 3 d. ir bausmė sumažinta iki 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, 2003-10-20 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 str. 3 d. 1 p. paleistas iš bausmės atlikimo vietos lygtinai neatlikus 9 mėn. 4 d. laisvės atėmimo bausmės; 2) 2003-02-18 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246¹ str. 1 d., 246 str. 1 d., 42 str. 1 d. laisvės atėmimu 8 mėn. atimant teisę vairuoti transporto priemones 3 m., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 str. 4 d. paskirta bausmė subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams, atimant teisę vairuoti transporto priemones 3 m. ir ½ turto konfiskavimu, pritaikius Lietuvos Respublikos 2002-11-07 įstatymo „Dėl amnestijos“ 4 str. 1 d. 2 p. neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis sumažinta ¼, 2003-08-01 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo 2003-02-18 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos pagrindinės ir papildomos bausmės, be subendrinimo; 3) 2006-07-03 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 4 d., 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 m. 8 mėn., 2006-12-01 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 str. 3 d. 1 p., baudžiamojo proceso kodekso 360 str., 362 str., 364 str., paleistas iš bausmės atlikimo vietos lygtinai neatlikus 7 mėn. 24 d. laisvės atėmimo bausmės; 4) 2010-08-19 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 m., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d., bausmės vykdymas atidėtas 3 m., 5) 2011-03-23 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d., 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 m. 8 mėn., vadovaujantis 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirta bausmė subendrinta su 2010-08-19 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. M., įsibrovęs į patalpą, pagrobė svetimą turtą, o būtent 2010-11-15 nuo 11.00 val. iki 15.00 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, įsibrovęs į garažą Nr. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, pagrobė R. R. priklausančius 5 vnt. dulkių siurblių variklius, bendros 30 litų vertės bei 20 vnt. dulkių siurblių aliumininių sparnelių, bendros 20 litų vertės, tokiu būdu pagrobė svetimo, R. R. priklausančio turto už 50 litų.

Be to, E. M. pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibrovus į patalpą, o būtent 2010-11-15 nuo 11.00 val. iki 15.00 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, įsibrovęs į garažą Nr. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, pasikėsino pagrobti R. R. priklausančius 4 vnt. automobilio ratų su padangomis, bendros 400 litų vertės, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, tokiu būdu pasikėsino pagrobti svetimo, R. R. priklausančio turto už 400 litų.

Kaltinamasis E. M. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad su nukentėjusiuoju bendravo kasdien. Reikėjo pinigų sumokėti už buto nuomą. Nusikaltimų padarymo laikas, vieta sutampa, kaip nurodyta kaltinamajame akte. Garažas buvo pažįstamo nukentėjusiojo. Todėl tą vietą žinojo, nes jie yra ten buvę su R. R.. Jis norėjo pirkti iš jo mašiną. Garažas nebuvo užrakintas, tik garažo durys buvos užsklęstos sklastimi. Jis susirinko metalą ir viskas. Dėl ratų su padangomis paaiškino, kad kai jas nuėjęs pamatė, iš anksto neplanavo pagrobti. Metalą pardavė, padangų vagystės nebaigė. Už metalą gavo 10 Lt. Veiką padarė būdamas blaivus. Kodėl parašė, kad neblaivus nežino, tikrai buvo blaivus. A. U. buvo neblaivus. Automobilį žadėjo pirkti prieš kokius tris mėnesius iki įvykio. Konkrečiai nebuvo sutarę, tik galvojo. Dėl civilinio ieškinio neprieštaravo, pripažino, nes jo žmona padarė pašto perlaidą ir žalą atlygino. Kaltinamasis parodė, kad jo dukrai 12 metų, sūnui 4 metai, žmona dirba socialinių paslaugų centre virėja. Jis dirbo, bet šiuo metu darbo nėra. Jis nuo 18 metų verčiasi, kaip išmano. Niekas nepadėjo, tai vis taip ir nutikdavo, kad kažkur paslysdavo. Kaip gali, taip verčiasi. Labai gailisi dėl to, ką padarė. Nukentėjusiojo atsiprašė.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str., įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog jie su visais byloje esančiais įrodymais yra susipažinę ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. 2 d., teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais:

Nukentėjusysis R. R. tyrimo metu parodė, kad turi garažą, adresu (duomenys neskelbtini). Ten laikė ir savo automobilį „(duomenys neskelbtini)“ ir kitokius daiktus. Paskutinį kartą buvo nuėjęs į savo garažą 2010 metų liepos mėnesį. 2010 m. lapkričio 15 d. apie 15 val. jam paskambino draugas G. J. ir pasakė, kad pastarasis yra jo garaže, tačiau ten nėra automobilio „(duomenys neskelbtini)“, taip pat nurodė, kad garažą jam aprodinėja E. M.. G. J. pasakė, kad lankėsi garaže pas V. K. ir būnant ten, atėjęs E. M. pasiūlė pirkti automobilines padangas, kurios buvo laikomos jo garaže. Su E. M. yra pažįstamas, nes su juo praktiškai yra kaimynai, pastarasis gyvena tame pačiame name kitoje laiptinėje. Manė, kad E. M. galėjo iš jo paimti garažo raktus, kai lankėsi pas jį namuose ir atsirakinti garažą, tokiu būdu iš garažo pagrobti automobilį ir kitus daiktus. Garaže pasigedo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, penkių jau netinkamų naudojimui variklių nuo dulkių siurblių, kuriuos vertina 30 litų, 20 vienetų aliumininių dulkių siurblių sparnelių, kuriuos vertina 20 litų. 4 vienetus ratų su padangomis, kurie nebuvo pavogti ir kuriuos E. M. siūlė pirkti G. J. vertina 400 litų. Norėjo pats draugiškai išsiaiškinti su E., tačiau jis vengė su juo bendrauti. Nei E. M., nei jo draugui garažu ir (ar) automobiliu neleido naudotis, neprašė parduoti jam priklausančių daiktų. Taigi dėl vagystės iš garažo patyrė 50 litų turtinę žalą. E. M. jo neatsiprašė, tik jo žmona prašė, kad atsiimtų pareiškimą, bet jis atsisakė. Norėjo, kad jam padaryta žala būtų atlyginta (b.l. 31-32; 33-34).

Liudytojas G. J. tyrimo metu parodė, kad 2010 m. lapkričio 15 d. apie 15 val. atvažiavo pas savo draugą V. K. į garažą, esantį (duomenys neskelbtini), kur anksčiau buvo metalo supirktuvė, norėjo atsiimti skolą. V. K. rado geriantį alkoholį. Vienas iš jų už 160 litų siūlė pirkti automobilio padangas. Paklausus, ar padangos nėra vogtos, tas asmuo užgarantavo, jog padangos nevogtos, nurodė, kad padangos buvo važinėtos tokiu pat kaip ir jo automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, be to, padangos priklauso jam ir tikrai nėra vogtos. Tuomet V. K., jis ir tas asmuo, kuris siūlė padangas, sėdo į automobilį ir nuvažiavo link netoli esančio (duomenys neskelbtini)garažų kooperatyvo. Įvažiavus į kooperatyvo teritoriją, nuvažiavo į(duomenys neskelbtini). Važiuojant jam kilo įtarimas, kad kažkas negerai, nes pilietis nežino, kur yra jo garažas. Iš pažiūros matėsi, kad asmuo yra neblaivus, tačiau nedaug. Privažiavus prie garažo, vyriškis atidarė garažą, ant kurio nebuvo jokios spynos, durys buvo tik užstumtos skląstimi. Įėjus į garažą, suprato, kad šis garažas yra jo grupioko, bendradarbio R. R.. Apie tai, kad garažas yra draugo suprato iš buitinės technikos, kuri buvo garaže, nes seniau buvo ne kartą jame buvęs, tačiau iš išorės iš karto nelabai prisiminė, kad tai būtent tas garažas. Tuomet to asmens paklausė, kam priklauso garažas. Jis atsakė, kad garažas priklauso jam, tačiau liudytojas paprieštaravo, kad garažas priklauso R. R. Vyriškis tai neigė, nurodydamas, kad jokio R. nepažįsta, ir dar kartą patvirtino, kad garažas yra jo. Tuomet jis pasiėmė telefoną ir paskambino Rolandui, o vyriškis tuo metu išėjo į lauką ir pasišalino. Kalbant su R., jis patvirtino, kad nei garažo, nei automobilio, niekam nepardavė, taip pat padangų parduoti niekieno neprašė. Tuomet jis su V. K. grįžo atgal prie V. K. garažo. Ten rado likusį jo draugą, su kuriuo jis buvo kartu atėjęs. Paklausus jis nurodė, kad tas asmuo vardu E. Garaže laukė atvažiuojančio R. R.. Atvažiavęs R. R. pagal vardą atpažino E. M.. Tuomet palikus tą asmenį garaže, jis su R. R. nuvažiavo iki E. M. namų, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau namie jo nerado. Tuomet grįždami atgal prie garažo, prie (duomenys neskelbtini) namo pamatė einantį tą asmenį, kuris pardavinėjo padangas. Sustojo pakalbėti ir siūlė važiuoti atgal iki garažo viską išsiaiškinti, tačiau jis nevažiavo ir siūlė su R. R. atsiskaityti. Matėsi, kad jis dar girtesnis nei buvo iš pradžių. Tuomet jie grįžo į garažą, kur R. R., išsikvietė policiją (b.l.37-38).

Liudytojas V. K. tyrimo metu parodė, kad pas jį garaže dažnai girtaujama, be to visada būna labai daug žmonių. Kas atneša metalo, kas ateina šiaip išgerti, todėl tikrai visų nepažįsta ir apie juos nieko nežino. G. J. pažįsta ir jis tikrai lankosi pas jį per dieną po kelis kartus, kadangi jų garažai yra šalia. Kiek prisiminė, buvo toks įvykis, kad kažkoks vyriškis, jo anksčiau nėra matęs, vežėsi jį su G. J. į metalinį garažą, kuris buvo neužrakintas, siūlė padangas, dar visokių daiktų buvo tame garaže, tačiau nieko su G. J. nepirko. Kada tas įvykis buvo pasakyti negalėjo, neprisiminė. Išvažiavo ir jį paliko, daugiau to vyriškio nematė. Ar jam kas nors siūlė pirkti siurblio sparnelių ir variklių neprisiminė, kadangi jam daug visko siūlo, be to, dažnai jis būna girtas. A. U. nepažįsta, bet jo garaže pastarasis galėjo būti, kadangi, kaip minėjo, jo garaže lankosi daug nepažįstamų žmonių. R. R. taip pat nepažįsta (b.l. 45-46).

Liudytojas A. U. tyrimo metu parodė, kad tikslios datos nepamena, bet galėjo būti praeitų metų vasara, ryte, atvyko į Šiaulius. Turėjo asmeninių reikalų, be to, norėjo aplankyti sūnų, kuris gyvena Šiauliuose. Prie teismo susitiko E. M.. Susitvarkė savo reikalus ir su E. M. nuvažiavo į jo namus. Pas jį užtruko neilgai, kiek pamena, jis iš savo žmonos pasiėmė keletą litų ir pasiūlė nueiti iki kažkokio garažo. Kaip suprato, tas garažas buvo ne jo, gal kaimyno, bet jis sakė, kad garažas yra atrakintas ir jame yra metalo, kurį galima parduoti. Kadangi tas garažas buvo atrakintas, jam net nekilo mintis jo paklausti, ar tas kaimynas jam leidžia į tą garažą eiti ar ne, šito tikrai neklausė ir jam buvo neįdomu. Kur tas garažas yra, nežino, kadangi yra ne vietinis. Nuėjus iki garažo, pamatė, kad garažas neužrakintas, tik užsklęstas, spynos nebuvo. Įėję į garažą, iš po stalo paėmė kažkokias apardytas detales. Išėjus iš garažo, jo duris vėl užsklendė ir nuėjo į metalo laužo supirktuvę, kuri yra kituose garažuose, nes reikėjo paimtas detales parduoti. Kiek E. M. gavo už detales, nežino, jis pats pinigų negavo. Tame garaže buvo keli vyrai. E. M. tiems vyriškiams pasiūlė pirkti garaže, iš kurio paėmė detales, buvusias padangas. Tuomet E. M. su keliais vyrais automobiliu pavažiavo iki to garažo apžiūrėti padangų. Jis liko laukti. E. M. į metalo supirktuvės garažą nebegrįžo, o kai grįžo supirktuvės savininkas pasakė, kad tas garažas yra apvogtas, o E. M. iš jo pasišalino. Kažkas pasiūlė iškviesti policiją ir išsiaiškinti, kas ten įvyko su tuo garažu. Garažas buvo atrakintas, todėl tikrai nemanė, kad jis yra išplėštas. Nueidamas su E. M. į garažą, kuris buvo atrakintas, tikrai nemanė, kad jis yra apiplėštas. Nieko apie jį neklausė, kadangi jam buvo neįdomu, be to, buvo išgėręs. Tai buvo tik nesusipratimas, kadangi kaip jau minėjo, nemanė, kad tos detalės buvo vagiamos, E. M. sakė, kad tas garažas jo draugo. Jei būtų žinojęs, kad garažas svetimas, net nebūtų į jį ėjęs (b.l. 76-77).

2010 m. lapkričio 15 d. R. R. protokolu – pareiškimu (b.l. 13).

2010 m. lapkričio 15 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vietos – garažo (duomenys neskelbtini) apžiūra (b.l. 16-18).

2010 m. lapkričio 16 d. įvykio vietos apžiūros ir daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vietos – garažo Nr. (duomenys neskelbtini), ir padangų apžiūra (b.l. 20-27).

2010 m. lapkričio 17 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame užfiksuota, kaip G. J. atpažino E. M., kaip asmenį, siūliusį pirkti padangas iš R. R. garažo (b.l.39-44).

2011 m. rugsėjo 13 d. prokuroro nutarimu, kuriuo ikiteisminis tyrimas A. U. atžvilgiu buvo nutrauktas (b.l. 71-72).

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo E. M. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas yra įrodyta. Kaltinamasis įsibrovęs į patalpą - garažą Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia neteisėtai neatlygintinai užvaldė (pagrobė) svetimą – nukentėjusiajam R. R. priklausantį – turtą, kurio vertė 50 litų. E. M. suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų turto savininkas praras galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu ir šių padarinių norėjo, todėl jis veikė tiesiogine tyčia. Esant E. M. veikoje įsibrovimo į patalpą ir atvirosios vagystės požymiams, jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.

Be to, kaltinamojo E. M. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., nes jis pasikėsino neteisėtai neatlygintinai užvaldyti (pagrobti) svetimą – nukentėjusiajam R. R. priklausantį – turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi liudytojas G. J. suprato, kad garažas priklauso ne kaltinamajam ir jam tai pasakė, todėl kaltinamasis nutraukė daromą nusikaltimą. Atsižvelgiant į padarytos veikos požymius, nusikalstamo tikslo įgyvendinimą, aplinkybes, dėl kurių veika nebuvo baigta ir nustatytą turto, kurį kaltinamasis siekė užvaldyti, vertę E. M. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. kaip pasikėsinimas pagrobti svetimą turtą, įsibraunant į patalpą.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors nusikaltimų nuosavybei bylose paprastai kaip tęstinė nusikalstama veika kvalifikuojama tokia veika, kurią sudaro keli tapatūs veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, dėl to paties nusikaltimo dalyko, grobimo atveju turtą grobiant iš to paties šaltinio ir žalą padarant tam pačiam savininkui, esant tarp veiksmų nedideliems laiko tarpams. Tačiau svarbus tęstinio nusikaltimo požymis yra vieningos tyčios buvimas kaltininko veikose (LAT Baudžiamoji byla Nr. 2K-27/2006). Vieninga tyčia turto pagrobimo atveju yra tada, kai asmuo žino, kokį konkretų turtą jis pagrobs dar iki savo nusikalstamų veiksmų darymo pradžios arba sužino darydamas pirmą nusikalstamą veiksmą. Iš bylos aplinkybių matyti, kad nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu E. M. neparodė, kad jis veikė vieninga tyčia, t. y. buvo iš anksto suplanavęs savo nusikalstamą veiką tęsti ateityje ir keliais analogiškais veiksmais įsibraudamas į R. R. garažą pagrobti daiktus. Savarankiškos tyčios buvimą patvirtina pats kaltinamasis nurodydamas, kad, kai jis nuėjęs vogti detalių pamatė padangas, iš anksto neplanavo padangų pagrobti. Tai rodo, kad kiekvienu turto pagrobimo atveju susiformavo savarankiška E. M. tyčia, todėl kaltinamojo padarytos veikos teisingai kvalifikuotos kaip atskiri nusikaltimai - baigtinis nusikaltimas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir kaip pasikėsinimas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo E. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų. Be to, E. M. atsakomybę lengvina ir tai, kad kaltinamasis savo noru atlygino padarytą žalą. Kaltinamojo E. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas, išnagrinėjęs bylą, nenustatė.

Skirdamas bausmę E. M. už nusikalstamų veikų padarymą, teismas atsižvelgia į veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad E. M., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai, iš jų vieną nusikalstamą veiką pabaigė, kita nutrūko pasikėsinimo stadijoje. E. M. nusikalto būdamas praeityje teistas penkis kartus, teistumui neišnykus (b. l. 132-134), kas atitinka įstatymo numatytą nusikaltimų recidyvo sąvoką (LR BK 27 str. 1 d.), psichiatrijos ir priklausomybės ligų įskaitoje nėra (b.l. 135, 136, 137), baustas administracine tvarka (b.l. 153-159). Tokios teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 56 straipsnio nuostatos įpareigoja teismą už nusikaltimus E. M. skirti sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę - laisvės atėmimą, kurios dydis nustatytinas žemiau sankcijoje numatytos bausmės vidurkio. Taikytinos LR baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 d., 4 d. nuostatos ir paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su 2011-03-23 nuosprendžiu paskirta bausme, prie 2011-03-23 nuosprendžiu paskirtos galutinės bausmės iš dalies pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2010-12-22 00.15 val. iki 2010-12-23 19.00 val., dvi paros, bei visiškai įskaitytinas pagal 2011-03-23 nuosprendį atliktas laisvės atėmimo bausmės laikas.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, naikintinos.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis R. R. buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl 50 litų turtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis E. M. atlygino nusikaltimu padarytą žalą, t.y. sumokėjo 50 litų nukentėjusiajam R. R., civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir paskirti laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.

E. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir paskirti laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 d., 4 d. nuostatomis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2011-03-23 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, prie 2011-03-23 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos galutinės bausmės iš dalies pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmės pradžią E. M. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2011 m. gruodžio 2 d.

Paskirtą bausmę atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2010-12-22 00.15 val. iki 2010-12-23 19.00 val., dvi paras, bei visiškai įskaityti pagal 2011-03-23 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį atliktą laisvės atėmimo bausmės laiką.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti.

R. R. pareikštą civilinį ieškinį 50 litų sumai atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.